- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2-5-939/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01209-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 44.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant ieškovo A. M. atstovei pagal įstatymą I. M., jos atstovei advokatei R. M., atsakovui R. M., jo atstovei advokatei A. K., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą I. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo A. M. atstovė pagal įstatymą patikslintu ieškiniu (b.l.135–137) prašo priteisti 1712.82 Lt turtinės, 5000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad mirus jos sutuoktiniui S. M. kreipėsi į teismą kaip nepilnamečio sūnaus A. M. atstovė pagal įstatymą. 2012-07-12 apie 20.45 val. prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, smėlio dėžėje apkandžiojo jos sūnų A. M. gim. (duomenys neskelbtini) atsakovo šuo, dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl to atsakovui kyla atsakomybė civiline tvarka, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Atsakovas netinkamai prižiūrėjo šunį dėl to jis atitrūko, todėl jis savo veiksmais pažeidė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimosi įstatymo 5 str. 3 d. Turtinę žalą sudaro 1712,82 Lt. Iš kurių 470,64 Lt sudaro vaistų įsigijimas ir 1242,18 Lt kurui kelionėmis į Vaikų reabilitacijos ligoninę ,,Lopšelis“, esančią Kaune. Neturtinę žalą sudaro 5000 Lt, kurią sudaro nepilnamečio A. patirtas sveikatos sužalojimas, buvo sužalota gyvybiškai svarbi vieta – galva, patirtas išgąstis.
Atsiliepimas
Atsakovas R. M. atsiliepime į ieškinį (b.l.153-160) nurodė, kad nesutinka, kad ieškovą A. M. apkandžiojo jo šuo, nes ieškovo reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais. 2013-06-03 Prienų rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą administracinėje byloje kuriuo buvo panaikintas Administracinės komisijos prie Prienų rajono savivaldybės tarybos 2013-02-14 nutarimas, kuriuo R. M. pagal ATPK 110 str. 5 d. buvo paskirta 750 Lt bauda ir byla nutraukta. Todėl atsakovas nesutinka su reikalavimu atlyginti žalą, nes nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl A. M. sužalojimų kaltas atsakovas. Ieškinys pagrįstas prielaidomis. Žalos dydžio reikalavimas nepagrįstas tinkamais įrodymais, kvitai yra tinkamai nepatvirtinti, sumos neaiškios, nurodyti vaistai nepagrindžia, kad buvo išrašyti A. M.. Nurodytos sumos – 1712,82 Lt ieškovas nepagrindžia nei skaičiavimais nei tinkamai pateiktais įrodymais.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pagal įstatymą I. M. ieškinį palaikė visiškai ir papildomai paaiškino, kad ji pati matė kuomet jos sūnų A. (tuo metu jam buvo 3 m.1 mėn.), prie namų, žaidžiantį smėlio dėžėje užpuolė ir apkandžiojo atsakovo (kuris yra jos kaimynas) šuo. A. labai išsigando klykė. Tuomet ji buvo netoliese, namo terasoje. Viskas vyko labai greitai, ji pati išsigando. Iš karto po įvykio jie sūnų A. nuvežė į Kauno klinikas. Sūnui buvo padaryti sužalojimai: nugaros srityje, pakaušio srityje, abiejose rankose, skruoste. Apie sūnaus sužalojimą medikai pranešė policijai. Dėl šio įvykio A. buvo paskirta 17 psichologo konsultacijų, vaikas labai išgyvena iki šiol. Atsakovas gyvena jos kaimynystėje, iki įvykio jų santykiai buvo draugiški, jie draugavo šeimomis vieni pas kitus lankydavosi. Ryšium su įvykiu santykiai pašlijo. Kad šuo apkandžiojo