- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- I-2984-789/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01190-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2019 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 3339210 „Dėl skirtos išmokos sumos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl atsisakymo mokėti paramą už 18,06 ha ploto deklaruotas pievas ir 10,21 ha deklaruotą plotą riešutmedžių pagal priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“; 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjo prašymą paramai gauti pagal 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles; 3) pradėti tyrimą, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kilų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2018 m. kovo 27 d. redakcija) 10.5 punktas ir 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 23 punktas, numatantys pareiškėjo, norinčio gauti paramą už deklaruotas pievas ir ganyklas, prievolę turėti sutartinius gyvulius, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą; 4) priteisti iš atsakovų pareiškėjui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuosavybės teise valdo 32,86 ha ploto žemės ūkį, atpažinties kodas 1006019898, esantį Šilutės r. sav., Kintų šen., Minijos kaime. 2018 m. gegužės 17 d. pareiškėjas pateikė atsakovei paramos paraišką už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius (toliau – ir Paraiška) pagal 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (pareiškėjas skunde neteisingai nurodė įsakymo numerį, kuriuo (vietoje Nr. 3D-897 nurodytas Nr. 3D-397)) (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjo teigimu, aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones (toliau – ir KPP priemonės) ir administruojama atitinkamų žemės ūkio ministro įsakymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. VšĮ „Ekoagros“ atliko ekologinės gamybos tikrinimą pagal Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 834/2007, Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 889/2008 ir Lietuvos Respublikos ekologinio žemės ūkio taisykles. Agentūra 2019 m. vasario 22 d. Sprendimu pareiškėjui nurodė skirtos išmokos sumą – 9178,97 Eur. Sprendime nurodoma, kad kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ nepriklauso, išmokos suma nurodyta 0,00. Paramos apskaičiavimo duomenų lentelėje „Daugiametės žolės“ nurodoma, kad deklaruotas plotas – 18,06 ha, o galutinis plotas nurodomas 0,00.
Atsakovė skundžiamo Sprendimo dalimi atsisakė pareiškėjui mokėti paramą už 18,06 ha ploto deklaruotas pievas ir 10,21 ha deklaruotą plotą riešutmedžių pagal priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad pagal Taisykles deklaravo 18,11 ha daugiametes ganyklas arba pievas 5 metų ir daugiau (DGP) ir 10,21 ha riešutmedžių (RŠT). Pagal Taisyklių 37 punktą, pareiškėjai, einamųjų metų paraiškoje deklaravę daugiametes pievas arba plotus, kurie paskutiniųjų penkerių metų (įskaitant einamuosius) laikotarpiu buvo deklaruojami kaip pievos ir nesuarti, privalo jų plotą išlaikyti.
Pareiškėjo teigimu, jo deklaruoti plotai yra Nemuno deltos regioninio parko apsaugos zonoje, kuri yra priskirta „Natura 2000“ teritorijoms. Ūkinę veiklą šiose plotuose riboja Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 421 (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 40.3 punkte nustatyta, kad Nemuno deltos regioninio parko draustiniuose neleidžiama statyti naujų bei plėsti esamų rekreacinių pastatų ir kompleksų. Pagal Reglamentą, Minijos kaimas yra priskirtas architektūriniam draustiniui. Pagal šią Reglamento nuostatą, pareiškėjas neturi galimybės turėti sutartinių gyvulių, nes jų laikymui yra būtinas tvartas (ūkinis statinys).
Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, patikras vietoje, vertina projektų rizikingumą, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose ir kasmetiniuose prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti. Pareiškėjo manymu, Agentūra turėjo nurodyti pareiškėjui galimybes gauti paramą pagal kitas priemones, todėl savo funkcijų tinkamai neatliko.
