- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-613-460/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00447-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- A. J. G.
- Atsakovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- A. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. G. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. G. ieškinį atsakovei S. G. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, trečiasis asmuo A. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Klaipėdos rajono apylinkės teisme pateikė ieškinį, juo prašė santuoką, įregistruotą 1983-08-26 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp S. G. ir A. J. G. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui A. J. G. asmenine nuosavybės teise priteisti: 41/100 gyvenamojo namo dalį; 51/100 tvarto dalį; daržinę; 1/2 dalis žemės sklypo; automobilį ,,Nissan Bluebird“; sublokuotus tris garažus, medinį namelį, šiltnamį. Po santuokos nutraukimo atsakovei S. G. asmenine nuosavybės teise priteisti: automobilį ,,Dacia Logan“; automobilį Volvo F8 447; kilnojamąjį gyvenamąjį namelį; dujinę viryklę, virtuvės baldus, televizorių ,,Vido“ su staliuku, sofą-lovą, sofą-lovą - priedą, baldų komplektą su stalu, taburetėmis ir foteliu, mikrobangų krosnelę, spintą, stalą su kėdėmis ir kitais smulkiais baldais, spintą, medines spintas, darbastalius, sofą- lovą. Nurodė, kad su sutuoktine nesutarė, pykosi ir konfliktavo. Skyrėsi jų požiūriai į gyvenimą, šeimą, kitas gyvenimo vertybes. Prieš ketverius metus atsakovė išsikraustė iš namų. Ieškovas mano, jog šeimoje vienas kaltas dėl santuokos iširimo negali būti, prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto: 1/2 dalį žemės sklypo, ant šio žemės sklypo pasistatė daržinę, taip pat įgijo 41/100 dalį gyvenamojo namo, 51/100 dalį tvarto, kuris 2014-02-07 kilusios gaisro metu sudegė (sudegė šio pastato stogas, pradegė pastato perdengimas), todėl yra bevertis ir nebetinkamas naudoti. Santuokos metu įgijo automobilius ,,Dacia Logan“, ,,Nissan Bluebird“, ,,Volvo F8 447“, kilnojamąjį gyvenamąjį namelį, sublokuotus tris garažus, medinį namelį, šiltnamį. Santuokos metu įgyti buities daiktai yra labai seni ir beverčiai. Televizorius ,,Samsung“, šaldytuvas ,,LG“ ieškovui yra dovanoti dukterėčios R. A., kai atsakovė kartu nebegyveno, todėl šis turtas nedalintinas. Ieškovės nurodytas turtas, kuris neva įgytas santuokos metu: mūrinis pastatas, šulinys, pamatai, nepriskirtini prie dalintino turto, nes šis turtas nei ieškovui, nei atsakovei nepriklauso. Šalys prie šių daiktų sukūrimo neprisidėjo, todėl jie negali būti dalinami, kaip sutuoktinių bendrai įgytas turtas. Ieškovas nurodo, jog atsakovės nurodyti pamatai, yra sumontuoti kaimyno. Rūsys pažymėtas indeksu 7Ip, šalims nepriklauso. Ieškovas neginčija, kad šiomis patalpomis šalys gyvendamos kartu naudojosi. Šio rūsio sienos ir grindys 2007 metais ieškovo pastangomis buvo pagerintos. Išklijuotos plytelės, t. y. atlikti paprastojo remonto darbai. Kadangi patalpos šalims nuosavybės teise nepriklauso, remontas buvo atliktas siekiant pagerinti abiejų sutuoktinių naudojimosi šiuo rūsiu sąlygas, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti lėšų už šį atliktą remontą. Dalinant santuokoje įgytą turtą ieškovas akcentavo, jog atsakovė per visą gyvenimą dirbo tik vienerius metu (paštininke), o ieškovas visą gyvenimą dirbo vairuotoju ir visas turtas buvo įgytas jo darbu. Šį turtą jis prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Ieškovas prašo visą nekilnojamąjį turtą priteisti jam. Padalinti šį turtą natūrą nėra galimybės, kadangi gyventi kartu su atsakove ir naudotis bendromis patalpomis ieškovas nenori. Santykiai tarp šalių yra konfliktiški, dėl ko kiltų nuolatiniai barniai ir nesutarimai. Ieškovas taip pat prašo jam priteisti sublokuotus garažus, medinį namelį, šiltnamį, automobilį ,,Nissan Bluebird“. Visą kitą likusį kilnojamąjį turtą prašo priteisti atsakovei. Ieškovas nurodė, jog atsakovės nurodyti baldai bei buitinė technika, kuriuos nori padalinti yra labai prastos būklės, nusidėvėję, beverčiai. Geresnius