Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos AS „Reverta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos AS „Reverta“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys M. A. L., A. L., antstolis G. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad skolininkui A. M. L. priklauso 1/2 dalis areštuoto turto, esančio bendrojoje su A. L. nuosavybėje, t. y. nuosavybės teisė į 1/2 dalį turto, adresu (duomenys neskelbtini), Svėdasų sen., Anykščių r. sav., ir nuosavybės teisė į 1/2 dalį turto, adresu (duomenys neskelbtini), Svėdasų sen., Anykščių r. sav. Taip pat prašė teismo nustatyti, kad A. L. priklauso 1/2 dalis areštuoto turto, esančio bendrojoje su sutuoktiniu nuosavybėje, t. y. nuosavybės teisė į 1/2 dalį turto, adresu (duomenys neskelbtini), Svėdasų sen., Anykščių r. sav., ir nuosavybės teisė į 1/2 dalį turto, adresu (duomenys neskelbtini), Svėdasų sen., Anykščių r. sav.Nurodė, kad antstolis G. K. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0154/11/00790, 0154/11/11/00567, 0154/11/01037, 0154/11/00566 dėl skolos išieškojimo iš skolininko Mindaugo A. L. išieškotojos AS „Reverta“ naudai. Antstolis nustatė, kad skolininkui kartu su A. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso turtas, jį areštavo ir pasiūlė kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo, kad galėtų vykdyti išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismo motyvai:

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja AS „Reverta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą. Skundo motyvai:

4.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes teismas negali pažeisti pareiškėjo teisių apribodamas jam galimybę pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Šiuo atveju buvo pasirinkta teisė kreiptis ypatingosios teisenos tvarka, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teiginys, kad ši procesinė teisės norma taikoma tik išieškant iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, yra nepagristas ir vertintinas kaip šio straipsnio taikymo susiaurinimas.

