Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Algirdo Gailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Intervid“, uždarosios akcinės bendrovės „Intervid plius“ ir J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys iš dalies patenkintas, priešieškinis atmestas civilinėje byloje Nr. 2-2341-450/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės PAREX banko (dabar – AB „Citadele“ bankas) ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Miesto koncertai“, uždarajai akcinei bendrovei „Intervid“, uždarajai akcinei bendrovei „Intervid plius“, J. Š., S. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Intervid“, uždarosios akcinės bendrovės „Intervid plius“ ir J. Š. priešieškinį dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB PAREX bankas (dabar – AB „Citadele“ bankas) (toliau Bankas) 2008-07-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams VšĮ „Miesto koncertai“, UAB „Intervid“, UAB „Intervid plius“, S. V. ir J. Š., prašydamas iš jų solidariai priteisti 111 1101,61 Lt skolos, 7,3 proc. dydžio palūkanas už negrąžintą kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo, iš atsakovų VšĮ „Miesto koncertai“, UAB „Intervid“, UAB „Intervid plius“ solidariai – 6 proc. dydžio, iš atsakovų S. V. ir J. Š. – 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

Nurodė, kad tarp Banko ir VšĮ „Miesto koncertai“ (skolininkas) 2007-06-15 buvo sudaryta Kreditavimo (overdrafto) sutartis Nr.OS/647, pagal kurią šiam atsakovui buvo suteiktas 300 000 Lt overdrafto limitas apyvartinėms lėšoms iki 2008-01-01 (toliau Sutartis). Kiti atsakovai 2007-06-15 sutartimis Nr. LS/674, LS/674.1, LS/674.2, LS/674.3 laidavo už skolininko prievoles pagal minėtą Sutartį (toliau Laidavimo sutartys).

Bankas teigė, kad skolininkas ar jo laiduotojai savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl prašė priteisti solidariai iš atsakovų 79 687,99 Lt negrąžinto kredito, 7 172,48 Lt palūkanų, 24 241,14 Lt delspinigių pagal minėtą Sutartį bei 7,3 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas ir kompensavimo funkciją atliekančias procesines palūkanas.

Atsakovai UAB „Intervid“, UAB „Intervid plius“, J. Š. 2009-10-28 pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti pasibaigusiais laidavimus, atsiradusius 2007-06-15 Laidavimo sutarčių pagrindu. Nurodė, kad jie, kaip laiduotojai, 2008-10-16 ir 2008-10-20 pasiūlė Bankui lygiomis dalimis padengti negrąžintą kreditą ir prašė informuoti apie teisingą įmokos dydį bei nurodyti sąskaitą, į kurią kiekvienas iš šių jų galėtų perversti jam tenkančią negrąžintos paskolos dalį. Tačiau Bankas į tai neatsakė, be to, turėdamas teisę nurašyti jam mokėtiną sumą iš visų jiems (šiems atsakovams) priklausančių sąskaitų, esančių tiek šio, tiek kitų bankų sąskaitose, tokia teise taip pat nesinaudojo. Dėl to, anot jų, Bankas nesąžiningai ir be pagrindo atsisakė priimti jų pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą, pažeidė jų, kaip laiduotojų, teises ir teisėtus interesus, todėl laidavimas laikomas pasibaigusiu (CK 6.87 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui AB PAREX bankui iš atsakovų VšĮ „Miesto koncertai“, UAB „Intervid“, UAB „Intervid plius“, S. V. ir J. Š. solidariai 79 687,99 Lt negrąžinto kredito, 7 172,48 Lt palūkanų, 6 454,57 Lt delspinigių bei 7,3 proc. palūkanų už negrąžintą 79 687,99 Lt kreditą, skaičiuojant nuo 2008-07-28 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško kredito grąžinimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistus 86 142,56 Lt solidariai iš atsakovų VšĮ „Miesto koncertai“, UAB „Intervid“, UAB „Intervid plius“ ir 5 proc. dydžio – solidariai iš atsakovų S. V. ir J. Š., bylinėjimosi išlaidas. Atmetė atsakovų UAB „Intervid“, UAB „Intervid plius“, J. Š. priešieškinį.