baldus, daiktus atsakovė išsivežė išsikraustydama. Nurodyti daiktai atsakovės įvertinti itin didelėmis sumomis, todėl ieškovas neprieštarauja, kad atsižvelgiant į atsakovės nurodytas baldų bei buitinės technikos vertes šie aukščiau išvardinti daiktai būtų priteisti atsakovei. Po santuokos nutraukimo ieškovui tenka didesnė santuokoje įgyto bendro turto dalis, todėl atsakovei turėtų sumokėti kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš namų išsikraustė ir ieškovą paliko dar 2011 metų spalio mėnesį ir nuo to laiko nei ieškovu, nei turtu į kurį šiuo metu pretenduoja nesirūpino ir jo neišlaikė, todėl atsakovei kompensacijos mokėti nesutinka. Ieškovas nurodo, kad atsakovė yra skolinga už išlaidas patirtas jam prižiūrint ir remontuojant turtą, kas sudaro - 2639,19 eurų: namo stogo ir kamino tvarkymas - 20 eurų, namo vidaus remontas (grindų dangos pakeitimas linoleumu, vienos sienos šiltinimas ir sienų išklijavimas tapetais) - 430 eurų, daržinės vėjo nuplėšto stogo remontas -79 eurų, malkos namo šildymui per 4 metus - 1080 Eur, šiukšlių išvežimas už trejus metus - 230,19 Eur, žolės nupjovimas per ketverius metus, į metus pjaunat po du kartus (aro nupjovimo kaina 2 eurai) - 800 eurų. Įvertinus tai, atsakovė yra skolinga ieškovui 1319,60 Eur, tačiau šios skolos iš atsakovės nereikalauja (1 t., 125-131 b. l.)
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad šeima yra iširusi, kartu su atsakovu nebegyvena nuo 2011 metų spalio mėnesio. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi ieškovas buvo neištikimas. Santuokos metu buvo įgyta: 41/100 dalis gyvenamojo namo, 51/100 dalis tvarto, daržinė, ½ dalis žemės sklypo. Atsakovė nesutinka, su ieškovo pateiktais nekilnojamojo turto vertinimais, nurodydama, kad vertės sąmoningai yra nurodytos mažesnės, prašo vadovauti VĮ registrų centro pateiktų įvertinimu. Santuokoje taip pat buvo įgyti automobiliai DACIA LOGAN, NISSAN BLUEBIRD, VOLVO F8447, RENAULT, kilnojamasis gyvenamas namelis. Į dalintino turto sąrašą atsakovė prašo įtraukti: statybines medžiagas sunaudotas ūkiniam neregistruotam mūriniam pastatui pastatyti, kurio vertė 2896,20 euro; sublokuotus 3 garažus, kurie yra nesudėtingi statiniai - 868,86 Eur; šulinį - 868,86 Eur; priekabą - 289,62 Eur; pamatus - 289,62 Eur; medinį namelį - 144,81 Eur; šiltnamį - 144,81 Eur, dujinę viryklę - 86,87 Eur; virtuvės baldus - 289,62 Eur; šaldytuvą - 202,73 Eur; televizorių ,,Vido“ su staliuku - 144,81 Eur; sofą – lovą - 86,87 Eur; sofą – lovą - 144,81 Eur; baldų komplektą su stalu, taburetėmis ir foteliu - 202,73 Eur; mikrobangų krosnelę 57,92 Eur; spintą - 289,62 Eur; televizorių - 57,92 Eur; stalą su kėdėmis ir kitais smulkiais baldais - 115,85 Eur; spintą - 86,87 Eur; metalinę spintą, darbastalius - 57,92 Eur; sofą – lovą - 86,87 Eur. Viso dalijamo turto vertė – 43884,09 euro. Atsakovė prašo nutraukiant santuoką turtą dalinti natūra, teikdama, kad šalys neturi piniginių lėšų išmokėti pinigines kompensacijas. Atsakovė prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti: daržinę, 1/2 žemės sklypo, kilnojamąjį gyvenamąjį namelį. Ieškovui A. J. G., asmeninės nuosavybės teise priteisti 41/100 dalį gyvenamojo namo; 51/100 dalį tvarto; visus automobilius; statybines medžiagas sunaudotas ūkiniam neregistruotam mūriniam pastatui remontuoti, kurio vertė 2896,20 Eur; sublokuotus 3 garažus, kurie yra nesudėtingi statiniai - 868,86 Eur; šulinį - 868,86 Eur; priekabą - 289,62 Eur; pamatus - 289,62 Eur; medinį namelį - 144,81 Eur; šiltnamį - 144,81 Eur; visus baldus bei buitinę techniką. Išlaikymo po santuokos nutraukimo atsakovė iš ieškovo nereikalauja. Kreditorių neturi. Prašo, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė - „G.“ (2 t., 18-20 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo A. J. G. ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė nutraukti santuoką, 1983-08-26 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1376), tarp S. G., gimusios 1951-01-18 ir A. J. G., gimusio 1938-05-22, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo A. J. G. paliko pavardę „G.“, S. G. palikti pavardę – „G.“.
