Telšių apylinkės teismo sprendimas

2012-01-24 · Civilinė byla Nr. 2-23-715/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-24
Bylos Nr.
2-23-715/2012
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00939-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Ieškovas
UAB „Stafis“
Atsakovas
UAB „Saurida“
Civilinė byla Nr. 2-23-715/2012Proceso Nr. 2-29-3-00939-2011-1Procesinio sprendimo kategorija (S) (S) 35.4; 36.1; 42.10; 44.5.1.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 24 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Silvai Plungienei,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,dalyvaujant ieškovės UAB „Stafis“ atstovui advokatui P. B.,atsakovės UAB „Saurida“ atstovei V. Z.-Steponavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Stafis“ ieškinį atsakovei UAB „Saurida“ dėl skolos priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 24147,65 Lt skolos, 7000,00 Lt baudos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Savo atsikirtimus atsakovė grindė šiais argumentais: ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai kreipėsi į teismą, nes nebuvo pasinaudota kitomis alternatyviomis ikiteisminėmis ginčo sprendimo galimybėmis, dėl ko ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas; nuomos sutartyje bauda už mokėjimo tvarkos pažeidimus nuomininko atžvilgiu nėra numatyta; prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės ir turėtų būti mažinamos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys 2008-02-06 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2008/02/06 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė atsakovei perdavė laikinai valdyti ir naudotis degalinę, plane pažymėtą 2E1p, esančią Verkių g. 50, Vilnius, o atsakovė įsipareigojo mokėti 6000,00 Lt plius PVM mėnesinį nuomos mokestį (nuomos sutarties 2.1. p.) ir apmokėti už telefono pokalbius, elektros energiją, elektros galingumą, vandenį, lietaus kanalizaciją ir kitas paslaugas, ieškinyje vadinamas eksploatacinėmis išlaidomis (nuomos sutarties 2.3. p.) (b. l. 5-8); PVM sąskaitą-faktūrą už nuomos mokestį atsakovė įsipareigojo apmokėti iki einamojo mėnesio 25 dienos, o už eksploatacines išlaidas, mokėjimą atliekant už praėjusį mėnesį, iki einamojo mėnesio 13 dienos; ieškovė per laikotarpį nuo 2010-12-31 iki 2011-03-16 išrašė septynias PVM sąskaitas faktūras už nuomą bei eksploatacines išlaidas bei išsiuntė atsakovei priminimus apie neapmokėtas sąskaitas bei baudas (b. l. 12-27).

Dėl skolos už nuomą bei eksploatacines išlaidas.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti Sutartyje nustatyto dydžio nuompinigius bei eksploatacines išlaidas. Laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2011-03-16 šalis siejo nuomos teisiniai santykiai ir atsakovė nuomos sutarties pagrindu valdė ieškovės negyvenamąsias patalpas, esančias Verkių g. 50, Vilnius. Eksploatacinių išlaidų sumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, jog ji mokėjo ieškovei nuompinigius bei eksploatacines išlaidas už minėtą laikotarpį. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 24147,65 Lt skolos priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl yra tenkintinas.

Atsakovės argumentas, neva ieškinys atmestinas dėl to, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai kreipėsi į teismą, nes nebuvo pasinaudota kitomis alternatyviomis ikiteisminėmis ginčo sprendimo galimybėmis, stokoja pagrįstumo. LR CPK 5 str. 1 d. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymai nenustato nagrinėjamam ginčui jokios privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Todėl atsisakius tenkinti ieškinį vien dėl to, kad asmuo nesinaudojo alternatyviomis ikiteisminėmis ginčo sprendimo galimybėmis, būtų pažeistas konstitucijoje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas. Be to, byloje nustatyta, jog ieškovė atsakovei siuntė priminimus apie susidariusį įsiskolinimą, o tai įrodo ieškovės bandymus ginčą spręsti taikiai.

Dėl baudos.

Nuomos sutarties 4.2. punkte nustatyta, kad nuomotojas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis įsipareigojimus, numatytus sutarties 3.1.3.-3.1.8. punktuose, arba kitaip trukdantis dėl savo kaltės nuomininkui tinkamai naudotis išsinuomotu turtu, moka nuomininkui 1000,00 Lt baudą už kiekvieną atvejį ir įsipareigoja nedelsiant tokį pažeidimą pašalinti. Minėtame punkte taip pat nurodyta, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdančiai šaliai turi būti pareikšta pretenzija raštu; jeigu per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo dienos šalis nesiima priemonių pašalinti trūkumų, trukdančių tinkamam sutarties vykdymui, taikomos sutartyje nustatytos sankcijos, išskyrus sutarties nutraukimą prieš terminą; jei šalis prašo daugiau nei 7 kalendorinių dienų, šalys dėl to gali susitarti atskirai. Taip pat numatyta, kad šio punkto reikalavimai yra taikomi esant mokėjimų tvarkos, numatytos sutartyje, pažeidimams.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sutarties 4.2 punkto, nustatančio šalių atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.

CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, šalių tarpusavio santykių praktiką ir kt. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos A. T. praktikoje. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „R. T. Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,V. U.” v. UAB ,,Intereselas”, UAB ,,Hansalizingas”, Penvėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė N. K., bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Fegda” v. UAB ,,Via B. L.”, BAB ,,BSA Construction”, bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Jose konstatuota, kad sutarties turinys – fakto klausimas, aiškinimo ir taikymo praktika kasacinio teismo yra suformuota. Byloje yra aktualus tik šalių sudarytos sutarties turinio aiškinimas.

Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos A. T. 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.).

Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

Šalių sudarytos Sutarties 4.2. punktas numato nuomotojo (ieškovės) prievolę mokėti nuomininkui (atsakovei) 1000,00 Lt dydžio baudą už kiekvieną įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, ar kitokį trukdymą nuomininkui naudotis išsinuomotu turtu. Šalys numatė, jog šio punkto reikalavimai taip pat taikomi esant mokėjimų tvarkos, numatytos šioje sutartyje, pažeidimams. Sutarties 2.5. punktas taip pat numato nuomotojo teisę taikyti sankcijas nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio arba neapmokėjus pateiktų sąskaitų. Numatytų sankcijų sąrašas nėra baigtinis. Visapusiškai išanalizavęs minėtas Sutarties nuostatas, teismas daro išvadą, jog šalys Sutarties 4.2. punktu ketino taikyti lygiavertę atsakomybę abiem Sutarties šalims už tam tikrų sutarties nuostatų pažeidimą, t. y. 1000,00 Lt dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo atvejį. Priešingas (atsakovės siūlomas) šių Sutarties nuostatų aiškinimas prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, kadangi toks sutarties nuostatų traktavimas, kai prievolę mokėti netesybas už sutarties pažeidimą turi tik viena šalis, suteikia kitai šaliai nepagrįstą perdėtą pranašumą, pažeidžia šalių lygybės bei interesų pusiausvyros principą.

Atsakovė prašo priteisti 7000,00 Lt netesybų, t. y. po 1000,00 Lt už kiekvieną atsiskaitymo tvarkos pažeidimo atvejį. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų bei šalių Sutarties matyti, jog kiekvienu nuompinigių nesumokėjimo atveju 1000,00 Lt bauda sudaro apytiksliai 13,77 procento nuo pagrindinės prievolės sumos (7260,00 Lt). Tuo tarpu eksploatacinių išlaidų mokėjimo tvarkos pažeidimo atveju tokio dydžio bauda sudaro nuo 54,42 iki 201,03 procento nuo pagrindinės prievolės sumos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005, ir kt.). Netesybomis negali būti piktnaudžiaujama ir siekiama nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl teismui yra suteikta teisė mažinti aiškiai per dideles ar neprotingai dideles netesybas. Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Todėl mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį privaloma išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nes nepagrįstas netesybų mažinimas paneigtų netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, esmę ir pažeistų sutarčių laisvės principą. Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. (Lietuvos A. T. 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „F. L.“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz C. B.“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007).

Atsižvelgiant į galiojančią teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad netesybos, kurios sudaro nuo 54,42 iki 201,03 procento nuo pagrindinės prievolės sumos yra neprotingai didelės, todėl netesybos už eksploatacinių išlaidų mokėjimo tvarkos pažeidimą mažintinos iki 13,77 procento dydžio, t.y., iki tokio pat dydžio, kaip ir už nuompinigių mokėjimo tvarkos pažeidimą. Tokiu būdu, iš atsakovės ieškovei priteistina 3325,13 Lt delspinigių suma (24147,65 x 13,77 % = 3325,13).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Todėl iš atsakovės priteistinos 6 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-04-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui yra priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis (934,00 Lt) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2541,00 Lt). Atsižvelgiant į tai, jog tenkintina 88,20 procento ieškinio materialiųjų reikalavimų dalis (27472,78 : 31147,65 x 100), iš atsakovės ieškovei priteistina 3064,95 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų dalis (3475 x 88,20 %).

Nagrinėjant bylą teisme taip pat susidarė 19,25 Lt pašto išlaidų, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovės priteistina 16,98 Lt pašto išlaidų valstybei, o iš ieškovės valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovei UAB „Stafis“:

24147,65 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius šimtą keturiasdešimt septynis litus 65 ct) skolos;

3325,13 Lt (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt penkis litus 13 ct) netesybų;

6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3064,95 Lt (tris tūkstančius šešiasdešimt keturis litus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“ 16,98 Lt (šešiolika litų 98 ct ) pašto išlaidų valstybei.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Silva Plungienė