Teismas nustatė, kad pagal Banko bei atsakovų 2007-06-15 sudarytas Laidavimo sutartis laiduotojai UAB „Intervid“, UAB „Intervid plius“, S. V. ir J. Š. įsipareigojo atsakyti kreditoriui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas atsakovas VšĮ „Miesto koncertai“ tinkamai nevykdys visų ar dalies savo prievolių pagal 2007-06-13 kreditavimo (overdrafto) sutartį, pagal kurią bendrovei iki 2008-01-01 buvo suteiktas 300 000 Lt dydžio kredito limitas su apyvartinėms lėšoms. Taip pat nustatė, jog 2008-10-21 trys laiduotojai iš keturių pasiūlė Bankui kiekvienas padengti savo dalį negrąžinto kredito, tačiau Bankas atsisakė tokio prievolės įvykdymo būdo, atsižvelgdamas į visų laiduotojų atsakomybės solidarumą bei į tai, kad šie asmenys nesiūlė sumokėti palūkanų ir delspinigių (Laidavimo sutarčių 3.1, 3.2 p.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Bankas turėjo tokią teisę (CK 6.40 str.). Teismas taip pat sutiko su Banko argumentais, kad minėti atsakovai galėjo įvykdyti piniginę prievolę ir be Banko sutikimo, sumokėdami į jo depozitinę sąskaitą, be to, 2008-05-22 raštuose Bankas tiksliai buvo nurodęs tiek pardelsto kredito, tiek palūkanų, tiek delspinigių dydžius (CK 6.56 str.). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad yra nepagrįsti atsakovų priešieškinio reikalavimai pripažinti jų laidavimus pasibaigusiais.

Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog skolininkas ar laiduotojai būtų tinkamai įvykdę savo prievoles, laidavimo sutartys galioja, todėl sprendė, kad atsakovai (skolininkas ir laiduotojai) privalo solidariai atlyginti Bankui VšĮ „Miesto koncertai“ 79 687,99 Lt kredito įsiskolinimą bei su juo susijusias sutartines palūkanas ir delspinigius (Laidavimo sutarties 9.1 p., CK 1.136, 6.3, 6.38, 6.70 str. 1 d., 6 76 str. 2 d., 6.88 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d., 6.213 str. 1 d., 6.256 str.1 d., 6.873 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui priteisti 24 241,14 delspinigių, tai yra po 0,09 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, už laikotarpį nuo 2007-12-29 iki 2008-07-10, į tai, kad ieškovo pateiktas delspinigių skaičiavimas yra neaiškus, sprendė, jog yra teisinga juos skaičiuoti nuo 79 687,99 Lt negrąžinto kredito už 6 mėn. laikotarpį ir tai sudarytų 12 909,45 Lt. Kartu teismas sprendė, kad minėtas 12 909,45 Lt delspinigių dydis turi būti sumažintas iki 6 454,75 Lt, atsižvelgiant į tai, jog jis yra didelis lyginant su negrąžinto kredito dalimi, solidarūs skolininkai yra fiziniai asmenys, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais (CK 6.73 str. 3 d., 6.228 str., 6.258 str. 3 d.).

