- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-16-372/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01184-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- R. G., E. S.
- Trečiasis asmuo
- Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilija Valantienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-241-474/2019 pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovėms R. G., E. S., tretiesiems asmenims Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarei I. S., VĮ „Registrų centras“, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu iš dalies, nuosavybės teisių pripažinimo, teisinės registracijos pakeitimo ir ieškinio senaties termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. R. G. nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) ištekėjo už K. G., kuris (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas mirusiu. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Mirties liudijimas ((duomenys neskelbtini)).Santuokos metu gimė du vaikai – (duomenys neskelbtini).
2. Po K. G. mirties liko palikimas, kurį sudarė nekilnojamasis turtas. Dėl palikimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka ieškovė kreipėsi į Kretingos rajono notarų biurą. Paveldėjimo bylą po sutuoktinio K. G. mirties vedė Kretingos rajono Notarų biuro notarė J. N., kuri atliko notarinį veiksmą - (duomenys neskelbtini) išdavė Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ((duomenys neskelbtini)). Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą notarė, remdamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 573 str., patvirtino, kad K. G., mirusio (duomenys neskelbtini) turto įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo žmona R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiojo vaikai - (duomenys neskelbtini), kurių įstatyminė globėja yra jų motina R. G..
3. Nuosavybės teisės į paveldėto nekilnojamojo turto dalis įregistruotos viešajame registre ((duomenys neskelbtini)). VĮ „Registrų centras" 2018-09-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, R. G., R. G. ir E. S. lygiomis dalimis priklauso: Pastatas - Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - po 1/6 dalį; Pastatas - Sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - po 1/6 dalį; Pastatas - Sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - po 1/3 dalį.
4. Ginčo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime neteisingai nurodyta paveldimo turto dalis, nes neatskirta bei neįregistruota viešajame registre pergyvenusio sutuoktinio (ieškovės) nuosavybės teisė į santuokinio turto dalį, kas lėmė klaidingą turto registraciją, todėl yra pagrindas šį liudijimą pripažinti iš dalies negaliojančiu, pripažinti ieškovės nuosavybę į dalį santuokoje įgyto bendro turto, pakeisti turto teisinę registraciją bei, kadangi aplinkybės paaiškėjo tik dabar teikti prašymą teismui dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo.
5. VĮ „Registrų centras" duomenimis, laikotarpiu nuo 1991-05-14 iki 1997-10-01 nuosavybės teisės į: 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas - Gyvenamasis namas) (1/2 dalis pastato nuosavybės teise priklauso E. Š.),1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas - Sandėlis) (1/2 dalis pastato priklauso E. Š.) bei pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas - Sandėlis) buvo įregistruotos K. G. vardu. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str.). Todėl, santuokoje įgytas turtas ieškovei R. G. ir K. G. priklausė lygiomis dalimis.
6. Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia teisinė turto padėtis išlieka, kol turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vieno iš sutuoktinių mirtis yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti. Šis juridiškai reikšmingas faktas nulemia santuokos pasibaigimą, kartu pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai. Pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingą teisinį statusą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis. Jei mirus vienam sutuoktinių lieka turto, turinčio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą, pergyvenęs sutuoktinis, kaip A turto dalies savininkas, turi teisę gauti dokumentą, patvirtinantį jo nuosavybės teisę - nuosavybės teisės liudijimą. Tačiau, nors notarei buvo pateikti visi dokumentai apie sutuoktinių turėtą bendrą turtą, notarė notarinį veiksmą atliko pažeisdama įstatymus - išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į visą santuokoje įgytą turtą, kai tuo tarpu, ieškovė, kaip sutuoktinė turėjo teisę gauti nuosavybės teisės liudijimą į jai priklausančią turto dalį.
7. VĮ „Registro centras" duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso: 1/6 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas - Gyvenamasis namas), 1/6 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas - Sandėlis), 1/3 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas - Sandėlis), įregistravimo pagrindas - paveldėjimo teisės liudijimas. Iš to seka, kad notarė paveldėjimo teisės liudijimą išdavė neatskyrus mirusiojo K. G. ir pergyvenusio sutuoktinio (ieškovės) turto dalių, dėl to liudijime klaidingai nurodė paveldimą turtą, t.y. nurodė ne mirusiajam K. G. priklausiusią turto dalį, bet visą santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, kuriam ir išdavė ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą.
