- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- 2-102-904/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00447-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- A J
- Atsakovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- A. D.
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Brigita Dobrovolskienė, Brigita Dobrovolsk
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovui A J. G., jo atstovams Ritai Aleksandravičienei, advokato padėjėjai Brigitai Dobrovolskienei, atsakovei S. G., jos atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A J. G. ieškinį atsakovei S. G. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, trečiasis asmuo A. D., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas pareiškė reikalavimus: santuoką įregistruotą 1983-08-26 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp S. G. ir A J. G. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui A J. G. asmenine nuosavybės teise priteisti: 41/100 gyvenamojo namo dalį; 51/100 tvarto dalį; daržinę; 1/2 dalis žemės sklypo; automobilį ,,Nissan bluebird“; sublokuotus tris garažus, medinį namelį, šiltnamį. Po santuokos nutraukimo atsakovei S. G. asmenine nuosavybės teise priteisti: automobilį ,,Dacia Logan“; automobilį Volvo F8 447; kilnojamąjį gyvenamąjį namelį; dujinę viryklę, virtuvės baldus, televizorių ,,Vido“ su staliuku, sofą-lovą, sofą-lovą - priedą, baldų komplektą su stalu, taburetėmis ir foteliu, mikrobangų krosnelę, spintą, stalą su kėdėmis ir kitais smulkiais baldais, spintą, medines spintas, darbastalius, sofą- lovą.
Ieškinio pagrindu nurodė, kad su sutuoktine nesutarė, pykosi ir konfliktavo. Skyrėsi jų požiūriai į gyvenimą, šeimą, kitas gyvenimo vertybes. Prieš ketverius metus atsakovė išsikraustė iš namų. Ieškovas mano, jog šeimoje vienas kaltas dėl santuokos iširimo negali būti, prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto: 1/2 dalį žemės sklypo, ant šio žemės sklypo pasistatė daržinę, taip pat įgijo 41/100 dalį gyvenamojo namo, 51/100 dalį tvarto, kuris 2014-02-07 kilusios gaisro metu sudegė (sudegė šio pastato stogas, pradegė pastato perdengimas), todėl yra bevertis ir nebetinkamas naudoti. Santuokos metu įgijo automobilius ,,Dacia Logan“, ,,Nissan bluebird“, ,,Volvo F8 447“, kilnojamąjį gyvenamąjį namelį, sublokuotus tris garažus, medinį namelį, šiltnamį. Santuokos metu įgyti buities daiktai yra labai seni ir beverčiai. Televizorius ,,Samsung“, šaldytuvas ,,LG“ ieškovui yra dovanoti dukterėčios Ritos Aleksandravičienės, kai atsakovė kartu nebegyveno, todėl šis turtas nedalintinas. Ieškovės nurodytas turtas, kuris neva įgytas santuokos metu: mūrinis pastatas, šulinys, pamatai, nepriskirtini prie dalintino turto, nes šis turtas nei ieškovui, nei atsakovei nepriklauso. Šalys prie šių daiktų sukūrimo neprisidėjo, todėl jie negali būti dalinami, kaip sutuoktinių bendrai įgytas turtas. Ieškovas nurodo, jog atsakovės nurodyti pamatai, yra sumontuoti kaimyno. Rūsys pažymėtas indeksu 7Ip, šalims nepriklauso. Ieškovas neginčija, kad šiomis patalpomis šalys gyvendamos kartu naudojosi. Šio rūsio sienos ir grindys 2007 metais ieškovo pastangomis buvo pagerintos. Išklijuotos plytelės, t.y. atlikti paprastojo remonto darbai. Kadangi patalpos šalims nuosavybės teise nepriklauso, remontas buvo atliktas siekiant pagerinti abiejų sutuoktinių naudojimosi šiuo rūsiu sąlygas, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti lėšų už šį atliktą remontą. Dalinant santuokoje įgytą turtą ieškovas akcentavo, jog atsakovė per visą gyvenimą dirbo tik vienerius metu (paštininke), o ieškovas visą gyvenimą dirbo vairuotoju ir visas turtas buvo įgytas jo darbu. Šį turtą jis prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Ieškovas prašo visą nekilnojamąjį turtą priteisti jam. Padalinti šį turtą natūrą nėra galimybės, kadangi gyventi kartu su atsakove ir naudotis bendromis patalpomis ieškovas nenori. Santykiai tarp šalių yra konfliktiški, dėl ko kiltų nuolatiniai barniai ir nesutarimai. Ieškovas taip pat prašo jam priteisti sublokuotus garažus, medinį namelį, šiltnamį, automobilį ,,Nissan bluebird“. Visą kitą likusį kilnojamąjį turtą prašo priteisti atsakovei. Ieškovas nurodė, jog atsakovės nurodyti baldai bei buitinė technika, kuriuos nori padalinti yra labai prastos būklės, nusidėvėję, beverčiai. Geresnius baldus, daiktus atsakovė išsivežė išsikraustydama. Nurodyti daiktai atsakovės įvertinti itin didelėmis sumomis, todėl ieškovas neprieštarauja, kad atsižvelgiant į atsakovės nurodytas baldų bei buitinės technikos vertes šie aukščiau išvardinti daiktai būtų priteisti atsakovei. Po santuokos nutraukimo ieškovui tenka didesnė santuokoje įgyto bendro turto dalis, todėl atsakovei turėtų sumokėti kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš namų išsikraustė ir ieškovą paliko dar 2011 metų spalio mėnesį ir nuo to laiko nei ieškovu, nei turtu į kurį šiuo metu pretenduoja nesirūpino ir jo neišlaikė, todėl atsakovei kompensacijos mokėti nesutinka. Ieškovas nurodo, kad atsakovė yra skolinga už išlaidas patirtas jam prižiūrint ir remontuojant turtą, kas sudaro - 2639,19 eurų: namo stogo ir kamino tvarkymas - 20 eurų, namo vidaus remontas (grindų dangos pakeitimas linoleumu, vienos sienos šiltinimas ir sienų išklijavimas tapetais) - 430 eurų, daržinės vėjo nuplėšto stogo remontas -79 eurų, malkos namo šildymui per 4 metus - 1080 Eur, šiukšlių išvežimas už trejus metus - 230,19 Eur, žolės nupjovimas per ketverius metus, į metus pjaunat po du kartus (aro nupjovimo kaina 2 eurai) - 800 eurų. Įvertinus tai, atsakovė yra skolinga ieškovui 1319,60 Eur, tačiau šios skolos iš atsakovės nereikalauja (1 t., 125-131 b. l.)