Teismas nurodė, kad dėl mokėjimo funkciją atliekančių 7,3 proc. dydžio palūkanų šalys yra sutarę Sutarties bendrosios dalies 2.4.1.2 punkte, šios palūkanos atitinka Banko verslo paskirtį. Įvertinęs tai, kad negrąžintas kreditas Bankui yra 79 687,99 Lt, nuo 2007-12-29 iki bylos iškėlimo yra priskaičiuota 7 172,48 Lt palūkanų, teismas priteisė Bankui 7,3 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo (CK 6.228 str., 6.872 str. 1, 2 d.). Kartu teismas priteisė solidariai iš atsakovų atitinkamai 5 proc. ar 6 proc. dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.), teismas ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 2 799,45 Lt žyminio mokesčio, 506,76 Lt dokumentų įteikimo išlaidas bei 58,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Intervid“, UAB „Intervid plius“, J. Š. prašo teismo sprendimą pakeisti, patenkinti jų priešieškinį ieškovui AB PAREX bankui ir pripažinti pasibaigusiais jų laidavimus, atsiradusius 2007-06-15 Laidavimo sutarčių pagrindu, o ieškovo AS AB PAREX banko ieškinį patenkinti iš dalies ir tik atsakovų VšĮ „Miesto koncertai“, S. V. atžvilgiu. Kitą ieškinio dalį atmesti. Skunde pateikiami tokie argumentai:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.87 straipsnio 6 dalies normą, nustatančią laidavimo pasibaigimo sąlygas, neteisingai įvertino bylos įrodymus, iš kurių matyti, kad jie pasiūlė Bankui tinkamą prievolės įvykdymą, tačiau Bankas jo atsisakė, todėl be pagrindo atmetė priešieškinio reikalavimus pripažinti laidavimus pasibaigusiais. Teigia, kad teismas pagal minėtą teisės normą jų pasiūlytą prievolės įvykdymą Bankui turėjo vertinti tinkamumo, o ne visiško įvykdymo aspektu (CK 6.39, 6.41 str.). Be to, pagal bendrą taisyklę dalomoji prievolė gali būti įvykdoma dalimis, todėl dalinis jos įvykdymas taip pat yra tinkamas (CK 6.6 str. 4 d., 6.24, 6.40, 6.123 str.). Nurodo, kad jie siekė įvykdyti prievolę ne tik tinkamai, bet ir visiškai, todėl paliko Bankui nuspręsti kokio dydžio sumos pareikalauti iš kiekvieno jų ar pasirinkti, iš kurio laiduotojo ir kokios dalies reikalauti, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo (CK 6.80 str., 1 d., Laidavimo sutarčių 5.1.2 p.).

2. Teismo išvada, kad jie turėjo realią galimybę įvykdyti savo ketinimus ir be Banko pritarimo, yra nepagrįsta: visų pirma, teismas neįvertino, kad pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį teisė nuspręsti kokios prievolės dalies ir iš kurio skolininko reikalauti priklauso išimtinai kreditoriui; antra, Bankas neinformavo jų apie visą prievolės dydį: neatsakė į jų 2008-10-21 prašymą, 2008-05-22 rašte ir ieškinyje nurodė skirtingas sumas, todėl visiškai atsiskaityti jie negalėjo dėl Banko veiksmų; trečia, Banko depozitų sąskaita, į kurią jie turėjo sumokėti už skolininką VšĮ „Miesto koncertai“, nėra viešai skelbiama. Ketvirta, teismo motyvas, kad jie galėjo sumokėti į Banko depozitų sąskaitą patvirtina, kad laidavimai yra pasibaigę (CK 6.56 str. 1 d. 3 p.). Teigia, kad šiuo atveju ieškovo neveikimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo reikalavimų ir pažeidžia apeliantų interesus (CK 1.5, 1.137 str.).

3. Teismas be pagrindo priteisė 7,3 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 79 687,99 Lt kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo, nes toks materialaus teisinio pobūdžio reikalavimas neatitinka jam keliamų sąlygų, t. y. jis yra atsiradęs ne iki ieškinio pareiškimo dienos, nėra apibrėžtas konkrečia pinigų sumą, už jį nėra sumokėtas žyminis mokestis.

Ieškovas AB PAREX bankas atsiliepime prašo skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

