- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- II-121-957/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00151-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- P. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Viačeslavas Ivanovas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-26775-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Institucijos priimto nutarimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26775-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas),A. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. birželio 23 d., apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi Q7“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios statybvietės neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio gatve atbuline eiga važiavusiam „Bobcat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo susidūrė ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 4, 9, 102 punktų reikalavimus.
II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
2. Pareiškėjas A. Ž. skundu prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą.
3. Skunde pareiškėjas nurodo, kad su pažeidimu nesutinka, nes eismo įvykis įvyko dėl „Bobcat“ vairuotojo kaltės. Pareiškėjas neginčija fakto, kad skundžiamame nutarime nurodytu metu, išvažinėjo automobiliu iš statybų objekto ir praleido keliu važiuojantį „Bobcat“, kuris šlavė gatves. Pareiškėjo teigimu, pradėdamas išvažinėti į pagrindinę gatvę pamatė, kad minėtas „Bobcat“ sustojo ir staiga pradėjo važiuoti atbuline eiga. Tuo metu savo automobilio priekiu jau buvo šiek tiek išvažiavęs į kelią. Į garsinį signalą „Bobcat“ nereagavo ir atsitrenkė į jo automobilio „Audi“ priekinę dalį. Tuomet „Bobcat“ vairuotojas pavažiavo kelis metrus į priekį ir sustojo. Išlipęs vairuotojas pareiškė, kad tai jis (pareiškėjas) į jį įvažiavo. Dėl to buvo iškviesta policija, kuri matavo, fotografavo, paėmė paaiškinimus ir nieko nenusprendė vietoje, o iškvietė jį (pareiškėją) į administracinės bylos nagrinėjimą bei įteikė pažymą dėl eismo įvykio. Pareiškėjo teigimu, tuo metu, kai jis kalbėjosi su policija, „Bobcat“ vairuotojas nubėgo iki statybvietėje esančios sargų būdelės ir atsivedė vaikinuką, kuris liudijo, jog tariamai matė, kad jis (pareiškėjas) nestovėjo, bet pats atsitrenkė į „Bobcat“. Tuo tarpu pats „Bobcat“ vairuotojas pradžioje teigė, kad važiavo atbulas ir nesupranta, kodėl po susidūrimo pats pavažiavo kelis metrus į priekį, o po to ėmė teigti, kad jis stovėjo vietoje ir jis (pareiškėjas) į jį įvažiavo.
4. Skunde taip pat nurodoma, kad jam paskirta bauda už KET 102 punkte numatyto reikalavimo pažeidimą, kadangi jis, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų (šiuo atveju – statybvietės), privalėjo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Pasak pareiškėjo, jis davė kelią „Bobcat“ vairuotojui, pastarasis pravažiavo automobilį ir tik davęs kelią minėtai transporto priemonei, jis pradėjo išvažinėti iš teritorijos (iš fotonuotraukų ir policijos atliktų matavimų matyti, kad jo automobilis „Audi“ yra šiek tiek išvažiavęs į važiuojamąją kelio dalį, tuo tarpu „Bobcat“ yra pavažiavęs šiek tiek į priekį).
5. Skunde taip pat nurodoma, kad KET 114 punktas numato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad „Bobcat“ vairuotojas eismo įvykio metu važiavo atbuline eiga, todėl šio vairuotojo veiksmai ir buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis, kadangi jis (pareiškėjas) davė kelią „Bobcat“ ir jau pravažiavęs automobilį, „Bobcat“ vairuotojas staiga pakeitė važiavimo kryptį – pradėjo važiuoti atbuline eiga neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nereagavo į garsinį signalą ir dėl to įvyko susidūrimas.
6. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.
Atsiliepimas
7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiasis specialistas atsiliepimu prašo skundo netenkinti, motyvuojant tuo, kad byloje nustatyta, jog A. Ž. išvažiuodamas iš statybvietės sustojo praleisti keliu važiavusias transporto priemones, įvažiavęs priekine automobilio dalimi į kelią. Tuo metu keliu atbulai važiavusi savaeigė transporto priemonė „Bobcat“ atsitrenkė į A. Ž. vairuojamą „Audi Q7“. Atstovo teigimu, transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, jeigu „Audi Q7“ vairuotojas duotų kelią keliu važiavusioms transporto priemonėms, laikydamasis KET 9, 102 punktų reikalavimų, t. y. neįvažiavęs automobiliu į kelią.