3.1. Po santuokos nutraukimo ieškovui A. J. G., asmeninės nuosavybės teise priteisė šį turtą: 41/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7.844 Eur; 51/100 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 Eur; neįregistruotus statinius, esančius Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 8I1/ž.; kurio vertė 30 Eur; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėti indeksu 9I1/g, kurio vertė 20 Eur; metalinį garažą, kurio vertė 50 Eur; medinį namelį, kurio vertė 50 Eur, šiltnamį, kurio vertė 97 Eur; automobilį ,,Dacia Logan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m., kurio vertė – 3.059 Eur; automobilį ,,Nissan bluebird“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 127 Eur; automobilį ,,Volvo F8447“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 29 Eur; kilnojamąjį gyvenamąjį namelį, kurio vertė 3948 Eur. Viso turto už 15255 Eur.
3.2. Po santuokos nutraukimo atsakovei S. G., asmeninės nuosavybės teise priteisė šį turtą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6125 Eur ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurios vertė 5710 Eur. Viso turto už 11.835 Eur.
3.3. Priteisė iš ieškovo A. J. G., 1710 Eur piniginę kompensaciją atsakovei S. G., už ieškovui tenkančią atsakovės turto dalį, nustatant, kad priteistos kompensacijos suma turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikotarpį.
3.4. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3.5. Nurodė, jog bute esantys baldai bei buitinė technika yra seni, nusidėvėję. Atsakovės S. G. nurodytos šių daiktų vertės nepagrįstos, jokiais įrodymais. Nepateikti kompetentingų specialistų vertinimai, šių daiktų įsigijimo dokumentai. Atsižvelgė į tai, jog atsakovė nepagrindė nurodytų baldų bei buitinės technikos nurodytos turtinės vertės bei pati atsisakė šiuos daiktus pasiimti, nurodytomis kainomis, todėl teismas pripažino, jog šie naudoti daiktai yra beverčiai, todėl į dalintino turto sąrašą neįtraukė.
3.6. Konstatavo, kad į turto balansą netrauktini kiemo rūsys, šulinys, valstybinėje žemėje esantys pamatai, kadangi šalys neįrodė, kad jie nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti reikalavimai priteisti ieškovui daržinę ir žemės sklypą, o atsakovei automobilį Dacia Logan ir kilnojamąjį gyvenamąjį namelį bei priteista piniginė kompensacija pakeisti ir šio ieškinio dalį tenkinti, kitą sprendimo dalį palikit nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Nurodo, jog teismas neteisingai nurodė, kad atsakovei priteista daržinė yra ant jai priteisto žemės sklypo.