Šalies argumentai
8. A. R. G. ir E. S. nesutinka su ieškiniu ir nurodo šiuos argumentus: ieškinys yra suformuluotas ydingai, jame turi būti nurodytas ieškinio reikalavimas. Ieškinio senaties atnaujinimas nėra ieškinio dalykas. Atsakovių procesinė padėtis keistina į trečiųjų asmenų, kadangi jos paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu buvo nepilnametės. Visiškai nepagrįstai į bylą įtrauktas VĮ „Registrų centras“, kuris nedalyvavo sandorio sudaryme ir neturėjo suinteresuotumo.
9. Atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį. Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Tuo metu galiojo 1964 metų CK teisės normos, senaties terminas buvo 3 metai.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad ieškove kreipdamasi į teismq su reikalavimu jpareigoti VĮ Registry centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pakeisti duomenis apie R. G., R. G. ir E. G. nuosavybės teise priklausantį turtą, neišnaudojo įstatymu nustatytos ikiteismines ginčo nagrinėjimo tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu ieškinys atmestas. Teismas pripažino, kad ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti iš dalies negaliojančiu Kretingos rajono notarų biuro notarės J. N. (duomenys neskelbtini) išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės R. G., nuosavybės teises į ½ dalį bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje su K. G. ir įpareigoti VĮ „Registrų centras" nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pakeisti R. G., R. G. ir E. S. vardu teisinę registraciją į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Siekiant apginti savo pažeistas teises, ieškovė prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Byloje ginčas kilo dėl vieno iš nuosavybės teisės į turtą atsiradimo pagrindų – paveldėjimo. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių bei pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perima palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jį priimti. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje keliamas ieškinio senaties termino, kai ginčijamas išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taikymo klausimas.
13. Kadangi palikimas, dėl kurio vyksta ginčas, byloje, atsirado (duomenys neskelbtini), tai, sprendžiant dėl taikytino ieškinio senaties termino ir jo pradžios, visų pirma turi būti vadovaujamasi tuo metu aktualiu teisiniu reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, ginčams, kylantiems iš paveldėjimo teisinių santykių, taikytinas bendrasis 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Jis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 straipsnio 1 dalis).
14. Bylos šalys to neginčija, kad ieškovė CK 84 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu praleido. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to ar ieškovės nurodomos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis šiam terminui atnaujinti.
15. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str.3–4 dalys, CPK 3 str. 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėdama, kad 3 metų ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, motyvuoja tuo, kad yra teisiškai neišprususi ir pasitikėjo notare bei jos atliktų pareigų teisėtumu. Ir tik 2018 m. rugpjūčio 11 d. po įvykusio gaisro, kai kreipėsi į draudiką AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos, draudikui informavo apie sužinojusi apie savo pažeistą teisę. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005; 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam tenkančią palikimo dalį. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisės paveldėti pažeidimas ir sužinojimo apie tai momentas gali sutapti, tačiau gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
17. A. R. G. prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Jos argumentai yra tokie :
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovių reikalavimu taikė ieškinio senatį, neišsamiai ištyrė termino praleidimo aplinkybes ir priežastis, netinkamai įvertino jų svarbą ir praleisto termino neatnaujino. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nenustatyta aplinkybių, galindų būti pripažintomis svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurios pateisintų ieškinio senaties termino praleidimo trukmę, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ieškinio senatis yra vienintelė kliūtis apginti pažeistas ieškovės teises, kurių pažeidimo faktą pripažino ir atsakovės. Tik atnaujinus ieškinio senaties terminą gali būti įgyvendinamas teisingumo principas jį vertinant konkrečių ieškovės ir atsakovių teisinių santykių kontekste, o formaliais pagrindais neatnaujinus ieškinio senaties termino, iškreipiama ieškovės ir atsakovių santykių pusiausvyra, paneigiami teisėtumo ir teisingumo principai, nes pirmosios instancijos teismas pateisina notarės J. N. veiksmų atlikimo faktą (neteisingai įpėdiniams nustatytas palikimo dalis po ieškovės sutuoktinio K. G. mirties), lėmusį ieškovei R. G. turinčio priklausyti asmeninės nuosavybės teise turto masto sumažėjimą.