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad šeima yra iširusi, kartu su atsakovu nebegyvena nuo 2011 metų spalio mėnesio. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi ieškovas buvo neištikimas. Santuokos metu buvo įgyta: 41/100 dalis gyvenamojo namo, 51/100 dalis tvarto, daržinė, ½ dalis žemės sklypo. Atsakovė nesutinka, su ieškovo pateiktais nekilnojamojo turto vertinimais, nurodydama, kad vertės sąmoningai yra nurodytos mažesnės, prašo vadovauti VĮ registrų centro pateiktų įvertinimu. Santuokoje taip pat buvo įgyti automobiliai DACIA LOGAN, NISSAN BLUEBIRD, VOLVO F8447, RENAULT, kilnojamasis gyvenamas namelis. Į dalintino turto sąrašą atsakovė prašo įtraukti: statybines medžiagas sunaudotas ūkiniam neregistruotam mūriniam pastatui pastatyti, kurio vertė 2896,20 euro; sublokuotus 3 garažus, kurie yra nesudėtingi statiniai - 868,86 Eur; šulinį - 868,86 Eur; priekabą - 289,62 Eur; pamatus - 289,62 Eur; medinį namelį - 144,81 Eur; šiltnamį - 144,81 Eur, dujinę viryklę - 86,87 Eur; virtuvės baldus - 289,62 Eur; šaldytuvą - 202,73 Eur; televizorių ,,Vido“ su staliuku - 144,81 Eur; sofą – lovą - 86,87 Eur; sofą – lovą - 144,81 Eur; baldų komplektą su stalu, taburetėmis ir foteliu - 202,73 Eur; mikrobangų krosnelę 57,92 Eur; spintą - 289,62 Eur; televizorių - 57,92 Eur; stalą su kėdėmis ir kitais smulkiais baldais - 115,85 Eur; spintą - 86,87 Eur; metalinę spintą, darbastalius - 57,92 Eur; sofą – lovą - 86,87 Eur. Viso dalijamo turto vertė – 43884,09 euro. Atsakovė prašo nutraukiant santuoką turtą dalinti natūra, teikdama, kad šalys neturi piniginių lėšų išmokėti pinigines kompensacijas. Atsakovė prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti: daržinę, 1/2 žemės sklypo, kilnojamąjį gyvenamąjį namelį. Ieškovui A J. G., asmeninės nuosavybės teise priteisti 41/100 dalį gyvenamojo namo; 51/100 dalį tvarto; visus automobilius; statybines medžiagas sunaudotas ūkiniam neregistruotam mūriniam pastatui remontuoti, kurio vertė 2896,20 Eur; sublokuotus 3 garažus, kurie yra nesudėtingi statiniai - 868,86 Eur; šulinį - 868,86 Eur; priekabą - 289,62 Eur; pamatus - 289,62 Eur; medinį namelį - 144,81 Eur; šiltnamį - 144,81 Eur; visus baldus bei buitinę techniką. Išlaikymo po santuokos nutraukimo atsakovė iš ieškovo nereikalauja. Kreditorių neturi. Prašo, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė - „G“ (2 t., 18-20 b. l.).
Trečiasis asmuo A. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Paaiškino, jog sutuoktinė iš namų išėjo prieš penkerius metus, išsiveždama savo bei dalį jo daiktų. Gyvenant kartu atsakovė girtavo, nesirūpino namų ruoša. Pripažino, jog atsakovės pateiktoje fotonuotraukos kopijoje (byla 2-36-904/2014, 1 t., 162 b. l.) užfiksuota, moteris mieganti jo namuose. Paaiškino, kad ji dėl girtumo negalėjusi pareiti į savo namus, todėl pasilikusi pas jį. Jokių lytinių santykių su šia moterimi neturėjo. Patvirtino, jog gyvenamasis namas su kitais statiniais stovi ant valstybei priklausančios žemės. Nuosavybės teises į žemę įregistruos, kai nutraukus santuoką. Daržinė stovi ant jiems priklausančios žemės sklypo dalies. Daržinė yra sena, reikalingas remontas. Ieškovas ūkininkavimu nesiverčia, prie namų augina nedaug daržovių. Išėjus sutuoktinei iš namų, ieškovas turėjo išlaidų susijusių su pastatų priežiūra, teko taisyti kaminą, remontuoti daržinės stogą, šienauti. Dokumentų ar kitų įrodymų patvirtinančių turėtas išlaidas, neturi. Atsakovės nurodytas šulinys, kuris įtrauktas į dalintino turto sąrašą, buvo pastatytas vokiečių laikais, šiuo metu šulinys randasi valstybinėje žemėje, juo naudojasi visi namo bendrasavininkai. Nurodytus pamatus, valstybinėje žemėje, sumontavo nepažįstami žmonės, kuriuos užstatė bankui. Kam jie priklauso, nežino. Į dalintino turto sąrašą įtrauktas tvartas sudegė, jis yra bevertis, jį reikalinga nugriauti, tam reikia papildomų išlaidų (2 t., 90 b. l.). Papildomai ieškovas paaiškino, jog ūkininkavimu nesiverčia, žemės sklypo nesinaudoja, nuo tada, kai sutuoktinė išėjo iš namų (2 t., 155 b. l.).