4.2. Mano, kad netiksliai buvo įvertinta turto vertė, dėl to nepagrįstai iš jo atsakovei priteista kompensacija.
5. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus. Juose su apeliacinius skundu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Faktinės bylos aplinkybės
7. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 1983-08-26 Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje tarp šalių įregistruota santuoka. Atsakovė S. G. nurodė, jog 2011-07-18 išėjo iš namų. 2011-08-03 galutinai išsivežė savo rūbus. Nuo tada sutuoktiniai gyvena atskirai. Ieškovas A. J. G. šių aplinkybių neginčijo.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Dėl ieškovo naujų įrodymų priėmimo
Nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, kad CPK 314 straipsnis neriboja įrodymų, kurie neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atsirado po jos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Svarbu tai, jog naujai pateikti įrodymai galbūt turės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo nepriimti apelianto pateiktų papildomų įrodymų, todėl jie priimtini (CPK 314 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turto vertės.
10. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Ieškovas gyvenamojo namo, žemės sklypo dalies bei daržinės vertes įrodinėjo UAB ,,Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita. Atsakovė su pateiktomis ieškovo nekilnojamojo turto kainomis nesutiko, motyvuodama tuo kad ieškovo užsakytas tyrimas yra tendencingas, siekiant už prašomą priteisti visą nekilnojamąją turtą atsakovei sumokėti kiek galima mažesnę piniginę kompensaciją lyginant su realia šio turto rinkos verte. Atsakovė rėmėsi masinio turto vertinimo atskaitomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo atliktą vertinimą, mano, kad būtina atlikti keletą korekcijų. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamasis namas, kurio dalytina 41/100 dalis buvo priteista ieškovui, priklauso ir kitai savininkei. Taigi ypatumas tas, jog namas yra sublokuotas, be to, ginčo namo sienų konstrukcijos yra 1935 m. medinių rastų statybos, apkaltos lentelėmis, namo išorinės sienos ir perdanga deformuota (CPK 178 straipsnis). Kaimynams priklausanti ginčo namo dalis yra mūrinė. Pabrėžtina, kad Nekilnojamojo turto registro išraše kurio kaina remiasi atsakovė, nurodyta, jog gyvenamojo namo sienos : gelžbetonio plokštės. Kaip minėta, ieškovui priteista namo dalies sienos nėra iš gelžbetonio plokščių. Kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, mano, kad teismas, skaičiuodamas gyvenamojo namo 41/100 dalies vertę, nepagrįstai panaudojo aritmetinį vidurkį, t. y. per daug nukrypo nuo UAB ,,Lituka“ ir Ko nustatytos ir individualiai įvertintos ginčo namo dalies turto vertės (CPK 185 straipsnis). Atsakovė nepateikė duomenų, kad UAB ,,Lituka“ ir Ko vertinimas neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatų (CPK 12, 178 straipsniai). Kolegijos nuomone, teisinga gyvenamojo namo 41/100 dalies kainą nuo 7 844 EUR sumažinti iki 6 000 EUR. Paminėtina, kad šioje byloje UAB ,,Lituka“ ir Ko kompetencija nekvestionuojama, tačiau esant byloje daugiau rašytinių įrodymų, UAB ,,Lituka“ ir Ko atlikta turto analizė vertintina kaip vienas iš įrodymų, nes teismas išvadas atlieka tik įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.
11. Teisėjų kolegija mano, kad ne iki galo teisingai buvo įvertina ½ žemės sklypo dalis, atitekusi atsakovei. Teismas, skaičiuodamas šio turto vertę (lentelėje), nurodė, kad ieškovas minėtą žemės sklypą įvertino 4 600 EUR suma, atsakovė 7650 EUR suma, ir konstatavo, kad ½ žemės sklypo vertė yra 6125 EUR. Kolegija pažymi, kad byloje yra atlikti du ½ žemės sklypo vertės įvertinimai. UAB ,,Lituka“ ir Ko 2012-09-06 minėto turto vertė sudarė 9268 EUR (vertinimo ataskaitos lapas Nr. 2), 2015-11-03 turto vertė – 4 600 EUR (t. 1, b. l. 111). Kolegija, atsižvelgdama į šiuos individualius vertinimus, į šalių pasiūlytas vertes, į aktualų Nekilnojamojo turo registro išrašą, kuriame ½ žemės sklypo vertė sudaro 13 077 EUR, mano, kad tikslinga nustatyti 10 500 EUR turto vertę. Akcentuotina, kad pati atsakovė procesiniuose dokumentuose siūlė 11 240,44 EUR (t. 1, b. l. 78), tik vėliau, tikėdamasi, kad sklypą jai priteis, vertę / kainą sumažino.
