- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-50-366/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- G. G.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Stanislovas Butkevičiau
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų S. B. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiau apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudos bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta G. G. galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudos bausmė.
Vadovaujantis BK 352 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 7 straipsniais, išaiškinta, jog G. G. paskirtą baudą per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo visą ar dalimis turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirta G. G. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 15 d.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, G. G. išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, G. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo konfiskuotino turto (automobilio „Volkwagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1160 Eur.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis „Volkwagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir byloje saugomas jo registracijos liudijimas grąžintinas V. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. G. nuteistas už tai, jog vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volkwagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas: 19.23 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, o 19.40 val. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, kol jo vairuojama transporto priemonė 2024 m. balandžio 13 d. apie 18.45 val. Panevėžio r., Paviešečių k., Naruševičiaus gatvėje, atsitrenkusi į kitą automobilį, nuvažiavo į griovį.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu prašoma skundžiamą nuosprendį pakeisti – G. G. vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojui O. G., nustatant vienerių metų terminą be užstato bei baudžiamąją bylą nutraukti. Paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones sutrumpinti iki vienerių metų laikotarpio. Neskirti baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo valstybės naudai, arba vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, G. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto automobilio „Volkswagen Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 40 straipsnį, 54 straipsnio 3 dalį, 67 straipsnį, 68 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnį, nepagrįstai netaikė 40 straipsnio ir neatleido nuteistojo G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai pritaikė baudžiamojo poveikio priemones, jų neindividualizavo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
2.2. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netaikydamas BK 40 straipsnio nurodė prieštaringus motyvus, kuriais motyvavo taikant jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – baudą. Mano, kad netaikant BK 40 straipsnio, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes esant visiems pagrindams taikyti G. G. atžvilgiu BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas be teisinio pagrindo jo netaikė, pažeidė konstitucinį proporcingumo principą, bei nukrypo nuo LAT praktikos dėl BK 40 straipsnio taikymo.
2.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei BK 68 straipsnį. Mano, jog esant byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams paskirta per griežta ši poveikio priemonė, kuri būtų teisingo ir protingo dydžio – iki vienerių metų laikotarpio.
2.4. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo konfiskuoti automobilį, o ne jo vertę. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Todėl šiuo atveju, taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo konfiskuotino turto („Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, teismas pirmiausia turėjo įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant nuosprendį, ir netaikyti turto konfiskavimo, vadovaujantis proporcingumo principu.
2.5. Teigiama, kad apeliantui buvo taikytos ne viena baudžiamojo poveikio priemonė, kas yra neproporcingai daug. Baudžiamojo kodekso tikslas yra ne vien bausti, todėl suklydus vieną kartą, teismas, teisingai taikydamas Baudžiamuosius įstatymus, turi leisti jam ištaisyti padarytą klaidą, sudarant galimybę tęsti normalų gyvenimą, o atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir yra valstybės kompromisas, sprendžiant kitus baudžiamosios politikos uždavinius, kaip sumažinant teisėsaugos institucijų darbo krūvį, racionaliai naudojant biudžeto lėšas, paskatinti nusikaltusius asmenis bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir kt. Atkreipiamas dėmesys, kad G. G. yra iš dalies darbingas, dirbantis, vykdo individualią veiklą, ir automobilis jam reikalingas darbo funkcijoms atlikti, o jo (ar turto vertės) konfiskacija labai neigiamai atsilieps šeimos biudžetui.
