Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hemiris ir ko“ atstovui advokatui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hemiris ir ko“ ieškinį atsakovui S. B., trečiajam asmeniui D. B. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo D. B. sutinka su ieškovo argumentais ir ieškinį prašo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas pasisako dėl viešojo intereso buvimo nagrinėjamoje byloje, nes visais atvejais viešojo intereso buvimas yra konstatuojamas bankroto bylose ir bylose, kai viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-213/2006, 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje 2-296/2006, 2009 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje 2A-127/2009). LR ĮBĮ 11 str.3 d. 14 punkte yra nurodoma, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, įstatyme nereglamentuojami savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, o tik nurodomi ginčytinų sandorių požymiai - priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais. ĮBĮ 11 str. 3 d. 23 p. įpareigoja administratorių imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų.

Bylos dokumentais nustatyta, kad UAB „Hemiris ir ko“ akcininkas atsakovas S. B. sudarė akcijų pasirašymo sutartis, kuriomis pasirašė 1240 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų už 124'000 Lt sumą ir kuriomis įsipareigojo sumokėti šią sumą iki 2006 m. spalio 5 d. ir 2007 m. vasario 1 d. Byloje pateikti 2006 m. rugsėjo 4 d., 2006 m. rugsėjo 19 d., 2006 m. lapkričio 13 d., 2006 m. lapkričio 28 d. ir 2007 m. sausio 12 d. kasos pajamų orderiai patvirtina, kad atsakovas 2007 m. sausio 12 d. įmokėjo į bendrovės kasą 124'000 Lt sumą už minėtomis sutartimis pasirašytas akcijas. UAB „Hemiris ir ko“ 2007 m. birželio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu bendrovės akcininkai D. B. ir S. B. patvirtino, kad 2006 m. rugsėjo 11 d. ir 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimais padidintas įstatinis kapitalas yra pilnai suformuotas ir visos papildomai išleistos 3'200 akcijų yra pasirašytos ir apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyse nustatytą terminą. Teismas vertina, kad UAB „Hemiris ir ko“ įstatinis kapitalas buvo padidintas papildomais akcininkų įnašais (ABĮ 49 str. 7 d.), visos atsakovo į bendrovės kasą įmokėtos sumos už pasirašytas akcijas buvo tapusios bendrovės nuosavybe, o atsakovas buvo tapęs pasirašytų ir apmokėtų akcijų savininku (ABĮ 44 str. 10 d.). Atsakovo argumentas, kad ne atsakovas, bet UAB „Balticum grupė“ už akcijas turėjo įnešti į bendrovės kasą 98 000 Lt sumą, nesudaro teisinio pagrindo 92.000 Lt paėmimą iš kasos pripažinti teisėtu.

Išrašas iš kasos knygos už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2006-01-31 patvirtina, kad 2006-01-25 D. B. įnešė į UAB „Hemiris ir ko“ kasą grynaisiais pinigais 49999 Lt, šie pinigai buvo išimti iš UAB „Hemiris ir ko“ kasos ir įnešti į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą banke.2006-02-11 D. B. į UAB „Hemiris ir ko“ kasą grynaisiais pinigais įnešė 44000 Lt, tą pačią dieną pervesti įmokėti grynieji pinigai į bendrovės sąskaitą banke. Teismo posėdyje D. B. patvirtino, kad šie pinigai gauti iš atsakovo S. B. už jam parduotas akcijas, yra šeimos pinigai ir įnešti bendrovės finansinei situacijai pagerinti.

2007 m. gegužės 11 d. kasos išlaidų orderis patvirtina, kad atsakovas S. B. paėmė 92.000 Lt sumą iš bendrovės kasos. Ieškovas teisingai nurodo, kad LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės nustato, jog pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, jame nurodytam asmeniui, šiuo atveju atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo paimti 92.000 Lt iš bendrovės kasos. Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė pinigų gavimo teisėtumo, nepateikė jokių dokumentų (sutarčių, sprendimų ar kt.), kurie būtų suteikę teisę gauti iš bendrovės minėtą 92.000 Lt sumą. Bendrovės buhalterijoje nėra dokumentų, kuriais atsakovas būtų grąžinęs pasiimtą iš bendrovės pinigų sumą, tačiau atsakovas ir neneigia, kad pinigų negrąžino. Tokiu būdu vertintina, kad atsakovo 2007 m. gegužės 11 d. pasiimta ir negrąžinta suma yra atsakovo skola UAB „Hemiris ir ko“. Bendrovės finansinėje apskaitoje ši suma apskaitoma debitoriniu įsiskolinimu, prievolės grąžinti skolą neįvykdžius, bendrovei padaryti nuostoliai. Ieškovas pripažįsta dalinį paimtos skolos - 4000 Lt grąžinimą 2007 m. rugpjūčio 7 d., todėl šia suma mažina atsakovo skolą. Ieškovas pagrįstai prašo priteisti atsakovo paimtą sumą, todėl ieškinys tenkintinas ir priteistina iš atsakovo 88.000 Lt skola.

