Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo pareiškėjos I. S. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstoliai Brigita Palavinskienė, Andrius Bublys, Daiva Milevičienės, Vytautas Mitkus, Arminas Naujokaitis, Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, Gintas Badikonis, Asta Stanišauskaitė, Virginija Meškauskienė, Darius Stakeliūnas ir Robertas Vasiliauskas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „CONLEX“, AB Vilniaus šilumos tinklai, Aktiva Finants OU, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, UAB „VILNIAUS VANDENYS“, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, UAB EDS INVEST, UAB „Mano Būstas Neris“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Julianus Inkaso“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė D. Milevičienė pateikė prašymą bylą nagrinėti teismo nuožiūra antstolei nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo antstolis A. Naujokaitis pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo antstolė N. Šiugždaitė-Stakeliūnė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo antstolė V. Meškauskienė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo antstolis D. Stakeliūnas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkaso“ pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys antstolė B. Palavinskienė, antstolis A. Bublys, antstolis V. Mitkus, antstolis G. Badikonis, antstolis R. Vasiliauskas, UAB „CONLEX“, AB Vilniaus šilumos tinklai, Aktiva Finants OU, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, UAB „VILNIAUS VANDENYS“, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, UAB „Mano Būstas Neris“ ir UAB „Intrum Lietuva“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į patikslintą pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko. Bankroto bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas be neatvykusių suinteresuotų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesio algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimi tarp kitų įpareigojimų šalinti pareiškimo trūkumus, taip pat įpareigojo pareiškėją pateikti teismui nutartyje nurodytus įrodymus bei papildomus paaiškinimus. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, taip pat teismo posėdžio metu jos atstovės teikti paaiškinimai leidžia teigti, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Pareiškėja teikė duomenis apie tai, kad ji informavo žinomus savo kreditorius ir išieškojimą vykdančius antstolius apie ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. O paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Pažymėtina, jog pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, kad jos pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 162 644,34 EUR. Bylos duomenų pagrindu konstatuotina, kad pareiškėja pagal turtinę padėtį (turimą turtą bei gaunamas pajamos) negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Bylos duomenys leidžia teismui konstatuoti, kad pareiškėja yra nemoki.

Taip pat pažymėtina, jog vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme, privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio įstatymo ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas yra net nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

Pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo UAB EDS INVEST pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Atsiliepime UAB EDS INVEST nurodė, kad, pagal viešai prieinamą informaciją, pareiškėja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Šioje įmonėje dirba vienas darbuotojas, pardavimo pajamos už 2019 metus – 20 001-30 000 EUR. Suinteresuoto asmens teigimu, nėra logiška, jog tokią kvalifikaciją ir patirtį turintis asmuo, dirbdamas tokias pajamas gaunančios įmonės direktoriumi, uždirbtų tik 250 EUR (neatskaičius mokesčių). Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja nurodo ženkliai mažesnes pajamas negu yra faktiškai gaunamos siekdama nesąžiningai kuo mažesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais bankroto byloje.

Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad gauna 250 EUR pajamas per mėnesį, dirba savo tėvo uždarojoje akcinėje bendrovėje. Pareiškėja nurodė, jog dirba tėvo įmonėje puse etato, darbo krūvis įmonėje mažas. Ji taip pat paaiškino, kad buvo patyrusi traumą – (duomenys neskelbtini), todėl nebegalėjo dirbti (duomenys neskelbtini), nors tai vienintelis pareiškėjos išsilavinimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog, nors suinteresuotas asmuo UAB EDS INVEST prieštaravo pareiškėjos bankroto bylos iškėlimui motyvuodamas jos tikėtinu nesąžiningumu slepiant faktines pajamas, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius apie pareiškėjos nesąžiningumą teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, suinteresuoto asmens UAB EDS INVEST atstovas prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, UAB EDS INVEST atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja tapo nemoki dėl per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių ar, kad ji yra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, ir jos teistumas nėra išnykęs, bei dėl to būtų tapusi nemoki (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ nėra duomenų, kad pareiškėja jau buvo kreipusis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad būtų iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvė būtų pareiškėja, bankroto byla.