III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys
8. Pareiškėjas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. birželio 23 d., apie 11.00 val. išvažinėjo iš objekto teritorijos į (duomenys neskelbtini) g. Lėtai važiuodamas matė, kad „Bobcat“ važiavo pagal eismą iš kairės į dešinę, šluoja gatvę. Kai „Bobcat“ pravažiavo tą įvažiavimą, jis (A. Ž.) nestovėjo prie įvažiavimo, o artinosi link įvažiavimo. „Bobcat“ pravažiavo, jis (A. Ž.) jau būtų įvažiavęs į gatvę, bet pamatė, kad „Bobcat“ sustojo ir pradėjo važiuoti atgal. Pasak pareiškėjo, „Bobcat“ buvo pravažiavęs apie 3-5 metrus nuo įvažiavimo ir pamatė, kad jis pradėjo atgal važiuoti. Jis (A. Ž.) sustojo, nes suprato, kad į priekį nebepravažiuos, o atgal pavažiuoti nespėjo, nes buvo tokia mintis, ar už jo nėra mašinų. Pradėjo signalizuoti „Bobcat‘ui“, bet „Bobcat“ vairuotojas dairėsi, žiūrėjo į gatvę, o ne į tą pusę. „Bobcat“ lėtai važiuodamas ir atsirėmė į jo mašinos priekį. Atsirėmęs pajuto kažką, nes pasak pareiškėjo, puikiai matė, kad vairuotojas apsidairė ir pavažiavo į priekį metrą ar kelis. Išlipęs pasižiūrėjo ir atėjęs iki jo klausė, kodėl į jį atsitrenkė. Buvo sugadintas automobilio priekis, kapotas, žibintai, pastumtas bamperis. Automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu. Automobilio remontas kainavo virš 2 000 Eur. Automobilis jau yra sutvarkytas. Nesikreipė, kad būtų atliktas tyrimas, nes manė, kad viskas gerai ir jis (A. Ž.) bus teisus. Draudėjas pasakė, kad viskas bus gerai ir, kad remontuotų automobilį. Policijos pareigūnai, kurie buvo atvykę irgi sakė, kad kaltas „Bobcat“ vairuotojas, nes važiavo atbulomis, matosi iš pažeidimų. „Bobcat“ vairuotojas pradėjo ginti savo poziciją, kad jis stovėjo, kad tai jis (A. Ž.) į jį atsitrenkė. Po to matė, kad „Bobcat“ vairuotojas nubėgo iki statybininkų vagonėlio, kur sėdėjo vaikinukai. „Bobcat“ vairuotojas su jais pakalbėjo ir vėliau atsivedė vieną jų, kaip liudytoją. Tas vaikinas priklausė vienam iš subrangovų. Pareiškėjo teigimu, D. G. buvo apie 50-80 metrų atstumu nuo tos vietos. Jis D. G. paties nematė, tik matė, kaip P. M. nuėjo prie to vagonėlio ir pašnekėjo su vaikinais, kurie ten sėdėjo. Vienas iš jų atėjo ir pasakė, kad matė, kaip buvo. Vagonėlio nesimato nuotraukose, jis buvo giliau teritorijoje. Pasak pareiškėjo, kai pamatė, kad „Bobcat“ važiuoja atgal, jis iš karto pradėjo signalizuoti. Kai pradėjo signalizuoti, kontakto su juo dar nebuvo. Dar matė, kaip „Bobcat“ vairuotojas dairėsi ir pamąstė „tu pamatyk mane, sustok“. „Bobcat“ vairuotojas žiūrėjo, bet jam reikėjo žiūrėti į dešinę pusę, kadangi važiavo atbulomis. „Bobcat“ langai maži, šoninių veidrodėlių nėra. Įlipęs į „Bobcat“ policijos pareigūnas klausė jo, kaip jis ten ką nors mato, kaip mato kelią atgal važiuodamas. Jo įmonei buvo padaryta žala, šiais metais pabrango draudimas, nes buvo įvykis. Draudimo darbuotojai apžiūrėjo automobilį, išvadų jam nepateikė. Jie jį pasikvietę paaiškino, kas buvo nustatyta, pateikė sąskaitą. Draudimas pats darėsi automobilio nuotraukas. Pasirinkęs autoservisą į jį nuvarė automobilį ir autoserviso darbuotojai bendravo su draudimu. Jam tik pristatė, kiek viskas kainuos. Pasak pareiškėjo, liudytojas D. G. minėjo, kad negirdėjo garso. Jis pats to garso negirdėjo. „Bobcat“ švelniai atsitrenkė į jį, šiek tiek įlenkė mašiną. Jis (A. Ž.) net nebuvo pastumtas.
9. Suinteresuotas asmuo P. M. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis atsitiko prie statybvietės (duomenys neskelbtini). Datos neatsimena, gali būti 2020 m. birželio 23 d., (duomenys neskelbtini). Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, šlavė gatvę važinėdamas su „Bobcat“ ir šluojant į jį atsitrenkė automobilis. Ten yra sankryža, už sankryžos (duomenys neskelbtini) g. yra padarytas įvažiavimas į aikštelę. Jis (P. M.) važiavo pagrindiniu keliu, pravažinėjo pro įvažiavimą pirmyn, atgal. Važiuojant atgal atsitiko įvykis. Prieš tai važiavo į priekį, šalia pravažiavo įvažiavimą. Pravažiuojant tą įvažiavimą, nematė automobilio „Audi“. Jis pravažiavo įvažiavimą gal 20 metrų iki kol sustojo ir pradėjo atgal važiuoti. Tiksliai neatsimena, kiek metrų nuvažiavo iki sustojimo. Stebi automobilius važiuodamas, bet kai važiavo į priekį, automobilio išvažiavime nebuvo. Negali pasakyti kiek metrų nuo įvažiavimo į aikštelę pavažiavo iki kol sustojo ir pradėjo judėti atgal, gal apie 5 metrus. Šluodamas jis sustoja, pažiūri į galą, ar nieko nėra įvažiavime ir tada juda atgal. Prieš važiuodamas atgal tikrai pažiūrėjo ar nieko nėra. Įvykis atsitiko jam (P. M.) nejudant atgal. Jis sustojo ir pajuto „Bobcat“ suvibravimą. Pažiūrėjęs į šoną pamatė mašiną. Tuo metu jis (P. M.) stovėjo, nejudėjo nei pirmyn, nei atgal. Važiuodamas atgal sustojo, kad pradėtų judėti į priekį. Stovint pajautė, kad suvibravo „Bobcat“. Pažiūrėjo