Teismas teisingai aiškino ir taikė CK 6.87 straipsnio 6 dalį, tinkamai įvertino apeliantų 2008-10-16 ir 2008-10-20 raštus, kuriais jie siūlėsi padengti tik po dalį skolos ir pagrįstai pripažino, kad kreditoriui nebuvo pasiūlytas tinkamas prievolės įvykdymas (CK 6.6, 6.40 str.). Be to, Banko atstovai ne kartą bendravo su apeliantais, kurie išreikė norą sumokėti ne visą, o tik po ¼ dalį skolos.Apeliantai nepagrįstai priešina dvi sąvokas: tinkamas ir visiškas prievolės įvykdymas, nes platesnė sąvoka „tinkamas“ apima ir visišką prievolės įvykdymą.Apeliantai be pagrindo teigia, kad jis (ieškovas) neinformavo jų apie tai, kokiomis dalimis jie turėtų įvykdyti prievolę, jos dydį, nes atsakovai yra solidarūs skolininkai, o skolos dydis nurodytas 2008-05-22 raštuose. Teismas teisingai nurodė, kad informacija apie Banko sąskaitą, į kurią apeliantai galėjo sumokėti skolą, yra vieša, o apeliantų argumentai dėl depozitų sąskaitos neturi jokios teisinės reikšmės. Be to, Bankas niekuomet neturėjo teisės nurašyti jokių lėšų, esančių kituose kredito įstaigose, o apeliantų minimos Laidavimo sutarčių sąlygos leidžia nurašyti jiems priklausančias lėšas tik nuo Banke esančių sąskaitų, o jose jokių piniginių lėšų nebuvo.Teismas teisėtai priteisė prašomas 7,3 proc. dydžio metines procesines palūkanas už negrąžintą 79 687,99 Lt kreditą, kaip atlyginimą už naudojimąsi pinigais pagal Kreditavimo sutartį (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 4 p.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė, įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Tuo pat metu pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; etc.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas šio ginčo išsprendimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir, iš dalies patenkindamas ieškovo AB PAREX Banko ieškinį bei atmesdamas atsakovų UAB „Intervid“, UAB „Intervid plius“, J. Š. priešieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, jog šalys nevienodai aiškina Laidavimo nuostatas bei CK normas, reglamentuojančias laidavimą, kaip akcesorinio pobūdžio prievolę (papildoma, šalutinė ir priklausanti nuo pagrindinės prievolės), jos pobūdį, sąlygas, pasibaigimo pagrindus, laiduotojo prievolės apimtį (CK 6.87 str. 6 d., 6.6 str. 4 d., 6.24, 6.40, 6.80 str. 1 d., 6.56 str. 1 d. 3 p., Laidavimo sutarčių 5.1.2 p.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti apeliacinio skundo argumentus yra tikslinga pasisakyti dėl laidavimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, kad laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, o šios prievolės akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, jis ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.) ir laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą) (CK 6.81 str. 2 d.), kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu yra skolingas skolininkas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio (CK 6.78 str. 2 d.) ir kt. Kasacinio teismo sprendimuose taip pat nurodoma, kad solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuria yra grindžiami laidavimo teisiniai santykiai, yra išimtis bendrosios taisyklės, jog esant skolininkų daugetui jų prievolė yra dalinė (CK 6.5 str., 6.6 str. 1 d.), ir reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų, kai vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturi įtakos prievolės įvykdymui, nes kreditorius gali reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Tokios pareigos ypatumą apibūdina taip pat ir tai, kad laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, nes kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.80 str. 2 d., 6.6 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; etc.). Taigi laiduotojo prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtu, atmeta kaip nepagrįstus, apeliantų teiginius, susijusius su CK 6.87 straipsnio 6 dalies aiškinimu bei taikymu. Skunde teisingai cituojama ši norma, pagal kurią laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko arba laiduotojų pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog nei bylos medžiaga, nei sutarčių bei minimos materialiosios teisės normų nuostatos nepatvirtina atsakovų tvirtinimo, kad ieškovas AB PAREX bankas (kreditorius) be pagrindo yra atsisakęs priimti apeliantų atsakovų UAB „Intervid“, UAB „Intervid plius“, J. Š. (laiduotojų) pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą, todėl jų laidavimas pripažintinas pasibaigusiu (CK 6.87 str. 6 d., CPK 185 str.).