vaiką, be jos matė G. R.. Prašo priteisti 5000 Lt, nes mano, kad tokia suma tinkama ir logiška. Gydymas vyko sunkiai, vaikas nuolat verkė, negalėjo vaikščioti, valgyti, žaizdas reikėjo perrišti, žaizdos gijo sunkiai, buvo skiepijamas, vaikas psichologiškai traumuotas iki dabar. Kuomet buvo įvykis, jos namų teritorija nebuvo aptverta. Jos sūnų tikrai apkandžiojo atsakovo šuo, nes ji anksčiau jį buvo mačiusi. Apie administracinės bylos baigtį nieko nežino, ji nebuvo apklausinėjama po įvykio, nes ji tuomet buvo nėščia ir nenorėjo neigiamų emocijų. Jai nežinomi jos vyro parodymai administracinėje byloje.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė advokatė R. M. prašė ieškinį patenkinti visiškai. Ieškinys įrodytas karantinavimo aktu, liudytojų paaiškinimas. Kadangi atsakovas šuns savininkas, atitrūkęs šuo apkandžiojo vaiką, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti žalą. Neturtinės žalos dydis 5000 Lt yra pagrįstas, siekiant kompensuoti vaiko išgyvenimus, padarytą sveikatos sutrikdymą, sužalojimai padaryti į galvą ir kitas matomas vietas. Turtinė žala pagrįsta dokumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie 17.30 val. jo dukrai paskambino I.M. B. anūkė ir pasakė, kad pasileido jo šuo. Kaimynė I. M. B. visada vasarą prižiūri jo šunį. Taip pat paskambino ir S. M., kuris pas jį paklausė ar jis turi šunį ir pasakė, kad jo vaiką apkandžiojo šuo, be to, užsiminė, kad gal jo vaikas nukrito nuo dviračio. S. M. paskambino dar kartą, paklausė ar jo šuo ne ryžos spalvos. Po to pas jį buvo atvykęs veterinaras apžiūrėti jo šuns. Namuose jo nebuvo, tačiau jam buvo pranešta, kad jo šuo atitrūko, bet jis neigia, kad jo šuo apkandžiojo kaimynų vaiką. Nurodo, kad vaikas turėjo būti prižiūrėtas tėvų, be to, S. M. skambinėjo ir kitiems kaimynams klausinėjo ar jie turi šunis ir kokios spalvos.
Atsakovo atstovė A. K. tesimo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko rėmėsi atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimus, o yra tik liudytojų parodymai. Atsakovo šuo negalėjo sukandžioti ieškovo A. M.. Atsakovas negali būti atsakingas, kad šuo buvo atitrūkęs. Atsakovo atsakomybės klausimas išspręstinas administracine tvarka. Mano, kad ieškovo atstovė sako netiesą, nes S. M. apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ir administracinio skundo nagrinėjimo metu nurodė kitokias aplinkybes. Turtinė žala nepagrįsta, nepateiktas kilometražo paskaičiavimas. Ieškovas atsakovo kaltės neįrodė. Medicininės išvados nepatvirtina priežastinio ryšio dėl vaiko raidos, kadangi sutrikimą įvertino ne medikai, o motina. Neturtinės žalos priteisti negalima, nes nepateikti įrodymai. Už vaiko sužalojimą atsakingi patys tėvai, kadangi kiemas neaptvertas, į jį gali patekti bet kas, vaikas buvo paliktas be priežiūros, tėvai elgėsi neapdairiai, todėl vaiko tėvai kalti dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo.
Liudytojas O. G. paaiškino, kad jis yra atsakovo žmonos brolis. Jis buvo išvykęs į užsienį jam paskambino S. M. ir tik paklausė koks jo šuo. Jo niekuo nekaltino.
Liudytoja I. M. B. paaiškino, kad ji atsakovo kaimynė. Atsakovas buvo išvykęs, jo šuo buvo išsinėręs, vaikai šunį parsivarė namo. Šuo senas vaikų nekanda. Jai skambino S. M. ir pasakė, kad atsakovo šuo sukandžiojo jo vaiką. Buvo gandų, kad S. M. vaikas nukrito nuo dviračio. Tą dieną lakstė ir daugiau šunų, kieno jie nežino.
