Kauno apygardos teismo nuosprendis

2. Kaltinamoji Ž. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu visiškai prisipažino kalta ir parodė, kad su nukentėjusiuoju J. N. gyveno apie 24 metus, vedė bendrą ūkį kaip sugyventiniai. Nurodė turintys bendrų vaikų, tačiau jų neauginę. Santykiuose, jos teigimu, būta pykčių ir smurto; J. N. praeityje buvo ją sužalojęs. Įvykio metu jie gyveno vienkiemyje – sugyventinio pusseserės sklype esančiame namelyje – adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos rajono savivaldybė. Kaltinamoji tvirtino tikslaus laiko neatsimenanti, tačiau, galimai 2025 m. balandžio 11 d., kartu su nukentėjusiuoju buvo nuvykę į Jonavą, išsigrynino pinigus, nusipirko alkoholio ir grįžo namo. Ji nurodė tądien viena pradėjusi vartoti alkoholį – stiprų alų; kai jo pritrūko, taksi automobiliu nuvyko nusipirkti dar alaus ir toliau gėrė. Vėliau J. N. „kažkaip atsirado namuose“, tačiau kada ir kaip grįžo, ji neatsimena – galimai dėl apsvaigimo. Ji prisiminė telefonu kalbėjusi su seserimi M. K.; pastaroji vėliau sakė per pokalbį girdėjusi, kad J. N. jai grasino.

3. Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies tvarka perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus įtariamosios Ž. K. parodymus, kaltinamoji juos patvirtino. Be to, ikiteisminio tyrimo metu papildomai nurodė, kad 2025 m. balandžio 11 d. su J. N. vyko į Jonavą atsiimti savivaldybės išmokų, apsipirko ir grįžo į namus, kur ji viena išgėrė šešis litrinius alaus butelius; vėliau taksi nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą ir nusipirko dar keturis butelius alaus. Pakeliui matė J. N., važiuojantį motoroleriu Aklojo ežero kaimo link. Vakarui įsibėgėjus, dėl stipraus apsvaigimo ji nebeatsiminė daugumos aplinkybių, tačiau prisiminė fragmentą, kad buvo užvirtusi ant lovoje gulinčio J. N., dešine ranka laikė didelį virtuvinį peilį ir jam pasakė, kad „pajustų, kaip ji jautėsi, kai jis prieš ją smurtavo“, į ką J. tyliai atsakė: „Jo“. Paties dūrio momento ji neprisiminė, tačiau neabejojo, kad sužalojo būtent ji, o sprendžiant iš padėties, galėjo būti sužalota dešinė kūno pusė; kur padėjo peilį – nebeatsiminė. Manė, kad J. miegojo, tačiau neatsiminė, ar buvo užsiklojęs. Dėl padaryto sužalojimo labai gailėjosi, o priežasties, kodėl taip pasielgė, paaiškinti negalėjo (3 t., b. l. 32–34).

