- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- II-302-878/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00171-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Pažeidėjas
- R. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. skundą Administracinei komisijai prie Prienų rajono savivaldybės tarybos dėl 2013 m. vasario 14 d. nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. Administracinės komisijos prie Prienų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) dėl 2013 m. vasario 14 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 5 dalį nubaustas 750 litų bauda. Nutarime nurodyta, jog R. M. 2012 m. gruodžio 31 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 79P-2225463-12 dėl to, kad 2012 m. liepos 12 d. apie 20.45 val. atitrūkęs nuo grandinės R. M. šuo apkandžiojo kaimyno S. M. mažametį vaiką A. M., žaidžiantį savo namų kieme smėlio dėžėje, taip padarydamas jam sužalojimus. Institucija, atsižvelgdama į tai ir į užfiksuotus liudytojų parodymus, nustatė, kad R. M. pažeidė ATPK 110 straipsnio 5 dalį (b.l. 45).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. prašo panaikinti Institucijos 2013 m. vasario 14 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad Institucija priėmė sprendimą, neišsiaiškinusi 2013 m. gruodžio 31 d. protokole nurodytų aplinkybių, nagrinėjant bylą, nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys protokole nurodytą aplinkybę, jog S. M. sūnų apkandžiojo R. M. šuo. Be to, Institucija nenurodė, kurios redakcijos ATPK 110 straipsnio 5 dalimi vadovavosi, priimdama nutarimą, kai nuo 2012 m. liepos 12 d. šis straipsnis buvo pakeistas. R. M. šuo nepriskiriamas nei agresyviems, nei koviniams ar pavojingiems gyvūnams (šunims), todėl nėra jokio pagrindo taikyti ATPK nuostatas apibrėžiančias sąlygas, susijusias su tokių gyvūnų taisyklių pažeidimu. Institucija neturėjo jokių duomenų apie R. M. šunį. Be to, Institucijos nutarimas priimtas pasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams – R. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl 2012 m. liepos 12 d. įvykio, o Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2012 m. spalio 31 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK spręsti klausimui dėl R. M. administracinės atsakomybės už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą, tačiau Prienų rajono PK sprendimo šiuo klausimu nepriėmė. Pagal ATPK 35 straipsnį administracinė nuobauda galėjo būti paskirta per du mėnesius nuo šio sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dienos, t.y. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tačiau 2012 m. gruodžio 31 d. buvo tik surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas R. M., o administracinė nuobauda paskirta, jau pasibaigus jos skyrimo terminui.
R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jam būnant Klaipėdoje, dukrai apie 18 val. paskambino B. anūkė, pasakė, kad pasileido šuo. R. M. paprašė šunį pažiūrėti, sakė, kad grįžęs pririš. Jam grįžtant, praėjus apie valandai, pusiaukelėje paskambino Matusevičius ir paklausė, ar jis turi šunį, ar šuo palaidas. R. M. jam atsakė, kad žino, jog palaidas. S. M. pasakė, kad jo vaiką apkandžiojo šuo, paklausė, ar šuo „ryžas“. R. M. sakė, kad rudas, žilas. S. M. sakė, kad gali būti, jog R. M. šuo apkandžiojo vaiką. Grįžęs R. M. nuėjo pas B., kur kieme buvo B. ir trys ar keturi vaikai, šuo gulėjo pavėsyje. Jis šunį pririšo prie būdos. Nuėjo pas S. M., kuris gyvena už maždaug 50 m. Šis sakė, kad matė, kaip R. M. šuo pro kampą nuėjo, sakė, kad kando 6 kartus. Kaimynė B. sakė, kad R. M. šuo nuo 18 val. gulėjo kieme. Jo šuo mišrūnas, 20-30 cm aukščio, jau senas, kurčias, jis būna pririštas B. teritorijoje. Tuo tarpu rytojaus dieną pas R. M. buvo S. M. kalė su juodu šuniu. Paskambinęs M., pasakė, kad jo kalė rujoja, bet šis jį vėl pasiuntė „ant trijų raidžių“. M. skambinėjo žmonėms ir klausinėjo, koks R. M. šuo. Pareigūnai net nepasidomėjo, ar jis turi šunį. Apie pradėtą tyrimą sužinojo lapkričio pabaigoje, kai gavo pranešimą apie bylą dėl moralinės žalos. Su ikiteisminio tyrimo medžiaga