Paraiškos pateikimo metu galiojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2018 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – ir EKO taisyklės). Pagal EKO taisyklių 8.3. papunktį, pareiškėjai, norėdami gauti kompensacines išmokas už sodų, uogynų, daržovių ir bulvių plotus, dėl kurių 2016 m. pirmą kartą prisiėmė naujus įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir priemonė „Ekologinis ūkininkavimas“) paramai už sodus, uogynus, daržoves ir bulves gauti, privalo likusį prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį tuose pačiuose deklaruotuose plotuose auginti minėtų rūšių augalus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Agentūros argumentais, jog pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ riešutmedžiai (RŠT) nėra įtraukti į augalų rūšių sąrašą, nurodytą EKO taisyklių 2 priede. Pareiškėjo manymu, riešutmedžių naudmenos kodas – RŠT – deklaravimo metu buvo ir yra išlikęs. Nurodė, kad išmokos už riešutmedžių plotus gali būti mokamos pagal šias priemones: „Ekologinis ūkininkavimas“, „Ekologinio ūkio išlaikymas“, „Pirmų metų sodai“, „Ekologinio ūkio gamyba“ ir „Natura 2000 ariamoji žemė“. Agentūra galimų išmokų už lazdynų plotus pagal paminėtas priemones klausimo nesprendė ir paramos neskyrė. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas lazdynų plotus deklaravo nuo 2014 metų, o lazdynai pilnai subręsta maždaug septintais – aštuntais metais.
Pareiškėjas nurodė, kad pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ iš augalų rūšių sąrašo (2 priedo) buvo išbraukti riešutmedžiai (RŠT), nors Taisyklėse įtvirtinto Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus V grupėje „Daugiamečiai sodiniai“ 29 punkte nurodomas riešutmedžių kodas – RŠT. Pareiškėjas mano, kad Agentūra nevertino pareiškėjo paraiškos dėl paramos gavimo pagal visas 2016–2020 metų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus priemones, todėl parama jam buvo neišmokėta neteisėtai.
Pareiškėjo nuomone, 2015 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir MPŪV taisyklės) 10.5 punktas ir 2015 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 23 punktas, numatantys pareiškėjo, norinčio gauti paramą už deklaruotas pievas ir ganyklas, prievolę turėti sutartinius gyvulius, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymui.
Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo 32,86 ha ploto žemės ūkis yra Nemuno deltos regioninio parko apsaugos zonoje, kuri yra priskirta „Natura 2000“ teritorijoms. Ūkinę veiklą šiuose plotuose riboja Reglamentas, užliejamų pievų faktorius ir kiti ūkinės veiklos ribojimai. Pareiškėjo įsitikinimu, paminėtos norminių aktų nuostatos diskriminuoja ūkininkus, kurių ūkinė veikla yra ribojama dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Mano, jog, taikant tokių teisės aktų nuostatas, turėtų būti paskirtos papildomos paramos priemonės, kad tokių ūkių savininkai galėtų gauti paramą už veiklą ūkiuose, kuriuose ūkinė veikla yra ribojama.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 83–85). Nurodo, kad MPŪV taisyklių 10.5 papunktyje nustatyta, jog pareiškėjas, norintis gauti paramą pagal priemonę už deklaruotas pievas ir (ar) ganyklas, privalo turėti šių taisyklių 1 priede pateikiamų vienam deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantį ūkinių gyvūnų skaičių. Ūkinių gyvūnų laikymo vieta turi būti registruota gamtinių / kitų specifinių kliūčių turinčioje vietovėje ar vietovėje, kuri neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, arba besiribojančioje su šiomis vietovėmis teritorijoje.
Atsakovės teigimu, siekiant gauti paramą už deklaruotą 18,06 ha ganyklų–pievų plotą, buvo privaloma atitikti MPŪV taisyklių 10.5 papunktyje numatytą kriterijų dėl sutartinių gyvulių turėjimo. Vadovaujantis atsakingos institucijos VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) duomenimis, pareiškėjo sutartinių gyvulių vidurkis per kalendorinius metus, skaičiuojant nuo praėjusių metų kovo 31 d. iki einamųjų metų balandžio 1 d., yra 0 SG. Nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka MPŪV taisyklių 10.5 papunktyje nurodyto tinkamumo reikalavimo turėti bent 0,25 SG, todėl jam parama pagal MPŪV priemonę už pasėlio kodu DGP deklaruotus ganyklų–pievų plotus (18,06 ha plotą) neskirta, o apskaičiuota tik už likusį deklaruotą 14,73 ha plotą.