5. Nukentėjusysis J. N. teisiamojo posėdžio metu sutiko duoti parodymus apie šeimos narę ir nurodė, kad su kaltinamąja Ž. K. gyveno 24 metus. Santykiuose pasitaikydavo tiek konfliktų, tiek susitaikymų. Įvykio dieną jie abu mieste pirko maisto produktų ir alkoholio (alaus), kurį vėliau, apie 15–16 val., gėrė kartu. Kadangi alaus „daug nepakelia“, jis apsvaigo ir nuėjo miegoti. Teigė neatsimenantis, ar buvo ką nors sakęs kaltinamajai, taip pat ar buvo kur nors išvažiavęs, tačiau patvirtino turintis mopedą. Neprisimena, kaip atsigulė ir ką tuo metu veikė Ž. K.; prisimena tik tai, kad baigė gerti alų, o vėlesni įvykiai iš atminties išnyko. J. N. paaiškino neprisimenąs nei sužalojimo momento, nei panaudoto įrankio; tik „per miglą“ prisimenąs išėjimą iš namų, o galutinai sąmonę atgavęs ligoninėje. Nurodė, kad sužalojimą padarė Ž. K., apie tai sužinojęs vėliau. Lovoje gulėjo su drabužiais, o dūris, jo teigimu, padarytas per patalynę, nes „visada būna užsiklojęs“. Taip pat paaiškino neatsimenantis, ką darė iškart po sužalojimo, iš kur jį paėmė medikai, ir ėjimo pas pusseserę aplinkybių. Nepamena, ar Ž. K. kam nors skambino; iš tyrėjos buvo sužinojęs, kad skambučiai vyko, tačiau pats to neprisimena. Po sužalojimo, pasak jo, pablogėjo sveikata – negali kelti sunkių daiktų, greičiau dūsta eidamas, dažnai kyla kraujospūdis. Be to, patvirtino anksčiau buvęs nuteistas už Ž. K. sumušimą (2024 m. jam paskirta 50 parų arešto) ir po to, jo žodžiais, „rankų nekišęs“. Nurodė, kad konfliktų būta ypač išgėrus, po kurių jie susitaikydavo. Ž. K., jo vertinimu, supykusi būna agresyvi ir pikta, tačiau kerštauti negrasindavo. Patvirtino, kad Ž. K. atsiprašė, jis jai atleido, šiuo metu ji jam padeda, tačiau jie nusprendė gyventi atskirai.

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė esanti nukentėjusiojo J. N. pusseserė. J. N. gyvena jos valdoje, o Ž. K. yra jo draugė, su kuria jie gyvendavo tai kartu, tai atskirai. Pasak liudytojos, J. N. anksčiau ilgą laiką gyveno pas ją (duomenys neskelbtini), Jonavos rajone; Ž. K. seniau gyveno sode. Susipykus ji kurį laiką apsistodavo sode, o susitaikius – vėl atvykdavo pas liudytoją. Kiek liudytojai žinoma, J. N. ir Ž. K. turi bendrų vaikų. Įvykio vakarą liudytoja miegojo, kai paskambino dukra L. J. ir perdavė kaimynės dukters informaciją, kad „(duomenys neskelbtini) pridūrė su peiliu“ J.. Liudytoja iškart atsikėlė, eidama pro malkinę pamatė sunkiai einantį J. N., į jį kreipėsi pravarde „S.“, o jis atsakė: „(duomenys neskelbtini)a mane pripjovė.“ Liudytoja nusivedė nukentėjusįjį į virtuvę. Netrukus atvyko daug policijos pareigūnų, o Ž. K. buvo nedelsiant sulaikyta. Kartu su pareigūne liudytoja budino J. N., kad šis neužmigtų, ir buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Liudytoja nurodė pati įvykio nemačiusi: J. N. gulėjo ant stalo; jį išvežus greitosios automobiliu, kėdė buvo kruvina. Ji gyvena toje pačioje teritorijoje, o J. N. su Ž. K. – kitame namelyje; dieną jie retai bendrauja, nebent esant reikalui. Tą vakarą iki skambučio nebendravo. Liudytoja taip pat paaiškino, kad jai buvo pasakyta, kur yra raktas: ji užrakino patalpą ir niekur kitur nėjo. Jos teigimu, pusbrolis sunkiai sveiko, buvo kelis kartus operuotas, artimieji jį nuolat lankė. Iš pokalbių su juo ji žino, kad abu gėrė, jis atsigulė miegoti, o Ž. K. „dūrė lovoje“. Su Ž. K. nuo to laiko nebendravo. Pasak liudytojos, Ž. K. nuo seno vadinama „(duomenys neskelbtini)“, o J. N. – „(duomenys neskelbtini)“. Ji apibūdino Ž. K. elgesį: kai ši negeria, dirba ir elgiasi tvarkingai, tačiau išgėrusi nori kalbėtis.

7. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. parodė, kad su kaltinamąja jo nesieja jokie ryšiai. Su J. N. jis yra pažįstamas – susipažino, kai šis atsikraustė į kaimą. Liudytojas paaiškino, jog vėlai vakare kaltinamoji jam paskambino iš J. N. telefono. Tikslios skambučio datos jis nepamena, tuo metu jau gulėjo lovoje. Iš balso atpažino, kad skambino „(duomenys neskelbtini)“, t. y. Ž. K.. Ji pasakė: „Pripjoviau J., atvažiuoja policija, važiuoju į zoną.“ Į įvykio vietą liudytojas nenuėjo. Vėliau kaime su J. N. bendraudavo, tačiau ne apie šį įvykį. Ragelį pakėlė, nes skambinta iš J. N. telefono numerio. Po skambučio jis paskambino dukrai L. V. ir paprašė, kad ši susisiektų su R. B., jog pasitikrintų, ar tai tiesa. Liudytojas nurodė abejojęs, ar gauta informacija nėra nesąmonė. Ž. K. matydavo retai, o J. N. – maždaug kartą per mėnesį. Detalių apie jų gyvenimą jis nežino, su Ž. K. nebendrauja ir kodėl ji vadinama „(duomenys neskelbtini)“, nežino.

8. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. K.-J. sutiko duoti parodymus apie seserį Ž. K. ir nurodė, kad jų tarpusavio santykiai nekonfliktiški, dažniausiai bendrauja telefonu. Vertindama sesers ir J. N. šeimyninę padėtį, liudytoja paaiškino, jog jų gyvenime ilgą laiką vyko konfliktai: J. N. „visą gyvenimą ją mušė, skriaudė“, buvo padegęs jos namus; jų santykius esą „labai spalvingus“ lėmė alkoholis. Jie kartu daug metų, vyriausioji dukra – pilnametė; pora tai gyvena kartu, tai išsiskiria ir vėl susitaiko. Įvykio dieną liudytoja telefonu bendravo su Ž. K.: ši priekaištavo dėl nepadėkotų sveikinimų; liudytoja paaiškino gal neperskaičiusi žinutės, dėl ko sesuo įsižeidė ir pradėjo verkti. Tuomet liudytoja per pokalbį išgirdo, kaip J. N. ėmė ant Ž. K. rėkti, vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino „duoti į galvą“, „sudaužyti“. Liudytoja ramino seserį, susitarė pasiskambinti vėliau ir prašė „nesimušti“; jos vertinimu, abu buvo gerokai girti. Vėliau Ž. K. nebeskambino. Po kiek laiko, liudytojai miegant, paskambino sesuo E. ir pranešė, kad Ž. K. skambino ir sakė „pripjovė J.“; liudytoja teiravosi, ar J. N. gyvas. Ji suprato, kad abu buvo girti, o sesuo – panikoje ir baimėje dėl įvykio. Vėliau, po sulaikymo, liudytoja dar kalbėjosi su Ž. K.; paklausus, kaip viskas buvo, ši atsakė nepamenanti. Sesers žodžiais, ji pati nepamena, kaip ir kur pataikė; vėlesniuose pokalbiuose buvo kalbėta, jog J. N. sužalotas peiliu. Liudytoja patikslino, kad J. N. „pratrūko“, kai ji ramino seserį („Ž., neverk“), o jis pasakė „nežliumbk“; liudytojos vertinimu, jį suerzino tai, kad Ž. K. visiems skambina ir pradeda verkti.

9. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. V.-M. sutiko duoti parodymus apie seserį Ž. K. ir nurodė, kad pastaroji su J. N. daug metų gyvena kartu, turi bendrų vaikų ir veda bendrą ūkį. Įvykio dieną ji telefonu kalbėjosi tiek su seserimi, tiek su pačiu J. N.; abu buvo išgėrę. Liudytoja teiravosi, ar nesimuš – abu patikino, kad nesimuš. Vėliau sesuo, būdama girta ir verkdama, paskambino ir pasakė: „J. pripjoviau, policiją išsikviečiau“, pridūrė, kad neatsimena, kaip tai padarė. Tąkart skambino iš J. N. telefono. Paklausus, kodėl neskambina iš savo, paaiškino nerandanti telefono. Sesuo neaiškino, kodėl „pripjovė“ J. – labiau verkė. Iš pradžių sakė, kad J. miegojo, vėliau teigė, jog nemiegojo, todėl suprasti buvo sunku. Kai liudytoja skambino į sesers numerį, jis buvo išjungtas. Po skambučio, kai seserį sulaikė policija, liudytoja ieškojo J. N. giminaičių, kad pasitikrintų, ar tai tiesa; su pussesere susirašinėjo „Messenger“ programoje iki maždaug trečios valandos nakties.