Ieškovo atstovė advokato padėjėja Brigita Dobrovolskienė paaiškino, kad tvartas yra sudegęs, neturintis jokios materialinės vertės. Statinys nėra išregistruotas. Daržinė randasi ant šalims priklausančios žemės sklypo dalies. Nesutinka, kad šis žemės sklypas būtų priteistas atsakovei, nes šis žemės sklypas ir daržinė yra netoli gyvenamojo namo, kuriame gyvena ieškovas. Santykiai tarp šalių yra įtemti, dėl ko tarp šalių ateityje gali kilti konfliktai. Daržinėje ieškovas laiko malkas, priteisus šią daržinę atsakovei, ieškovas nebeturėtų galimybės sandėliuoti malkų. Atsakovė turtu nesirūpino, todėl jai tas turtas ir nereikalingas. Per penkerius metus ieškovas esminių daržinės pagerinimo darbų neatliko. Visus tris garažus (1 t., 138 b. l., 2 nuotrauka) įvertina 100 Eur. Pamatai (1 t., 138 b. l., 1 nuotrauka) priklauso kitiems asmenims, kurių ieškovas nežino. Medinį namelį (1 t., 140 b. l., pirma nuotrauka) įvertina 50 Eur. Šiltnamis pavaizduotas (1 t., 140 b. l., antra nuotrauka). Automobilius DACIA LOGAN įvertina 2897 Eur, NISSAN BLUEBIRD įvertina 28,96 Eur, VOLVO F8 447 įvertina 28,96 Eur. Su šiomis vertėmis sutinka, jų neginčija. Kilnojamąjį gyvenamąjį namelį įvertina 5000 Eur. Atsakovės nurodyti baldai ir buitinė technika yra beverčiai, su nurodytomis atsakovės kainomis nesutinka. Prašo šiuos daiktus atsakovės nurodytomis kainomis priteisti atsakovei. Ieškovas už didesnę jam tenkančią turtą dalį sutinka sumokėti atsakovei 3000 Eur kompensaciją (2 t., 90 b. l.).
Ieškovo A J. G. atstovė Rita Aleksandravičienė patvirtino, jog ji yra ieškovo dukterėčia. Ieškovas neturi pinigų sumokėti kompensaciją. Ji turėtų sumokėti iš savo santaupų (2 t., 90 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovė S. G. teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes. 2011-08-04 atsakovė išsikraustė iš namų, gyvena brolienės namuose. Sutuoktinis jos atžvilgiu vartojo fizinį bei psichologinį smurtą, siekdamas, jog ji greičiau išeitų iš namų. Policijos pareigūnams nesiskundė. Ieškovas buvo neištikimas su keturiasdešimt metų jaunesne moterimi, kuri dažnai lankydavosi jų namuose, kartu vartodavo alkoholį. Išeidama iš namų išsinešė dalį savo rūbų. Rūpintis paliktu turtu nebuvo galimybės, nes sutuoktinis varė ją lauk. Nuotrauką, kurioje užfiksuota ieškovo namuose mieganti moteris daryta, po to kai ieškovė išėjo iš namų. Apie ieškovo atliktus remonto darbus nieko nežino, jų nematė, byloje nepateikti jokie įrodymai apie jų atlikimą. Sodyboje buvo praeitą vasarą. Sodyba buvo apleista, netvarkoma, apaugusi žolėmis. Prašo priteisti žemės sklypą su daržine. Atsakovė mano, jog ieškovas neturi pinigų kompensacijai sumokėti. Ateityje planuojanti parduoti žemės sklypą ir įsigyti butą. Automobiliai jai nereikalingi, nes neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Automobilius prižiūrėjo ieškovas, buvo sukėlęs eismo įvykį, kurio metu automobilis buvo apgadintas. Ieškovui už vairavimą išgėrus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apie nurodytą automobilį ,,Renault“ nieko nežino, įsigijimo dokumentų neturi, kam jis priklauso taip pat nežino. Nesutinka, kad kilnojamasis namelis jai būtų priteistas. Nurodė, jog šis namelis pritaikytas gyventi šiltuoju metų periodu. Jis buvo įsigytas tam, kad atvažiavę giminės į pajūrį turėtų kur apsistoti. Patvirtino, jog baldai bei buitinė technika yra nusidėvėjusi, bevertė, todėl palieka ieškovui, už ją kompensacijos neprašo. Pripažįsta, jog šaldytuvas ir televizorius ieškovui buvo padovanoti dukterėčios, dėl jų pretenzijos nereiškia. Šulinys yra statytas labai seniai - vokiečių laikais, jis randasi valstybinėje žemėje, juo naudojasi keli bendrasavininkiai. Į jį pretenzijų nereiškia. Šulinys neregistruotas. Apie sodyboje esančius pamatus nieko nežino. Į sodybą su sutuoktiniu atsikraustė gyventi 1985 metais. Sandėlį (rūsį) kartu su vyru statė 1988 metais. Įrodymų patvirtinančių statybas, neturi. Statinys neregistruotas. Šį sandėlį prašo padalinti kaip statybines medžiagas.
Atsakovės atstovas advokatas Laimonas Strauka paaiškino, jog valstybinėje žemėje esantis šulinys bei rūsys yra gyvenamojo namo priklausiniai, kurie buvo įgyti kartu su gyvenamuoju namu, todėl jie turi būti įtraukti į sutuoktinių dalintino turto sąrašą, ir dalinami kaip statybinės medžiagos. Gaisro metu apdegė tvartas, prašo vadovautis VĮ registrų centro vertinimu, iki gaisro buvusią vertę sumažinant iki 50 procentų. Byloje nėra duomenų, kad šis statinys yra visiškai sunaikintas, sudegė tik medinė pastato dalis, mūrinė išliko. Nesutinka su ieškovo pateiktais nekilnojamojo turto vertinimais atliktais UAB ,,Lituka ir Ko“, motyvuoja, kad turto vertės nustatymo ataskaitoje, turto kainos nurodytos tendencingai mažos, siekiant dirbtinai sumažinti ieškovui tenkančios mokėti kompensacijos dydį. Lyginamuoju metodu lyginami nekilnojamojo turto sandoriai, esantys mažiau patraukliose vietose. Sutuoktiniams priklausantis nekilnojamasis turtas randasi šalia Karklės kaimo, netoli Klaipėdos miesto, šalia kelio Klaipėda – Liepoja, o vertinimo atskaitoje lyginami nekilnojamojo turto vertės, esančios Svencelės kaime, Judrėnų k., Stragnų II k., tai yra visai kitoje Klaipėdos rajono pusėje, kuriose rinkos kainos yra akivaizdžiai mažesnės. Ieškovo atstovas nesutinka nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymui skirti ekspertizę, motyvuojant, jog atsakovė neturi tam santaupų, todėl prašo šalių pateiktus nekilnojamojo turto vertinimus, įvertinti nustatant aritmetinį vidurkį (2 t., 155 b. l.).