Paramos skyrimo kriterijai bei mokėjimas už deklaruotas ekologines daugiametes žoles yra nurodytas EKO taisyklių 23 punkte. Pagal VšĮ „Ekoagros“ pareiškėjui išduotą 2018 m. spalio 19 d. nutarimo dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išrašą Nr. NUS-T-18-02880 (toliau – ir Sertifikatas), pareiškėjas neturi sertifikuotų gyvulių, todėl neatitinka EKO taisyklių 23 punkte nurodyto reikalavimo ir tokiu atveju pareiškėjui parama už deklaruotą 18,06 ha daugiamečių žolių plotą nebuvo skiriama.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pareiškėjui parama galėjo būti mokama tik tuo atveju, jei jis nustatyta tvarka būtų laikęs gyvulius. Pareiškėjas, žinodamas apie taikomas paramos teikimo sąlygas ir tai, kad jis negalėjo jų įgyvendinti, sąmoningai deklaruodamas paramai plotus (daugiametes žoles), neturėjo pagrindo tikėtis paramos skyrimo. Mano, kad nelaikyti gyvulių yra pareiškėjo sąmoningas apsisprendimas, kurį nulėmė paties pareiškėjo nenoras keisti veiklos pobūdį, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išmokėti paramą pagal priemonę už daugiametes žoles.
Pažymėjo, kad už Paraiškoje deklaruotą įvardytą bendrą 10,21 ha riešutmedžių plotą, deklaruotą pasėlio kodu (RŠT), parama pagal priemonę neskiriama, nes tokia galimybė nėra numatyta EKO taisyklėse, t. y. riešutmedžiai (lazdynai, graikiniai riešutai ir kt.) nėra įtraukti į remiamą paramai pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas” gauti augalų rūšių sąrašą, nurodytą EKO taisyklių 2 priede „Pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas” remiamų augalų rūšių sąrašas“.
Pagal EKO taisyklių 74 punktą, už Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų laikymosi tinkamą kontrolę ir sertifikavimą atsako ekologinę žemės ūkio ir maisto produktų gamybą sertifikuojanti žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta sertifikavimo įstaiga. VšĮ „Ekoagros“ Sertifikate dėl kontrolinio žemės lauko (toliau – ir KŽS) Nr. 140327-7320 lauko Nr. 2 (2,20 ha plotas), KŽS Nr. 140327-3045 lauko Nr. 1 (0,10 ha plotas) ir KŽS Nr. 140327-3045 lauko Nr. 4 (4,51 ha plotas) nurodyta, kad “derliaus nėra”, todėl Agentūra, vadovaudamasi kompetentingos institucijos (VšĮ „Ekoagros“) išvada ir EKO taisyklių 54.5 papunkčiu, pagrįstai ir teisėtai neskyrė pareiškėjui išmokos už išvardintus laukus, kuriuose nustatytas ypatingai mažas derlius ar neatitikimas augalų tankio reikalavimams.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, pagrįstumo, todėl dėl kreipimosi į LVAT dėl MPŪV taisyklių 10.5 papunkčio ir EKO taisyklių 23 punkto pagrįstumo ar atitikties teisės aktams prašo spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame iš esmės pakartojo atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 92–98).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo 32,86 ha ploto žemės ūkį (kadastro Nr. 8827/0003:27), esantį Šilutės r. sav., Kintų šen., Minijos kaime (b. l. 55–56). Pareiškėjas 2018 m. gegužės 17 d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitur plotus bei gyvulius paraišką (b. l. 33–43). VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliko ekologinės gamybos tikrinimą pagal Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 834/2007, Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 889/2008 ir Lietuvos Respublikos ekologinio žemės ūkio taisykles. VšĮ „Ekoagros“ tikrintojas 2018 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjo ūkyje patikrą atliko bei užpildė Ekologinės gamybos tikrinimo protokolą Nr. PAG-T-18-01781 (b. l. 68–71). VšĮ „Ekoagros“ pareiškėjui išdavė 2018 m. spalio 19 d. nutarimo išrašą Nr. NUS-T-18-02880 (b. l. 72).
