- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-680-357/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02104-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- S. V., Telšių rajono 3-ojo notaro biuro
- Trečiasis asmuo
- Allianz Global Corporate
- Kategorijos
- 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-339/2013, iškeltoje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams S. V., Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notarui G. P., trečiajam asmeniui Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaro G. P. 2011-12-23 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. T3GP-11037 bei priteisti iš atsakovų S. V. ir Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaro G. P. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-12-23 notarui išduodant vykdomąjį įrašą Nr. T3GP-11037 dėl 140778,90 Lt skolos išieškojimo iš ieškovo atsakovo S. V. naudai, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu (toliau – LR ĮPVĮ) nustatytos privalomos procedūros. Pažymėjo, kad atsakovas S. V. nepateikė paprastojo vekselio apmokėjimui taip, kaip tai numatyta LR ĮPVĮ 40 straipsnyje (fiziškai pateikiant apmokėti patį paprastąjį neprotestuotiną vekselį). Pranešimas apmokėti vekselį buvo siunčiamas ne vekselio apmokėjimo nurodytu adresu. Be to, pareiškimas dėl vekselio apmokėjimo buvo surašytas paskutinę vekselio pateikimo apmokėjimui dieną, o ieškovui pateiktas jau praleidus LR ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – vekselio turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę jo mokėjimo dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Atsakovas Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaras G. P., pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privalėdamas patikrinti vekselio pateikimo apmokėjimui ir pranešimo apie vekselio neapmokėjimo pateikimo faktus, šių aplinkybių dėl neapdairumo nepastebėjo ar sąmoningai ignoravo ir nepagrįstai bei neteisėtai 2011-12-23 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. T3GP-11037. Taip pat pažymėjo, kad vykdomasis įrašas išduotas asmeniui, kurio pavardė skiriasi nuo pavardės asmens, įrašyto į vekselį. Vekselyje nurodyta pavardė „V.“, o vykdomajame įraše, kuris yra priverstinai vykdomas dokumentas, savo iniciatyva notaras nurodė, kad vekselio turėtojas yra „V.“. Pavardė nurodyta netinkamai, ji negalėjo būti pakeista perrašant į vykdomąjį įrašą kitokią pavardę, kadangi vekselis yra vertybinis popierius ir visi rekvizitai, kurie jame yra įstatymo numatyti, privalo būti nepriekaištingi.
Atsakovas S. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-11-01 ieškovo pasirašytame vekselyje apmokėjimo data buvo nustatyta 2011-12-01. Vekselis apmokėti pateiktas 2011-12-05 nepraleidžiant LR ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyto dviejų darbo dienų termino, kadangi 2011-12-03 ir 2011-12-04 buvo ne darbo dienos (šeštadienis ir sekmadienis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 1.122 straipsnio 2 dalimi, vekselio pateikimo apmokėti diena laikoma ne pareiškimo gavimo diena, kaip neteisingai nurodo ieškovas, o jo išsiuntimo paštu diena. Pranešimas, kad vekselis nepamokėtas ieškovui buvo pateiktas 2011-12-07, nepraleidus keturių darbo dienų termino, nustatyto LR ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje. Be to, notaras vykdomąjį įrašą padarė 2011-12-23 nepraleidęs vienerių metų termino (LR ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad LR ĮPVĮ nenustato pareigos faktiškai perduoti vekselio dokumentą, o priešingai, vekselis iki kol jis bus visiškai apmokėtas lieka pas vekselio turėtoją. Faktinis vekselio perdavimas vekselio davėjui reikštų, kad vekselis yra apmokėtas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad vekselis mokėjimo vietoje nebuvo pateiktas apmokėti. Atkreipė dėmesį, kad pavardės raidės neatitikimas vekselyje ir vykdomajame įraše yra nereikšminga rašymo klaida, kadangi vekselio turėtojo vardas sutampa, asmens kodas nurodytas ir dėl tokios rašymo klaidos, kurią padarė pats ieškovas pildydamas vekselį, nėra pagrindo vekselį ir vykdomąjį įrašą laikyti negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovas Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaras G. P. nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai, todėl turi būti atmestas. Pažymėjo, kad visi nurodyti notariniai veiksmai buvo tinkamai atlikti ne tik savo turinio prasme, bet ir įforminti notarinės veiklos apskaitos dokumentuose, kaip to reikalauja šią veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Ieškovo teiginiai, kad kartu su S. V. pareiškimu dėl vekselio apmokėjimo turėjo būti pateiktas vekselio