Atsakovo argumentus, kad iš įmonės išimta 92.000 Lt suma pripažintina įmonės prievolės grąžinti 93.999 Lt buvusiems akcininkams S. B. ir D. B. daliniu įvykdymu, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija 6.1.1 ir 6.1.2 p., 14.24, 14.26 ir 14.28 p duomenys patvirtina, kad 2004 m. lapkričio 10 d. atsakovas S. B. padovanojo visas įmonės akcijas sutuoktinei D. B., 2006 m. vasario 11 d. D. B. pardavė asmeninės nuosavybės teise turimas 408 vnt. akcijų atsakovui S. B., gautus pinigus D. B. tą pačią dieną įnešė į bendrovės kasą. Kaip nurodo ieškovas, nėra teismo sprendimo, kuriuo lėšos būtų pripažintos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 str.). Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys pripažino, jog kilnojamąjį neregistruotiną turtą pasidalijo bendru sutikimu ir neturi nei bendrų, nei asmeninių kreditorių, patvirtino, kad turtą pasidalino ir viena kitai jokių pretenzijų neturi (Sutarties 9 ir 12 p.). Šeimos panaudoti pinigai nepaneigia fakto, kad už asmenines D. B. akcijas gauti iš atsakovo ir įnešti į bendrovę pinigai tapo bendrovės turtu. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad 2006 m. sausio 25 d. ir 2006 m. vasario 11 d. trečiojo asmens D. B. į įmonę įnešti pinigai buvo skirti bendrovės nuostoliams padengti (ABĮ 14 str. 3 d., 59 str. 2 d. 5 p., 59 str. 9 d. 2 p., 59 str. 10 d.), kad pinigai įnešti į korespondentinę sąskaitą 3411 (K 341), kuri skirta akcininko įnašais

bendrovės nuostoliams padengti, pinigai neapskaityti kaip paskola, nuo jų įnešimo jie tapo bendrovės nuosavybe, todėl D. B. ir nėra įmonės kreditorius.

Ieškovo pateikti įrodymai - paskolos sutartys paneigia atsakovo argumentus apie analogiją kitoms D. B. paskolintoms sumoms ir patvirtina, kad 2007-07-03 (11000 litų), 2007-10-16 (11000 litų), 2007-11-26 (7900 litų) laikotarpiu D. B. įneštos sumos yra kitu sutartiniu pagrindu t.y. paskolintos bendrovei, nes yra sudarytos tarp šalių paskolos sutartys ir bendrovė jas grąžinto kaip paskolą. Akivaizdu, kad ginčijamai 92.000 Lt sumai, šalys paskolos sutarčių nepasirašė, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo iš bendrovės kasos pasiimti šios sumos nei įstatinio kapitalo didinimui, nei kitiems, su bendrovės veikla nesusijusiems tikslams. Pripažintina, kad pažeistos CK 2.87 str. 3 ir 4 d. įtvirtintos specialiosios pareigos juridinio asmens atžvilgiu vengti situacijų, kai akcininkų asmeniniai interesai prieštarauja įmonės interesams, o bendrovės akcininkų turtas sutapatinamas su bendrovės turtu. Be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje, pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu įgijęs tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Be to, pareiga grąžinti turtą egzistuoja, nes jis yra realiai gautas ir kitais civilinių teisių gynimo būdais nėra išreikalautas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Byloje nustatyta, jog ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 3300 Lt, atsakovo išlaidos sudaro 3660.25 Lt. Teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai ir vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis iš atsakovo ieškovui turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į bylos dalyką, bylos apimtį, posėdžių skaičių, teiktinų procesinių dokumentų kiekį, daro išvadą, jog 3660.25 Lt suma yra pagrįsta, todėl priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. B. ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Hermis ir ko“ 88000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011m. gegužės 10d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3660.25 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. B. 29.90 Lt valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.