Agentūra 2019 vasario 22 d. sprendime Nr. 3339210 „Dėl skirtos išmokos sumos“ nurodė, kad pagal Paraišką apskaičiuota 9 178,87 Eur parama (b. l. 4–7). 2019 m. kovo 19 d. raštu Nr. BR6-2044 atsakydama į 2019 m. kovo 7 d. Agentūroje gautą pareiškėjo prašymą (reg. Nr. BR5.1-3116), Agentūra pateikė pareiškėjui 2019 vasario 22 d. sprendimą Nr. 3339210 „Dėl skirtos išmokos sumos“, kuriame nurodė detalius Paraiškos vertinimo rezultatus (b. l. 3).
Ginčijamu sprendimu pritaikyta sankcija grindžiama keliais pareiškėjo padarytais pažeidimais. Pirmoji sankcijos dalis taikyta dėl to, kad pareiškėjas deklaravo 18,11 ha plotą daugiamečių ganyklų arba pievų penkių metų ir daugiau, tačiau neturėjo sutartinių gyvulių.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 23 punktas nustato, kad paramos gavėjams, įgyvendinantiems priemonę, parama už daugiametes žoles (tinkami augalai šiai pasėlių grupei nurodyti šių taisyklių 2 priede) mokama tik auginantiems jas pagal reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus sertifikuotame plote ir laikantiems gyvulius, nurodytus šių taisyklių 1 priede. Vienam sertifikuotam pagal reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus sutartiniam gyvuliui (toliau – ir SG) mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose turi tekti ne daugiau kaip 2 ha, kitose teritorijose ne daugiau kaip 1,5 ha. Tais atvejais, kai pareiškėjai, teikdami paramos paraišką, prašo paramos už daugiametes žoles, tačiau šiam plotui tenka mažiau SG, nei nustatyta šiame punkte, išmoka mokama tik už tą daugiamečių žolių plotą, kuriam tenka šiame punkte nustatytas SG skaičius: jei pareiškėjas prašo paramos už sertifikuotą daugiamečių žolių plotą pagal abi priemonės veiklas, o daugiamečių žolių hektarui tenka mažiau SG, nei nustatyta šiame punkte, pirmiausia parama skiriama už daugiametes žoles pagal priemonės veiklą „Parama ekologiniam ūkininkavimui“. Jei dalis pareiškėjo laukų, kuriuose deklaruojamos daugiametės žolės, patenka į mažiau palankias ūkininkauti teritorijas, o atitinkančių pagal paramos taisykles hektarui tenka mažiau SG, nei nustatyta šiame punkte, pirmiausia parama skiriama už daugiametes žoles, patenkančias į mažiau palankias ūkininkauti teritorijas (EKO taisyklių 23.1 papunktis); skaičiuojant SG imami sertifikavimo įstaigos išduotame nutarimo dėl ekologinės gamybos išraše nurodyti tų metų, už kuriuos skaičiuojama parama, duomenys apie valdytojo ir (ar) partnerio vardu sertifikuotus gyvūnus. Įsipareigojimų laikotarpiu, nustatant ploto priskyrimą prie mažiau palankių ūkininkauti teritorijų, imami 2015 m. duomenys (EKO taisyklių 23.2 papunktis).