originalas yra nepagrįsti, kadangi sistemiškai aiškinant LR ĮPVĮ ir LR CK nuostatas sąvoka „vekselio pateikimas apmokėti“ nėra siejama su vekselio originalo grąžinimu jo davėjui. Vekselio pateikimas apmokėti yra atliekamas siunčiant rašytinį pareiškimą registruota pašto siunta, kuriuo vekselio davėjas yra raginamas nustatytu laiku sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Vekselio originalas gali būti pridedamas tik tada, kai jis yra išrašytas keliais egzemplioriais. Jeigu vienintelis vekselio originalas būtų atiduodamas jį išdavusiam asmeniui dar prieš jį apmokant, vekselio davėjui jo nepamokėjus, vekselio turėtojas nebeturėtų vertybinio popieriaus, pagrindžiančio jo reikalavimo egzistavimą. Ieškovo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pateikiama išimant atskiras frazes iš konteksto, taip siekiant sukurti klaidingą nuomonę, kad reikalaujant apmokėti vekselį turi būti siunčiamas ne pranešimas vekselio davėjui, o fiziškai pateikiamas pats vekselio originalas. Ieškovas netinkamai aiškina sąvokas „vekselio mokėjimo vieta“ ir „vekselio pateikimo apmokėjimui vieta“. Vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie vekselio neapmokėjimą ieškovo faktinės gyvenamosios vietos adresu yra tinkamas ieškovo informavimas, kaip to reikalauja LR ĮPVĮ ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas pats neginčijo ir neneigė, kad buvo informuotas ir abu atsakovo siųstus pranešimus gavo. Notaras akcentavo, kad būdamas savo srities profesionalas, kuriam kartu keliami ir aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, vadovaudamasis Notariato įstatymu, LR CK, LR ĮPVĮ bei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos nuostatomis, tinkamai, laiku ir atidžiai atliko visus notarinius veiksmus, o būtent, išduodamas ginčijamą vykdomąjį įrašą. Ieškovas siekdamas išvengti savo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, reiškia visiškai nepagrįstą ieškinį ir tokiu būdu piktnaudžiauja ne tik savo materialinėmis, bet ir procesinėmis teisėmis. Teigė, kad patikrinus ieškovo vardą ir asmens kodą, klaida pavardėje nebuvo tiek reikšminga, kad nebūtų buvę galima išduoti vykdomojo įrašo.
Tretysis asmuo Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region nurodė, kad yra atsakovo notaro G. P. profesinės civilinės atsakomybės draudikas. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl notaro išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, tačiau nėra keliami klausimai nei dėl atsakovo notaro G. P. civilinės atsakomybės taikymo, nei notaro profesinės civilinės atsakomybės draudiko pareigos mokėti draudimines išmokas. Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region neturi materialinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi. Su pateiktu ieškiniu nesutinka, palaiko atsakovo notaro G. P. atsiliepimą visais jame išdėstytais argumentais ir motyvais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jo mokėjimo vietoje. Teismas nustatė, kad suėjus vekselio mokėjimo terminui, ieškovas su atsakovu S. V. nebendravo, pas jį nuvykęs nebuvo, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad 2011-12-05 vekselio nebuvo patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad vekselio originalo ar kopijos siuntimo kartu su pareiškimu dėl vekselio pateikimo apmokėjimui, nenumato joks teisės aktas ir ieškovas vekselio originalą galėjo atgauti tik vekselio mokėjimo terminu atsiskaitęs su atsakovu. Teismas sprendė, kad nors vekseliui, kaip vertybiniam popieriui, keliami griežti reikalavimai, tačiau vienos raidės asimiliacijos nepripažino esmine klaida, dėl kurios nebūtų buvę galima išduoti vykdomojo įrašo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad 2011-11-01 vekselis buvo tinkamai pateiktas apmokėjimui laikantis LR ĮPVĮ nustatytos tvarkos, 2011-12-23 vykdomasis įrašas buvo išduotas, laikantis LR ĮPVĮ nustatytų reikalavimų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl nenustatė pagrindo atsakovo Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaro G. P. išduotą 2011-12-23 vykdomąjį įrašą Nr. T3GP-11037 pripažinti negaliojančiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas E. G. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tokią svarbią aplinkybę, kad pranešimai dėl vekselio apmokėjimo buvo išsiųsti pagal apelianto deklaruotą ir gyvenamąja vietą, nors vekselio apmokėjimo vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Vekselis nebuvo pateiktas apmokėjimui jo buvimo vietoje, o notaras į tokias svarbias aplinkybes nekreipė dėmesio ir nepagrįstai bei neteisėtai išdavė 2011-12-23 vykdomąjį įrašą.Išduodant vekselį buvo pažeistas LR ĮPVĮ 78 straipsnio 1 punktas ir teismas nepagrįstai nelaikė esminiu pažeidimu aplinkybės, kad vekselyje vekselio turėtojo pavardė įrašyta „Venskus“, o notaras išduodamas vykdomąjį įrašą vekselio turėtojo pavardę įrašė „V.