Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens antstolės Astos Lukšienės atstovei antstolio padėjėjai K. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ prašymą dėl termino atnaujinimo pareikšti kreditorinį reikalavimą, suinteresuoti asmenys – palikėjo A. V. įpėdinė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Asta Lukšienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byla nutraukiama, kadangi prašymas nenagrinėtinas teisme.

Iš byloje esančių įrodymų ir Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. civilinėje byloje Nr. eL2-5407-570/2015 priėmė įsakymą išieškoti iš skolininko A. V. kreditorei (pareiškėjai) uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“ 132,59 Eur skolos, 23,87 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 53,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo įsakymui įsiteisėjus, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškėjai išdavė vykdomąjį raštą – teismo įsakymą Nr.eL2-5407-570/2015. Pareiškėja 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė vykdomąjį raštą – teismo įsakymą vykdymui antstolės Astos Lukšienės kontorai, kurioje dėl skolos išieškojimo užvesta e. vykdomoji byla Nr. 0140/15/02995 (e. b. l. 44–46).

Iš prijungtos prie nagrinėjamos bylos el. vykdomosios bylos Nr. 0140/15/02995 matyti, kad 2018 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis skolininkas A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 68).

Antstolė Asta Lukšienė 2019 m. gegužės 24 d. pranešimu dėl reikalavimų pareiškimo palikimą priėmusiems įpėdiniams pareiškėjai pranešė, kad skolininkas A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Skolininko vardu buvo sudaryta pensijų kaupimo sutartis su uždarąja akcine bendrove „L. I. valdymas“, o iš Valstybinės įmonės Registrų centro Testamento registro išrašo matyti, kad 2018 m. gegužės 14 d. skolininko palikimą priėmė Lietuvos Respublika, bei įpareigojo pareiškėją informuoti ar tęsti skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0140/15/02995, ar pareiškėja kreipsis i teismą dėl praleisto termino reikalavimams pareikšti palikimą priėmusiam įpėdiniui atnaujinimo (e. b. l. 6).

Pareiškėja prašo atnaujinti įstatyme nustatytą terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą 2016 m. gruodžio 25 d. mirusio skolininko A. V. palikimą priėmusiam įpėdiniui.

CK 5.63 straipsnyje numatyta palikėjo kreditorių teisė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo priėmimo administratoriui arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Šios teisės tikslas – suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes ji padeda apsispręsti, ar priimti palikimą ir kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011). Minėto CK straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Iš pateiktos į nagrinėjamą bylą el. vykdomosios bylos matyti, kad antstolė Asta Lukšienė 2015 m. gruodžio 17 d. priėmė patvarkymą vykdyti pareiškėjos pateiktą vykdomąjį dokumentą (e. b. l. 49), o apie pradėtą išieškojimo iš skolininko A. V. vykdymą Antstolių informacinėje sistemoje (toliau ­– AIS) antstolė įregistravo 2015 m. gruodžio 29 d. (e. b. l. 57).

Antstolė keletą kartų siuntė skolininkui raginimus vykdyti sprendimą : 2015 m. gruodžio 18 d., 2016 m. sausio 12 d. (e. b. l. 52–53, 59).

2016 m. sausio 28 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir šį nurodymą pateikė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) e. b. l. 63–64, 65-66).

Antstolė Asta Lukšienė, gavusi duomenis apie skolininko mirtį ir apie jo vardu sudarytą pensijų kaupimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „L. I. valdymas“ bei šiame fonde esančias skolininko lėšas, o taip pat iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų duomenis, 2018 m. kovo 19 d. pranešimu dėl bešeimininkio turto perėmimo informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (e. b . l. 76). Šiame pranešime antstolė išsamiai nurodė duomenis apie vykdomą išieškojimą iš mirusio skolininko A. V. : vykdomosios bylos numerį – 0140/15/02995, vykdomojo dokumento pavadinimą – Teismo įsakymas Nr.eL2-5407-570/2015 ir jį išdavusią instituciją – Marijampolės apylinkės teismas, vykdomojo dokumento išdavimo datą ­– 2015 m. spalio 20 d., skolininką – A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotoją – uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, įmonės kodas 125026242, piniginį išieškojimą – 209,69 Eur skola, išieškojimo eilę – 3.

Gavusi 2018 m. kovo 19 d. antstolės Astos Lukšienės pranešimą, Valstybinė mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos kreipėsi į K. R. savivaldybės notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po skolininko A. V. mirties ir 2018 m. gegužės 22 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, atstovaujančiai valstybę, buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (e. b. l. 17).