Suinteresuoto asmens UAB EDS INVEST atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad bankroto byla pareiškėjai negali būti keliama, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir nesudaro pagrindo nekelti pareiškėjai bankroto bylos.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Pažymėtina, kad aiškindamas nesąžiningumo sąlygą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016). Asmens nesąžiningumas fizinio asmens bankroto byloje neturi būti vertinamas plečiamai, t. y. nesąžiningumo samprata dėl bankroto instituto specifikos suprastina, neperžengiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto ribų.

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasi, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačios skolininkės (pareiškėjos), nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, nes nei jos gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui kils pareiga patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu galės būti patikrinti pareiškėjos per nurodytą laikotarpį sudaryti sandoriai, esant pagrindui, atkuriamas pareiškėjos mokumas. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti fizinio asmens bankroto administratorių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja bankroto administratore pasiūlė skirti UAB „Bankroto administratorių kompanija“, suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasiūlė pareiškėjos bankroto administratoriumi skirti Vitalijų Tichomirovą. Suinteresuotas asmuo savo prašymą iš esmės motyvavo tuo, kad minėtos administratorės administravimo išlaidos būtų gerokai mažesnės.

UAB „Bankroto administratorių kompanija“, nurodo, kad procedūroms atlikti reikalinga 335 EUR suma. Vitalijaus Tichomirovo šioje byloje prašoma patvirtinti administravimo lėšų suma nuo teismo nutarties pareiškėjai iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos yra 200 EUR. Nustatyta, kad tiek UAB „Bankroto administratorių kompanija“, tiek Vitalijaus Tichomirovo vykdomos veiklos vietos yra Vilniuje; abu pasiūlyti administratoriai yra patyrę, baigę ir vykdantys nemažai bankroto procedūrų (tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų).

Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui. Tuo atveju, kai yra pateiktos kelios bankroto administratorių kandidatūros, atsiranda administratorių konkurencija ir teismas turi paskirti vieną jų.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. FABĮ nenustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų parinkti fizinio asmens bankroto administratorių, tačiau kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra nurodęs, jog tokiu atveju teismas turėtų atsižvelgti į: pirma, kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus požymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat įmonių skaičius ir pan.); antra, kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.); trečia, kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo, bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį, daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedūras ir pan.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, teismas gali suteikti teisinės reikšmės ir kitiems kriterijams, kurie negali būti diskriminaciniai, prieštaraujantys įstatymams ir kitiems teisės aktams. Taigi, fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūroms įvertinti teismas gali pasirinkti bet kuriuos nurodytus ar kitus teisinės reikšmės turinčius kriterijus, tačiau kandidatūras turi vertinti pagal tuos pačius aiškius ir objektyvius kriterijus bei argumentuoti tokį savo pasirinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pasiūlytų administratorių veiklos vykdymo vieta yra ta pati, abu administratoriai yra patyrę, į tai, jog pareiškėjai priklauso tik vienas nekilnojamojo turto objektas, kurio realizavimas neturėtų būti sudėtingas, įvertinęs bankroto administratorių nurodytų administravimo išlaidų dydžius, taip pat tai, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra didžiausia pareiškėjos kreditorė, kurios naudai įkeistas pareiškėjai priklausantis nekilnojamais turtas, nutaria pareiškėjos bankroto administratoriumi skirti Vitalijų Tichomirovą, kurio pasiūlytos administravimo išlaidos yra gerokai (beveik 1,5 karto) mažesnės (UAB „Būsto paskolų draudimas“ už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą pageidavo 335 EUR, o V. Tichomirovąs – 200 EUR). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad paskirtas administratorius netinkamai ar neobjektyviai vykdys bankroto procedūras.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad bankroto administratoriaus V. Tichomirovo kandidatūrą pasiūlė didžiausias kreditorius, todėl pareiškėjos nuomone, galimai bus pažeisti jos ar kitų kreditorių interesai. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Teismas pažymi, kad kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, teismas turėtų atsižvelgti į bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį ir daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėja, tai, kad administratoriaus kandidatūrą pasiūlė didžiausias kreditorius, tai nėra pagrindas atmesti jo pasiūlytą kandidatūrą.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą, fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Be to, apibrėžiant bankroto administratoriaus teises ir pareigas, nustatyta, kad bankroto administratorius gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktai). Taigi šiuo institutu pirmenybė skiriama ne tik skolininko, bet ir kreditorių interesams užtikrinti, t. y. teisingai skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrai išlaikyti. Nagrinėjamu atveju visi kreditoriai turėjo susipažinti su bankroto byla, buvo informuoti apie bylos nagrinėjimą ir apie paskirtą teismo posėdį. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos atstovės argumentą, kad visi kiti kreditoriai neprieštaravo pareiškėjos siūlomam kandidatui, o apie UAB Būsto paskolų draudimas“ siūlomą kandidatą nuomonės nepareiškė. Tuo tarpu didžiausias kreditorius prieštaravo pareiškėjos siūlomam kandidatui.

Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus V. Tichomirovo pateiktus įkainius bei prašymą nustatyti 200 EUR administravimo išlaidas už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, tvirtina 200 EUR sumą, kurią bankroto administratorius gali naudoti bankroto procedūroms atlikti iki bus patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir pareiškėjos mokumo atkūrimo planas (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėja prašo teismo nustatyti 280 EUR būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sumą, nors ir teigia, kad jos mėnesio pajamos sudaro 250 EUR dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose. Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, jog planuoja gauti pajamas, viršijančias minimalios mėnesio algos dydį, įsidarbinusi UAB (duomenys neskelbtini).

FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti taip pat ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja paaiškino, ir pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pažymą, kad pareiškėja yra susitarusi sudaryti sutartį, pagal kurią I. S. priimama (duomenys neskelbtini) pareigoms, darbą pradeda po Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pabaigos ir gaunamas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini).

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu, karantinas Lietuvos Respublikoje teritorijoje nėra panaikintas ir tiksli data nėra numatyta. Į bylą pateikta pažyma taip pat nėra įrodymas, kad pareiškėja tokio dydžio pajamas tikrai gaus, t. y. kad sutartis bus sudaryta. Be to, suma, reikalingą kiekvieną mėnesį I. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nustatoma nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Nutarties priėmimo dieną, pareiškėjos gaunamos pajamos sudaro 250 EUR.

Teismo vertinimu, pareiškėja bankroto proceso metu siekia pasitvirtinti didesnę sumą savo būtiniesiems poreikiams, nei gaunamos pajamos. Kas teismo vertinimu reiškia, kad kol pareiškėja nesudarys darbo sutarties, teismas šiai dienai tokių duomenų neturi, pareiškėja jokia apimtimi neturės galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, ir tokiu būdu pareiškėja neturės galimybės mažinti skolų naštą kreditoriams.

Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad fizinio asmens bankrotas nėra priemonė fiziniam asmeniui išvengti skolos mokėjimo. Fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrintini didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytą sumą būtinųjų poreikių patenkinimui ir pareiškėjos nurodomą gaunamo darbo užmokesčio dydį, į tai, kad suma nustatoma būtent būtiniems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtina 200 EUR sumą pareiškėjai reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, kurios, teismo vertinimu, šiuo atveju yra protingo dydžio, įvertinus pareiškėjos gaunamas pajamas ir tikslą mažinti skolų naštą kreditoriams (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Pažymėtina ir tai, kad paklausta, kaip pareiškėja būtiniems poreikiams išleidžia 280 EUR, kai jos pajamos per mėnesį sudaro tik 250 EUR, pareiškėja atsakė, kad pareiškėjai finansiškai padeda tėvai.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos I. S. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Iškelti pareiškėjai I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), fizinio asmens bankroto bylą.

Paskirti I. S. bankroto administratoriumi Vitalijų Tichomirovą (asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo Nr. B-FA354), Vilniaus g. 55-25, Grigiškės, Vilnius.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 200 EUR sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti I. S. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 200 EUR lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį I. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, registruotino turto duomenis tvarkančioms įstaigoms: valstybės įmonei „Registrų centras“ ir valstybės įmonei „Regitra“, I. S. aptarnaujančioms kredito įstaigoms (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.