17.2. Teismas nepagrįstai ieškovės nurodytų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių (kad ieškovė yra teisiškai neišprususi, pasitikėjo notare bei jos atliktų pareigų teisėtumu) nepripažino svarbiomis. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų (asmens sugebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (kokias vertybes siekiama apginti, galimą vertybių konkurenciją ir kt.) kriterijų visumą. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan.
17.3. Ieškovė R. G., mirus sutuoktiniui K. G. (mirė (duomenys neskelbtini)), palikimą savo ir nepilnamečių vaikų (atsakovių) vardu priėmė nepraleidusį įstatymo nustatyto termino (ginčijamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini)). Pagal veiklos teritoriją paveldėjimo atvejams - užvedė paveldėjimo bylą ir išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą - Kretingos rajono notarų biuro notarė J. N.. Notarės parengtus dokumentus ieškovė pasirašė notarės biure. Kadangi visus su palikimo priėmimo ir paveldimo turto dalių nustatymu susijusius klausimus privalo spręsti notaras, ieškovei nepasitikėti notare J. N. nebuvo pagrindo, kaip ir abejoti jos išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo turiniu (nustatytomis įpėdiniams paveldimo turto dalimis).
17.4. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui, turėtų būti vertinamas kritiškai, nes teismų praktikoje yra suformuota, kad kiekviena konkreti situacija turi būti vertinama individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją. Norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus - paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą (įpėdinis neprivalo žinoti visos palikimo sudėties, kaip turėtų būti dalijamas palikimas, tik privalo garantuoti savo, kaip įpėdinio statusą), o notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymų nustatytas funkcijas, veikiantis kaip sargas, vykdantis ex ante kontrolę, kad visi sudaromi sandoriai būtų kokybiški ir galiojantys bei atliekantis tai, ką nustato įstatymas ir kaip nustato įstatymas. Kadangi paveldimo turto masto ir jo dalių nustatymas - ne įpėdinio, o notaro pareiga, todėl, ieškovės nuomone, šiuo konkrečiu atveju, būtent teisinis neišprusimas ir įstatymų, reglamentuojančių paveldėjimo procedūras, nežinojimas ir nesuvokimas sutrukdė ieškovei laiku sužinoti apie jos pažeistas teises.
Žemesnės instancijos teismas
17.5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė apie pažeistą teisę sužinojo tik po 21 metų, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad R. G. negalėjo žinoti ir nežinojo apie savo teisės pažeidimą, nes: pirma, klausimų, susijusių su teisingu paveldimo turto dalių nustatymu, išsprendimas yra notaro pareiga, todėl nepasitikėti notarės atliktomis pareigomis ieškovė neturėjo jokio pagrindo; antra, nors teismas konstatavo, kad ieškovė žinojo, jog santuokoje su mirusiu K. G. įgytas nekilnojamasis turtas padalintas lygiomis dalimis ir tokias dalis įregistravo, tačiau teismas nepateikė jokių teisinių motyvų ir argumentų, įrodančių, kad ieškovė nuo pat palikimo priėmimo momento žinojo ir suprato, jog įpėdinių dalys nustatytos neteisingai; trečia, nuo 1997 m., kai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, ieškovė su paveldėtu turtu neatliko jokių veiksmų (sandorių), t.y. nesusidarė situacija ir nesusiklostė aplinkybės, kurios neišvengiamai būtų susijusios su bendraturčiams priklausančiomis (paveldėtomis) turto dalimis, kas galimai būtų leidę ieškovei apie įpėdinių neteisingai paveldėtas turto dalis sužinoti anksčiau; ketvirta, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovei buvo išaiškinta teisė teikti rašytinį prašymą dėl jos turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (ar dėl to kreiptis į teismą), kad tos dalies ieškovė atsisakė ar kad buvo šeimos susitarimas - ne tik palikėjo, bet visą santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis paveldėti visiems įpėdiniams.
