- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-1847-430/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31775-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės I. S. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ (toliau – UAB „Būsto paskolų draudimas“), kuriuo reikalaujama: 1) pripažinti neteisėtu 2007 m. balandžio 11 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2007 vienašališką nutraukimą; 2) pripažinti neteisėtais 2020 m. spalio 5 d. notarės J. Š. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 6226 ir 6230 ir juos panaikinti; 3) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai ir terminas jiems pašalinti. 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo. Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-37798-599/2020 nutarė laikyti ieškovės I. S. ieškinį atsakovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė iš dalies neįvykdė teismo nustatytų įpareigojimų, t. y. ieškovė pateikė teismui tik savo rašytinius paaiškinimus, o teismo nustatytų ieškinio trūkumų nešalino. Ieškovė citavo rašytiniuose paaiškinimuose tiek Kauno apygardos teismo, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartis, kurios nėra susijusios su šia konkrečia civiline byla ir jos aplinkybėmis.
4. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju teismo nustatyti ieškinio trūkumai buvo nepašalinti ir ieškovės cituojamų teismo nutarčių daugetas ne visais atvejais taikomas vienodai konkrečiose bylose, nes visada būtina atsižvelgti į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir tokiu atveju į konkrečius procesinius dokumentus bei juose dėstomas aplinkybes ir jiems keliamus reikalavimus. Be to, pažymėjo, kad vienodą praktiką visiems teismams formuoja tik vienas teismas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Šalies argumentai
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė buvo įpareigota pateikti teismui patikslintą ieškinį, kuriame ieškovė išdėstytų savo poziciją dėl taikos sutarties sudarymo galimybių byloje, dėl ketinimo ir galimybių ginčą spręsti teisminės meditacijos būdu bei pareikštų savo nuomonę dėl notarės J. Š. įtraukimo į bylą bendraatsakove arba trečiuoju asmeniu, tačiau šių nustatytų ieškinio trūkumų ieškovė nešalino, nors ieškovė yra atstovaujama kvalifikuoto teisininko, t. y. advokatės. Ieškovė neteikė teismui vientiso procesinio dokumento (t. y. patikslinto ieškinio), o pateikė atskirus paaiškinimus, dėl to teismas laikė, jog ieškovė nešalino ieškinio trūkumų, nors notarę, kurios vykdomuosius įrašus prašoma panaikinti, būtina įtraukti į bylą bendraatsakove, arba trečiuoju asmeniu, jeigu ieškovė nesutinka, kad notarė būtų bendraatsakovė. Ieškovė taip pat nepašalino ir kitų ieškinio trūkumų, t. y. neprimokėjo trūkstamo 75 Eur žyminio mokesčio dalies, ir nurodė, kad jeigu teismas laikys, kad šis ieškininis reikalavimas yra neišvestinis, tai nagrinėjant šią civilinę bylą iš esmės teismas galės šį ieškininį reikalavimą palikti nenagrinėtu, t. y. kaip neapmokėtą žyminiu mokesčiu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė neskundė 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, ši nutartis nėra panaikinta, dėl to ji yra galiojanti ir turi būti vykdytina visa apimtimi.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė I. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties, prašydama panaikinti teismo nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
8.1. Teigia, kad teismas netinkamai (formaliai) taikė ieškinio trūkumų institutą, kadangi teismo nutartyje nenurodyta jokių esminių ieškinio trūkumų, kurie keltų esminių kliūčių tolesnei proceso eigai.
8.2. Teigia, kad ieškovė, šalindama nustatytus ieškinio trūkumus, teikė į bylą rašytinius paaiškinimus, patikslindama savo poziciją ir paaiškindama motyvus dėl ieškinio reikalavimų ir trečiojo asmens neįtraukimo. Savo poziciją ir rašytinius paaiškinimus ieškovė grindė kitų teismų sprendimais ir išaiškinimais, susijusiais tiek su ieškinio trūkumų instituto taikymu apskritai, tiek jo taikymu reikalavimams, kurie kaip ieškinio trūkumai nurodomi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė atsižvelgti į aukštesnės instancijos teismų išaiškinimus, kuriose buvo sprendžiamas būtent ieškinio trūkumų klausimas ir būtent dėl tokių trūkumų, kurie nurodomi skundžiamoje teismo nutartyje. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad į minėtus teismų išaiškinimus nėra būtina atsižvelgti, nes vienodą praktiką formuoja tik Lietuvos Aukščiausiais Teismas, kuris nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, siekiant užtikrinti teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė atsižvelgti į aukštesnės instancijos teismų išaiškinimus bylai aktualiais klausimais ir taip pažeidė horizontaliųjų precedentų taisyklę.
