Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6727-399/2016 pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovei Kazlų Rūdos savivaldybei dėl pažeistų teisių atstatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo apeliacijos dalyko (reikalavimo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties panaikinimo ar pakeitimo), tačiau iš atskirojo skundo turinio aiškiai suprantama, jog ji nesutinka su nutartimi, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumų pašalinimui.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama atstatyti jos pažeistas teises. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK ieškinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų, t. y. netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, nepateiktos procesinio dokumento ir jo priedų kopijos priešingai šaliai, nenurodyti duomenys ar byla bus vedama per advokatą, ar ieškovė pageidauja sudaryti byloje taikos sutartį, bei ieškinys nėra apmokėtas nustatyto dydžio žyminio mokesčiu. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi nurodydama, kad neturi galimybių pasitelkti profesionalų teisininką, jai antrinė teisinė pagalba nėra skiriama, todėl teismas turėtų spręsti dėl jos atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o kitus nurodytus ieškinio trūkumus galėtų pašalinti jau nagrinėjant bylą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, o nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dalis ieškinio trūkumų yra esminiai bei pirmosios instancijos teismo buvo konstatuoti pagrįstai, o kitą dalį buvo galima pašalinti bylos nagrinėjimo metu, jei ieškovė būtų ištaisiusi esminius ieškinio trūkumus. Dėl nustatytų trūkumų teismas pasisako žemiau nutartyje.

Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė iš dalies nepagrįstą išvadą apie ieškinio neatitikimą šiems reikalavimams. Būtent ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas nagrinėdamas bylą. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.). Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Joje nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai), bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 str. 4 d.).Iš ieškinio turinio ir prie jo pridedamų priedų matyti, kad ieškovė siekia atstatyti jos vyro L. B. savo lėšomis 1969 metais įruoštą drenažą, kuris, kaip ji teigia, buvo pažeistas 2002 metais Kazlų Rūdos savivaldybės pavedimu „Inžineriniams tinklams“ atliekant nugeležinimo darbus (vedant trasą). Atsakove ieškovė įvardija Kazlų Rūdos savivaldybę ir savo reikalavimams pagrįsti pateikia susirašinėjimą su atsakove, iš kurio matyti, kad atsakovė atsisako atstatyti vandens ir nuotekų tinklų įvadų pažeidimus, nurodydama, kad toje teritorijoje apskritai nėra įrengti tinklai, todėl jokių pažeidimų negalėjo būti. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ieškovės pateikti ieškinio reikalavimai, jų ribos ar pagrindas yra tiek neaiškūs, kad dėl to ieškinio negalima nagrinėti teisme. Iš ieškinio turinio ir pridedamų priedų matyti asmuo, kuris, ieškovės manymu, pažeidė jos teisėtus interesus – Kazlų Rūdos savivaldybė, taip pat aišku, ko ieškovė prašo teismo – įpareigoti atsakingą asmenį atstatyti ieškovės pažeistas teises tokiu būdu: atstatyti pažeistą drenažą (duomenys neskelbtini). Prie ieškinio pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad šalims susidariusio ginčo taikiai išspręsti nepavyksta nuo 2006 metų. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė pašalinti ieškinio trūkumus: sutikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodyti teises pažeidusį asmenį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat pažymėtina, jog jeigu teismui kyla abejonių dėl atsakovo tinkamumo, tam spręsti turi būti taikomos CPK 45 straipsnio nuostatos. Taip pat, jei teismo vertinimu šioje byloje yra daugiau asmenų, kurių materialiosioms teisėms ir pareigoms galės turėti įtakos priimamas sprendimas – šios asmenis teismas į procesą turi galimybę įtraukti ir pats, vadovaudamasis CPK 47 straipsnio nuostatomis.Pažymėtina ir tai, kad galutinis reikalavimų sutikslinimas ir įrodymų surinkimas civiliniame procese galimas ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

Dėl ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo

Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 str. 1 d.), tai yra proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo, mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK80 str. 1 d. 5 p., 82 str.). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.Ieškovė reiškia reikalavimą atstatyti pažeistą drenažą jos sklype, taigi šiuo reikalavimu nesiekia prisiteisti turto, todėl ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis ir apmokestinamas žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma – 41 Eur.CPK imperatyviai reglamentuojamas žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygos ir tvarka (CPK 83, 84 str.). Taip įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Už ieškinį (priešieškinį) nesumokėjus įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, teismas turi taikyti ieškinio (priešieškinio) trūkumų pašalinimo institutą (CPK 115 str. 2 d.). Šį ieškinio (priešieškinio) trūkumą pašalinus per teismo nustatytą laikotarpį, ieškinys (priešieškinis) laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).CPK 83 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kuomet suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami / iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, pagrindinės įstatyme įtvirtintos asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlygos yra šios: 1) asmuo nuo žyminio mokesčio atleidžiamas iš dalies; 2) asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki nuolatinio pobūdžio turtinė padėtis. Apeliantė skunde nurodo, kad ji gauna apie 200 Eur pensiją, tačiau turi du vienetus nekilnojamojo turto – savo gyvenamąjį namą, kuris yra susijęs su ginčo dalyku, ir kitą – paveldėtą gyvenamąjį namą, kuriame dabar ir gyvena, tačiau nurodytų aplinkybių nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais, nėra sumokėjusi jokios dalies žyminio mokesčio, motyvuoto prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pirmosios instancijos teismui nėra išreiškusi, todėl konstatuotina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė ieškinio trūkumą ir įpareigojo ieškovė nustatytu terminu sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį. Pažymėtina, kad nepaisant nustatyto trūkumo, ieškovei neužkertamas kelias pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio, prieš tai sumokėjus dalį mokėtino žyminio mokesčio sumos (CPK 83 str. 3 d.).