10. Teisiamojo posėdžio metu, BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos E. V.-M. parodymus, ji juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu, be to, ką nurodė teisme, liudytoja papildomai paaiškino, kad 2025 m. balandžio 11 d. pašalpos buvo gautos anksčiau nei įprastai ir dėl to įsigytas alus. Vėlai vakare Ž. K., skambindama iš J. N. telefono, verkdama teigė, jog J. N. ketino ją mušti, todėl ji jį sužalojo peiliu, o kitame skambutyje aiškino, kad J. N. buvo prigulęs, ją keikė necenzūriniais žodžiais, ji dūrė peiliu, tačiau kur dūrė – neatsimena, be to, neranda nei peilio, nei paties J. N., ir yra iškvietusi policijos pareigūnus. Kiek vėliau pareigūnai jai perskambino, klausė, ką jos kalbėjo telefonu, ir ji patvirtino, kad sesuo sakė peiliu sužalojusi sugyventinį. Anksčiau yra buvę, kad J. N. smurtavo prieš Ž. K. (2 t., b. l. 82–83).

11. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. O. nurodė esanti Ž. K. draugė, gyvenanti netoliese, tame pačiame sodų masyve. Ji teigė nesidominti Ž. K. šeimynine padėtimi (žino tik, kad ši turi draugą) ir menkai žinanti apie J. N. sužalojimą. Pasak liudytojos, kai Ž. K. grįžo iš Kauno, ji pasakė sužalojusi J. N.. Konkrečių aplinkybių liudytoja nenurodė; paaiškino, kad pokalbio metu pati buvo išgėrusi, todėl pilnai nesuprato turinio. Prisimena tik tai, jog Ž. pasakė sužalojusi J. N., daugiau apie tai nebebuvo kalbėta.

12. BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus L. O. parodymus, ji juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu, be to, ką nurodė teisme, liudytoja paaiškino, kad Ž. K. daug metų gyvena su sugyventiniu J. N., jų santykiuose pasitaiko konfliktų, išsiskyrimų ir susitaikymų. 2025 m. pavasarį (tikslios datos nepamena) grįžusi po darbo ji išgėrė alaus ir atsigulė miegoti; ją pažadino sugyventinis V. K., perduodamas mobiliojo ryšio telefoną, nes šis ne pirmą kartą skambėjo. Matė, kad skambino adresatų sąraše įrašyta Ž. K.. Suprato, jog ši gali būti apsvaigusi nuo alkoholio, nes būdama blaivi paprastai neskambina, tačiau, kad skambučių nebekartotų, perskambino. Kurią valandą pokalbis vyko, neprisimena, bendravimas truko vos kelias minutes ir, liudytojos vertinimu, iš esmės nebuvo visavertis pokalbis, nes atsiliepusi Ž. buvo akivaizdžiai stipriai neblaivi, šniurkščiojo nosimi lyg verktų, kalba buvo nerišli. Supratusi, kad prasmingas pokalbis neužsimegs, liudytoja paprašė daugiau neskambinti. Kitą kartą su Ž. bendravo po dienos ar dviejų, kai ši, paskambinusi iš Jonavos autobusų stoties, paprašė priimti į svečius „išsikalbėti“. Apsilankymo metu, vartojant alų, Ž. papasakojo, kad tą vakarą, kai skambino, namuose su sugyventiniu vartojo alkoholį ir peiliu sužalojo J. N.; sakė žinanti, jog sužalojimą padarė ji ir tai padaryta peiliu, tačiau dėl girtumo neprisimena priežasčių ir aplinkybių. Ž. labai išgyveno dėl savo poelgio (2 t., b. l. 92–95).

13. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos L. J. parodymus, nustatyta, kad liudytoja nurodė Ž. K. esant jos dėdės J. N. sugyventine. 2025 m. balandžio 11 d. vėlyvą vakarą jai paskambino draugė L. V. ir pasakė, jog Ž. K. galimai peiliu sužalojo J. N.. Apie tai L. V. sužinojo iš savo tėvo V., kuriam, liudytojos teigimu, šią informaciją pranešė pati Ž. K.. Po šio skambučio liudytoja, jausdama susirūpinimą dėl tėvų saugumo, paskambino motinai R. B. (2 t., b. l. 65).

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 979/2025 (02) patvirtina, kad J. N. konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda pilvo srityje su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje ir plonųjų žarnų sužalojimu. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. balandžio 11 d., vienu trauminiu poveikiu, esant nukentėjusiajam įvairiose kūno padėtyse; jis nebūdingas savęs žalojimuisi ir nebūdingas griuvimui. Nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo žaizda su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje ir plonųjų žarnų sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 145–147).

15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S536/2025 (01) nustatyta, kad ant peilio geležtės ir ant antklodės užvalkalo rastas žmogaus kraujas; atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su J. N. DNR profiliu 99,999999999999997 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą nuo peilio rankenos, gautas DNR profilis sutampa su Ž. K. DNR profiliu 99,99999999999998 % tikimybe (1 t., b. l. 77–86).

16. Policijos registruojamų įvykių registre ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2025 m. balandžio 11 d., apie 23.11 val., Ž. K. telefonu pranešė Bendrajam pagalbos centrui, jog ką tik peiliu sužalojo savo vyrą. Pranešėjos kalba nerišli, į klausimus neatsakinėjo, nurodė, kad vyro šalia nėra ir kur jis yra – nežino. Bendrajam pagalbos centrui pateikto garso įrašo skaitmenine kopija ir pokalbio suvestine nustatyta, kad skambinusioji Ž. K. 2025 m. balandžio 11 d., apie 23.11 val., aiškiai nurodė: „ką tik peiliu sužalojau savo vyrą“, taip pat pasakė „vyro šalia nėra“ ir „nežinau, kur jis yra“ (1 t., b. l. 17–25, 26–27).

17. 2025 m. gegužės 12 d. apžiūros protokolu apžiūrėti keturi vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdų tvarkymo sistemos. Vaizdo įrašuose Nr. 1 ir Nr. 2 užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis su R. B., kuri nurodo, jog sužalotas asmuo yra jos pusbrolis, ir atveda pareigūnus į patalpą, kurioje ant kėdės sėdi J. N.; jis dejuoja, skundžiasi skausmu, atsakymai nesuprantami. Pareigūnai vyksta prie medinio pastatėlio, kur viduje stovi Ž. K.. Į klausimą, kur peilis, Ž. K. atsako, kad nieko nedarė, paklausus, kuriuo peiliu dūrė, nurodo – „virtuviniu“, tačiau jo vietos nenurodo. Ž. K. įsodinama į tarnybinį automobilį už galinio atitvaro. Pasišviesdami žibintuvėliais, pareigūnai namelyje ieško galimo nusikaltimo įrankio; girdimas pareigūno pokalbis telefonu su moterimi, kuri aiškina, kad sesuo „svaigsta“, „pripjovė J., policiją išsikvietė“, ir į klausimą, kur „J.“, atsako, jog nežino. Pareigūnai atkreipia dėmesį į kraujo dėmes ant patalynės ir vėliau suranda bei paima peilį su ruda medine rankena. Grįžus prie tarnybinio automobilio, Ž. K. dar kartą paklausta, kuriuo peiliu sužalojo sugyventinį, ji nurodo – virtuviniu peiliu su ruda medine rankena. Vaizdo įraše Nr. 3, komisariato laikino sulaikymo patalpoje, Ž. K. įkalbinėjama atlikti asmens blaivumo testą, iš pradžių atsisako pūsti, tačiau testą atlieka, rezultatas – 2,14 ‰. (1 t., b. l. 28–31).