Liudytojas G. R. paaiškino, kad įvykio dieną prie jo gyvenamojo namo vaikščiojo svetimas šiuo. Vakare jam paskambino S. M. ir pasakė, kad jo vaiką apkandžiojo šuo. Šuo buvo R. M., jis jį pažino, nes ankščiau buvo matęs pastarojo kieme. Vėliau matė M. vaiką, kuris buvo stipriai apkandžiotas.
Liudytojas G. N. paaiškino, kad įvykio dieną dirbo pas S. M.. Po vakarienės jis eidamas kieme išgirdo vaiko riksmą ir pamatė, ant vaiko nugaros šunį, jis tuomet du kartus riktelėjo, šuo nubėgo. Pamatė, kad vaiko kraujuota galva. Tas šuo buvo R. M. jis jį buvo matęs pririštą prie balos, kuri priklauso R. M.. Kur tuo metu buvo A. tėvai jis nepastebėjo, nes buvo užsisukęs. Vaikas šuns buvo užpultas netoli terasos žaidimų dėžėje.
Liudytojas M. M. paaiškino, kad jis kaip veterinarijos gydytojas gavo užduotį nuvykti pas R. M. apžiūrėti jo šuns, kadangi buvo gauta informacija, kad sukandžiotas vaikas. Jis nuvykęs šunį apžiūrėjo, pasiutligės požymių nenustatė. Po to surašė aktą, po juo pasirašė ir R. M., sukandžiojimo fakto neginčijo. R. M. šuns neskiepijo.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad A. M. gimęs (duomenys neskelbtini), jo tėvas – S. M., o motina I. M. (b.l.90). Mirties liudijimu (b.l.12) patvirtinta, kad S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Išrašas iš medicininių dokumentų (b.l.93, 146, 147) tvirtina, kad A. M. atvyko psichologinės konsultacijos po patirto streso, gydymo laikas nurodytas nuo 2013-02-07 iki 2013-05-16, dienos stacionaras, 16 lovadienių, nurodyta, kad mamos teigimu, patirtą stresą jaučia iki šiol – pamatęs šunį blogiau miega. Gyvūnų apkandžiojusių žmones karantinavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2012-07-12 pasileidęs šuo nuo grandinės įkando kaimynų vaikui A. M., gyvūno karantinavimo pradžia – 2012-07-13, pabaiga 2012-07-27, po aktu pasirašė vet. gydytojas M. M. ir gyvūno savininkas R. M., akto užpildymo data – 2012-07-27. Kvitai (t.1, b.l.5,140-142) patvirtina vaistų įsigijimą. 16 kvitų (t.2, b.l.143-145) patvirtina kuro – benzino, dyzelinio, suskystintų dujų įsigijimą laikotarpyje nuo 2013-03-20 iki 2013-05-13.
Iš prijungtos ikiteisminio tyrimo Nr.79-1-00328-12 medžiagos duomenų matyti, kad 2012-08-07 protokolu–pareiškimu S. M. pranešė, kad 2012-07-12 apie 20.45 val. jo mažametį sūnų A. M., savo namų kieme apkandžiojo kaimynui R. M. priklausantis šuo (b.l.2), 2012-07-12, 22.25 val. Prienų rajono policijos komisariate buvo užregistruota telefonu gauta informacija iš sveikatos priežiūros įstaigos, apie tai, kad šuo įkando mažamečiui (b.l.4-6), apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) (b.l.8-12), specialisto išvada patvirtina, kad A. M. padaryta kastinės žaizdos kairiame skruoste, pakaušio kairėje pusėje, kairiame rieše ir dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimas dešiniame petyje; sužalojimai padaryti veikiant galvą, abi rankas ir dešinį petį kietais bukais, riboto paviršiaus, žalojančiais daiktas; sužalojimai padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu metu, veikiant šuns dantimis; sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimų padarymo galimybė, krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius paviršius mažai tikėtina (b.l.25-27), 2012-10-31 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o klausimas dėl R. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn perduotinas spręsti Prienų rajono policijos komisariatui(b.l.38,39).
Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.II-302-878/2013 matyti, kad 2013-02-14 Administracinės komisijos prie Prienų rajono savivaldybės tarybos nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos R. M. skirta administracinė nuobauda 750 litų bauda (b.l.8), 2012-12-31 Prienų rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad R. M. padarė ATPK 110 str. 5 d. numatytą pažeidimą nustatytomis aplinkybėmis, kad 2012-07-12 apie 20.45 val. mažametį A. M., prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, smėlio dėžėje apkandžiojo jo sūnų A. M. gim. (duomenys neskelbtini) atsakovo šuo, dėl ko jam buvo padaryti sužalojimai įvairiose kūno vietose, tuo pažeidė Prienų rajono savivaldybės tarybos 2011-07-28 sprendimą Nr.T3-112, II punkto 7, 8 dalis (b.l.31,32), 2013-06-03 Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu panaikintas 2013-02-14 Administracinės komisijos prie Prienų rajono savivaldybės tarybos nutarimas, kuriuo R. M. pagal ATPK 110 str. 5 d. paskirta 750 litų bauda ir byla nutraukta, kadangi Institucijos 2013-01-10 protokolinė nutartis, kuria pratęsta nuobaudos skyrimo terminas priimta jau suėjus nuobaudos skyrimo terminui (b.l.123–128).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką savo nutartyse yra konstatavęs, jog CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų – sąžiningumo, teisingumo, protingumo išraiška, ji įpareigoja elgtis taip, kaip analogiškoje situacijoje elgtųsi bonus pater familias; šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–74/2009).
CK 6.267 str. nustatyta, kad naminių gyvūnų arba jų žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Įstatymas civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiamas ne sutartinės, bet deliktinės atsakomybės klausimas, nes turtinė prievolė, atsiradusi dėl žalos, nesusijusi su sutartiniais santykiais, t. y. prievolės šalių iki teisės pažeidimo nesiejo teisiniai santykiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant šią teisės normą dėl civilinės atsakomybės ne kartą konstatuota, kad civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–170/2011)
Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės, dėl žalos ir priežastinio ryšio.
Teismas sutinka su ieškovo atstovės argumentu, jog įvykis įvyko dėl to, kad atsakovas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad jo šuo būtų laikomas tinkamai ir nekeltų pavojaus kitų asmenų sveikatai. Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovo šuo pasileido nuo grandinės ir būdamas palaidas apkandžiojo savo kieme žaidžiantį A.. Laikytina, jog ta aplinkybė, kad šuo pasileidęs nuo grandinės laisvai galėjo judėti po kaimą, patvirtina, jog atsakovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes neužtikrino tinkamos šuns priežiūros. Konstatuotina, jog įvykis įvyko dėl atsakovo R. M. neatsargių veiksmų, kurie pasireiškė nepakankama šuns priežiūra, ir šie veiksmai laikytini neteisėtais, taip pat laikytina, kad atsakovas yra kaltas dėl šio įvykio, nes, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes darytina išvada, kad jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
Žemesnės instancijos teismas
Faktą, jog ieškovą sužalojo atsakovų šuo, atsakovai ginčija, nurodydami, kad nėra įrodymų, kad atsakovo šuo apkandžiojo A. M., taip pat nesutinka su turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, tvirtina, jog prašomos priteisti turtinės žalos dydis neįrodytas, o neturtinės žalos dydis yra neadekvatus padarytai žalai.