ir pamatė mašiną šone. Suinteresuoto asmens teigimu, iš karto nepajudėjo į priekį, nes išlindo pažiūrėti, ar netrukdys kitoms mašinoms, todėl pavažiavo į priekį. Atidarė dureles, pakalbėjo su žmogumi ir tada pajudėjo į priekį. Atrodo pajudėjo, jog mašinos galėtų pravažiuoti. Jeigu jis (P. M.) būtų važiavęs atgal, būtų pajudinęs jį („Audi“) ir sparną, nes „Bobcat“ 3 tonas sveria ir būtų išlupęs bamperį, liktų dryžiai, o ne taip, kad kapotas įsirėmė ir vėl atgal atsistojo. Parodžius fotonuotrauką (b. l. 84), suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jo judėjimas buvo gatve pirmyn ir atgal. Tuo metu pravažiavo pro tą įvažiavimą ir sustojo. Nematė, kad jį praleistų automobilis „Audi“, kai važiavo į priekį. Nuo įvažiavimo apie 5 metrus pavažiavo į priekį iki pradedant judėti atgal. Tada sustojo ir pradėjo judėti atgal, ir vėl tada sustojo, kad pavažiuotų į priekį. Taip padarė, nes jam reikėjo išvalyti kelią. Sustojo ir galvojo dar kartą judėti į priekį. Tada stovėdamas pajuto smūgį. Šitoje vietoje neapsisukinėjo, o važiavo atbulomis. „Bobcat’e“ nėra galinio vaizdo veidrodėlių, šonuose taip pat nėra. Viduje yra pritaisytas tik savadarbis veidrodėlis. Įsitikino, kad nieko už jo nėra, atsisukdamas ir žiūrėdamas atgal. Per tą viduje esantį veidrodėlį žiūri, kai važiuoja, dar žiūri pasisukęs šonu, kad matytų atgal. Nežino, kodėl patraukė transporto priemonę iš vietos. Dirbdamas nesiklausė muzikos, negirdėjo jokio garsinio signalo. Ausinės „Bobcat’e“ kabėjo, bet jomis nesinaudojo. Neatsimena, ar turėjo ausyse įsikišęs ausines.
10. Liudytojas A. T. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio vietoje nebuvo nuvykęs. Administracinio nusižengimo protokolą surašė remiantis byloje surinktais įrodymais, įvykio schemomis, dalyvių paaiškinimais, vertino bylos duomenis. Nutarimą priėmė kitas pareigūnas. Kuria kryptimi važiavo „Bobcat“ protokole nustatė iš „Audi“ vairuotojo parodymų. Jis sakė, kad „Bobcat“ važiavo atbulas. Jeigu neklysta, „Bobcat“ vairuotojas sakė, kad susidūrimo metu jis stovėjo. Čia ir buvo ginčas. „Bobcat“ vairuotojas sakė, kad jis sustojo prieš susidūrimą. Nebuvo įmanoma nustatyti momento, kada sustojo „Bobcat“. Galvojo, kad šią aplinkybę padės išsiaiškinti liudytojas. Kiek atsimena, liudytojas minėjo, kad „Bobcat“ važiavo ir „Audi“ važiavo į gatvę. Būtų galima daryti ekspertizę, jeigu būtų likę kokie nors pėdsakai, stabdymas, arba jei „Audi“ dalinai būtų išvažiavęs ir „Bobcat“ būtų trenkęsis į jį, arba „Bobcat“ sustojęs ir „Audi“ būtų įvažiavęs į jį. Ten nebuvo jokių stūmimo žymių. „Bobcat“ vairuotojas aiškino, kad jis dar būtų nustūmęs „Audi“, jeigu jis atsitrenktų. Čia yra abejonių, nes „Audi“ buvo visureigis, jis nebuvo mažas.
11. Liudytojas D. G. (D. G.) apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta nei skundo pateikusio A. Ž., nei P. M.. Atsimena, kad buvo įvykis prie statybvietės. Buvo pietų laikas, laukė, kol privažiuos juos paimti pietauti ir kaip tik matė, kaip iš statybvietės išvažinėjo automobilis „Audi“, o „Bobcat“ kaip tik pravažinėjo ta kelio atkarpą. Nuo sankryžos link naujų kotedžų. „Audi“ išvažinėjo iš šalutinio kelio, suko į dešinę ir atsitrenkė tiesiai į „Bobcat“ galą. Jis „Bobcat“ ankščiau matė, kaip jis pravažinėjo sankryžą, nes kaip tik valė tą atkarpą. „Bobcat“ pravažiavo tą įvažiavimą ir prie įvažiavimo privažiavo „Audi“. Greičiausiai „Audi“ vairuotojas pasižiūrėjo ar neatvažiuoja, kas iš kairės ir sukdamas nepastebėjo, kad „Bobcat“ sustojo. Iš tikrųjų ten viskas labai greitai įvyko, net nepastebėjo, „Bobcat“ važiavo atbulomis ar stovėjo, tačiau „Bobcat“ kaip buvo toje pačioje vietoje, taip ir liko. Kai buvo priėjęs prie jų, sakė, kad „Bobcat“ įvažiavo atbulomis. Jam atrodo, kad „Bobcat“ stovėjo, į jį įvažiavo „Audi“, „Bobcat“ vairuotojas išsigando ir pavažiavo į priekį. Automobilio signalo negirdėjo. Liudytojui parodžius fotonuotraukas, kurias pateikė advokatas V. Ivanovas, liudytojas paaiškino, kad atsitrenkė „Audi“ ir „Bobcat“ iš karto pavažiavo į priekį. Matėsi, kaip dirba tas darbuotojas, tada, kai pasigirdo įvykio garsas ir atkreipė į tai dėmesį. Kai tik išgirdo garsą, atkreipė dėmesį. Prieš tai matė, kaip „Bobcat“ važiavo pagrindiniu keliu, toliau nestebėjo jau. Po įvykio pamatė, kaip „Bobcat“ pavažiavo į priekį. Pasak liudytojo, nematė „Bobcat“ važiavo atbulomis ar stovėjo. Statybvietėje nebuvo didelio triukšmo, pašaliniai garsai yra, bet jie nėra labai garsūs. „Bobcat“ važiavo pagrindine gatve tiesiai, jo akylai nestebėjo. Kai išgirdo garsą, atsisuko ir atsisukęs pamatė susidūrusius „Audi“ ir „Bobcat“, kuris dar pavažiavo į priekį. „Bobcat“ vairuotojo nepažinojo. Jis pribėgęs prie jo paklausė, ar galės paliudyti, nes sakė, kad čia visiška nesąmonė, nes jis tik dirbo savo darbą. Sakė, kad į jį „Audi“ įvažiavo ir dar jį apkaltino.