18. 2025 m. balandžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas medinis namelis, esantis (duomenys neskelbtini), Jonavos r. Patalpoje ant spintelės rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy“, prie lauko durų ant kilimėlio – virtuvinis peilis su rudos spalvos medine rankena. Kambaryje ant lovos rastas užklotas (antklodė su užvalkalu) su raudonos spalvos, į kraują panašiomis dėmėmis ir keliais tiesia linija einančiais įplyšimais. Apžiūros metu paimti: mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy“, virtuvinis peilis, antklodė su užvalkalu (užklotas) ir biologinės kilmės ėminys nuo užvalkalo dėmės (1 t., b. l. 39–49).

19. 2025 m. balandžio 12 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas įvykio vietoje rastas virtuvinis peilis: bendras ilgis – 27 cm, rankena – medinė, rudos spalvos, ant geležtės matomi į kraują panašūs sutepimai. Apžiūra fotografuota (1 t., b. l. 50–57).

20. 2025 m. balandžio 17 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A8“ su dėklu, rastas ir paimtas 2025 m. balandžio 12 d. įvykio vietos apžiūros metu, telefono dėklo kišenėje rasta prekybos centro „MAXIMA“ „Ačiū“ kortelė, 10 eurų kupiūra ir žvejo mėgėjo bilietas. 2025 m. balandžio 17 d. pakvitavimu telefonas ir rasti daiktai bei dokumentai grąžinti nukentėjusiajam J. N. (1 t., b. l. 58–69, 70–71).

21. 2025 m. birželio 6 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti VšĮ Jonavos ligoninės darbuotojos K. R. 2025 m. balandžio 12 d. savanoriškai pateikti J. N. drabužiai ir avalynė: 1) juodos spalvos flisinis bliuzonas (kairė rankovė perkirpta); 2) baltos spalvos trikotažiniai polo marškinėliai trumpomis rankovėmis (perkirpti, vidinėje nugarinėje dalyje – tamsiai raudoni, į kraują panašūs sutepimai); 3) sportinės tamsiai mėlynos spalvos kelnės „Adidas“ – priekinėje dešinėje dalyje, apie 7 cm nuo juosmens, kiauryminis audinio pažeidimas lygiais kraštais, apie 25 mm ilgio, su į sukrešėjusį kraują panašiu dariniu ir aplinkiniais sustandėjusiais, į kraują panašiais sutepimais; 4) trumpikės – priekinėje dešinėje dalyje, kiek žemiau juosmens, kiauryminis audinio pažeidimas lygiais kraštais, apie 22 mm ilgio, audinys sustandėjęs, trumpikės gausiai suteptos tamsiai raudonomis, į kraują panašiomis dėmėmis priekyje ir nugarinėje dalyje; 5) dvi poros juodų, skirtingos išvaizdos kojinių (padai gausiai sutepti rudais, sukietėjusiais nešvarumais); 6) ryškios rožinės spalvos guminės įsispiriamos šlepetės (2 t., b. l. 4–17).

22. 2025 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės M. B. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje“ nurodyta, kad policijos pareigūnus kvietė Ž. K.. J. N. rastas pusseserės R. B. namuose, jis paaiškino, kad sugyventinė Ž. K. jį sužalojo gulintį ant lovos. Ž. K. rasta gyvenamojoje vietoje, stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Užfiksuoti galimo fizinio smurto požymiai – kraujuojanti žaizda J. N. pilvo dešinėje, vilkimi drabužiai sutepti, panašu, krauju (1 t., b. l. 32–36).