Liudytojas J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu yra kaimynai. Sutuoktiniai gyvendami kartu dažnai gerdavo, po ko kildavo konfliktai. Nematė, kad būtų naudojamas fizinis smurtas. Nematė ir negirdėjo, kad ieškovas būtų neištikimas savo žmonai. Šalių buitis yra skurdi, baldai ir buitinė technika sena, bevertė. Apie atliktus remonto darbus nieko nežino. Kilusio gaisro metu sudegė liudytojo uošvienei bei bylos šalims priklausantis tvartas. Gaisras kilo dėl elektros instaliacijos gedimų. Kokios yra investicijos į šio tvarto atstatymą, nežino. Mano, kad šį statinį reiktų visiškai nugriauti, nes po gaisro suskilo sienos. Statinio pamatai yra silpni. Prie gyvenamojo namo yra šulinys, kuriuo naudojasi visi namo bendrasavininkiai, taip pat yra pamatai, kuriuos buvę kaimynai sumontavo ir pardavė kitam asmeniui, kurio nepažįsta (2 t., 90 b. l.).
Liudytoja B. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė S. G. yra jo vyro sesuo. S. G. ir A J. G. yra jos sūnaus Ž. Z. krikšto tėvai. ½ žemės sklypo dalis priklauso jos sūnui Ž. Z., likusi dalis priklauso G. Ieškovas buvo pažadėjęs visą žemės sklypą padovanoti krikšto sūnui Ž. Z., tačiau pažado neištesėjo, ir žemės sklypą pardavė kitiems. Vėliau sūnus ir G šį žemės sklypą atpirko. B. Z. į teismą liudyti atvyko atsakovės prašoma. Patvirtino, kad G gyvenant kartu, buvo girtaujama, po ko kildavo tarp sutuoktinių konfliktai. A J. G. mušdavo sutuoktinę. Ne kartą teko ginti atsakovę nuo agresyvaus A J. G.. Ant S. G. kūno matė mušimo žymes. Sutuoktiniams gyvenant kartu, liudytoja B. Z., per medinio namelio lango stiklą, stebėjo, kaip už AJ. G. jaunesnė moteris, neblaivų A J. G. lytiškai tenkino oralinių būdu. Apie šį įvykį papasakojusi S. G.. Pastaroji patvirtinusi, jog neištikimybės faktų buvo ir anksčiau. Dėl sutuoktinio neištikimybės, naudojamo fizinio ir psichologinio smurto, S. G. buvo priversta išeiti iš namų. Kadangi S. G. neturėjo kur gyventi, liudytoja B. Z., S. G. pasiūliusi B. Z. priklausančioje sodyboje, prižiūrėti savo bei B. Z. vyro motiną. Vėliau grįžti į namus S. G. nebenorėjo (2 t., 155 b. l.).
Liudytoja D O. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji yra S. G. pusseserė. G gyvenant kartu, S. G. skundėsi, jog A J G užsikrėtė venerine liga. S. G. buvo iškviesta į gydymo įstaigą, kaip A J. G. sutuoktinė. Apie 2011 metus A J. G. gyrėsi D O. G., jog turi jauną moterį, kuri jį lytiškai tenkina oraliniu bei kitokiu būdu. Ši moteris dažnai lankydavosi G namuose. A J. G. didelį dėmesį rodydavo šiai moteriai, remdavo maisto produktais. Nekartą matė, kaip neblaivus A J. G. mušdavo S. G. (civilinė byla Nr. 2-36-904/2014, 132 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2012-08-17 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui A J. G. buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-36-904/2014, kurioje buvo prašoma santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės bei išspręsti kitus su tuo susijusius klausimus. Per teismo nustatytą terminą ieškovei S. G. nepašalinus patikslinto ieškinio trūkumų, 2014-06-12 teismas priėmė nutartį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 1983-08-26 Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje tarp šalių įregistruota santuoka. Atsakovė S. G. nurodė, jog 2011-07-18 išėjo iš namų. 2011-08-03 galutinai išsivežė savo rūbus. Nuo tada sutuoktiniai gyvena atskirai. Ieškovas A J. G. šių aplinkybių neginčijo.
Ieškovas A J. G. įrodinėja, jog atsakovė S. G. gyvenant kartu vartojo alkoholį, būdama neblaivi elgdavosi agresyviai, ant jo puldinėdavo ir jį šmeiždavo. Nekartą pasigedo pinigų, kuriuos sutuoktinė leisdavo alkoholiui. Sutuoktinė neskyrė dėmesio namų ruošai, maisto gaminimui. Dėl dažnų konfliktų ir barnių gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Ieškovas A J. G. pripažino, jog per mažai skyrė pastangų šeimai išsaugoti, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsakovė S. G. įrodinėja, jog buvo priversta išeiti iš namų, dėl sutuoktinio nuolatos vartojamo fizinio smurto ir jo neištikimybės su 40 metų jaunesne moterimi. Gyvenant kartu, apie 2010 metus, sutuoktinis A J. G. susirgo venerine liga (sifilis) nuo kurios buvo gydomas (2 t., 155 b. l.; civ. byla Nr. 2-36-904/2014, 1 t., 127-129 b. l.).
Byloje apklaustos liudytojos B. Z. ir D O. G. patvirtino, jog neblaivūs sutuoktiniai bardavosi, po ko A J. G. mušdavo savo sutuoktinę. Ne kartą gynė S. G. nuo A J. G.. Taip pat šios liudytojos patvirtino, jog A J. G. buvo neištikimas. Liudytoja D O. G. teismui patvirtino, jog A J. G. būdamas neblaivus jai prisipažino, kad kita moteris jį lytiškai tenkino oraliniu būdu. Liudytoja D O. G. pripažino, jog neištikimybės faktų nematė. Į G sodybą ateidavo daug jaunesnė moteris, kuriai A J. G. rodydavo ypatingą dėmesį, remdavo maisto produktais. S. G. sakiusi, jog sutuoktinis su šia moterimi atvirai lytiškai santykiauja. Liudytoja D O. G. paaiškinus, jog S. G. jai sakiusi, jog sutuoktinis užsikrėtė venerine liga, dėl ko S. G. buvo kviečiama pasitikrinti pas gydytojus (civ. byla Nr. 2-36-904/2014, 1 t., 132 b. l.).