“. Netinkamai nurodyta pavardė negalėjo būti pakeista vykdomajame įraše kitokia pavarde.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. V. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nurodo, kad LR ĮPVĮ detaliai nereglamentuota, kur vekselis turi būti pateiktas apmokėti, šie klausimai tik iš dalies sureguliuoti LR ĮPVĮ 6 straipsnyje ir 29 straipsnyje. Vekselio pateikimo apmokėti vietos nurodymas reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl ieškovo E. G. procesinės pareigos įrodyti, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytu adresu. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2011-11-01 vekselyje jo apmokėjimo vieta yra nurodyta atsakovo buveinės adresas (duomenys neskelbtini), todėl apeliantas tam, kad nuneigti vekselio pateikimo apmokėti prezumpciją turėjo įrodyti, kad šiuo adresu nebuvo pateiktas vekselis apmokėti. Apelianto argumentas, kad 2011-12-05 pareiškimas išsiųstas tik jo registracijos ir gyvenamosios vietos adresu, bet neišsiųstas vekselio apmokėjimo vietos t.y. (duomenys neskelbtini), adresu, negali būti pripažintas pagrįstu, nes neprotinga reikalauti, kad atsakovas pats sau paštu išsiųstų vekselį. Apeliantas teisme pats nurodė, kad gavęs reikalavimą sumokėti skolą adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo atvykęs, todėl ieškovas negali paneigti prezumpcijos, kad vekselio adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo. Pažymėjo, kad klaida vekselyje yra padaryta dėl pavardės asimiliacijos t.y. Lietuvoje yra paplitusi tiek pavardė „V." tiek ir „V.", kuri yra tariama ir girdima labai panašiai, todėl šis neesminis ir formalus netikslumas neturėtų būti pagrindas pripažinti vekselį negaliojančiu. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nurodė, kad jis pats savo ranka užpildė 2011-11-01 vekselį ir kad vekselį išdavė būtent atsakovui S. V., o ne kokiam nors kitam asmeniui, be to vekselyje yra nurodytas atsakovo asmens kodas. Atsakovo nuomone, formali ir neesminė klaida vekselyje neturėtų būti pagrindas naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija notaro padarytą vykdomąjį įrašą ir prašo jį pripažinti negaliojančiu dėl to, kad vykdomasis įrašas išduotas pažeidžiant LR ĮPVĮ nustatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, LR ĮPVĮ nuostatomis nenustatė pagrindų, leidžiančių notaro išduotą vykdomąjį įrašą pripažinti negaliojančiu.
Pagal LR CK nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis tai vertybinis popierius, patvirtinantis pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (LR CK 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja LR ĮPVĮ. Vekselis, kaip vertybinis popierius, minėtame įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (LR ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pagal LR ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai įsipareigojusiam pagal vekselį asmeniui pateikiami ne ginčo tvarka: kai atsiranda reikalavimo teisė pagal užprotestuotą arba neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą. Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka.
Bylos duomenimis nustatyta ir ieškovas E. G. pripažįstą faktinę aplinkybę, kad 2011-11-01 būtent atsakovui S. V. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 140000 Lt sumai, kuriame skolos apmokėjimo datą nurodė 2011-12-01, o mokėjimo vietą - (duomenys neskelbtini) (1 t. 9 b.l.). Iki nurodytos datos ieškovui neapmokėjus vekselyje nurodytos sumos, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (34 b.l.) ir vekselyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo S. V. prašymu, Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaras G. P. 2011-12-05 išsiuntė pareiškimą, kuriuo atsakovas S. V. pateikė ieškovui apmokėti 2011-11-01 paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį (1 t. 10, 33 b. l.). 2011-12-07 notaras ieškovui išsiuntė pareiškimą, kad 2011-11-01 vekselis nėra apmokėtas (11, 35 b. l.). Atsakovas S. V. 2011-12-23 pateikė prašymą notarui G. P. dėl vykdomojo įrašo pagal pateiktą neprotestuotiną vekselį atlikimo (1 t. 36 b. l.). 2011-12-23 notaras išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. T3GP-11036, nurodydamas išieškoti iš ieškovo 140000 Lt per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą, 702 Lt notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą, 7 Lt už prašymo patvirtinimą, 44 Lt už pareiškimų patvirtinimą, 3 Lt už nuorašo patvirtinimą ir 22,90 Lt pranešimo siuntimo ir kitų išlaidų, iš viso 140778,90 Lt sumą (1 t. 8 b. l.).
Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėjimui vekselio buvimo vietoje - (duomenys neskelbtini), todėl notaras negalėjo išduoti vykdomojo įrašo. Taip pat teigia, kad vekselyje netinkamai nurodyta atsakovo S. V. pavardė negalėjo būti pakeista vykdomajame įraše kitokia pavarde. Teisėjų kolegija, įvertinus skundžiamo teismo sprendimo bei atsakovų argumentus, ieškovo motyvus vertina nepagrįstais ir sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir sisteminė Lietuvos įstatymų, reglamentuojančių vykdomojo įrašo išdavimo tvarką, normų analizė, leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr. T3GP-11036) išduotas laikantis įstatymų keliamų reikalavimų. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
Pažymėtina, kad LR ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas, vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę jo mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. LR ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų” ar „neprotestuotinas”, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011 yra nurodžiusi, kad LR ĮPVĮ 40 straipsnyje ir 47 straipsnyje numatyti du skirtingi, savarankiški ir laiko atžvilgiu savarankiškai sekantys veiksmai. Vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas laikėsi minėtų įstatymo nuostatų, ieškovui pareiškimas apmokėti vekselį išsiųstas registruotu paštu 2011-12-05, pareiškimas dėl vekselio neapmokėjimo išsiųstas 2011-12-07 (1 t. 10-11, 33, 35 b. l.).
Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, kad LR ĮPVĮ detaliai nereglamentuota kur vekselis turi būti pateiktas apmokėti, šie klausimai tik iš dalies sureguliuoti LR ĮPVĮ 6 ir 29 straipsniuose. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad proceso pareigą įrodyti, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytu adresu, kaip tai reikalaujama pagal LR ĮPVĮ 40 straipsnį, turi ieškovas (LR ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis, LR CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad apeliantas tam, kad paneigti vekselio pateikimo apmokėti prezumpciją turėjo įrodyti, kad atsakovo S. V. buveinės ir vekselio mokėjimo vietos adresu (duomenys neskelbtini), vekselis nebuvo pateiktas apmokėti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis išdėstyta teismo praktika bei atsižvelgiant į apelianto teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybė, jog po reikalavimo sumokėti skolą jis nebuvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 133 b.l.), nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas paneigė vekselio pateikimo apmokėti mokėjimo vietoje prezumpciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie vekselio neapmokėjimą ieškovo faktines gyvenamosios vietos adresu pripažintinas tinkamu ieškovo informavimu, kaip to reikalauja LR ĮPVĮ ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. Dėl nurodytų motyvų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentas, jog pareiškimas dėl vekselio apmokėjimo buvo pateiktas netinkamu adresu, laikytinas nepagrįstu, prieštaraujančiu protingumo ir sąžiningumo principams, todėl atmestinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentą dėl vekselyje ir notaro išduotame vykdomajame įraše skirtingų atsakovo pavardžių įrašymo, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad vienos raidės asimiliacija, kitiems atsakovo asmens duomenims (vardui, asmens kodui) sutampant, nesudarė pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas patvirtino aplinkybę, jog vekselį pasirašė atsakovo S. V., o ne kito asmens naudai. Be to paminėtina, kad pildydamas vekselį atsakovo pavardę klaidingai parašė būtent apeliantas, o kiti atsakovo duomenys sutapo su asmens dokumente nurodytais duomenimis (1 t. 9, 123, 130 b.l.).
Nagrinėjamu atveju, apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus ir išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad notaras, išduodamas ginčijamą vykdomąjį įrašą, nepažeidė LR ĮPVĮ nustatytų reikalavimų, o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė įstatymo nuostatas, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodymų leistinumo taisyklių, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, skundžiamame sprendime objektyviai ir teisingai įvertino įrodymus, išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovo skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.