8.3. Teigia, kad ieškovė, vykdydama teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, paaiškinimuose nurodė, jog šioje proceso stadijoje nemato galimybės spręsti ginčą taikiai ar mediacijos būdu. Tokių aplinkybių nenurodydamas pačiame ieškinyje, o nurodymas paaiškinimuose nekelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, todėl tokio pobūdžio klausimas neturėjo būti sprendžiamas per trūkumų šalinimo institutą.
8.4. Ieškovė neprimokėjo žyminio mokesčio už reikalavimą pripažinti vykdomuosius raštus, kadangi laiko šį reikalavimą išvestiniu. Šiuos argumentus ieškovė grindė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1686-661/2019, kurioje konstatuota, jog panaikinus prievolę, neliko teisės ir į priverstinį šios prievolės vykdymą, tokiu būdu vykdomojo įrašo panaikinimas yra išvestinis nuo išspręsto reikalavimo. Pažymėjo, kad teismui nesutinkant su šiais papildomais argumentais, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teismas turėjo ieškinį neapmokėto reikalavimo dalyje palikti nenagrinėtu, nes už kitus reikalavimus buvo sumokėtas tinkamo dydžio žyminis mokestis. Tokiu būdu, darytina išvada, kad ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir atsisakė priimti ieškinį.
8.5. Teigia, kad ieškovė laikosi pozicijos, jog nagrinėjamos bylos išsprendimas neturės įtakos notarės teisėms ir pareigoms, kadangi nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, bet ne dėl notarės neteisėtų veiksmų. Ieškovė rėmėsi Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-573-658/2017 pateiktais išaiškinimais, kad trečiojo asmens įtraukimo klausimas neturėtų būti sprendžiamas per trūkumų šalinimo institutą. Pabrėžė, kad skundžiamoje teismo nutartyje nepateikta jokių motyvų, dėl kurių buvo atmesti ieškovės paaiškinimai, jog nagrinėjamos bylos išsprendimas neturės įtakos notarės teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
11. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-37798-599/2020, kuria teismas nutarė dėl nepašalintų ieškinio trūkumų ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės I. S. ieškinys atsakovei UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuriuo prašoma: 1) pripažinti neteisėtu 2007 m. balandžio 11 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2007 vienašališką nutraukimą; 2) pripažinti neteisėtais 2020 m. spalio 5 d. notarės J. Š. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 6226 ir 6230 ir juos panaikinti; 3) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai ir terminas jiems pašalinti. Teismas nustatė šiuos trūkumus: 1) ieškovė nenurodė ieškinyje savo pozicijos dėl taikos sutarties sudarymo galimybių ir galimybės ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu; 2) ieškovės ieškinio reikalavimus sudaro du savarankiški reikalavimai, t. y. ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu kreditavimo sutarties vienašališką nutraukimą ir pripažinti neteisėtais notarės išduotus vykdomuosius įrašus ir juos panaikinti. Ieškovė žyminiu mokesčiu apmokėjo tik vieną iš savo pareikštų savarankiškų reikalavimų, t. y. reikalavimą pripažinti kreditavimo sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau savarankiško ieškinio reikalavimo dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo, toks reikalavimas laikomas neturtinio pobūdžio, dėl to turėjo būti sumokėtas 75 Eur dydžio žyminis mokestis; 3) ieškovės antrasis ieškinio reikalavimas susijęs ne tik su atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, bet ir su į bylą proceso dalyve neįtrauktos notarės materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, dėl to teismas siūlė apsispręsti ieškovei dėl notarės J. Š. įtraukimo į šią bylą bendraatsakove ar trečiuoju asmeniu. 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, rašytinius paaiškinimus dėl teismo nutartimi nustatytų trūkumų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
14. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).