Liudytoja B. Z. patvirtino, jog G gyvenant kartu, ji per medinio namelio lango stiklą, stebėjo, kaip daug už A J. G. jaunesnė moteris, neblaivų A J. G. lytiškai tenkino oralinių būdu. Apie šį įvykį papasakojusi S. G.. Pastaroji patvirtinusi, jog neištikimybės faktų buvo ir anksčiau (2 t., 155 b. l.).
Vertinant liudytojų B. Z. ir D O. G. parodymus, reikalinga atsižvelgti į tai, jog šios liudytojos į teismo posėdžius buvo kviestos S. G. iniciatyva. Šios liudytojos yra giminystės ar kitais artimais ryšiais susijusios su S. G.. Liudytoja D O. G. yra S. G. pusseserė. Liudytoja B. Z. yra S. G. brolio žmona. Pastaroji patvirtinusi, jog su A J. G. anksčiau turėjo konfliktinių santykių, nes pastarasis buvo pažadėjęs B. Z. sūnui Ž. Z. padovanoti 1 ha žemės sklypą, tačiau pažado neištesėjo, ir žemės sklypą pardavė kitiems. Vėliau sūnus ir G šį žemės sklypą atpirko ir tapo šio žemės sklypo bendrasavininkiai. Išrašas iš VĮ registrų centras patvirtina, jog 1 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis priklauso Ž. Z., kita ½ dalis priklauso A J. G. (1 t., 177-178 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog dėl šios žemės sklypo dalies padalijimo, šioje santuokos nutraukimo byloje, tarp šalių kyla didelis ginčas.
Teismo posėdžių metu A J. G. neigė vartojęs smurtą sutuoktinės atžvilgiu bei buvęs jai neištikimas. Ieškovas A J. G. dėl atsakovės S. G. pateiktų fotonuotraukų (civ. byla Nr. 2-36-904/2014, 161-162 b. l.), paaiškino, jog nuotraukoje užfiksuota moteris miega jo namuose, kuri po išgertuvių nesugebėjo pareiti į savo namus. A J. G. nurodė, jog su šia moterimi jis lytinių santykių neturėjo. Dėl senatvės jam sunku tvarkytis buityje, todėl prašo aplinkinių žmonių pagalbos. A J. G. padeda netoliese gyvenanti moteris su šeima. Pastariesiems atsilygina maisto produktais, pinigais. Ieškovas A J. G. nurodė, jog S. G. kviesti į teismo posėdį liudytojai jį apkalba. Anksčiau A J. G. pardavė nemažai žemės, turėjo didelių pajamų, dalį pinigų padovanojo savo seserims, dėl ko žmonos giminės ant jo supyko (2 t., 155 b. l.; civ. byla Nr. 2-36-904/2014, 1 t., 127-129 b. l.).
2016-05-26 teismo posėdžio metu A J. G. po užduoto klausimo dėl jo neištikimybės, atsakė, jog buvo sutuoktinei neištikimas, tačiau vėliau neigė buvęs sutuoktinei neištikimas. Vertinant tai, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog A J. G., gim. 1938 m., yra senyvo amžiaus, teismo posėdžio metu nekartą skundėsi, jog proceso metu užduodamų klausimų negirdi, prašė proceso dalyvių kalbėti garsiau, paaiškino, jog dėl klausos sutrikimų suvokia tik dalį išsakytų proceso dalyvių minčių. Atsižvelgiant į tai, teismas A J. G. posėdžio metu išsakytas frazes, nelaiko pripažinimu dėl jo neištikimybės sutuoktinei.
Byloje apklausta ieškovo dukterėčia Rita Aleksandravičienė, A J. G. charakterizavo kaip darbštų ir tvarkingą žmogų. Paaiškino, kad dėdei dėl senatvės sunku tvarkytis namuose, todėl jam padeda tame pačiame kaime gyvenanti jaunesnė moteris, kuri turi vyrą bei du mažus vaikus. Apie dėdės, kuriam netoli 80 metų, neištikimybės faktus negirdėjusi, apie jo naudotą smurtą sutuoktinės atžvilgiu taip pat nežino. Priešingai nurodė, jog konfliktus išprovokuodavo S. G., kuri užsipuldavo dėdę. S. G. apibudino kaip išgeriančia ir nesitvarkančią moterį (civ. byla Nr. 2-36-904/2014, 1 t., 133-134 b. l.).
Vertinant visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, jog liudytojos B. Z. ir Dana O. G. yra susijusios giminystės ryšiais su atsakove bei galimai turi kitų turtinių savo interesų dėl šios bylos baigties. Byloje nepateikta jokių teisėsaugos pranešimų apie galimus smurto naudojimo atvejus S. G. atžvilgiu. Nepateikti jokie medicininiai dokumentai, kurie patvirtintų atsakovės sveikatos sužalojimus bei susirgimus. Byloje S. G. pateiktos fotonuotraukos (civ. byla Nr. 2-36-904/2014, 1 t., 161-162 b. l.), kuriose užfiksuota gulinti moteris, darytos S. G. gyvenant atskirai nuo sutuoktinio, taip pat nepatvirtina A J. G. neištikimybės faktų. Vertinant visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, jog atsakovė S. G. neįrodė, jog sutuoktinis A J. G. buvo sutuoktinei neištikimas bei jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl pavardžių
Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl pavardžių, todėl nutraukus santuoką, šalims paliekamos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl dalintino turto sąrašo.
VĮ registrų centras, VĮ Regitra išrašai patvirtina, jog sutuoktiniai Algimantas J. G. ir S. G. santuokos metu įgijo: 41/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 172-173 b. l.); 51/100 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei ant šio žemės sklypo stovinčią daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 174-176 b. l.); automobilį ,,Dacia Logan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį ,,Nissan Bluebird“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį ,,Volvo F8447“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (civ. byla Nr. 2-36-904/2014, 1 t., 24 b. l.; 1 t., 12 b. l.; 2 t., 158-159 b. l.).
Šalys neginčijo, jog aukščiau nurodytas turtas, nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams ir buvo įgytas santuokos metu.