jam neleido susipažinti. Kovinio šuns niekad neturėjo. M. kiemas neaptvertas, jis laiko buldogų veislės kalę, kurią jo vaikas erzina su iešmais, žarstekliais. R. M. apie tai buvo sakęs S. M.. Komisija buvo šališka, ji palaikė S. M.. Protokolas jam nebuvo įteiktas, jį gavo tik paprašęs raštu, vasario 25 d. B. nebuvo apklausta. Gruodžio 31 d. jis buvo kviestas į Veiverių nuovadą surašyti administracinės teisės protokolą. Nežinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į komisiją buvo pakviestas sausio 7 d. M. sakė, kad vaikas atbėgo į kambarį rėkdamas, jis galvojo, kad nuo dviračio nukrito, sakė, kad matė, kaip šuo pro kampą nubėgo. Šuo buvo ir anksčiau atitrūkęs šuo nuo grandinės, atitrūkęs jis apibėga ratą ir grįžta. M. nebuvo pas B. pažiūrėti šuns, jis nebuvo šuns matęs.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, kad administracinė byla R. M. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį Prienų rajono savivaldybėje gauta 2013 m. sausio 2 d., komisijos pirmininkė L. J. iki 2013 m. sausio 9 d. sirgo (nedarbingumo pažymėjimas Nr. ED5853036), todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti išnagrinėta per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos, t. y. iki 2013 m. sausio 12 d., nes nebuvo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui: išsiųsti šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nukentėjusiajam, taip pat komisijos nariams susipažinti su bylos medžiaga. Todėl Komisija 2013 m. sausio 10 d. protokolu Nr. (11.1)-AR-3 nutarė pratęsti administracinio teisės pažeidimo bylą iki 2013 m. kovo 1 d. Mano, jog pareiškėjas netinkamai aiškina nuobaudos skyrimo terminus ir jų pratęsimo taisykles. Nurodė, jog terminas buvo pratęstas dėl to, jog tik 2013 m. sausio 2 d. gavus administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl komisijos pirmininkės ligos komisija negalėjo susirinkti laiku, taigi, dėl šių objektyvių priežasčių nebuvo galima spręsti R. M. administracinės atsakomybės klausimo. Jeigu teismas vertintų, jog administracinė nuobaudos skyrimo terminas buvo pasibaigęs, tuomet reikėtų atkreipti dėmesį į labai nežymų laiko tarpą, t .y, vos kelias dienas tarp 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. sausio 10 d. Administracinės bylos neišnagrinėjimas per ATPK 282 straipsnyje numatytą terminą nelaikytina esminiu proceso pažeidimu ir priimto nutarimo neteisėtu nedaro (LVAT 2006 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-317-06). Administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir teisingai, tinkamai įvertinus visą bylos medžiagą ir apklausus liudytojus Komisijos posėdžiuose: nukentėjusiojo A. M. atstovas pagal įstatymą tėvas S. M. patvirtino tas pačias aplinkybes, išdėstytas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2012 m. spalio 31 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, pateikė 10 jo sūnaus A. M. nuotraukų po šuns padarytų sužalojimų, taip pat apklausta liudytoja I. M. B. teigė, kad tuo metu, kai buvo apkandžiotas A. M., t .y., 2012 m. liepos 12 d., ji prižiūrėjo išvykusio R. M. šunį, matė, kad S. M. kalė buvo palaida, o R. M. šuo buvo atitrūkęs nuo grandinės ir visur lakstė, taip pat buvo įbėgęs ir į jos kiemą. Komisija apklausė liudytoją G. N., kuris teigė, kad 2012 m. liepos 12 d. padėjo S. M. pjauti malkas, kai į kiemą atėjo palaidas R. M. šuo, kurį jis buvo matęs, apžiūrinėdamas R. M. tvenkinį. Šis liudytojas teigė, kad matė, kad tą šunį laukuose vaikėsi kažkokia moteris, o vėliau, apie 20.00 val. vakaro jis pas S. M. namuose valgė vakarienę ir išgirdo vaiko spiegimą. Išbėgę kartu su S. M. į lauką, smėlio dėžėje pamatė S. vaiką A. ir tą patį R. M. šunį ant jo. S. M. nuvijo šunį iš kiemo. Komisija nenustatė prieštaravimų liudytojų parodymuose, įrodymų, paneigiančių pareiškėjo padarytą pažeidimą, nėra. Komisija, skirdama administracinę nuobaudą pareiškėjui, vadovavosi pažeidimo metu galiojusia ATPK 110 straipsnio redakcija, kurio 5 dalis nustatė atsakomybę už veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje - Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą, padariusią