23. 2025 m. birželio 2 d., 2025 m. liepos 7 d. ir 2025 m. liepos 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos J. K. tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad atlikta J. N. MRT numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizė 2025 m. balandžio 11–12 d. laikotarpiu. Nustatyti šie reikšmingi kontaktai: 2025 m. balandžio 11 d. 07.06 val. gautas banko „Luminor“ SMS pranešimas; jungtasi per celę (duomenys neskelbtini). Nuo 10.28 val. prisijungimai – per celes Jonavoje; nurodytu laiku skambinta Ž. K. (MRT Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo 11.31 val. prisijungimai – per celę (duomenys neskelbtini), išskyrus 16.49 val., kai per (duomenys neskelbtini) celę išsiųstas SMS numerio (duomenys neskelbtini) naudotojui. 23.11 val. iš J. N. telefono, prisijungus per (duomenys neskelbtini) celę, skambinta numeriu 112, pokalbio trukmė – 117 s. Po to 23.15–23.16 val. tris kartus skambinta E. V.-M. (MRT Nr. (duomenys neskelbtini)), 23.16 val. – skambinta V. V. (MRT Nr. (duomenys neskelbtini)), pokalbis truko 79 s; 23.17 val. – įeinantis E. V.-M. skambutis (25 s), 23.19 val. – trys praleisti išeinantys skambučiai tai pačiai abonentei; 23.21 val. – išeinantis skambutis E. V.-M. (679 s), 23.28 val. – skambinta numerio (duomenys neskelbtini) naudotojui (327 s); 23.33 ir 23.34 val. – du įeinantys E. V.-M. skambučiai (atitinkamai 2 s ir 371 s). Toliau, nuo 2025 m. balandžio 11 d. 23.58 val. iki 2025 m. balandžio 12 d. 20.43 val., fiksuoti tik E. V.-M. išsiųsti devyni SMS pranešimai (2 t., b. l. 108–110, 124–125, 131–132).

24. Tais pačiais 2025 m. birželio 2 d., liepos 7 d. ir liepos 11 d. tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad išanalizavus Ž. K. (MRT Nr. (duomenys neskelbtini)) išklotinę 2025 m. balandžio 11–12 d. laikotarpiu nustatyti šie reikšmingi kontaktai: 2025 m. balandžio 11 d. 07.17 val. gautas banko „Luminor“ SMS; nuo 11.43 val. prisijungimai – per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) celes; 15.55 val. skambinta E. V.-M. (MRT Nr. (duomenys neskelbtini)); 16.11 ir 16.41 val. ši abonentė skambino Ž. K.; 17.07 val. – vėl jos skambutis; 18.21 val. – skambinta seseriai M. K.-J. (MRT Nr. (duomenys neskelbtini)); 19.09 val. – skambinta E. V.-M.; 21.33 val. – išeinantis praleistas skambutis J. N.; 21.39 val. – įeinantis skambutis iš numerio (duomenys neskelbtini) naudotojos L. O.. 2025 m. balandžio 12 d. nuo 01.11 val. kontaktai fiksuoti per celes Jonavoje, Klaipėdos g. (2 t., b. l. 114–116, 124–125, 131–132).

26. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir atlikęs jų kompleksinį vertinimą BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas Ž. K. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo bejėgiškos būklės šeimos nariui – sugyventiniui J. N., numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, yra visiškai pagrįstas ir įrodytas.

27. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Ž. K. 2025 m. balandžio 11 d., apie 23.10 val., gyvenamajame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavos r., kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia vieną kartą dūrė peiliu lovoje miegančiam sugyventiniui J. N. į pilvo sritį. Šiuo veiksmu jam buvo padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo srities žaizda su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, plonųjų žarnų sužalojimu, tokiu būdu sunkiai sutrikdant bejėgiškos būklės buvusio savo šeimos nario J. N. sveikatą.

28. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių. Kaltinamoji Ž. K., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės neneigė. Nors nurodė, kad dėl girtumo nuosekliai neprisimenanti visos sužalojimo eigos, tačiau patvirtino, kad „užgriuvo“ ant J. N. lovoje, turėdama rankose peilį, ir „kažką dūrė“. Aiškindamasi motyvus, ji nurodė: „Kai dūriau, sakiau nukentėjusiajam — va, pajutai, kaip aš jaučiausi, kai mane badei“, turėdama omenyje anksčiau patirtą jo smurtą. Ji tvirtino neprisimenanti, kaip paėmė peilį ar pataikė į J. N.. Kad būtent Ž. K. sužalojo nukentėjusįjį, patvirtina ir byloje užfiksuotas pačios kaltinamosios pranešimas Bendrajam pagalbos centrui apie tai, kad ji „peiliu sužalojo savo vyrą“. Be to, pareigūnų vaizdo kamerų įrašai patvirtina, kad įvykio vietoje, iškart po sužalojimo, pareigūnams kaltinamoji pati nurodė, jog dūrė peiliu, ir patvirtino, kad dūrė virtuviniu peiliu.

