Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono 5-asis notarų biuras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis nepilnamečių vaikų teisėtų interesų, tačiau, kadangi nėra aišku, koks yra paveldimas turtas ar kreditoriai, palikimą nepilnamečių vaikų vardu rekomenduojama priimti pagal apyrašą. Toks palikimo priėmimas užtikrintų, kad nepilnamečių vaikų A. J. ir D. J. teisėti interesai nebus pažeisti.

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 577 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai (laiku) įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai įpėdinis yra nepilnametis, jis pats negali savarankiškai atlikti daugelio veiksmų, nes nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis), vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rūpintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai). Teisinis reguliavimas suponuoja tėvams bei globėjui (rūpintojui) imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad būtų užtikrinta ne tik jo turimo turto apsauga ir šio turto gausinimas, bet ir dar nesančio, tačiau galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo atstovai pagal įstatymą, tačiau, pastariesiems šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, priklausomai nuo paveldėjimo proceso eigos, stadijos, trukmės nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vaikų A. J. ir D. J. tėvai yra J. J. ir P. J.. J. J. ir P. J. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Pagal J. J. ir P. J. 2021 m. sausio 20 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vaikų D. J. ir A. J. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su J. J. Pareiškėjos J. J. (ikisantuokinė pavardė – J.) motina – L. J.. L. J. (ikisantuokinė pavardė – J.) motina – J. J. Taigi J. J. buvo pareiškėjos senelė ir vaikų A. J. ir D. J. prosenelė. Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijos išduoto mirties įrašo duomenimis, J. J. mirė (duomenys neskelbtini).

9. Pareiškėja apie palikimą, likusį po J. J. mirties, sužinojo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2022 m. rugpjūčio mėn. pažymos apie kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, kurioje nurodyta, jog J. J. atkurta nuosavybės teisė į 0,0221 ha valstybės išperkamos žemės dalį ir pritaikyta 70,40 Eur indeksuotos neišmokėtos piniginės kompensacijos už valstybės išperkamą žemę. Iš Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro 2023 m. sausio 9 d. išduoto liudijimo matyti, kad yra užvesta paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo valstybės vardu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) 2023 m. sausio 6 d. pranešimo „Dėl nepilnamečių D. J. ir A. J. paveldėjimo teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo“ duomenimis Skyrius 2023 m. sausio 4 d. gavo Vilniaus rajono 5-ojo notarų biuro notarės S. V. raštą, kuriuo pranešama, kad po J. J. mirties nepilnamečiai provaikaičiai D. J. ir A. J. turi teisę priimti prosenelės palikimą arba atsisakyti nuo palikimo. Skyrius, siekdamas aptarti situaciją, 2023 m. sausio 6 d. telefonu susisiekė su pareiškėja.

10. Pareiškėja nurodė, kad palikimas nebuvo priimtas, nes nežinojo, jog pirmesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo, nežinojo, jog po J. J. mirties yra likusio turto. Dėl teisinių žinių stokos nežinojo, jog nepilnamečiai vaikai yra trečios eilės įpėdiniai ir turi teisę priimti palikimą. Pareiškėja apie turtą, likusį po J. J. mirties, sužinojo gavusi pranešimą apie skiriamą kompensaciją už valstybės išperkamą žemę. Teismo nuomone, pareiškėja nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių ji laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Taigi pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas, terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 577-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nepilnamečių vaikų A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vardu priimti palikimą, atsiradusį po J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties.

Išaiškinti, kad pareiškėja per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.