12. Liudytojas D. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena asmenis sėdinčius salėje iš eismo įvykio (duomenys neskelbtini) g. Praeitais metais, dienos metu gavo iškvietimą su kolega E. P. į (duomenys neskelbtini) g., kur susidūrė „Bobcat“ ir automobilis „Audi“. Nuvykus į vietą surado minėtas transporto priemones ir jų vairuotojus. „Audi“ vairuotojas nurodė, kad išvažinėjo iš statybvietės, sustojo ties (duomenys neskelbtini) g., kad praleistų pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. Ruošėsi važiuoti į dešinę, pažiūrėjo į dešinę pusę ir pastebėjo atvažiuojantį „Bobcat“ atbulomis. „Audi“ vairuotojas jam signalizavo, bet „Bobcat“ vis tiek į automobilį atsitrenkė. „Audi“ vairuotojas sakė, kad jis mašinas praleido pagrindine gatve. Tada pažiūrėjo į dešinę ir pamatė atvažiuojantį „Bobcat‘ą“. Jam buvo signalizuota, bet jis į jį atsitrenkė. „Bobcat“ vairuotojas paaiškino, kad valė gatvę atbulomis ir pajuto smūgį į galinį dešinį kampą. Paaiškėjo, kad susidūrimas įvyko su „Audi“ automobiliu. Įvykio vietoje buvo padarytos fotonuotraukos, surinkta medžiaga ir perduota nagrinėjimui. Ten dar buvo įrengtos vaizdo kameros, bet paaiškėjo, kad jos nefilmuoja. Degalinė, esanti priešais, nesutiko pateikti vaizdo įrašų dėl asmens duomenų apsaugos. Pasak liudytojo, gali būti, kad ir jis (D. K.) įlipo į tą „Bobcat“. Norėjo pažiūrėti dėl galinio vaizdo veidrodėlio. Veidrodėlis buvo tik saloninis, šoninių nėra. Jeigu pilnai visas pasisuki, tada galėjai matyti automobilį. Jam reikėjo gerai visam atsisukti, kad ką nors matytų. Dabar negali pasakyti, ar ten esančios arkos trukdė matomumui. Kiek pamena, tai jam (D. K.) nieko nesimatė iš to saloninio veidrodėlio. Aišku priklauso nuo to, kaip sureguliuota sėdynė. Fotografavo viską, kaip tas veidrodėlis atrodo ir kur jis yra. Jis atsimena, kad „Bobcat“ vairuotojas sakė, jog nematė ir pajuto smūgį. Atsimena, kad važiavo atbuline eiga ir nematė, ir pajuto smūgį. Jeigu būtų buvęs liudytojas, kuris tiksliai matęs patį įvykį, tai būtų buvęs paaiškinimas, bet kiek pamena, kad visi asmenys pačio įvykio nematė, matė tik jau po susidūrimo. Jie išgirdo garsą, atsisuko ir pamatė, kad susidūrė „Audi“ ir „Bobcat“.
13. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. 2020 m. birželio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 23 d. atvykus pagal gautą iškvietimą dėl eismo įvykio į (duomenys neskelbtini) g., kreipėsi P. M., kuris vairavo „Bobcat“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir A. Ž., kuris vairavo „Audi Q7“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). A. Ž. paaiškino, kad vairuodamas automobilį išvažinėjo iš statybvietės į (duomenys neskelbtini) g. ties ja sustojo, nes gatve važiavo automobilis. Tuo metu pastebėjo jam iš dešinės pusės gatve, atbuline eiga, važiuojantį „Bobcat“ ir jam pradėjo signalizuoti, tačiau šis atsitrenkė į jo automobilį. P. M. paaiškino, kad vairuodamas „Bobcat“ valė (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiuodamas atbuline eiga pajuto smūgį į galinį dešinį kampą. Išlipęs pastebėjo, kad įvyko susidūrimas su „Audi“ automobiliu, kurio jis nematė. Automobilis „Audi“ buvo įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę (b. l. 17).
14. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. birželio 23 d. apie 11.17 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. Ž. pranešimas apie tai, kad pranešėjo automobilį „Audi“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), valydamas kelią kliudė „Bobcat“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nesutaria dėl kaltės (b. l. 18).
15. 2020 m. birželio 23 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), bei eismo įvykio situacija (b. l. 21).