Šalys neginčijo, jog santuokos metu įgijo neregistruotus statinius: kilnojamąjį gyvenamąjį namelį; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta indeksu 9I1/g, (2 t., 101, 108, 136 b. l.; 1 t., 138 b. l., antra fotonuotrauka); vasarnamį (procesiniuose dokumentuose šalys šį statinį buvo įvardinę - ,,medinis namelis“), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 8I1/ž. (1 t., 140, civ. byla Nr. 2-36-904/2014, 1 t., 189); metalinį garažą, esantį tarp garažo, pažymėto indeksu 9I1/g ir vasarnamio pažymėto indeksu 8I1/ž.; šiltnamį (1 t., 140 b. l.).
Ginčas kilo dėl kiemo rūsio (procesiniuose dokumentuose šalys šį statinį buvo įvardinę - ,,sandėlis“, ,,ūkinis mūrinis pastatas“), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 7I1/p; šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 8I1/g; pamatų; priekabos; automobilio ,,Renault“; baldų ir buitinės technikos (2 t., 101, 106 b. l.).
Atsakovė S. G. įrodinėjo, jog kiemo rūsys, esantis valstybei priklausančiame žemės sklype, pažymėtas indeksu 7I1/p buvo pastatytas santuokos metu. Šį statinį sutuoktiniai statė apie 1988 metus. Šalys neginčijo, jog šiuo kiemo rūsiu sutuoktiniai gyvendami kartu naudojosi. Atsakovė S. G. statinio statybas patvirtinančių dokumentų nepateikė, kitų įrodymų patvirtinančių nuosavybės teises į šį turtą taip pat nepateikė. Į bylą pateikti nekilnojamųjų daiktų kadastro matavimo duomenys patvirtina, jog kiemo rūsys, pažymėtas indeksu 7I1/p buvo pastatytas 1935 metais (2 t., 106 b. l.). Vertinant tai, konstatuotina, jog šis statinys buvo pastatytas iki šalių santuokos sudarymo. Duomenų, kad šį statinį šalys įsigijo kaip namo priklausinį, nėra. Vertinant aukščiau nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovė S. G. neįrodė, jog kiemo rūsys, pažymėtas indeksu 7I1/p, nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams bei tai, kad jis buvo pastatytas santuokos metu, todėl į dalintino turto sąrašą neįtrauktinas.
Atsakovė S. G. įrodinėjo, jog šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 8I1/g, esantis valstybei priklausančioje žemėje, yra namo priklausinys, kuris buvo įgytas kartu su gyvenamuoju namu, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovas A J. G. ir liudytojas J. S. patvirtino, jog šiuo šuliniu naudojasi visi gyvenamojo namo bendrasavininkiai. Šulinio nuosavybės teisės nėra registruotos. Į bylą pateikta nekilnojamųjų daiktų kadastro matavimo duomenys patvirtina, jog šulinys, pažymėtas indeksu 8I1/g, buvo pastatytas 1935 metais (2 t., 109 b. l.). Klaipėdos r. savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos pažyma patvirtina, jog šiuo šuliniu naudojasi gyvenamojo namo bendrasavininkiai A. D. ir A J. G. (2t., 38 b. l.). Vertinant visas aukščiau nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovė S. G. neįrodė, jog šulinys, nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams, todėl į dalintino turto sąrašą neįtrauktinas.
Atsakovė S. G. prašė į dalintino turto sąrašą įtraukti šalia gyvenamojo namo, valstybinėje žemėje, esančius pamatus, kurie pavaizduoti fotonuotraukoje (1 t., 138 b. l.). Atsakovė S. G. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kurioje žemės sklypo vietoje šie pamatai randasi bei kas juos sumontavo. Ieškovas A J. G. ir liudytojas J. S. nurodė, kad šiuos pamatus sumontavo buvęs kaimynas, kuris vėliau, juos perleido nepažįstamam asmeniui. Vertinant aukščiau nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovė S. G. neįrodė, jog pamatai, nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams, todėl į dalintino turto sąrašą neįtrauktini.
Atsakovė S. G. prašė į dalintino turto sąrašą įtraukti priekabą (civ. byla Nr. 2-36-904/2014, 1 t., 187), 289,62 Eur vertės ir automobilį ,,Renault“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur vertės, tačiau šių daiktų įsigijimo dokumentų nepateikė, teismo posėdyje dėl šių daiktų nieko paaiškinti negalėjo, todėl šie daiktai į dalintino turto sąrašą neįtrauktini.
Atsakovė S. G. prašė į dalintino turto sąrašą įtraukti bute esančius baldus bei buitinę techniką bei šiuos daiktus priteisti ieškovui, atsakovei išmokant piniginę kompensaciją. Ieškovas A J. G. nurodė, jog šie daiktai yra seni, nusidėvėję ir jokios materialinės vertės neturi. Argumentuodamas, prašė šiuos daiktus, atsakovės nurodytomis kainomis, priteisti atsakovei S. G.. Pastaroji nesutiko su šiuo ieškovo pasiūlymu. Ieškovas A J. G. į bylą pateikė fotonuotraukas bei elektroniniame tinklalapyje ,,www.skelbiu.lt“ platinamą informaciją, jog panašios bei geresnės būklės dėvėtus baldus ir buitinę techniką galima įsigyti nemokamai (2 t., 79-86 b. l.). Byloje pateiktos fotonuotraukos (1 t., 139, 141-148) patvirtina, jog bute esantys baldai bei buitinė technika yra seni, nusidėvėję. Atsakovės S. G. nurodytos šių daiktų vertės nepagrįstos, jokiais įrodymais. Nepateikti kompetentingų specialistų vertinimai, šių daiktų įsigijimo dokumentai. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nepagrindė nurodytų baldų bei buitinės technikos nurodytos turtinės vertės bei pati atsisakė šiuos daiktus pasiimti, nurodytomis kainomis, todėl teismas pripažįsta, jog šie naudoti daiktai yra beverčiai, todėl į dalintino turto sąrašą neįtrauktini. Atkreiptinas dėmesys, jog 2016-05-26 teismo posėdžio metu atsakovė S. G. sutiko visus baldus bei buitinę techniką palikti ieškovui, už tai neprašant jokios kompensacijos (2 t., 91 b. l.).