2.6. Mano, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė neturėjo būti jam iš viso skiriama, nes jau pats baudžiamasis procesas turėjo G. G. didelį auklėjamąjį poveikį, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas jam yra netikslingas, nepasieks jokių baudžiamojo poveikio priemonėms skiriamų tikslų, kadangi pažeidžia tiek teisingumo, tiek proporcingumo padarytai veikai principus. Šios priemonės paskyrimas būtų taikomas ne apeliantui, o jo šeimos nariams, todėl atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes teismas turėjo vadovautis ir BK 54 straipsnio 3 dalimi.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama kaltė, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar bausmė. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei nurodoma, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra per griežtos. Taigi, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik dėl skunde išdėstytų reikalavimų.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
7. Pažymėtina, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 40 straipsnio redakcija, kuri bendrąja prasme kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, t. y. buvo panaikintas vienas iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindų – nuostata, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik asmeniui, padariusiam nesunkų nusikaltimą, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, BK 40 straipsnio pakeitimai G. G. teisinės padėties niekaip nepalengvina. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. G. yra neteistas, todėl sprendžiant dėl G. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, anksčiau paminėtas BK 40 straipsnio pakeitimas neturi, todėl šiuo atveju vadovaujamasi BK 40 straipsnio redakcija, galiojusia nusikalstamos veikos padarymo metu.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju G. G. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažįsta savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, gailisi ją padaręs. Tačiau nenustatė, kad G. G. sugebės laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pastebėtina, jog teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos nėra pagrindo atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
10. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus (1 t., b. l. 117-125) matyti, kad per šį laikotarpį G. G. baustas 9 kartus, 6 kartus baustas už greičio viršijimą 3 kartus už kitokio pobūdžio KET pažeidimus, baudos yra sumokėtos, tačiau per paskutinius metus iki nusikaltimo padarymo jis padarė 3 iš 9 nurodytų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad visi apelianto administraciniai nusižengimai padaryti transporto eismo saugumui, o tai leidžia daryti išvadą, jog nusikalstama veika, dėl kurios padarymo nuteistas G. G., nagrinėjamu atveju nebuvo atsitiktinė. G. G. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, kėlusį realią grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, kadangi nuteistasis automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu, pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,75 promilių girtumas ir sukėlė eismo įvykį, nes susidūrė su kitu automobiliu. Pastebėtina, kad pakartotiniu tikrinimu, G. G. buvo nustatytas kiek didesnis – 1,83 promilių girtumas, t. y. antruoju tikrinimu alkotesteriu, jam nustatytas didėjantis girtumo laipsnis. Be to, G. G. įvykio vietoje buvusio „Subaru“ keleivio, kurį pažinojo, prašė jo pagailėti, atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad automobilį vairavo jo žmona, o sutuoktinei paneigus vairavimo faktą, G. G. nurodė, kad automobilį vairavo jo brolis. Dėl ko, pirmosios instancijos teismas pagrįstais sprendė, jog G. G. nurodytos versijos rodė buvusį jo pirminį siekį suklaidinti dėl to, kas vairavo automobilį, ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pakankamai ilgą laiką trukęs nuteistojo elgesys, kai jis kėlė vis naujas versijas apie tai kas vairavo automobilį įvykio metu, paneigia jo aiškinimą, kad taip jis elgėsi tik dėl patirtos traumos ir šoko. Toks nuteistojo elgesys neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes, reikšmingas BK 40 straipsnio nuostatų taikymui.
11. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog G. G. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto reikalavimo. Todėl priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos tam, kad G. G. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonė (BK 68 straipsnis)
12. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.
13. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) skyrimo klausimą, įvertino tai, kad G. G. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, sukėlė eismo įvykį, kurio metu pats susižalojo, tačiau pagal liudytojo parodymus vairavo labai pavojingai, ne kartą išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Įvertino ir tai, kad kaltinamasis per paskutinius 3 metus 9 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, baudos sumokėtos. Taigi teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir jo padarytą pavojų eismo saugumui sukėlusį nusikaltimą, sprendė, kad nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 15 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos.
14. Pastebėtina, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas apeliantui turi svarbią prevencinę reikšmę, tam, kad tokie atvejai nepasikartotų. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti apelianto atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones jo prašomam 1 metų terminui, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent minimalaus, apelianto poreikius atitinkančio, draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, skatintų nebaudžiamumo jausmą. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės (BK 72 straipsnis)
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju G. G. vairavo savo mamai priklausantį automobilį, kuris po eismo įvykio yra apgadintas. Dėl to sprendė, jog automobilio konfiskuoti nėra pagrindo ir būtų netikslinga, todėl konfiskavo vairuoto automobilio vertę, kuri pagal VšĮ „EMPREKIS“ pažymą nusikaltimo padarymo metu buvo 1160 Eur.
16. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018, 2K-102-719/2023).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu (jos vairavimu arba mokymu). Be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas, taigi, transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022).
18. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo konfiskuoti automobilį, kadangi automobilis po eismo įvykio yra netinkamas naudoti pagal savo paskirtį. Minėta aplinkybę patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas ir protokolo priede esančios nuotraukos ir jose užfiksuoti aptariamos transporto priemonės apgadinimai (dešinys priekinis ir galinis kairys ratai be oro; priekinis stiklas dešinėje pusėje suskilęs; dešinės pusės galinis sparnas, galinis žibintas, bamperis apgadinti; ant kėbulo matomi smulkūs pabraižymai) (1 t., b. l. 13-25). Visi šie aprašyti ir fotonuotraukose užfiksuoti apgadinimai leidžia daryti išvadą, kad G. G. vairuotas automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, be to, minėtas automobilis nuteistojo mamai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tokį turtą konfiskuoti iš G. G. būtų netikslinga.
19. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sprendžia, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir šioje dalyje. Apeliaciniame skunde minimos aplinkybės dėl neigiamo atsiliepimo šeimos biudžetui, nesudaro pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.
20. Apibendrinant tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo G. G. gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. G. gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.