16. 2020 m. rugpjūčio 20 d. D. G. paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. birželio 23 d. pastebėjo eismo įvykį, kurio metu susidūrė „Audi Q7“ ir „Bobcat“. „Audi Q7“ išvažinėjo iš statybvietės, kuomet „Bobcat“ kaip tik kirto sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis („Bobcat“ važiavo pagrindiniu keliu). Matė, kad „Audi Q7“ pamatęs, jog nuo pagrindinės sankryžos artėja mašina, staigiai pradėjo judėti, kad spėtų prieš mašiną išvažiuoti į pagrindinį kelią, o tuomet „Bobcat“ vairuotojas stovėjo ar norėjo išvalyti įvažiavimo teritoriją, negali tiksliai pasakyti, bet „Audi Q7“ atsitrenkė į „Bobcat“ galą ir „Bobcat“ dar šiek tiek pajudėjo į priekį. Po to kai pajudėjo į priekį, „Audi“ vairuotojas pirmą kartą papypsino garso signalą „Bobcat“ vairuotojui, kuris, atvykus pareigūnams sakė, kad „Bobcat“ galu įvažiavo į „Audi“, nors jis jam jau pypseno garsiniu signalu. Negali tiksliai pasakyti, „Bobcat“ važiavo atbulomis ar stovėjo, nes to nepastebėjo, bet jis buvo matomas pagrindiniame kelyje, ties posūkiu, kuriame „Audi“ vairuotojas suko į dešinę. Įvykį jis matė iš statybvietės aikštelės, „Audi“ išvažinėdama iššoko iš šalutinio kelio ant gatvės, nes ir „Audi“ priekinis kairysis ratas buvo ant pagrindinio kelio, o dešinys ant šalutinio. „Bobcat“ visi ratai buvo ant pagrindinio (b. l. 23-24).
17. 2020 m. birželio 23 d. P. M. paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. birželio 23 d. apie 11.30 val. vairavo „Bobcat, šluodamas (duomenys neskelbtini). Iš šalutinio kelio išvažiavo mašina ir atsitrenkė į jį, stovintį gatvėje. Įvykį matė D. G., kuris papasakojo, kad mašina „Audi Q7“ riedėjo į jo stovintį „Bobcat“. Automobilio „Audi“ vairuotojas žiūrėjo į kairę ir riedėjo į gatvę, nes iš pagrindinės gatvės, tame posūkyje, kitos mašinos norėjo įvažiuoti į aikštelę. Įvykio vietoje nėra užregistruoto išvažiavimo, įvažiavimo į pagrindinę gatvę. Jeigu jis (P. M.) važiuotų atgal, tai mašiną būtų pastūmęs į šoną, stūmimo žymių nesimato. Ant „Audi“ kapoto vidurio matosi įlenkimas, „Audi“ atsirėmimas į jo „Bobcat“. „Audi Q7“ išlindusi į gatvę 20-30 cm (b. l. 25).
18. 2020 m. birželio 23 d. A. Ž. paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. birželio 23 d. apie 11.05 val. vairavo automobilį „Audi Q7“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir išvažinėjo iš teritorijos (duomenys neskelbtini). Praleido pagrindine gatve važiuojantį automobilį ir kelią valantį „Bobcat“, kuris pravažiavęs pro jį, staiga pradėjo judėti atbuline eiga. Į jo garsinį signalą nereagavo ir atsidūrė į jo automobilio priekinę dalį. „Bobcat“ vairuotojas, pajautęs kažką, pasižiūrėjo atgal ir atsitraukė savo priemonę kelis metrus į priekį ir sustojo. Išlipęs iš „Bobcat“ pareiškė, kad tai jis (A. Ž.) į jį atsitrenkė. „Bobcat“ vairuotojas pradėjo važiuoti atgal maždaug už 5 metrų nuo jo (b. l. 26).
19. Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuoti automobilio „Audi“ ir „Bobcat“ padėtys ir apgadinimai (b. l. 84-90).
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo A. Ž. skundas tenkintinas iš dalies.
20. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
21. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismo vertinimu, šiuo atveju tai nebuvo padaryta.
22. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus.
23. Skundžiamu nutarimu A. Ž. 75 Eur administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nustačius, kad A. Ž. 2020 m. birželio 23 d., apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi Q7“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios statybvietės neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio gatve atbuline eiga važiavusiam „Bobcat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo susidūrė ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 4, 9, 102 punktų reikalavimus.
24. Šioje byloje aktualaus ir A. Ž. inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Nutarime nurodomo administracinio nusižengimo turinį šiuo atveju sudaro KET 102 punkto nuostatos numatančios, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Tuo tarpu KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o KET 9 punkte – eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šiuo atveju esminę reikšmę turi KET 102 punkto nuostatos, nes KET 4 ir 9 punktų nuostatos yra bendro pobūdžio ir nėra esminės sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės.
25. Teismo vertinimu, kilusio eismo įvykio faktines aplinkybes bylą nagrinėjęs pareigūnas nustatė byloje surinktus įrodymus įvertinęs nevisiškai laikydamasis ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatų, įpareigojančių juos vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kadangi išsamiai visų bylos aplinkybių neišnagrinėjo, neįvertino surinktų įrodymų nuoseklumo, jų prieštaravimų bei logiškumo, įrodymų šaltinių patikimumo, be to, neįvertino kito eismo įvykyje dalyvavusio asmens veiksmų ir galimai jo padarytų KET reikalavimų pažeidimų bei priežastinio ryšio tarp abiejų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veikų ir kilusių padarinių. Pagrindą taip manyti sudaro ir teismo posėdžio metu apklausto policijos pareigūno A. T., surašiusio protokolą, kurio pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas, parodymai. Antai A. T. apklausiamas parodė, kad kuria kryptimi važiavo „Bobcat“ protokole, jis nustatė iš „Audi“ vairuotojo parodymų. „Audi“ vairuotojas sakė, kad „Bobcat“ važiavo atbulas. Jeigu neklysta, „Bobcat“ vairuotojas sakė, kad susidūrimo metu jis stovėjo. Čia ir buvo ginčas. „Bobcat“ vairuotojas sakė, kad jis sustojo prieš susidūrimą. Nebuvo įmanoma nustatyti momento, kada sustojo „Bobcat“. Tai lėmė, kad buvo nustatytos ne visai tikslios faktinės eismo įvykio aplinkybės, atitinkamai turėjusios įtakos sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį trauktino asmens.