Teismo posėdžio metu S. G. pripažino, jog televizorius ,,Samsung“ ir šaldytuvas ,,LG“ ieškovui A J. G. buvo dovanoti Ritos Aleksandravičienės. Byloje pateikti įsigijimo dokumentai patvirtina, jog 2012-11-21 Rita Aleksandravičienė įsigijo televizorių ,,Samsung“ ir šaldytuvą ,,LG“ (1 t., 132-133 b. l.). Atsižvelgiant į tai, nurodytas televizorius ir šaldytuvas į dalintino turto sąrašą taip pat neįtrauktini.
Dėl turto verčių.
Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė butų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą.
Ieškovas gyvenamojo namo, žemės sklypo dalies bei daržinės vertes įrodinėjo UAB ,,Liutuka ir Ko“ turto vertės nustatymo ataskaita. Atsakovė su pateiktomis ieškovo nekilnojamojo turto kainomis nesutiko, motyvuodama, tuo kad ieškovo užsakytas tyrimas yra tendencingas, siekiant už prašomą priteisti visą nekilnojamąją turtą, atsakovei sumokant kiek galimą mažesnę piniginę kompensaciją, nei reali šio turto rinkos vertė. Nekilnojamojo turto vertės nustatymo atskaitoje lyginamuoju metodu, lyginami nekilnojamojo turto objektai, esantys mažiau ekonomiškai paklausiose nekilnojamojo turto rinkos vietose, Pvz. Judrėnų, Stragnų II k., Šiūparių, Kiškėnų, Eglynų, Kvietinių vietovėse. Atsakovė pagrįsdama savo abejones dėl turto vertės nustatymo ataskaitos objektyvumo, pateikė VĮ registrų centras pažymą apie dalinamo turto rinkos vertę, kuri akivaizdžiai didesnė už ieškovo pateiktas vertes.
Nekilnojamojo turto ataskaitoje pateiktas žemėlapio fragmentas (1 t., 159 b. l.) patvirtina, jog Dargužių kaimas yra perspektyvioje nekilnojamojo turto rinkos vietoje, šalia kelio Klaipėda – Palanga, netoli Klaipėdos m., Karklės k., Baltijos jūros bei Pajūrio regioninio parko. Ieškovo užsakytoje nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitoje, lyginamuoju metodu lygina gyvenamųjų namų kainas Kiškėnų k., Žiaukų k., Priekulės k., Svencelės k., Stragnų II k. (1 t., 165 b. l.). Daržinės kainos lyginamos su panašių statinių kainomis, esančiomis Judrėnų k., Šiūparių k., (1 t 167-168 b. l.). Žemės sklypo kainos lyginamos su kainomis Eglynų k., Aukštkiemių k. (1 t., 168 b. l.). Teismas pripažįsta, jog ieškovo pateiktos nekilnojamojo turto ataskaitoje pateiktos vertės yra akivaizdžiai mažesnės už VĮ registrų centro pateiktomis nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos vertėmis. Kilus ginčui dėl dalintino turto verčių nustatymo, teismas pasiūlė šalims atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, tačiau šalys tai daryti atsisakė. Atsakovės atstovas pasiūlė dalijamą turtą įvertinti, nustatant aritmetinį šalių pateiktų kainų vidurkį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas visas aplinkybes, teismas turtą įvertino pagal šalių pateiktų kainų vidurkį.
Atkreiptinas dėmesys, jog šalys ginčijo sudegusio tvarto rinkos vertę. Atsakovė S. G. prašė vadovautis rinkos vertėmis buvusiomis iki gaisro, priešinga pusė įrodinėjo, jog šis statinys yra bevertis. Ieškovas A J. G. paaiškino, jog gaisro metu sudegė tvarto stogas, suskilo sienos. Šio statinio atstatymas yra nuostolingas. Ateityje neketina šiuo pastatu naudotis, nes ūkininkauti neketina. Liudytojas J. S. patvirtino, jog pastato atstatymas yra netikslingas, nes gaisro metu sudegė stogas, suskilo sienos, pastato pamatai yra silpni. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog pastatas buvo apgadintas gaisro metu (2 t., 123-126). UAB ,,Liutuka ir Ko“ turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodoma, jog apžiūrint tvartą, buvo nustatyti defektai, kurie turi įtakos numatomai likusiai funkcinio ir ekonominio tarnavimo trukmei: pastato išorinės sienos, stogas ir perdanga dalinai paveiktos ir sunaikintos gaisro (2 t., 161, 163 b. l.). Šalys nepateikė įrodymų patvirtinančių sudegusio pastato vertę. Pripažintina, jog pastato nugriovimas ar jo atstatymas reikalauja papildomų išlaidų, susijusių su statybos ar jo griovimo darbų atlikimų, statybos (griovimo) leidimo išdavimu. Manytina, jog dalis nesudegusių statybinių medžiagų turi materialinę vertę. Atsižvelgiant į tai, jog tvartas nėra išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro, į tai, jog dalijamas tik tas turtas, kuris turi materialinę vertę, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principu, šalims priklausanti sudegusio tvarto dalis teismo įvertinama simboline – 1 Eur suma.
Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyti sublokuoti du garažai, vasarnamis ir atskirai stovintis medinis namelis (tarp kiemo rūsio pažymėto indeksu 7I1p ir šiltnamio) nėra įregistruoti, nepateikti duomenys apie jų statybos teisėtumą, todėl šalių sutarimu, šis nekilnojamasis turtas dalijamas kaip statybinės medžiagos ir kitos išlaidos reikalingos šių statinių sukūrimui. 2016-11-15 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Laimonas Strauka pripažino ieškovo pateiktiems įvertinimams, jog neregistruoto medinio namelio vertė – 50 Eur, garažo pažymėto indeksu 9I/g – 20 Eur, metalinio garažo – 50 Eur (2 t., 167).
TurtasIeškovo turto vertinimas EurAtsakovės turto vertinimas EurŠalių turto vertinimo aritmetinis vidurkis Eur41/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 470010988784451/100 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)036701neįregistruoti statiniai, esantys Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 8I1/ž.;garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėti indeksu 9I1/g;metalinis garažas;medinis namelis;šiltnamis302050505030205050144,813020505097automobilis ,,Dacia Logan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m.28973220,573059automobilis ,,Nissan bluebird“,valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)28,96225,90127automobilis ,,Volvo F8447“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)28,9628,9629kilnojamasis gyvenamasis namelis50002896,203948½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav.460076506125daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).260088205710
Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad kiti padalijimo būdai gali būti taikomi tik esant pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus. Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.
