Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. I. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 1 (vienu) mėnesiu 18 (aštuoniolika) dienų laisvės atėmimo ir skirta subendrinta 5 (penkių) mėnesių 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. I. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 2 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) sektoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būrio nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, neteisėtai pasigamino aparatą, skirtą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kurį neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) sektoriaus (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio tualete, kol 2019 m. rugsėjo 2 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai surado ir paėmė aparatą, skirtą naminiams stipriems gėrimams gaminti.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad G. I. padaryta nusikalstama veika pagal BK 201 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jo kaltė, be paties kaltinamojo prisipažinimo, įrodyta liudytojo parodymais, tarnybiniais pranešimais, daiktų apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, G. I. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo prisipažinimą ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo G. I. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, G. I. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje. Skunde keliamas tik nuteistajam paskirtos bausmės klausimas.

7. Vertinant G. I. skundo argumentų dėl per griežto nubaudimo pagrįstumą, visų pirma, pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Nuteistasis teisus nurodydamas, kad baudžiamajame įstatyme už BK 201 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama ne tik laisvės atėmimo bausmė. Šio straipsnio sankcijoje, be laisvės atėmimo iki dvejų metų, yra numatytos ir kitų rūšių bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Skundžiamu nuosprendžiu G. I. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, priešingai nuteistojo skundo teiginiams, nelaikytina aiškiai per griežta ar neteisinga.

9. Išanalizavus baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytą nusikaltimą, skiriamą bausmę motyvavo. Buvo įvertintas padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos stadija (nusikaltimas baigtas). Atsižvelgta į nuteistojo prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo šią aplinkybę laikant jo atsakomybę lengvinančia, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką G. I. padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuosprendyje įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, sudarantys pagrindą pripažinti, kad G. I. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, nepaklusti nustatytai tvarkai asmuo, o jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Tokią išvadą, visų pirma, patvirtina tai, kad G. I. anksčiau teistas ne vieną kartą. Ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos laisvės apribojimo, arešto, taip pat ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės nebuvo veiksmingos, įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo nusikaltimų darymo nesulaikė. Nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, G. I. padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis teigiamu elgesiu taip pat nepasižymėjo. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus pateiktos charakteristikos matyti, kad nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės laiką drausmine tvarka baustas 36 kartus, neskatintas nei karto, bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis, nedirba ir yra charakterizuojamas patenkinamai. Šiuos duomenis, taip pat tai, kad tyčinį nusikaltimą nuteistasis G. I. bausmės atlikimo metu padaro ne pirmą kartą (2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą bausmės atlikimo metu), pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė jo asmenybės pavojingumą didinančia aplinkybe, dėl ko pagrįstai sprendė, jog turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma buvo įvertinta tinkamai, o nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Už padarytą nusikaltimą G. I. nors ir buvo paskirta griežčiausia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau šios bausmės trukmė nors ir esant iš esmės neigiamai nuteistojo charakteristikai, nustatyta ženkliai mažesnė, negu šios bausmės rūšies vidurkis. G. I. paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą. Dar labiau švelninti bausmę trumpinant laisvės atėmimo bausmės terminą ar skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ar areštą), esant aukščiau paminėtiems neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojantiems duomenims, rodantiems, kad ne tik švelnesnės rūšies, bet ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės nebuvo veiksmingos – pagrindo nėra.

11. Pagrindu švelninti bausmę nelaikytina ir nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė dėl tikslo platinti naminius alkoholinius gėrimus nebuvimo. Visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad G. I. nuteistas už tai, kad neteisėtai pasigamino aparatą, skirtą naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti ir šį aparatą neteisėtai laikė, t. y. jo padarytas nusikaltimas nėra siejamas su tikslo platinti naminius alkoholinius gėrimus nustatymu. Už aparatų namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti gaminimą, laikymą asmeniui baudžiamoji atsakomybė atsiranda nepriklausomai nuo tokiais veiksmais siekiamo tikslo. Be to, nuosprendžio turinys patvirtina, kad į šią aplinkybę (tikslo platinti naminius alkoholinius gėrimus nebuvimą), skiriant bausmę vis tik buvo atsižvelgta.

12. Nors skunde teigiama, jog teismas neįvertino G. I., kaip jauno tėvo padėties, tačiau iš paties nuteistojo duotų paaiškinimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis, nors ir turi dukrą, tačiau su ja jokio ryšio nepalaiko. Taigi aplinkybė, kad nuteistasis yra tėvas, ją vertinant kitų su jo asmenybės pavojingumu susijusių ir jo polinkį nusikalsti atskleidžiančių aplinkybių kontekste, bausmės skyrimo aspektu nelaikytina reikšminga.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendyje bausmės skyrimo ir individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepadaryti. Paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, paskirta tinkamai įvertinus tiek padaryto nusikaltimo, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą. Aplinkybės, sudarančios pagrindą bausmę švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nenustatytos, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendį keisti dėl neteisingai paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. I. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.