Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-06-10 · Civilinė byla Nr. e2-6716-237/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
e2-6716-237/2019
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00430-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Ieškovas
UAB „B.f.“
Atsakovas
G. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6716-237/2019Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00430-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 10 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „B.f.“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui G. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 6 859,67 Eur negrąžintos paskolos, 3 282,41 Eur palūkanų arba alternatyviai šiam reikalavimui 877,07 Eur sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. balandžio 15 d. ir 18 procentų sutartinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito visiško grąžinimo dienos, 874,50 Eur tarpininkavimo mokesčio, 13,05 Eur mokėjimo palūkanų, 29,07 Eur delspinigių, 18 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. šeimos nariui. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas G. U. 2018 m. vasario 1 d. ieškovo UAB „B.f.“ administruojamame portale SAVY www.gosavy.com elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_253264 dėl vartojimo kredito 7 250 Eur sumai; vartojimo kredito grąžinimo terminas – 60 mėnesių; vartojimo kredito metinės palūkanos – 18 procentų. Minėto portalo registruoti skolintojai finansavo atsakovo kredito sumos suteikimą, todėl tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 253264, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 7 250 Eur kreditas, kurį, mokėdamas kartu su palūkanomis jis turėjo grąžinti dalimis pagal grafiką iki 2023 m. vasario 15 d. Kaip ieškinyje nurodo ieškovas, atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai nevykdė, skolintojams laiku nepervedė lėšų, todėl ieškovas, įgijęs skolintojų vardu teisę nutraukti sutartis, 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė atsakovui pranešimą „Dėl 2018 m. vasario 2 d. Paskolos sutarties oferta_253264 nutraukimo, automatinio reikalavimo perėmimo ir reikalavimo nedelsiant grąžinti skolą, palūkanas ir delspinigius“. Ieškovas nurodo, kad atsakovo 11 269,02 Eur įsiskolinimą pagal sutartį sudaro 6 859,67 negrąžinta paskola, 3 282,41 Eur palūkanos, 874,50 Eur tarpininkavimo mokestis, 13,05 Eur mokėjimo palūkanos, 29,07 Eur delspinigiai.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties nutraukimą ar būtų atsiskaitęs su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 859,67 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3 282,41 Eur palūkanų arba, alternatyviai šiam reikalavimui, priteisti 877,07 Eur sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. balandžio 15 d. ir 18 procentų sutartinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito visiško grąžinimo dienos.

Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1334/2000). Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką darytina išvada, kad ieškovas turi teisę reikalauti mokėjimo palūkanų iš atsakovo tiek už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, tiek po sutarties nutraukimo, jei atsakovas paskolintais pinigais vis dar tebesinaudoja. Nesant kitokio susitarimo, laikytina, kad šalių sutartos 18 proc. dydžio palūkanos mokamos iki visiško paskolos grąžinimo (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju galutinis kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2023 m. vasario 15 d. ir prašoma priteisti 3 282,41 Eur palūkanų suma apskaičiuota vadovaujantis prielaida, kad atsakovas pinigais (kredito suma) naudosis iki nurodytos datos. Toks skaičiavimas neatitinka mokėjimo palūkanų paskirties, nes šiai dienai nėra žinoma, kada tiksliai paskola bus grąžinta. Dėl šios priežasties, ieškovui nutraukus sutartį ir kreipusis į teismą dėl kredito sumos grąžinimo prieš sutartyje nustatytą paskutinės įmokos datą, siekiant teisinio apibrėžtumo, atsižvelgiant į įmokų mokėjimo grafiką, ieškovui iš atsakovo priteistina 877,07 Eur palūkanų, pagal mokėjimo grafiką už laikotarpį iki 2019 m. balandžio 15 d.

