- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- e2VP-764-1028/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05514-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Pareiškėjas
- E. R.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. R. pareiškimą dėl turto dalies nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. R. pateikė teismui pareiškimą dėl skolininko T. Š. turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su K. Š., nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad yra rengiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Taip pat nurodyta, kad ji su skolininku T. Š. nuo 2023 m. sausio mėn. nustojo vesti bendrą ūkį, o santuoka faktiškai nutrūko. K. Š. nurodė, kad skolininko ir jo įmonės ūkinėje veikloje nedalyvavo.
Šalies argumentai
K. Š. teismui pateikė ieškinį dėl santuokos su T. Š. nutraukimo. LITEKO duomenimis iš bylos Nr. e2-4967-1215/2024 matyti, kad patikslintu ieškiniu K. Š. įrodinėja, jog šalių santuoka faktiškai nutrūko 2023 m. sausio mėn., reikalauja pripažinti, kad teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-6659-443/2023, dėl kurio 2023-07-21 išduotas vykdomasis raštas dėl 15736 Eur skolos ir 246,71 Eur palūkanų išieškojimo pareiškėjai E. R., pagrindu atsiradusi prievolė yra T. Š. asmeninė prievolė.
Sutinkamai su teismų praktika (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo 2019-01-14 nutartį byloje Nr. 2S-150-440/2019) paaiškėjus, jog sutuoktiniai pradėjo santuokos nutraukimo procesą, sutuoktinio turto dalis atskiroje byloje nebegali būti nustatinėjama, kadangi sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje. Svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Šioje normoje nustatyti padariniai taikomi priklausomai nuo teismo nustatytų aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal CK 3.67 straipsnio 1 ar 2 dalį.
Nagrinėjamu atveju K. Š. nurodė, kad su skolininku T. Š. nuo 2023 m. sausio mėn. nustojo vesti bendrą ūkį. Tuo tarpu turtas, į kurį prašoma nukreipti išieškojimą, yra K. Š. šiuo metu gaunamos ar ateityje gautinos pajamos ir lėšos. Jei santuokos nutraukimo byloje aplinkybė, kad K. Š. su skolininku T. Š. nuo 2023 m. sausio mėn. nustojo vesti bendrą ūkį, būtų įrodyta ir konstatuota teismo, tai reikštų, kad šiuo metu nustačius turto dalį, iš sutuoktinės būtų išieškotos lėšos, iš kurių išieškojimas nebūtų galimas. Taip pat santuokos nutraukimo byloje kreditorė E. R. galėtų reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti prievolę bendra ir taip būtų išspręstas skolos išieškojimo iš vieno arba abiejų sutuoktinių, tam esant pagrindui, klausimas.
LITEKO duomenimis iš bylos Nr. e2-4967-1215/2024 matyti, kad atsakovui T. Š., kreditorei E. R. nustatytas terminas atsiliepimams pateikti yra pasibaigęs, atsiliepimai nepateikti. Taigi, atsakovas ir kreditorė tokiai ieškovės K. Š. pozicijai byloje dėl skolos asmeninio pobūdžio neprieštarauja. Taip pat nėra pateiktas ir kreditorės savarankiškas reikalavimas nurodytą prievolę pripažinti bendra sutuoktinių prievole.
Atsižvelgiant į jau nurodytą praktiką (Šiaulių apygardos teismo 2019-01-14 nutartis byloje Nr. 2S-150-440/2019) bylos nagrinėjimą galima būtų stabdyti, iki išsispręs santuokos nutraukimo byla, arba klausimą išspręsti pagal faktinę padėtį, esančią šiuo metu. Teismo vertinimu, stabdyti bylą nėra prasmės, kadangi vienaip ar kitaip išsprendus santuokos bylą, bus išspręstas ir pareiškėjos kreditorinio reikalavimo vieno arba abiejų sutuoktinių atžvilgiu vykdymo po santuokos nutraukimo klausimas, o byla dėl turto dalies nustatymo vis tiek būtų nutraukta. Be to, santuokos nutraukimo byloje gali būti prašoma ir laikinųjų apsaugos priemonių – skolos išieškojimo iš K. Š. sustabdymo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, siekiant proceso operatyvumo, kad byla dėl turto dalies nustatymo neliktų neužbaigta neapibrėžtą laiko tarpą, ji išspręstina, netenkinant pareiškimo, tam šiuo metu nesant pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas,
nutaria:
netenkinti pareiškėjos E. R. pareiškimo dėl skolininko T. Š. turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su K. Š., nustatymo, kadangi klausimas dėl prievolės vykdymo sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.