žalos asmens sveikatai ar turtui. Teismui pritaikius ATPK 8 straipsnį, teismas, vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu, galėtų panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Taip pat nurodė, jog pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas teisės aktų normomis – ATPK 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams ir ekspertams, o atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A4-689-03, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.272 straipsnį, kuris numato žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, atlyginimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį tokios žalos atlyginimo prievolė tenka valstybei, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šiuos santykius detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2228; Nr. 2003, Nr. 38-1682; 2004, Nr. 55-1888) (toliau - Žalos atlyginimo įstatymas). Žalos atlyginimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiant šio įstatymo paskirtį, nurodyta, kad įstatymas nustato žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka. Šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad tokiais atvejais atlyginamos išlaidos advokato teisinei pagalbai baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje apmokėti. Pagal minėtąsias CK ir Žalos atlyginimo įstatymo normas išlaidos advokato pagalbai nagrinėjant administracinę ar baudžiamąją bylą atlyginamos, jei pripažįstamas neteisėtu asmens nuteisimas, suėmimas <...> ir administracinės nuobaudos - arešto paskyrimas, t.y. iš esmės tokių išlaidų atlyginimas siejamas su neteisėto asmens laisvės apribojimo atvejais. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, išskyrus neteisėtą administracinio arešto paskyrimą, nenumatytas (LVAT plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A4-689-03, Administracinių teismų praktika Nr. 4, 270-277 p., LVAT 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-575-3736/2010, LVAT 2010 m. gruodžio 10 d, nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-575-8154/2010, Panevėžio apygardos teismo nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-21-491/2011). Be to, pažymėtina, kad ATPK 302¹ straipsnis numato, kad, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu. Kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė. Neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra nustatytas teisės aktais.
Teismo posėdyje jos atstovas nedalyvavo, neatvykimo priežasčių nepranešė, neprašė bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Liudytojas S. M. parodė, kad tą dieną nuo pietų buvo paleistas kaimynų šuo. Jie vijo šunį, mėtė į jį pagalius, vaikė. Vakare terasoje pavalgė, sunešė į virtuvę indus. I. nuėjo susirinkti įrankius. Vaikas buvo su treningo kelnėm, maikute, batais kieme, terasoje, už lango, jis nebuvo paliktas be priežiūros. Išgirdo triukšmą, G. rėkė kieme. Išbėgęs pamatė kruviną vaiką, 3-5 metrų atstumu nuo vaiko matė šunį nulipantį nuo gulinčio vaiko, nubėgantį. G. bandė šunį vyti, o šuo bėgo nuo vaiko. Vaikui buvo įkąsta 6 kartus, sukandžiota veidas, kakta, alkūnė, jie vežė vaiką į klinikas. Tuo metu jis pats lauke nebuvo, o I. buvo už namo kampo. Tai buvo kaimyno R. M. šuo mišrūnas, sveriantis 10-15 kg, 30-40 cm ilgio, murzinas, rusvas, žilas. Prieš tai tas šuo yra buvęs jų kieme. Žinojo, kieno tas šuo, buvo jį matęs pas kaimyną kieme. Šuo pririštas prie būdos tarp prūdo ir garažo. Pats turi šunį - anglų buldogą. Jo šuo rujojo ir buvo savaitei išvežtas į veislyną. Kiemas neaptvertas. Šunį matė jo žmona, mama, G. R., kaimynė I., kuri dar vaikščiojo po kaimynų sklypą ir bandė šunį pagauti. Jis paskambino R., pasakė, kad jo šuo sukandžiojo vaiką, po to I., O., nes dar laksto du šuniukai po kaimą. O. skambino paklausti, kieno dar du šunys laksto. Tą dieną daugiau šunų nebuvo, šie lakstė dieną prieš tai ir po to. Klausė O., kieno yra rudos ir juodos spalvos šunys, nes norėjo, kad žmonės prisirištų šunis, kad daugiau taip neatsitiktų. Paskambino mamai, kad pagautų šunį. Šuo nubėgo į būdą tarp garažo ir prūdo ir joje buvo.