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, kaltė; žalos faktas; priežastinis ryšys su žala. Nors atsakovas nesutinka, kad jo šuo apkandžiojo A. M., tačiau neneigia fakto, kad jam priklausantis šuo įvykio dieną buvo pasileidęs nuo grandinės, nes jam apie tai pranešė kaimynė I. M. B.. Tačiau šias nagrinėjamas aplinkybes patvirtina kiti surinkti įrodymai. Kad A. M. buvo užpultas šuns pirmas pamatė G. N., kuris patvirtino, kad šuo užpuolęs A. priklauso atsakovui. Liudytojas G. R. nurodė, kad įvykio dieną po jo kiemą vaikščiojo pasileidęs atsakovui priklausantis šuo. Ieškovo sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuoti A. M. padaryti sužalojimai, kurie padaryti veikiant šuns dantimis. Liudytojo M. M. parodymais patvirtinama, kad jis kaip veterinarijos gydytojas apžiūrėjo atsakovo šunį dėl vaiko apkandžiojimo. Atsakovas neneigė, kad jo šuo apkandžiojo vaiką. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovo tėvai, elgėsi nerūpestingai ir neatsargiai, nes neprižiūrėjo savo vaiko, nes vaikas kieme buvo paliktas vienas. A. M. nors ir būdamas mažametis, tačiau nebuvo paliktas namuose vienas, jo tėvai buvo prie pat esančioje terasoje ir namo viduje. Todėl, darytina išvada, jog nėra pagrindo ieškovo tėvų elgesį vertinti nerūpestingu ir neatsargu, ir tai laikyti atsakovo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Taigi byloje iš esmės yra nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių atsirado atsakovų atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos. (CK 6.246, 6.247, 6.248).
Ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio normomis, atsakingam asmeniui kyla prievolė atlyginti žalą kai nustatomi jo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltės faktai.
Ieškiniu prašoma atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos susiję su ieškovo gydymu, kelionės į gydymo įstaigą. Ieškovas po patirto sužalojimo patyrė stresą dėl to jis naudojo vaistus. Nors ieškovo atstovė nepateikė, kad ieškovui buvo skirti būtent šie vaistai, kurių įsigijimo kvitai yra pateikti, tačiau teismo nuomone, įsigytų vaistų kvitai patvirtina, kad tai yra nereceptiniai vaistai ir kurie naudojami esant padidėjusiai fiziniai ir psichinei įtampai, kad miegas būtų sveikas bei vaistai randų gydymui. Akivaizdu, kad vaikas po patirto sužalojimo patyrė dvasinius išgyvenimus ir pan., jam buvo padarytos kastinės žaizdos, todėl įsigijimo kvituose nurodytų vaistų naudojimas, teismo nuomone, pagrįstas ir įrodyta 470,64 Lt išlaidos vaistų įsigijimui. Gydymo tikslais ieškovas buvo vežamas į Kauno mieste, esančią reabilitacijos įstaigą VšĮ Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninę ,,Lopšelis“ ir dėl to turėjo išlaidų susijusių su kelionės išlaidomis. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentais, kad pateikti kuro įsigijimo kvitai – 1242,18 Lt sumai, nepatvirtina kuro sąnaudų susijusių su kelionėmis į gydymo įstaigą, kadangi nepateikti skaičiavimai bei neatitinka pagrįstų kuro sąnaudų, kelionei iš Prienų į Kauno miestą, todėl teismas, esant nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir patvirtintiems įrodymams, kad ieškovas buvo gydomas dienos stacionare ir 16 kartų buvo vežamas į Kaune, esančią gydymo įstaigą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 400 Lt dydžio (16 kartų x 25 Lt) suma, kuri sudaro kelionės išlaidas. Viso ieškovas įrodė 870,64 Lt turtinę žalą.
Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais bei visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad žala padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas, o ieškovas turi pagrįsti juo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų bei pateikti įrodymus (CPK 178 str.). Kriterijai, kuriais teismas turi vadovautis nustatydamas neturtinės žalos dydį, yra įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.
Ieškovas neturtinės žalos dydį iš esmės grindžia tuo, jog ieškovo įstatyminė atstovė mano, kad pagal įvykio aplinkybes ir patirtus sužalojimus neturtinė žala 5000,00 Lt. sumoje yra logiška ir protinga.
Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą atsakovas padarė netyčiniais veiksmais, jo veiksmai pasireiškė dideliu neatsargumu, kad ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad atsakovas neatsiprašė ir nedėjo pastangas taikiu būdu išspręsti ginčą, be to, atsižvelgtina į ieškovo amžių, kad įvykio dienai buvo mažametis (buvo 3 metų ir 1 mėnesio) į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovui sutriko miegas ir jis dažnai pašoka naktį iš lovos, kad tapo jautresnis, pasikeitė jo elgesys su gyvūnais, bijo šunų, kad dėl to sutriko kalba (pastarosios aplinkybės iš esmės grindžiamos tik įstatyminės ieškovo atstovės paaiškinimais), todėl šie ieškovės argumentai kaip nepagrįsti atmestini. Darytina išvada, jog ieškovas dėl įvykio patyrė didelį išgąstį ir stresą, pasijuto nesaugus savo namų kieme, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, be to ieškovas kreipėsi į psichologą, jam buvo paskirta 16 konsultacijų dėl patirto streso, tačiau duomenų apie tai, kaip pasikeitė jo elgesys po įvykio, šuns įkandimo pasėkoje byloje nėra.
Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovo sužalojimas neabejotinai turėjo įtakos ieškovo emocinei būklei, sukėlė dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų dėl skiepijimo nuo pasiutligės ir šuns padarytų žaizdų gydymo, kad sužalojimai padaryti gyvybiškai svarbiuose žmogaus organuose – galvoje, veide, be to, matomose kūno vietose, kad ieškovas buvo gydomas VšĮ Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninėje ,,Lopšelis“. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad sužalojimus patyrė mažametis vaikas, kad sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje, kad neturtinė žala patirta dėl sveikatos sužalojimo, todėl neturtinių vertybių hierarchijoje yra esminė, ieškovui iš atsakovo priteistina 3500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas patyrė 1800.00 Lt išlaidų už teisinę advokato pagalbą, iš jų 1200 Lt (t.1, b.l.91,92) sumokėjo ieškovo atstovas pagal įstatymą S. M. ir 600,00 Lt sumokėjo ieškovo atstovė pagal įstatymą I. M. ( t.1, b.l. 138). Atsakovas patyrė 4058,00 Lt išlaidų už teisinę advokato pagalbą (t.1, b.l.96,164, 190,191)
Teismas, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį ir aplinkybę, kad sprendimas yra priimamas iš esmės ieškovo naudai, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo R. M. ieškovui 1800,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir kad ieškovas neturi pareigos atlyginti atsakovui R. M. išlaidų advokato pagalbai apmokėti proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikšdamas ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo tokį žalos dydį, kokį jis mano yra patyręs, bet faktą, kad neturtinė žala iš viso buvo padaryta, konstatuoja ir galutinį jos dydį nustato teismas. Dėl to paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovas prašė priteisti daugiau neturtinės žalos, bet teismas priteisė jos mažiau. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–560/2010). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovas reiškė ieškinį ir dėl turtinės žalos atlyginimo ir kad ieškovas neįrodė visos turtinės žalos dydžio, todėl teismas priteisia iš ieškovo 500,00 Lt atsakovui advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovas pateikdamas ieškinį teismui nuo žyminio mokesčio buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, žyminis mokestis į valstybės biudžetą proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistinas iš atsakovo. Atsižvelgiant į patenkintus ieškinio reikalavimus žyminis mokestis sudaro 131,00 Lt taip pat priteistina 107,64 Lt Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str., 1 d., 3 p., 92 str., 96 str., 2 d.)
Ieškovo A. M. atstovas pagal įstatymą S. M. kreipdamasi į teismą sumokėjo 165 Lt sumos (t.1, b.l.4) žyminį mokestį, nors nuo jo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 3 p.) todėl sumokėtas žyminis mokestis kaip sumokėtas be pagrindo, mirus ieškovo atstovui pagal įstatymą S. M., gražintinas ieškovo atstovei pagal įstatymą I. M.. ( CPK 96 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4370,64 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt litų, 64 cnt) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 1800,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. M. gim. (duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminės atstovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 131,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir 107.64 Lt (vieną šimtą septynis litus, 64 cnt) procesinių dokumentų įteikimo.
Priteisti iš ieškovo A. M. gim. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo įstatyminės atstovės I. M. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovo atstovei I. M. a. k. (duomenys neskelbtini), 165 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt penkis litus) žyminį mokestį, sumokėtą S. M. pagal 2012-11-20 mokėjimo kvitą ,,Swedbank“ AB
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.