16. CPK nustatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus, t. y. laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai). Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).
17. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Pagal CPK 138 straipsnį ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
18. Pirmiausia pabrėžtina tai, kad pagal CPK 115 straipsnio 5 dalį teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau ieškovė šia procesine teise nepasinaudojo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties apeliacine tvarka neskundė.
19. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
20. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės 2020 m. lapkričio 16 d. pateikto prašymo dėl trūkumų šalinimo matyti, kad ieškovė buvo pateikusi teismui rašytinius paaiškinimus (nuomonę) dėl nustatytų trūkumų (t. y. pateikė nuomonę apie galimybę sudaryti taikos sutartį ar galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, taip pat pateikė nuomonę dėl nesutikimo įtraukti į bylą notarę J. Š.), dėl to šioje dalyje 2020 m. lapkričio 12 d. teismo nutartimi nustatyti trūkumai iš esmės buvo pašalinti (pabrėžtina, kad pagal CPK 47 straipsnio nuostatas, teismas savo iniciatyva gali įtraukti notarą dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jeigu tai tikslinga pagal bylos aplinkybes), tačiau ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose taip pat atsisakė mokėti žyminio mokesčio priemoką dėl antrojo ieškinio reikalavimo, nurodydama, kad antrasis ieškinio reikalavimas yra išvestinis ir neturi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, o taip pat pažymėjo, jog teismui vis dėl to nusprendus, jog šioje situacijoje reikia apmokėti žyminį mokestį, tuomet prašo, remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 8 punktu, neapmokėto reikalavimo dalyje ieškinį palikti nenagrinėtu.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 8 punkto šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti, kadangi CPK 296 straipsnio norma taikoma, kai ieškinys jau priimtas nagrinėjimui, iškeliama byla, o trūkumai nustatomi jau bylos nagrinėjimo stadijoje. Būtent tokioje proceso stadijoje trūkumų nepašalinus, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Ginčo atveju ieškinys dar nebuvo priimtas nagrinėjimui, dėl to ieškovė, nenorėdama mokėti teismo nutartimi nurodyto žyminio mokesčio nepriemokos, turėjo arba skųsti pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį dėl trūkumų nustatymo (įrodinėjant jos neteisėtumą šioje trūkumų dalyje), arba patikslinti ieškinį (jeigu vis dėl to ieškovė nebenori reikšti antrojo reikalavimo dėl mokėtino žyminio mokesčio), kuris būtų siunčiamas atsiliepimo į ieškinį pateikimui (kaip vientisas procesinis dokumentas su aiškiais visais reikalavimais, į kuriuos priešinga šalis turi pateikti atsiliepimą), tačiau nei vieno, nei kito ieškovė nagrinėjamu atveju neatliko, o prašė priimti ieškinį nagrinėjimui.
22. Pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už kiekvieną ieškinį ar priešieškinį mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį ir pan.). Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, dėl to žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, nenorėdama mokėti teismo nutartimi nustatyto žyminio mokesčio už antrąjį ieškinio reikalavimą, nurodė, kad antrasis ieškinio reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, dėl to žyminis mokestis neturėtų būti mokamas, pacitavo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1686-661/2019.
23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, daro išvadą, kad minėtoje byloje buvo sprendžiamas visai kito pobūdžio ginčas nei šioje byloje (t. y. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo), taip pat buvo sprendžiami ne žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą (ieškinio priėmimo) klausimai, o pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas, dėl to nebuvo pagrindo remtis šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kurio tam tikrų motyvų reikšmė pagal bylos situaciją gali būti visiškai skirtinga nei šioje byloje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kad sprendžiant ieškinio priėmimo ir mokėtino žyminio mokesčio dydžio klausimus, visada būtina atsižvelgti į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir į konkrečius procesinius dokumentus bei juose dėstomas aplinkybes ir jiems keliamus reikalavimus.
24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovui neskundus teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, bei nepašalinus visų esminių teismo nustatytų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas proceso teisės normų, pagrįstai 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
25. Įvertinus nurodytą, ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka, pašalinus nurodytus ieškinio trūkumus.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti ieškovės I. S. atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.