Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Širvintų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui T. V., dalyvaujant Širvintų rajono savivaldybės VTAS, dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir atsakovo T. V. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. Valadka pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad jis nėra K. V. ir K. V. tėvas. Po atliktos DNR ekspertizės jis ieškinio dalyje dėl tėvystės nuginčijimo K. V. atžvilgiu atsisakė, nes jo tėvystė yra patvirtinta ekspertizės aktu. Nurodė, kad K. V. gimė 2000-03-03, kai jie su ieškove net nebuvo pažįstami, tačiau ieškovė įkalbėjo jį suteikti Kristijonui jo pavardę, nes vaiko gimimo liudijime tėvas nebuvo įrašytas. Pripažindamas tėvystę jis žinojo, kad nėra vaiko tėvas. Šiuo metu jis su vaiku nebendrauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2007 m. sausio 24 d. (b.l. 9). Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nesirūpina nei ja, nei vaikais, paliko šeimą. Įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, išskyrus ieškovės parodymus, byloje nepateikta. Atsakovas nesutinka su tokiais ieškovės motyvais ir nurodo, kad alkoholiu nepiktnaudžiauja, stengėsi rūpintis vaikais, šeima. Liudytojai L. R. ir V. V. nurodė, kad pati ieškovė mėgsta išgerti, o atsakovas alkoholiu nepiktnaudžiavo. Pati ieškovė patvirtino, kad atsakovas labai maža dalimi, bet prisidėjo prie šeimos aprūpinimo maisto produktais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, be to, matyti, kad abu sutuoktiniai stokoja lojalumo, pagarbos ir paramos vienas kito atžvilgiu, todėl spręstina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.69 str. 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė pageidauja po santuokos nutraukimo pasilikti „Valadkienės“ pavardę, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos jų santuokinės pavardės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, t.y. vaiko teisių ir interesų apsaugai yra teikiamas prioritetas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Šalių šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai: K. V., gim.2000-03-03, ir K. V., gim2007-04-25(b.l.9-10)

Ieškovė prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas tam neprieštarauja. Darytina išvada, kad ginčo byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaikų interesus (b.l. 44-45). A. K. Valadka, gim.2000-03-03, pareiškė, kad nori gyventi su mama, tačiau pasiilgo ir bendravimo su tėvu ir nori su juo bendrauti .Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jų interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pradėjo dirbti ir jos pajamos per mėnesį bus apie 1000 Lt. Iki 2010 m. spalio mėn. ieškovė gyveno iš socialinės pašalpos ir išmokos vaikui(b.l. 11). Ji jokio turto neturi(b.l.12-15). Atsakovas šiuo metu niekur nedirba (b.l. 109). Nekilnojamojo turto atsakovo vardu nėra įregistruota (b.l. 35). Atsakovo vardu įregistruotas automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 34). Ieškovė prašo vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam periodinėmis išmokomis. Atsakovas su tokiu išlaikymo dydžiu nesutinka.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį laikytina viena minimali mėnesinė alga (800 Lt), todėl prašomas priteisti išlaikymo dydis (400 Lt) yra minimalus, užtikrinantis tik minimalius vaiko poreikius. Tam, kad jį nustatyti mažesnį turi būti nustatyta itin bloga atsakovo turtinė padėtis. Tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba(b.l. 32-33,109) ir pajamų negauna, turto neturi(b.l. 35) negali būti pagrindu atleisti jį nuo vaikų išlaikymo ar sumažinti išlaikymo dydį. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, todėl turi dėti pastangas dirbti ir uždirbti bei prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas yra dirbęs ir pagal verslo liudijimą(b.l. 106). Be to iš bylos medžiagos matyti, kad vaikai dažnai serga(b.l.16-17), kam reikalingos atitinkamos lėšos. Mergaitė lanko darželį(b.l. 19), berniukas yra moksleivis(b.l. 20). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis, po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2011-11-18 iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas iš dalies prisidėjo prie vaikų išlaikymo duodamas pinigų, maisto produktų. Kad atsakovas vežė šeimai maisto produktus paliudijo ir L. R. bei V. V.. Pastaroji paliudijo ir tai, kad kelis sykius yra davusi pinigų atsakovui, kad perduotų ieškovei. Vaikų parama teismo yra nustatyta, tačiau ši parama nebuvo pakankama vaikams išlaikyti. Atsakovas neteikė vaikams nepertraukiamo ir kasdieninio jų poreikius atitinkančio išlaikymo, t.y. nevykdė išlaikymo pareigos, todėl įsiskolinimas turi būti priteistas. Ir ieškovė, ir atsakovas patvirtino, kad atskirai jie pradėjo gyventi 2009 m. gruodžio mėn. Nuo to laiko tinkamo išlaikymo iš tėvo vaikai negauna. Vaikus išlaiko tik ieškovė, jai padeda jos giminaičiais(b.l. 65).Išlaikymo įsiskolinimas iki kreipimosi dienos sudaro vidutiniškai 10000 Lt. Ieškovė prašo priteisti už šį laikotarpį tik 5600 Lt, teismas su jos pozicija sutinka, nes taip bus įskaityta ir dalinė pagalba pinigais ir maisto produktais. Nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2011-01-26, atsakovas ir toliau vaikų neišlaikė, todėl iki sprendimo priėmimo dienos įsiskolinimas sudarė 8000 Lt. Viso iš atsakovo priteistina iki sprendimo priėmimo dienos 13600 Lt išlaikymo įsiskolinimo, o nuo 2011-12-01 po 400 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Dėl turto padalinimo.