Liudytoja I. M. B. parodė, kad kaimyno R. M. šuo pririštas jos sklype. S. M. kalė buldogė visada palaida, rujojanti. Vasarą R. M. šuo apie pusę šešių vakaro atitrūko, nubėgo iki geležinkelio grįžo ir buvo su vaikais kieme. Jos anūkė M. K. jiems paskambino, pasakė, kad atitrūko šuo. R. M. šuo būna pririštas, jis mažas, jau senas – 13 metų, nekovinis, atitrūksta retai – kas du-trys mėnesiai. Tada vaikai jį pasivaikė po kiemą ir šuo nubėgo į kitą pusę, link geležinkelio, paskui grįžo į kiemą. Ji šuns nepririšo, nes jis dūko su vaikais ir paskui gulėjo pavėsyje. Apie 21 val. grįžo R. ir šunį prisirišo. Kieme dar buvo J. B. vaikas ir mergaitė. M. skambino ir sakė, kad vakare apie 9 val. šuo sukandžiojo jo vaiką. Ji jam pasakė, kad jų šuo neapkandžiojo, nes pas jo kalę lakstė juodas šuo. M. žinojo, kad yra jos šuo, jis yra buvęs mano sodyboje, bet nežino, ar jis yra matęs jos šunį. Apie jos šunį jis neklausinėjo.
Liudytojas O. G. parodė, kad S. M. liepos 12 d. vakarop jam paskambino ir klausė, ar jis turi šunį, kokios spalvos. Liudytojas sakė, kad jo šuo „ryžas“. M. sakė, kad šuo apkandžiojo vaiką. Paklaustas, kodėl nepadėjo šuns į vietą, atsakė, kad nežino, koks šuo, sakė, kad tamsesnis. Sakė, kad apkandžiojo ar „ryžas“, ar žilas šuo. Liudytojo šuo „ryžas“, jis buvo pririštas prie būdos, nebuvo tą dieną atitrūkęs. M. laiko mažą „lenciūginį“ kudlotą šviesų šunį, trijų spalvų – pilkas, šviesesnis, šuo pririštas pas kaimynę I. laukuose prie sodo. Sakė, kad nežino, koks šuo sukandžiojo.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas G. N. parodė, kad tą dieną su S. pjovė malkas. Apie 13.30 val. pasirodė šuo. S. sakė, kad tai R. šuo. Jie jį vijo kelis kartus. Matė, kaip po pietų laukuose moteriškė bandė tą šunį pagaut. Šuo dingo iš akiračio. Apie 8 val. vakare terasoje pavalgė. Kiti nunešė indus, vaikas žaidė smėlio dėžėje, o jis stojosi eiti susirinkti įrankius. Buvo prie pat smėlio dėžės. Išgirdo, kaip kažkas plumptelėjo. Jis žengė porą žingsnių ir pamatė šunį, kaip šis buvo užgriuvęs ant sukniubusio vaiko, vaikas buvo kruvinas. Vaikas pradėjo spiegti. Išbėgo S., jo žmona. Šuo į žilumą, mišrūnas, neveislinis, apie 30 cm aukščio, jį matė pririštą tarp namo ir garažo. Jis rėkė ant šuns. Kai jie pradėjo spiegti, šuo nubėgo link balos. Po visko jis iškart pasiėmė įrankius ir išėjo į kelią laukti atvažiuojančio parvežti sūnaus. Tą dieną daugiau šunų nematė. Kieme buvo S. rudas šuo, jį uždarė garaže. Matė R. M. šunį, jo būda laukuose.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. ATPK 35 straipsnio 2 dalis numato, jog atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį procesą administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalis atitinkamai įtvirtino, jog jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę. Iš čia matyti, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos įsiteisėjimo dienos skaičiuotini tik tuomet, kai toks tyrimas atliktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu ir būtent tokio sprendimo išdavoje nusprendžiama, kad padaryta atitinkama veika užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę.