17.6. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad praleisto ieškinio senaties termino padarinių, t.y. ieškinio atmetimo taikymas yra svarbus siekiant užtikrinti nusistovėjusių paveldėto turto nuosavybės teisinių santykių stabilumą, išvados nepagrindė jokiais argumentais.
17.7. Nors teismo teigimu, yra svarbu užtikrinti nusistovėjusių paveldėto turto nuosavybės teisinių santykių stabilumą, tačiau teismas nevertino aplinkybės, jog ne ieškovė, o notarė neteisingai nustatė paveldimo turto dalis (notarė prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, visų pirma, privalėjo atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis ir tik po to išduoti paveldėjimo teisės liudijimą), kad ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad palikimas turi būti dalijamas kitaip nei jį padalino notarė; neatsižvelgė į tai, kad atsakovės, kurios pagal įstatymą turėjo paveldėti mažesnes turto dalis, turtu nesinaudoja, jo neišlaiko ir kad paveldėto turto sumažėjimas būtų iš esmės formalus ir realiai bendraturčių (atsakovių) teisių ir teisėtų interesų nepažeistų. Teismas nepagrįstai prioritetu laikė paveldėto turto nuosavybės teisinių santykių stabilumą, o ne būtinybę pašalinti ieškovės teisių pažeidimą ir tokiu būdu atstatyti teisingumą.
17.8. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nevertino įrodymų visumos, dėl to senaties termino praleidimą lėmusių priežasčių nepripažino svarbiomis ir be pagrindo atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
17.9. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad notaro pareiga yra teisingai nustatyti paveldimo turto dalis, taip pat išaiškinti atliekamus veiksmus ir jų pasekmes; kad asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, juo labiau specifinių paveldėjimo teisės žinių, suvokti, kad palikimo dalis notarė nustatė neteisingai negali (dėl ko ir pagrindo kreiptis anksčiau dėl teisinės konsultacijos j kompetentingus teisininkus ieškovei nebuvo pagrindo); kad ieškovė, sužinojusi apie pažeistą savo teisę, iš karto kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, jog reiškiamu reikalavimu siekiama apginti apeliantės (ieškovės) teisę į nuosavybę, į tai, kad teismas nenustatė ieškovės nesąžiningumo, į aktyvius ieškovės veiksmus paaiškėjus situacijai, į protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus, ieškinio senaties termino neatnaujinimas nagrinėjamu atveju neatitinka šio instituto paskirties bei tikslų.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ prašo dalyje dėl įpareigojimo pakeisti duomenis nekilnojamojo turto registre netenkinti, o likusioje dalyje ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Ieškovės reikalavimas įpareigoti Registrų centrą nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pakeisti duomenis apie šalių nuosavybės teise priklausantį turtą yra apskritai ydingai suformuluotas bei yra perteklinis, kadangi panaikinus paveldėjimo teisės liudijimą, atitinkamai būtų nustatyta tvarka keičiama ir teisinė registracija.
19. A. R. G. ir E. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir naikinti jo nėra pagrindo, kadangi ieškovė neįrodė ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.
21. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tokios pat teisės normos buvo įtvirtintos ir senajame CK.
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 35 punktą; kt.)
23. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Kolegija sprendžia, kad ieškovė apie savo pažeistas teises privalėjo sužinoti nuo to momento, kai gavo iš notarės paveldėjimo teisės liudijimą bei kai savo bei atsakovių turtines teises įregistravo VĮ Registrų centre. Būdama išsilavinusi, protinga ir atidi moteris, ieškovė turėjo galimybę išsiaiškinti, kokia dalis turto priklauso jai po vyro mirties, juolab, kad ji turėjo ginti ir savo vaikų interesus. Dvidešimt vienerių metų laikotarpis, per kurį ieškovė neginčijo senaties termino, yra aiškiai per didelis. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir su sprendimo argumentais visiškai sutiktina. Kolegija taip pat pripažįsta, kad ieškinio tenkinimas prieštarautų teisinių santykių stabilumo principui.
25. Atmetant apeliacinį skundą, kolegija išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą apeliacinėje instancijoje (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Už atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovė E. S. sumokėjo 400 Eur. Būtent ši suma priteistina iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. G. atsakovei E. S. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.