26. Pažymėtina, kad ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ne teismo tvarka priimtame nutarime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Motyvuotas bylos aplinkybių įvertinimas reiškia tai, kad ne teismo tvarka bylą nagrinėjantis pareigūnas, tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą gali nustatyti tik remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, atsižvelgęs į įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, sugretinęs šiuos įrodymus tarpusavyje, juos palyginęs bei pasisakęs, kodėl vienais iš jų remiasi, o kitus atmeta. Tokia išvada darytina analizuojant ANK 569 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame išdėstytos tik nustatytos galimai faktinės įvykio aplinkybės, tačiau nepateikti jokie motyvai, kuo remiantis bylą nagrinėjęs pareigūnas padarė atitinkamas išvadas dėl faktinių įvykio aplinkybių, nepateikta įrodymų vertinimo analizė. Institucijos atsiliepime lakoniškai pasisakyta dėl A. Ž. veikos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių, tačiau atsižvelgiant į dviprasmišką eismo įvykio situaciją, skundžiamame nutarime nėra pateiktas P. M. veikos vertinimas, nors iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jame nurodyta, jog jis priimtas dalyvaujant P. M.. Tokia motyvavimo praktika ydinga ir neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nustatančių Institucijai pareigą nutarime išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad šis proceso teisės pažeidimas laikytinas esminiu, sutrukdžiusiu priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą.
27. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, juo nustatyta, jog A. Ž. įvykio dieną vairavo automobilį „Audi Q7“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios statybvietės neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio gatve atbuline eiga važiavusiam „Bobcat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, Institucijos pareigūnas nustatė faktinę aplinkybę, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko transporto priemonei „Bobcat“ judant atbuline eiga pagrindiniu keliu, tuo tarpu faktas, ar transporto priemonė „Audi“ susidūrimo metu judėjo, ar stovėjo, nedetalizuotas, tik apibendrintai nurodant, kad šis automobilis, įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nedavė kelio atbuline eiga pagrindiniu keliu važiavusiam „Bobcat“. Teismo vertinimu, šiuo atveju bylą nagrinėjęs pareigūnas, pripažindamas dėl eismo įvykio kaltu A. Ž. ir konstatuodamas pastarojo KET 102 punkto pažeidimą, vertino ir pasisakė tik dėl vieno faktinės situacijos etapo, kai „Bobcat“ važiuodamas atgal susidūrė su iš statybvietės į kelią nežymiai išvažiavusiu automobiliu „Audi Q7“, tačiau iš esmės nevertino visos situacijos nuosekliai ir neįvertino „Bobcat“ vairuotojo P. M. veiksmų. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje aktualių KET 102 ir 114 punktų normų konkurenciją, tikslių įvykio faktinių aplinkybių nustatymas turi esminės reikšmės kvalifikuojant A. Ž. veiką ir sprendžiant dėl jo kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
28. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apklausiamas teismo posėdžio metu A. Ž. paaiškino, kad lėtai važiuodamas matė, kad „Bobcat“ važiuodamas pro išvažiavimą, kuriuo jis (A. Ž.) turėjo išvažiuoti į pagrindinį kelią, pagal eismą iš kairės į dešinę, šluoja gatvę. Kai „Bobcat“ pravažiavo tą įvažiavimą, jis (A. Ž.) nestovėjo prie įvažiavimo, o artinosi link įvažiavimo. „Bobcat“ pravažiavo įvažiavimą į statybvietę ir jis jau būtų įvažiavęs į gatvę, bet pamatė, kad „Bobcat“ sustojo ir staiga pradėjo važiuoti atgal. Pasak pareiškėjo, „Bobcat“ buvo pravažiavęs apie 3-5 metrus nuo įvažiavimo ir pamatė, kad jis pradėjo atgal važiuoti. Jis (A. Ž.) sustojo, nes suprato, kad į priekį nebepravažiuos, o atgal pavažiuoti nespėjo, nes suabejojo, ar už jo paties nėra sustojęs koks nors automobilis. Pradėjo signalizuoti „Bobcat‘ui“ garso signalu, bet „Bobcat“ vairuotojas dairėsi, žiūrėjo į gatvę, o ne į tą pusę, iš kurios išvažinėjo jis automobiliu „Audi Q7“. „Bobcat“ lėtai važiuodamas ir atsirėmė į jo mašinos priekį. Atsirėmęs matyt pajuto kažką, nes, pasak pareiškėjo, puikiai matė, kad vairuotojas apsidairė ir pavažiavo į priekį metrą ar kelis. Išlipęs pasižiūrėjo ir atėjęs iki jo klausė, kodėl į jį atsitrenkė. Pažymėtina, kad tokie A. Ž. parodymai pakankamai nuoseklūs, jie esminėse detalėse atitinka ir jo 2020 m. birželio 23 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes. Antai šiame paaiškinime A. Ž. taip pat nurodė, kad praleido keliu važiuojantį „Bobcat“, kad ši transporto priemonė pravažiavusi, staiga pradėjo judėti atgal atbuline eiga, kad nereagavo į garsinį signalą ir atsitrenkė į automobilį „Audi Q7“ ir tai pajutęs pavažiavo į priekį (b. l. 26). Iš esmės tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas D. K., kuriam atvykusiam į įvykio vietą pasakojo A. Ž..