Iš bylos medžiagos matyti, jog R. M. administracinis kaltinimas pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį pareikštas dėl veikos, atliktos 2012 m. liepos 12 d., Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai 2012 m. spalio 31 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00328-12 ir ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui spręsti klausimą dėl R. M. administracinės atsakomybės už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą (b.l. 29-30). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjas S. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 79P-2225463-12 R. M. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, surašė 2012 m. gruodžio 31 d., jame nurodyta, jog R. M. pažeidė Prienų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. T3-112 II punkto 7 ir 8 dalis (b.l. 31-32). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas administracinę bylą 2013 m. sausio 2 d. (data taisyta) pasiuntė Prienų rajono savivaldybės administracinei komisijai (b.l. 26). Taigi ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas administracinei nuobaudai paskirti baigėsi 2012 m. gruodžio 31 d., o skundžiamu Institucijos nutarimu nuobauda paskirta tik 2013 m. vasario 14 d. nutarimu, t. y. žymiai praleidus nuobaudos skyrimo terminus. Institucija 2013 m. sausio 10 d. protokoline nutartimi konstatavo, jog bylos išnagrinėti nepavyksta dėl svarbių priežasčių – komisijos pirmininkės ligos ir nepakankamo laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsia iki 2013 m. kovo 1 d. (b. l. 24). Pažymėtina, jog procesinis sprendimas dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo gali būti priimtas tik tuo atveju ir tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs, nes administracinės nuobaudos skyrimo termino atnaujinimo institutas ATPK nėra numatytas (žr. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 2005 m., p. 275)., nes įstatymas nenumato galimybės pratęsti jau pasibaigusius terminus. Be to, įstatymas nustato ir tokio termino pratęsimo sąlygas – tai atvejai, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Šiuo atveju netgi nenustatyta ir ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo terminui pratęsti.
ATPK 250 straipsnio 7 punktas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.
Todėl darytina išvada, jog Institucijos 2013 m. sausio 10 d. protokolinė nutartis, kuria pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, priimta jau suėjus nuobaudos skyrimo terminui (terminas suėjo 2012 m. gruodžio 31 d.), o po tokios aplinkybės nustatymo negali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas, todėl Institucijos 2013 m. vasario 14 d. nutarimas naikinamas kaip neteisėtas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). ATPK 35 straipsnyje įtvirtintų terminų pasibaigimas yra viena iš aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, todėl kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini ir nevertintini, šioje byloje esant galimam vieninteliam sprendimui – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. prašė priteisti 1380 litų jo patirtų išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti. Prašymas tenkintinas. Valstybė konstituciniu lygmeniu įpareigota užtikrinti asmens teisę į gynybą (Konstitucijos 31 straipsnis 6 dalis). Šiuo atveju R. M. savo teises gynė pasinaudodamas advokatės A. K. paslaugomis ir dėl to turėjo išlaidų (b.l. 48, 50, 52, 114). Lietuvos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Asmens kaltumą privalo įrodinėti jį kaltinančios valstybinės institucijos. Taigi institucijos turi pareigą, esant teisiniam pagrindui, procesą prieš asmenį organizuoti taip, kad nebūtų pažeistos įstatymais užtikrintos asmens teisės, o nustačius tokių teisių pažeidimą, asmeniui proporcingai turi būti atlyginami turtiniai praradimai. Iš to seka, kad pažeidėjas neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jis turi subjektyvią teisę gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs teisės pažeidimą. Tai jis gali daryti pats arba pasirinkdamas gynėją (ATPK 272 straipsnis). Dėl Institucijos R. M. nepagrįstai skirtos nuobaudos ginčijimo R. M. turėtos bylos vedimo išlaidos už advokato atstovavimą byloje privalo būti atlygintos (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-479-493/2012, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-153-579/2012).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 302², 302⁴ straipsniais,
nutaria:
panaikinti Administracinės komisijos prie Prienų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 14 d. nutarimą, kuriuo R. M. pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį paskirta 750 Lt bauda, ir bylą nutraukti.
Priteisti R. M. 1380 litų jo turėtų atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant skundą dėl Administracinės komisijos prie Prienų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 14 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. (11.1)-AN-3, iš Prienų rajono savivaldybės administracijos.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Prienų rajono apylinkės teismą.