Visų pirma, pagal apeliantų Laidavimo sutarčių 3.2 punktą jie prisiėmė prievolę atsakyti Bankui tiek pat, kaip kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, o Sutarčių 9.1 punkte šalys aiškiai susitarė dėl neterminuoto laidavimo, tai yra, jog šios sutartys įsigalioja nuo jų pasirašymo ir galioja iki visiško prievolių Bankui pagal Kreditavimo sutartis įvykdymo (1 t., 15-22, 27-30 b. l.). Tuo tarpu byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo VšĮ „Miesto koncertai“ prievolės Bankui nėra įvykdytos.

Antra, apeliantai taip pat neneigia fakto, kad reikalaudami pripažinti laidavimą pasibaigusiu CK 6.87 straipsnio 6 dalies pagrindu, tinkamu prievolės įvykdymu laikytinas jų pasiūlymas Bankui sumokėti ne visą atsakovo VšĮ „Miesto koncertai“ skolą, o, kaip teigiama, jiems tenkančią šios skolos dalį. Tuo tarpu, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų, o taip pat tai, kad kreditorius (Bankas), o ne laiduotojas disponuoja teise reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.80 str. 2 d., 6.6 str. 4 d.).

Trečia, pažymėtina ir tai, kad iš atsakovų UAB „Intervid“, UAB „Intervid plius“, J. Š. atsiliepimo į Banko pareikštą ieškinį turinio matyti, jog nuo pareikštų Banko reikalavimų buvo ginamasi CK 6.87 straipsnio nuostatomis, nurodant, jog ieškovas yra nerealizavęs (atsisakęs) savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą laikantis šių prievolių užtikrinimo eiliškumo (51-53 b. l., 1 t.). Be to, šių atsakovų pasiūlymai dėl dalies atsakovo VšĮ „Miesto koncertai“ negrąžintos skolos padengimo buvo pateikti Bankui jau po to, kai teisme buvo pateiktas nagrinėjamas ieškinys (1 t., 81-83 b. l.).

Ketvirta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime bei ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodyta, jog atsakovams, kaip solidariesiems skolininkams, buvo žinomas atsakovo VšĮ „Miesto koncertai“ skolos dydis, be to, tai buvo nurodyta jiems adresuotuose Banko 2008-05-22 raštuose, kurių gavimo jie neneigia (1 t., 31-33 b. l.). Taip pat pagrįstai teigiama, kad informacija apie Banko sąskaitą, į kurią apeliantai galėjo sumokėti skolą, norėdami tai padaryti, yra vieša. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog per visą šios bylos nagrinėjimo laikotarpį apeliantai būtų mokėję Bankui, dengdami atsakovo VšĮ „Miesto koncertai“ skolą.

Teisėjų kolegija, remdamasi paminėtu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų UAB „Intervid“, UAB „Intervid plius“, J. Š. reikalavimą pripažinti, jog jų laidavimo sutartys yra pasibaigusios CK 6.87 straipsnio 6 dalies pagrindu, ir atitinkamai patenkino ieškovo Banko jiems pareikštus ieškininius reikalavimus. Apeliacinio skundo argumentai taip pat nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 178, 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantų teiginius, susijusius su Kredito sutartyje nustatytų fiksuotų 7,3 proc. dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 79 687,99 Lt kreditą priteisimu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo.

Kaip yra žinoma, CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos ar kredito santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskola (kreditu) ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kaip teisingai nurodė teismas, mokėjimo funkciją (už naudojimąsi suteiktu kreditu) atliekančių palūkanų dydis šalių buvo nustatytas Kredito sutarties specialiosios dalies 2.4.1.2 punkte, bendrosios dalies 4 dalies 10 punkte, taigi šalys dėl jų buvo iš anksto sutarę. Dėl to teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovui iš atsakovų 7,3 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 79 687,99 Lt kredito dalį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Taigi ši norma yra įstatyminė išimtis iš CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).

Taip pat yra žinoma, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos dalis ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas) Jos skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę ir nevilkinti jos įvykdymo, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo ir yra skolininko vykdytinos prievolės dalimi. Jos turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Dėl to teismas teisingai priteisė taip pat ir atitinkamai 5-6 proc. dydžio procesines palūkanas (CPK 185 str.).

Atsižvelgdama į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 263 str.)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.