29. Kaltinamosios parodymus visapusiškai patvirtina ir kiti bylos duomenys. Nukentėjusysis J. N., duodamas parodymus, patvirtino, kad su kaltinamąja kartu vedė bendrą ūkį ir prieš įvykį vartojo alkoholį. Jis taip pat patvirtino buvęs neblaivus ir miegojęs sužalojimo metu. Liudytoja R. B. teisme parodė, kad jai telefonu buvo pranešta, jog „(duomenys neskelbtini) pridūrė peiliu J.“, o vėliau tai patvirtino ir pats J. N., kurį ji sutiko išėjusi į kiemą. Liudytojas V. V. patvirtino, kad kaltinamoji jam skambino iškart po įvykio ir nurodė: „Pripjoviau J., atvažiuoja policija, važiuoju į zoną“. Analogiškus faktus nurodė ir liudytoja E. V.-M., patvirtindama, kad kaltinamoji jai po įvykio paskambinusi, būdama girta ir verkdama, pasakė: „J. pripjoviau, policiją išsikviečiau“, tačiau pridūrė, kad neatsimena, kaip tai padarė.

33. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad kambaryje ant lovos rastas užklotas (antklodė su užvalkalu), ant kurio matėsi kraujo dėmės ir keli tiesia linija einantys pjautiniai įplyšimai. Prie lauko durų ant kilimėlio rastas virtuvinis peilis su rudos spalvos medine rankena, ant kurio geležtės taip pat buvo kraujo pėdsakų. Šių pėdsakų pobūdis ir lokalizacija logiškai rodo, kad dūris buvo suduotas per patalynę, asmeniui gulinčiam užsiklojus, neturint galimybės tinkamai apsiginti. Nukentėjusiojo drabužių apžiūros protokole konstatuoti kiauryminiai audinio pažeidimai dešinėje priekio pusėje (sportinėse kelnėse ir trumpikėse) su gausiomis kraujo dėmėmis. Šie pažeidimai sutampa su nukentėjusiajam nustatytais sužalojimais (kiaurymine durtine-pjautine pilvo žaizda) ir patvirtina ne aktyvios kovos, o netikėto užpuolimo faktą, kuomet nukentėjusysis negebėjo reaguoti ir gintis.

34. Atsižvelgdamas į aptartus duomenis, teismas daro išvadą, kad Ž. K. sudavė dūrį peiliu miegančiam ir nuo alkoholio apsvaigusiam sugyventiniui J. N. per patalynę. Nukentėjusiojo faktinė būklė – miegas ir apsvaigimas – objektyviai pašalino realias galimybes aktyviai priešintis ar išvengti pavojaus. Šios aplinkybės visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje įtvirtintą bejėgiškumo sampratą, kai dėl miego ir (ar) stipraus apsvaigimo asmuo negali suvokti veikos pobūdžio ir gintis, o kaltininkas šia būkle pasinaudoja.

36. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai nuosekliai patvirtino, kad Ž. K. ir J. N. ilgą laiką – daugiau kaip dvidešimt ketverius metus – gyveno kartu kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį ir turėjo bendrų vaikų, tas pačias aplinkybes nurodė ir pati kaltinamoji bei nukentėjusysis. Šių nuoseklių ir tarpusavyje derančių parodymų visuma patikimai pagrindžia, jog, nors Ž. K. ir J. N. santuoka neįregistruota, juos sieja faktiniai šeimos (partnerystės) santykiai – ilgalaikis bendras gyvenimas, bendro ūkio vedimas, bendrų vaikų turėjimas, artimi ir nuolatiniai tarpusavio ryšiai. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas konstatuoja, kad J. N. laikytinas Ž. K. šeimos nariu baudžiamosios teisės prasme.