4.2. Teismo argumentas, kad galbūt yra keliamas prievolių kreditoriui pobūdžio klausimas, yra visiškai nepagristas. Skolininko skola kilusi iš paprastųjų neprotestuotinų vekselių, pagal kuriuos yra išduoti vykdomieji dokumentai. Taigi ginčo dėl prievolės pobūdžio šiuo metu nėra ir yra laikoma, kad tai asmeninė skolininko prievolė.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumas ir pagrįstumas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis G. K. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0154/11/00790, 0154/11/11/00567, 0154/11/01037, 0154/11/00566, pradėtas pagal Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro išduotus vykdomuosius įrašus: 2011 m. rugsėjo 27 d. vykdomąjį įrašą Nr. AD-3132 dėl 50 150,00 Lt (14 524,44 Eur) skolos ir 6 procentų metinių palūkanų nuo vekselio neapmokėjimo dienos iki visiško vekselio apmokėjimo, 2011 m. balandžio 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. AD-944 dėl 50 150,00 Lt (14 524,44 Eur) skolos ir 6 procentų metinių palūkanų nuo vekselio neapmokėjimo dienos iki visiško vekselio apmokėjimo, 2011 m. balandžio 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. AD-943 dėl 250 750,00 Lt (72 622,22 Eur) skolos ir 6 procentų metinių palūkanų nuo vekselio neapmokėjimo dienos iki visiško vekselio apmokėjimo, 2011 m. liepos 21 d. vykdomąjį įrašą Nr. AD-2022 dėl 50 150,00 Lt (14 524,44 Eur) skolos ir 6 procentų metinių palūkanų nuo vekselio neapmokėjimo dienos iki visiško vekselio apmokėjimo išieškojimo iš skolininko A. M. L. išieškotojos AS „Parex bankas“ (nuo 2012 m. gegužės 10 d. AS „Parex bankas“ pakeitė pavadinimą į AS „Reverta“) naudai. Antstolis 2011 m. gruodžio 2 d. turto arešto aktu areštavo visą skolininkui priklausantį turtą, kuris jam ir A. L. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2016 m. gruodžio 29 d. antstolis kreditoriui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas ne ypatingosios, o ginčo teisenos tvarka turėjo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Apeliantas su tokiu teismo motyvu nesutiko nurodydamas, kad jam nepagrįstai buvo apribota galimybė pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo skundo argumentu.Turtas, priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gali būti padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis), taip pat teismo sprendimu, kai sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) arba tik dėl turto padalijimo (CK 3.116 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. L. su A. L. išsituokė 1996 m. lapkričio 13 d. Bendras turtas nepadalytas iki šiol, todėl laikytina, kad pačios šalys nesiekia veiksmingo ir operatyvaus santuokinio turto padalijimo, dėl ko neturėtų nukentėti išieškotojo interesai. Kai sprendimas, kuriuo priteista konkreti suma, įstatymo nustatyta tvarka perduotas vykdyti antstoliui ir šis negali nukreipti išieškojimo į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nes nėra nustatyta skolininko dalis, į kurią nukreiptinas išieškojimas, antstolis kreditoriui (išieškotojui), o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pirmiau nurodyta, kad šioje normoje yra įtvirtintos nuostatos, kurios skatina kreditorių ar kitą bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvį veikti operatyviai dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). O pagal CK 3.116 straipsnį kreditorius be antstolio pasiūlymo pats sprendžia, ar reikšti ieškinį teisme dėl santuokinio turto padalijimo, kad nukreiptų išieškojimą į sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal šio asmeninę prievolę (CPK 5, 13 straipsniai). Vadinasi, išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas. Nepaisant to, kokia įstatyme nustatyta tvarka dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo suinteresuotų asmenų būtų pasirinkta, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) aspektu svarbu, jog ji užtikrintų kreditoriaus teisę į galutinio, jo naudai priimto teismo sprendimo (dėl skolos) įvykdymą be nepagrįstų delsimų (pagal Konvencijos 6 straipsnį teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, ji apima ir teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti). Remiantis tuo, kas išdėstyta, kreditorius turi teisę pasirinkti pats, kokiu būdu gins savo pažeidžiamas teises, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas turėjo kreiptis ginčo teisenos tvarka, paduodamas ieškinį.Pirmosios instancijos teismo nurodytoje nutartyje Nr. 3K-7-246/2014 taip pat yra išaiškinta, kad CPK vykdymo procese išieškotojo, skolininko ir kito bendraturčio teisės gali būti ginamos keliais civiliniame procese nustatytais būdais, sprendžiant dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Jei pareiškėjas pasirinko CPK 667 straipsnyje nustatytą išieškotojo teisių gynimo būdą vykdymo procese dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, kad nukreiptų išieškojimą į skolininko dalį ir nepažeistų kito bendraturčio teisių, skolininko dalis jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatytina vykdymo procese ir teismas negali pažeisti asmens teisių į teismą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodo, kad, pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-19 nutartis civilinėje byloje 3K-7-246/2014, 2016-12-09 nutartis civilinėje byloje e3K-3-504-421/2016), bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir išieškojimo iš jo dalies (CPK 4.90 straipsnio 3 dalis), tačiau, kaip nurodyta šios nutarties 12 punkte, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu civiliniame procese nustatytu būdu ginti savo pažeistas teises dėl skolininko turto dalies nustatymo, o teismas pasirinkto asmens teisių į teismą įgyvendinimo būdo pažeisti negali.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir prašymas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad iš naujo nagrinėdamas bylą teismas turi nustatyti ne tik skolininko turto dalis ir naudojimosi tvarką, kaip to imperatyviai reikalauja CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatos. Bendrosios nuosavybės dalis turi būti nustatoma taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 2, 4 dalys). Apeliacinės instancijos teisme prašymą iš esmės išnagrinėti nėra galimybės, kadangi byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos AS „Reverta“ atskirąjį skunda tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį ir prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.