Apibendrindamas nustatytus nagrinėjamojoje byloje faktus, teismas sprendžia, kad duomenų apie palikėjo (skolininko) A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), 209,69 Eur skolos faktą bei pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ turtinės teisės į atitinkamą sumą antstolės Astos Lukšienės 2015 m. gruodžio 29 d. išviešinimas per AIS ir 2016 m. sausio 28 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išviešinimas per PLAIS, kurios valdytoja ir šiose sistemose saugomų duomenų savininkė yra pati valstybė, yra tinkamas CK 5.63 straipsnio reikalavimų įvykdymas tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-268-687/2019, 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 ir kt.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

Pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų – asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Kasacinio teismo konstatuota, kad, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

Nagrinėjamoje byloje valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurios viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu. Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnį, įgyvendindama šią funkciją Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai. Tiek PLAIS, tiek AIS yra informacinės sistemos, patenkančios į minėto įstatymo reglamentavimo sritį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624-1 straipsnio 1 dalis nurodo, jog informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo antstolio veikloje, taip pat elektroninės vykdomosios bylos tvarkymo ypatumus, be šio kodekso, nustato Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas. Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 23 punktas nustato, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra be kitų subjektų ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra AIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų.

Kaip jau buvo minėta, nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties turtas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, palikėjo kreditoriai, siekiantys nukreipti savo reikalavimus palikėjo įpėdiniams, turi laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų reikalavimų tokiems reikalavimams pareikšti. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Dalis kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų, kurie atitinka nurodytos teisės normos tikslus, yra susiformavę praktikoje ir kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstami kaip tinkami. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į visuomeninių santykių dinamiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje galimą ir būtiną tolesnį CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo plėtojimą, kartu pripažino tinkamais ir kitus kreditorių reikalavimų pareiškimo būdus, nors ir tiesiogiai neįtvirtintus šioje teisės normoje, tačiau atitinkančius jos tikslus. Kasacinis teismas nurodė, kad tam tikrais atvejais, kai įpėdiniui tokia informacija gali būti žinoma ir prieinama, jos buvimas AIS gali būti pakankamas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalis nenustato, jog įpėdiniui apie kreditorių reikalavimus turi tapti žinoma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ši norma nustato kreditoriaus pareigą savo reikalavimus pareikšti nurodytu terminu, o įpėdiniui, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (palikimo priėmimo būdo, reikalavimų pareiškimo būdo ir kt.), apie šiuos reikalavimus gali tapti žinoma vėliau. Sukūrus Antstolių informacinę sistemą, kuri valdoma viešosios teisės aktų pagrindu ir kurios duomenis gali gauti Valstybinė mokesčių inspekcija, nėra pagrindo remtis argumentu dėl neinformavimo apie palikėjo skolas kitais būdais, kai AIS yra įregistruotas faktas apie skolininko turto areštą. Kaip teismas jau yra aukščiau pasisakęs, nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad skolininko A. V. skola buvo išviešinta per AIS, užvedus vykdomąją bylą dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. V. kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ naudai, todėl valstybė galėjo sužinoti apie mirusio skolininko skolą iš AIS. Todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovaujančios valstybę, teiginys, kad mirusio skolininko kreditorė per trijų mėnesių laikotarpį neinformavo palikėjo įpėdinio, nepagrįstas. Teismas pažymi, kad kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“ pasinaudojo vienu iš būdų informuoti paveldėtoją – antstolei Astai Lukšienei išviešinant skolos faktą per AIS. Tai antstolė atliko dar iki valstybė priėmė palikimą, o 2016 m. sausio 28 d. antstolės nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išviešinimas per PLAIS buvo atliktas po palikėjo (skolininko) A. V. mirties nepraėjus trims mėnesiams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja nėra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti skolininko palikimą priėmusiai valstybei. Todėl įvertinus visus nurodytus motyvus pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas teisme, byla nutrauktina – CPK 293 straipsnio 1 punktas.

Teismas sprendžia, kad galiojant AIS duomenims apie skolą, po to, kai valstybė priėmė palikimą, antstolė gali priimti patvarkymą dėl skolininko pakeitimo (CPK 596 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Civilinę bylą nutraukti, nustačius, kad pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ prašymas dėl termino atnaujinimo pareikšti kreditorinį reikalavimą skolininko palikimą priėmusiai valstybei nenagrinėtinas teisme.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.