Priešingu atveju, priteisus mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas pagal sutarties mokėjimo grafiką iki 2023 m. vasario 15 d., o atsakovui su ieškovu atsiskaičius anksčiau, susidarytų situacija, kad skolininkas sumokėtų už laikotarpį, kai pinigais jau nebesinaudoja, o tai neatitinka mokėjimo palūkanų paskirties. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-244-777/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus aplinkybę, kad nėra žinoma faktinė viso kredito pagal sutartį grąžinimo ieškovui data, ieškovui taip pat iš atsakovo priteistina 18 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito sumos nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki kredito grąžinimo ieškovui dienos, tačiau, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus ir neišeinant už ieškinio ribų, ši suma negali viršyti 2 405,34 Eur sumos (3 282,41 Eur – 877,07 Eur).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 874,50 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. vasario 15 d. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 2.8 punktą tarpininkavimo mokestis mokamas iki visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo, todėl nesant duomenų, kada tiksliai sutartiniai įsipareigojimai bus įvykdyti, reikalavimas priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki 2023 m. vasario 15 d. negali būti laikomas pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimo mokestį sudaro fiksuota kiekvieno mėnesio 15 dieną mokama 15,90 Eur suma, ieškovui iš atsakovo priteistina 159 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki šio teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus aplinkybę, kad nėra žinoma visų piniginių įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo data, ieškovui iš atsakovo priteistinas mokėtinas tarpininkavimo mokestis, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. birželio 15 d., tačiau neišeinant už ieškinio ribų, ši suma negali viršyti 715,50 Eur sumos (874,50 Eur – 159 Eur).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 29,07 Eur delspinigius ir, kaip jis nurodo, 13,05 Eur mokėjimo palūkanas. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1, 5.4 punktuose numatyta, jog už naudojimąsi kreditu mokamos palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjams bei sumokami tarpininkavimo mokesčio mokesčiai. Bendrosiose sąlygose buvo numatyta, kad kredito gavėjui praleidus palūkanų mokėjimo terminą organizatorius gali skaičiuoti padidintas palūkanas pagal portale ar sutarties specialiosiose sąlygose nurodytus dydžius (5.2. punktas). Sutarties bendrosiose sąlygose taip pat numatyta, kad kredito gavėjui laiku nepervedus lėšų pagal kredito grąžinimo grafiką ir mokėjimo pranešimą į atsiskaitomąją sąskaitą, jis papildomai privalo mokėti delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (9.1.1, 9.1.2 punktai). Pateikta mokėjimų lentelė ieškovas apskaičiavo ne tik palūkanas, kaip mokestį už naudojimąsi paskola, tačiau ir ieškovo įvardijamas mokėjimo palūkanas 13,05 Eur bei 29,07 Eur delspinigių. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos mokėjimų lentelės, palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti atsakovui už pagal grafiką nesumokėtas sumas iš esmės už tą patį laikotarpį. Pažymėtina, kad nors ieškovas 13,05 Eur palūkanas įvardija kaip mokėjimo palūkanas, tačiau, teismo vertinimu, minėtos palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, kadangi mokėjimo palūkanos už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. nagrinėjamu atveju yra 877,07 Eur (dėl jų priteisimo teismas pasisakė aukščiau), o už tą patį laikotarpį (nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d.) ieškovo paskaičiuotos 13,05 Eur palūkanos yra kompensacinio pobūdžio, t. y. mokamos atsakovui pradelsus mokėti paskolos dalį. Taigi darytina išvada, jog apskaičiuotos 13,05 Eur palūkanos yra vėlavimo palūkanos, kurios atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl 13,05 Eur palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas. Pažymėtina, jog šiuo klausimu jau yra susiformavusi teismų praktika (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1504-565/2018).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties bendrosiose sąlygose taip pat numatyta, kad kredito gavėjui laiku nepervedus lėšų pagal kredito grąžinimo grafiką ir mokėjimo pranešimą į atsiskaitomąją sąskaitą, jis papildomai privalo mokėti delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (9.1.1, 9.1.2 punktai). Įvertinus tai, kad atsakovas laiku neįvykdė prievolės sumokėti pagal sudarytą sutartį, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 29,07 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71, 6.73 straipsnio 1 dalys).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Sutarties 2.20 punktu šalys susitarė, kad Kredito gavėjas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už bet kurią teismo pagal šią sutartį priteistą sumą įsipareigoja mokėti 18 procentų dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 18 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 254 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus iš dalies (99,88 procento), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 253 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas 1 328,40 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

Nors ieškovo prašoma priteisti 1 328,40 Eur išlaidų suma už suteiktas advokato paslaugas neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), tačiau jose nustatytas tik maksimalus rekomenduotinas išlaidų advokatams dydis, o teismo diskrecija mažinti priteisiamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti numatyta CPK 98 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismuose 2019 metais iškelta daugiau nei 100 civilinių bylų, iš kurių dalis yra jau išnagrinėta, pagal ieškovo reikalavimus priteisti iš fizinių asmenų jiems suteiktus ir negrąžintus vartojimo kreditus. Visose šiose bylose ieškovo interesams atstovauja tas pats advokatas V. Z.. Advokatas atstovauja ieškovę visoje šalyje, ieškinys yra šabloninis, nereikalaujantis didelių advokato darbo laiko sąnaudų, todėl nėra pagrindo orientuotis į maksimalius pagal Rekomendacijas apskaičiuotus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžius. Byla elektroninė, nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, advokatui vykti į teismo posėdžius nereikėjo, taigi advokatas daugiau darbo laiko sąnaudų be ieškinio surašymo ir jo pateikimo teismui šioje byloje negalėjo patirti. Įvertindamas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovo priteistinas ieškovo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažinti iki 250 Eur. Pažymėtina, jog šiuo klausimu jau yra susiformavusi teismų praktika (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-704-280/2018).

Teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Iš atsakovo G. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo UAB „B.f.“, buveinė (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 6 859,67 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 67 ct) negrąžintos paskolos, 877,07 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 07 ct) palūkanų, 18 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito sumos nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki kredito grąžinimo ieškovui dienos, tačiau ši suma negali viršyti 2 405,34 Eur sumos, 159 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) tarpininkavimo mokesčio, bei 15,90 Eur mokėtiną tarpininkavimo mokestį, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. birželio 15 d., tačiau ši suma negali viršyti 715,50 Eur sumos, 29,07 Eur (dvidešimt devynis eurus 07 ct) delspinigių, 18 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 503 Eur (penkis šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Danutė Kregždienė