Dėl kitų ieškinio trūkumų

Teismas skundžiama nutartimi nustatė ir kitus ieškinio trūkumus, t. y. pateikti procesinių dokumentų ir jo priedų originalus bei jų tinkamai patvirtintas kopijas priešingai šaliai (CPK 114 str. 1 d.), nurodyti, ar byla bus vedama per advokatą (CPK 135 str. 1 d. 6 p.); nurodyti ieškovės nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių (CPK 135 str. 1 d. 7 p). Apeliantė nesutinka ir su šia teismo nutarties dalimi nurodydama, kad visi šie trūkumai galėtų būti pašalinami bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį bei priedus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje dauguma nurodytų ieškinio trūkumų (žr. 24 punktą) yra formalūs, neesminiai ir nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatas.Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.CPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog CPK 113 straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos lanksčiai ir neformaliai. Pripažįstama, kad bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Be to, skirtingų formalių ieškinio reikalavimų nesilaikymas sukelia skirtingų teisinių padarinių. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nepateikė priešingai šaliai ne tik ieškinio priedų, tačiau ir paties ieškinio kopijos. Pažymėtina, kad įstatymas numato galimybę atleisti šalį nuo pareigos pateikti procesinio dokumento priedų kopijas, tačiau nenumato galimybės atleisti nuo pareigos pateikti paties procesinio dokumento (šiuo atveju ieškinio) kopiją, skirtą priešingai šaliai. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma ieškovės pateikiamų procesinio dokumento priedų yra atsakovės raštai, kurių kopijas atsakovė turi, pripažintina, kad ieškinio priedų kopijų nepateikimas yra neesminis trūkumas, tačiau ieškovė pagrįstai įpareigota pateikti ieškinio kopiją, tenkančią priešingai šaliai tokiu būdu sudarant atsakovei galimybę susipažinti su jai reiškiamais reikalavimais. CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas, kad ieškinyje turi būti nurodyta informacija, ar byla bus vedama per advokatą ir, jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas. Šie ieškinio reikalavimai yra susiję su CPK 118 straipsnio nuostata, kad jei byla vedama per atstovą, procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, ir su CPK 119 straipsnio nuostata, kad kai abiem šalims byloje atstovauja advokatai, procesinius dokumentus vienos šalies advokatas tiesiogiai siunčia kitos šalies advokatui, tai pažymint teismui siunčiamame dokumento egzemplioriuje. Taigi, jeigu byla vedama per advokatą, ieškinyje turi būti nurodomas tikslus advokato darbo vietos adresas, tačiau jeigu šie duomenys nenurodomi, teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutą gali taikyti tik įsitikinęs, kad duomenų apie advokatą nenurodymas konkrečioje byloje bus esminė kliūtis tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad duomenų apie advokatą nenurodymas sudarė esmines kliūtis tolesnei bylos eigai. Be to, atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad byloje neturės atstovo, nes jai buvo atsisakyta skirti antrinę teisinę pagalbą.Tai, kad ieškovė nebuvo išreiškusi nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo, apeliacinės instancijos teismas šį trūkumą taip pat pripažįsta neesminiu (CPK 115 str. 4 d.), nes įstatyme nurodoma, jog ieškinyje ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių yra pateikiama tik tada, kai ieškovas pageidauja ją pateikti (CPK 135 str. 1 d. 7 p.).Konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje be pagrindo nustatė ieškinio trūkumus, nurodytus šios nutarties 16, 28, 29, 30 punkte, tačiau teisingai sprendė apie ieškinio trūkumus, nurodytus nutarties 22, 28 punktuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės prašymu skundžiamos nutarties naikinti nėra pagrindo, tačiau ji keistina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išspręsti negali (CPK 137 str. 1 d.), konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis keistina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovei nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus yra pasibaigęs, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.) šia nutartimi nustatytinas naujas terminas. Taip pat pažymėtina, kad tik juos ištaisiusi nustatytus konkrečius procesinio dokumento (nagrinėjamu atveju – ieškinio) trūkumus, šalis turi pagrįstą pagrindą tikėtis, jog procesinis dokumentas bus priimtas. Todėl apeliantei nurodytina, kad nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų apeliacinės instancijos teismo nustatytu terminu, ieškinys bus grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį, nustatant ieškovei M. L. terminą iki 2017 m. vasario 23 d. tik šių trūkumų pašalinimui, t. y. – sumokėti 41 Eur žyminį mokestį ir pateikti ieškinio kopiją.

Išaiškinti, jog ieškinio kopija ir įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą, nustatytu terminu turi būti pateikti ieškinį gavusiam Marijampolės rajono apylinkės teismui. Nepašalinus nustatytų trūkumų nurodytu terminu, ieškinys bus grąžintas ieškovei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.