Ieškovas prašė priteisti jam visą nekilnojamąjį turtą, atsakovei priteisiant kilnojamąjį turtą, neįpareigojant jo sumokėti atsakovei piniginės kompensacijos. Šį prašymą A J. G. motyvavo tuo, jog jis yra garbingo amžiau, visą gyvenimą dirbęs ir vienas sukūręs šį turtą. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodęs, jog neturi pinigų kompensacijai sumokėti. Ieškovo dukterėčia Rita Aleksandravičienė teisme patvirtino, jog ieškovas neturi jokių santaupų, todėl neturi galimybės atsakovei sumokėti piniginės kompensacijos. Atsakovė S. G. patvirtino, jog santykiai su ieškovu yra konfliktiški, todėl mananti, jog ieškovas geruoju jai kompensacijos nemokės. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė priteisti jai žemės sklypą, kurį ateityje parduotų ir už gautus pinigus įsigytų butą. Ieškovo prašymas priteisti atsakovei automobilius netenkintinas, kadangi atsakovė niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Automobilius vairavo bei iki šiol juos prižiūri ieškovas, todėl jam ir priteistinos visos šios transporto priemonės. Ieškovui A J. G. priteistinos namo ir tvarto dalys, garažas, vasarnamis, šiltnamis, kiti neregistruoti statiniai, kadangi jie stovi viename žemės sklype, kuris priklauso valstybei. Šį žemės sklypą su kitais bendrasavininkiais ieškovas ateityje turės galimybę įsigyti nuosavybės teise, suformuojant namų valdą. Ieškovui taip pat priteistinas kilnojamasis gyvenamasis namelis, kadangi teismo posėdžio metu atsakovė patvirtinusi, jog gyvena pas gimines, savo nekilnojamojo turto neturi, todėl neturinti, kur pastatyti kilnojamąjį gyvenamąjį namelį. Gyventi šiame namelyje neketinanti, nes jis pritaikytas gyventi tik šiltu metų laiku.
Ieškovui priteisus aukščiau nurodytus pasatus bei visą kilnojamąjį turtą, atsakovei priteistina ½ dalis žemės sklypo dalis, su ant šio sklypo esančia daržine.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui tenkanti turto dalis įvertinta 15255 Eur, atsakovei - 11.835, todėl ieškovas įpareigotinas atsakovei sumokėti 1710 Eur kompensaciją.
Ieškovas A J. G. taip pat įrodinėjo, jog sutuoktinei išėjus iš namų, turėjo didelių išlaidų susijusių su mokesčių mokėjimu už šiukšlių išvežimą, buto šildymu, šienavimu, buto, kamino bei daržinės stogo remontu. Prie šių išlaidų atsakovė S. G. neprisidėjusi, todėl iš jo neturėtų būti priteista piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovė S. G. su ieškovo reikalavimu nesutiko, motyvavo tuo, jog nepateikta į bylą jokių įrodymų apie atlikus statybos darbus bei turėtas išlaidas. Pastaroji nurodė, jog išėjus iš namų, ieškovas apleido sodybą, jos nešienavo bei nepuoselėjo. Mano, jog ieškovas pats turi apmokėti šiukšlių išvežimo išlaidas, nes Klaipėdos rajone šiukšlių išvežimo mokestis skaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių, o ne pagal bute gyvenančių asmenų skaičiui. Už savo šiukšles turi susimokėti pats ieškovas.
Vertinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovas A J. G. neįrodė, savo turėtas išlaidas buto, kamino ir daržinės stogo remontui. Byloje nepateikti statybinių medžiagų įsigijimą bei statybos darbų atlikimą patvirtinantys dokumentai. Nepagrįstos ir kitos ieškovo nurodytos išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1261,04 Eur, tai yra: 50,00 Eur žyminis mokestis (1 t., 8 b. l.), 1000 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą (1 t., 39, 143 b. l.), 170,00 Eur už nekilnojamojo turto vertės nustatymą (3 t., 8, 9 b. l.; 41,04 Eur išlaidos susijusios su dokumentų iš VĮ registrų centras ir VĮ Regitra gavimo (2 t., 74-77 b. l.).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1670,27 Eur, tai yra: 1200 Eur už advokato teisinę pagalbą (2 t., 147 b. l.), 450 Lt už kadastrinių matavimo bylų paruošimą (2 t., 148 b. l.); 20,27 Eur išlaidos susijusios su dokumentų iš VĮ registrų centras gavimo (2 t., 150 b. l.).
Vertinant tai, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, o atsakovės atsiliepime nurodyti nesutikimai su ieškinio reikalavimais buvo tenkinti taip pat iš dalies, atsižvelgiant į abiejų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės S. G. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, 1983-08-26 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1376), tarp S. G., gimusios 1951-01-18 ir A J. G., gimusio 1938-05-22, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo A J. G. palikti pavardę „G“, S. G. palikti pavardę – „G“.
Po santuokos nutraukimo ieškovui A J. G., asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: 41/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7.844 Eur; 51/100 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 Eur; neįregistruotus statinius, esančius Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 8I1/ž.; kurio vertė 30 Eur; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėti indeksu 9I1/g, kurio vertė 20 Eur; metalinį garažą, kurio vertė 50 Eur; medinį namelį, kurio vertė 50 Eur, šiltnamį, kurio vertė 97 Eur; automobilį ,,Dacia Logan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m., kurio vertė – 3.059 Eur; automobilį ,,Nissan bluebird“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 127 Eur; automobilį ,,Volvo F8447“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 29 Eur; kilnojamąjį gyvenamąjį namelį, kurio vertė 3948 Eur. Viso turto už 15255 Eur.
Po santuokos nutraukimo atsakovei S. G., asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6125 Eur ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurios vertė 5710 Eur. Viso turto už 11.835 Eur.
Priteisti iš ieškovo A J. G., 1710 Eur piniginę kompensaciją atsakovei S. G., už ieškovui tenkančią atsakovės turto dalį, nustatant, kad priteistos kompensacijos suma turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikotarpį.
Kitose dalyse ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per tris dienas išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas nuo jo paskelbimo dienos per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.