12. Dėl išvardintų argumentų pirmosios instancijos sprendimo dalis keistina dėl gyvenamojo namo 41/100 dalies ir ½ žemės sklypo dalies verčių nustatymo.
13. Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Nagrinėjamu atveju apeliantas teisus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vieną ir bylai itin reikšmingą faktinę aplinkybę. Teismas, priteisdamas atsakovei ½ žemės sklypo dalį, nurodė, kad turto balanse esanti daržinė pastatyta ant minėto žemės sklypo. Papildant apeliantą, pabrėžtina, kad teismas atsakovei priteisė žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. Dalytinas žemės sklypas turi kitą unikalų numerį, jo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta unikalaus numerio klaida taisytina šios nutarties rezoliucinėje dalyje (CPK 276 straipsnis).
14. Atsižvelgiant į teismo padarytą klaidą, manytina, kad daržinę tikslinga priteisti ieškovui. Nauji ieškovo įrodymai patvirtina galimybę ieškovui valstybės žemę išpirkti, o daržinė bus reikalinga formuojant namų valdą ir vystant / vykdant veiklą ūkio būdu. Kitas aspektas tas, kad ieškovui priteisus gyvenamojo namo dalį, turėjo būti priteista ir daržinė dėl to, kad ji vertintina kaip antraeilis daiktas (CK 4.14 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad daržinė priteistina ieškovui, atsakovei priteistinas kilnojamasis gyvenamasis namelis, kuris bylos duomenimis buvo naudojamas atsakovės giminėms susirinkti ir pasisvečiuoti.
15. Kolegija mano, kad apeliantas nepagrįstai prašo automobilį Dacia Logan priteisti atsakovei. Bylos duomenimis atsakovė vairuotojo pažymėjimo neturi, taigi jai sunku organizuoti automobilio pardavimą ar kitas procedūras. Nors automobilių nebevairuoja ir ieškovas, tačiau jam, kaip buvusiam vairuotojui, žymiai lengviau įvertinti automobilio technines savybes ir nuspręsti, kaip tinkamiausiai jį panaudoti.
16. Atlikus turto balanse esančio turto padalijimo korekcijas– ieškovui, o ne atsakovei priteisiant daržinę, o atsakovei (ne ieškovui) kilnojamąjį gyvenamąjį namelį, būtina perskaičiuoti turto verčių balansą. Ieškovui priteistino turto vertė sudaro 15 173 EUR, atsakovei – 14 448 EUR. Atsižvelgiant į lygių dalių principą, iš ieškovo atsakovei turėtų būti priteista 362,50 EUR kompensacija. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovas keletą metų turtą išlaikė, jo nepablogino, tikslinga nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl kompensacija atsakovei nepriteistina.
17. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti ieškovui priteisiant daržinę, atsakovei kilnojamąjį gyvenamąjį namelį, atliekant gyvenamojo namo ir žemės sklypo verčių pakeitimus, išsprendžiant kompensacijos klausimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Vertinant tai, kad apeliacinio skundo reikalavimai tenkintini iš dalies, atsižvelgiant į abiejų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šalys paliktinos prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
ieškovo A. J. G. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, 1983-08-26 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1376), tarp S. G., gimusios 1951-01-18 ir A. J. G., gimusio 1938-05-22, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo A. J. G. palikti pavardę „G.“, S. G. palikti pavardę – „G.“.
Po santuokos nutraukimo ieškovui A. J. G., asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: 41/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7.844 Eur; 51/100 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 Eur; neįregistruotus statinius, esančius Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 8I1/ž.; kurio vertė 30 Eur; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėti indeksu 9I1/g, kurio vertė 20 Eur; metalinį garažą, kurio vertė 50 Eur; medinį namelį, kurio vertė 50 Eur, šiltnamį, kurio vertė 97 Eur; automobilį ,,Dacia Logan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m., kurio vertė – 3.059 Eur; automobilį ,,Nissan bluebird“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 127 Eur; automobilį ,,Volvo F8447“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 29 Eur; daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurios vertė 5710 Eur. Viso turto už 15 173 Eur.
Po santuokos nutraukimo atsakovei S. G., asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 10 500 Eur; kilnojamąjį gyvenamąjį namelį, kurio vertė 3948 Eur. Viso turto už 14 448 Eur.
Kitą ieškinio dalį atmesti.