Bylos šalys nurodė, kad bendro turto santuokoje neįsigijo. Iki santuokos įregistravimo atsakovas buvo įsigijęs automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)b.l. 34). Šis automobilis laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalijamas.

Dėl priešieškinio.

Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti, kad jis nėra K. V. tėvas, o K. V. nėra jo sūnus. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vadovaujantis bendru tėvų prašymu tėvystei pripažinti, 2009-04-09 atsakovas įrašytas K. V. tėvu (b.l. 47-48). Ekspertizės aktu patvirtinta, kad atsakovas nėra K. V. biologinis tėvas (b.l. 84-93). Ieškovė prašo priešieškinį atmesti, kadangi vaikas kito tėvo nežino, tėvu laiko atsakovą, be to, atsakovas praleido ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pateikti. Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat prašo priešieškinio netenkinti.

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Tiek ieškovė paaiškino, tiek paties nepilnamečio K. V. apklausos metu išsiaiškinta, kad K. V. atsakovą laiko tėvu ir kito tėvo jis nežino. Be to, pats atsakovas K. V. prižiūrėjo ir auklėjo kaip savo vaiką. Ryšys tarp vaiko ir tėvo nenutrūko ir atsakovui išsikrausčius gyventi atskirai – atsakovas bendravo su vaiku, duodavo jam pinigų smulkioms išlaidoms. Tą teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas, ir liudytojas L. R..

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl pažymėtina, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, taip ir senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Kadangi asmenys, siekiantys nuginčyti tėvystę, iškelia klausimus dėl vaikų teisių ir interesų augti sveikoje, harmoningoje aplinkoje, jų teisės į šeimos ryšius bei viešojo intereso, kuriuo siekiama užtikrinti teisinį aiškumą ir apibrėžtumą šeimos teisiniuose santykiuose, tai įgyvendindami savo teises šie asmenys turi būti itin atsakingi ir rūpestingi. Tai, jog atsakovas nėra K. V. biologinis tėvas, atsakovas žinojo nuo pat pažinties su ieškove dienos, tačiau 2009-04-09 kartu su ieškove pasirašydamas prašymą tėvystei pripažinti, pripažino K. V. tėvystę (b.l. 47-48). Laikytina, kad senaties terminas ieškiniui paduoti prasideda būtent nuo šios datos, todėl jis yra praleistas. Ieškovė prašo taikyti senatį. Šalių parodymais nustatyta, kad atsakovas paliko šeimą ir persikraustė gyventi atskirai 2009 m. gruodžio 1 d., tačiau, žinodamas, kad K. V. nėra jo biologinis vaikas, iki šios bylos iškėlimo teisme nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės, t.y. iki šiol neginčijo tėvystės, o priešingai, ir toliau bendravo su vaiku, duodavo jam pinigų. Taigi, įvertinus susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, atsakovo elgesį, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, todėl priešieškinis atmestinas aukščiau nurodytais motyvais ir taikant senatį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-3102-10, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 100 proc. (b.l. 5-6). Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (1.7.)-(duomenys neskelbtini)10, nuo bylinėjimosi išlaidų 100 proc. atleistas ir atsakovas (b.l. 37-38). Bylos šalių atstovai pateikė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau sutinkamai su CPK 96 str. 4 dalimi, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nuspręsta:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti J. V. ir T. V. santuoką, įregistruotą 2007 m. sausio 24 d. Širvintų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. V. ir K. V. gyvenamąją vietą su jų motina J. V. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iš T. V., mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2011 m. gruodžio mėn. 1 d. iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Priteisti iš T. V. K. V. ir K. V. po 6800 Lt kiekvienam jų išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymui skirtas lėšas J. V. tvarkys uzufrukto teise.

Priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.