MPŪV taisyklių 10.5 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas, norintis gauti paramą pagal priemonę už deklaruotas pievas ir (ar) ganyklas, privalo turėti taisyklių 1 priede pateikiamų bent 0,25 SG/ha pievų ir (ar) ganyklų (skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius duomenis nuo praėjusių metų kovo 31 d. iki einamųjų metų balandžio 1 d., vertinant visų deklaruojamų pievų ir (ar) ganyklų, už kurias prašoma paramos, plotų ir atitinkamą laikotarpį laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų santykį). Ūkinių gyvūnų laikymo vieta turi būti registruota gamtinių / kitų specifinių kliūčių turinčioje vietovėje ar vietovėje, kuri neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, arba besiribojančioje su šiomis vietovėmis teritorijoje.
Iš paminėtų teisės nuostatų matyti, kad paramai už daugiametes žoles gauti reikalinga, kad būtų išpildyta sąlyga dėl sutartinių gyvulių (SG) auginimo.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 76.7 p. nustato, kad sutartinių gyvulių perskaičiavimo funkciją atlieka Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir ŽŪIKVC). Sutartinių gyvulių skaičiavimo duomenys turi būti perduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai iki einamųjų metų rugsėjo 10 d.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas neturėjo sutartinių gyvulių. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateikti duomenys (b. l. 48). Teismas pažymi, kad pareiškėjas neginčija fakto, kad jis nurodytu laikotarpiu gyvulių neturėjo, tačiau teigia, kad toks reikalavimas nepagrįstas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ūkinė veikla jo ūkyje yra ribojama pagal Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamentą. Teismas pažymi, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kad ūkyje jis negali laikyti gyvulių pagal Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamentą, taip pat nenurodė, kurios minėto Reglamento nuostatos riboja pareiškėjo galimybes auginti gyvulius. Teismas pažymi, kad Reglamente nėra nuostatų, draudžiančių auginti gyvulius.
Teismo vertinimu, pagal aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, parama už daugiametes žoles mokama tik auginantiems SG. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo deklaruotas daugiamečių ganyklų arba pievų 5 metų ir daugiau plotas neatitiko tinkamumo paramai gauti kriterijų, įtvirtintų nurodytose EKO taisyklių ir MPŪV Taisyklių nuostatose. Pastebėtina, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką, patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka ir sąlygomis. Taigi skundžiamu sprendimu NMA pagrįstai ir teisėtai nustatė pirmąjį pažeidimą ir neskyrė pareiškėjui paramos dėl to, jog deklaruotuose pievose jis neaugino gyvulių.
EKO taisyklių 2 priede nurodytas augalų, už kuriuos gali būti mokama parama, sąrašas. Sąraše nėra nurodyta, kad ekologinio ūkininkavimo parama galėtų būti teikiama už riešutmedžius. Pareiškėjas Paraiškoje deklaravo 10,21 ha riešutmedžių (RŠT) (b. l. 34). Atsižvelgus į tai, kad EKO taisyklės nenumato paramos už riešutmedžius, teismas vertina, kad Agentūra pagrįstai nusprendė, jog parama už Paraiškoje deklaruotus 10,21 ha RŠT laukus pareiškėjui nepriklauso.
Teismas vertina, kad Agentūros departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Agentūros Sprendimą. Taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjo prašymą paramai gauti pagal 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo pradėti tyrimą, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kilų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2018 m. kovo 27 d. redakcija) 10.5 punktas ir 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286, „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 23 punktas, numatantys pareiškėjo, norinčio gauti paramą už deklaruotas pievas ir ganyklas, prievolę turėti sutartinius gyvulius, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (LVAT 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą dėl norminio teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymui, konstatuoja, kad pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti EKO taisyklių ir MPŪV Taisyklių atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo, kokioms konkrečioms teisės aktų nuostatoms galimai prieštarauja pareiškėjo nurodyti poįstatyminiai teisės aktai. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas dėl norminio teisės akto teisėtumo vertinimo kreipimosi į LVAT netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.