29. Kai kurių itin reikšmingų A. Ž. nurodytų faktinių aplinkybių iš esmės neneigė ir teismo posėdyje apklaustas P. M.. Nors pastarasis tvirtino, jog į jo vairuotą „Bobcat“ atsitrenkė automobilis „Audi Q7“, tačiau taip pat parodė, kad už sankryžos (duomenys neskelbtini) g. yra padarytas įvažiavimas į aikštelę. Jis (P. M.) važiavo pagrindiniu keliu, pravažinėjo pro įvažiavimą pirmyn ir atgal. Važiuojant atgal atsitiko įvykis. Prieš tai važiavo į priekį, šalia pravažiavo įvažiavimą. Pravažiuojant tą įvažiavimą, nematė automobilio „Audi Q7“. Pravažiavo įvažiavimą gal 20 metrų iki kol sustojo ir pradėjo atgal važiuoti. Tiksliai neatsimena, kiek metrų nuvažiavo iki tol, kol sustojo ir pradėjo judėti atgal, gali būti, kad apie 5 metrus. Taigi, P. M. iš esmės nepaneigė A. Ž. parodymų apie tai, kad vairuodamas „Bobcat“ pravažiavo išvažiavimą 3-5 metrus (nors pradžioje teigė, kad 20 metrų), sustojo ir pradėjo judėti atgal. Kita vertus, pastebėtina, kad kitoje dalyje P. M. parodymai nėra nuoseklūs, nes jie kito netgi tos pačios apklausos metu, kadangi iš esmės neatitinka jo apklausos teisme turinio bei 2020 m. birželio 23 d. paaiškinime nurodytų aplinkybių. Antai savo paaiškinime jis buvo lakoniškai nurodęs, kad į jį stovintį atsitrenkė automobilis „Audi Q7“ (b. l. 25). Tuo tarpu teisme nenuosekliai ir prieštaringai parodė, kad „į jį šluojant atsitrenkė automobilis“, kad „važiuojant atgal atsitiko įvykis“, vėliau teigė, kad „prieš važiuodamas atgal tikrai pažiūrėjo ar nieko nėra. Įvykis atsitiko jam (P. M.) nejudant atgal. Jis sustojo ir pajuto „Bobcat“ suvibravimą. Pažiūrėjęs į šoną pamatė mašiną. Tuo metu jis (P. M.) stovėjo, nejudėjo nei pirmyn, nei atgal. Važiuodamas atgal sustojo, kad pradėtų judėti į priekį“. Teismo vertinimu, tokie P. M. parodymai nepatikimi ir neatitinka faktinės situacijos bei nėra logiški, nes tuo atveju, jei jis važiuodamas pirmyn atgal valė kelią ties įvažiavimu į statybvietę, kur kaupiasi daug nešvarumų, jam nebuvo pagrindo judant atbuline eiga sustoti įvažiavimo dešiniame krašte (automobilio Audi Q7“ atžvilgiu) bei vėl pradėti judėti į priekį net nepravažiavus bei nenuvalius važiuojant atbuline eiga įvažiavimo. Kita vertus, iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad kelyje iš esmės nėra nešvarumų, kuriuos būtų poreikis valyti judant pirmyn ir atgal (b. l. 84-85, 107-108). Pažymėtina, kad ir liudytojo D. K. 2020 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad P. M. jam nurodė, jog važiuodamas atbuline eiga pajuto smūgį į galinį dešinį kampą (b. l. 17). Taigi, priešingai nei teigė P. M., kontaktas tarp transporto priemonių įvyko „Bobcat“ judant atbuline eiga.
30. Šioje dalyje teismas taip pat atmeta ir nesiremia liudytojo D. G. parodymais, kadangi šis liudytojas apklausiamas teisme nebuvo nuoseklus, keitė parodymus ir pradžioje tvirtino, kad „Audi Q7“ išvažinėjo iš šalutinio kelio, suko į dešinę ir atsitrenkė tiesiai į „Bobcat“ galą. „Bobcat“ pravažiavo tą įvažiavimą ir prie įvažiavimo privažiavo „Audi“. Greičiausiai „Audi“ vairuotojas pasižiūrėjo, ar neatvažiuoja kas iš kairės, ir sukdamas nepastebėjo, kad „Bobcat“ sustojo. Vėliau liudytojas jau teigė, kad viskas įvyko labai greitai ir jis net nepastebėjo, „Bobcat“ važiavo atbulomis ar stovėjo, tačiau „Bobcat“ kaip buvo toje pačioje vietoje, taip ir liko. Dar vėliau liudytojas tvirtino, kad kai tik išgirdo garsą, atkreipė dėmesį. Prieš tai matė, kaip „Bobcat“ važiavo pagrindiniu keliu, toliau nestebėjo jau, tačiau po įvykio pamatė, kaip „Bobcat“ pavažiavo į priekį. Pasak liudytojo, jis nematė „Bobcat“ važiavo atbulomis ar stovėjo. Toks parodymų nenuoseklumas nesudaro pagrindo jais remtis nustatant faktines įvykio aplinkybes, juo labiau, kad tokie parodymai neatitinka net ir paties P. M. parodymų apie tai, kad jis vis tik judėjo atbuline eiga. Tai iš esmės patvirtina ir pateiktose nuotraukose užfiksuotas automobilio „Audi Q7“ apgadinimas, kuris yra braukiamojo pobūdžio būtent „Bobcat“ judėjimo atbuline eiga kryptimi (b. l. 87), o toks jis nebūtų, jei automobilis būtų tiesiog atsitrenkęs į stovintį „Bobcat“.
31. Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais teismas konstatuoja, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonei „Bobcat“ judant atbuline eiga ir atsitrenkiant į automobilį „Audi Q7“, ką iš esmės teisingai nustatė ir Institucijos pareigūnas skundžiamame nutarime. Esant tokiai situacijai bei nepaneigtiems A. Ž. parodymams apie tai, kad P. M. vairuojamas „Bobcat“ pravažiavęs įvažiavimą už 3-5 metrų sustojo ir staiga pradėjo važiuoti atbuline eiga, pastarajam vairuotojui kilo pareiga laikytis KET 114 punkto reikalavimų, tačiau šio vairuotojo veiksmai nebuvo analizuoti ir dėl to skundžiamame nutarime nėra pasisakyta. Kita vertus, iš pirmiau paminėtų eismo įvykio vietos nuotraukų matyti, jog išties automobilio „Audi Q7“ priekis yra išsikišęs į pagrindinį kelią, t. y. jo padėtis užkirto kelią atbuline eiga judančiai transporto priemonei „Bobcat“, kas galėtų sudaryti pagrindą manyti, jog A. Ž. galimai pažeidė KET 102 punkto, nustatančio vairuotojui pareigą įvažiuojant į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), reikalavimus. Nepaisant to, skundžiamame nutarime nėra įvertinta A. Ž. įvardinta situacija, kad „Bobcat“ pravažiavęs įvažiavimą apie 3-5 metrus staiga ėmė judėti atbuline eiga, iš esmės nesiaiškinta ir tai, ar „Bobcat“ vairuotojas P. M. nepažeidė KET 114 punkto, numatančio, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, reikalavimų. Taip pat skundžiamame nutarime motyvuotai nepasisakyta, kuriai transporto priemonei suteikiama judėjimo pirmumo teisė tokioje situacijoje, nepateiktas vertinimas, ar tuo atveju, jei išties „Bobcat“ pravažiavęs įvažiavimą 3-5 metrus staiga ėmė judėti atgal, kitas eismo dalyvis A. Ž. turėjo objektyvią galimybę laiku suvokti, jog „Bobcat“ staiga pakeitė judėjimo kryptį ir, ar galėjo laiku sustabdyti vairuotą automobilį „Audi Q7“ neišvažiavus automobilio priekiu į pagrindinį kelią.
32. Teismo vertinimu, tokia situacija sudarė pagrindą Institucijos pareigūnui spręsti tiek abipusės kaltės, tiek kažkurio vieno eismo įvykio dalyvio kaltės dėl eismo įvykio klausimą, kadangi bylos situacija (asmenų paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės, eismo įvykio vietos schema, nuotraukos) bylą nagrinėjusiam pareigūnui turėjo sudaryti pakankamą pagrindą įžvelgti abiejų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų galimų KET pažeidimų požymius (A. Ž. KET 102 punkto, P. M. KET 114 punkto), o įžvelgus tokius požymius jis turėjo pareigą išsamiai analizuoti ir vertinti bylos įrodymus, detaliai apklausti suinteresuotus asmenis apie faktines įvykio aplinkybes ir motyvuotai spręsti dėl kiekvieno iš jų veikos (galimai padaryto KET pažeidimo) įrodytumo. Atitinkamai vėliau ir dėl būtinojo priežastinio ryšio tarp šių vairuotojų galimai padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-38/2008). Taigi, tais atvejais kai kyla eismo įvykis, o KET reikalavimus pažeidžia abu eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai, tyrimą atliekantis pareigūnas, ar bylą nagrinėjantis teismas turi išsiaiškinti, kurio vairuotojo padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė (būtinoji) padarinių (eismo įvykio ir sveikatos sutrikdymo) priežastis. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, 2K-228-303/2015). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nustatant asmens kaltę, būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti. Be to, vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015, 2K-325-942/2017). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio priežastis. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime, nesilaikant ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų motyvuotas pirmiau nurodytų teismų praktikoje įtvirtintų aplinkybių vertinimas nepateiktas.
33. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į tai, jog pirmiau šioje nutartyje nurodyti klausimai susiję ir su „Bobcat“ vairuotojo P. M., kuriam administracinio nusižengimo protokolas nesurašytas, galimų KET pažeidimų nustatymu, jo veikos analize ir jos gretinimu su A. Ž. veika, taip pat analize, ar šiuo atveju nustatytina vieno, ar abiejų vairuotojų kaltė dėl eismo įvykio, teismas neturi galimybės šių klausimų išspręsti A. Ž. skundo nagrinėjimo procese. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, kurios gali būti pagrindu spręsti, tiek A. Ž., tiek ir P. M. (kuriam protokolas nesurašytas, o tai daryti teismas nesant protokolo nėra įgaliotas) abipusės, ar vieno iš jų kaltės klausimą, atitinkamai ir administracinės atsakomybės klausimą, taigi, šiuo atveju taikytinos ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos ir nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šio tyrimo metu Institucijos pareigūnas turėtų atlikti įrodymų vertinimą, nutarime išdėstyti jų analizę ir motyvuotai nuspręsti, ar šiuo atveju administracinė atsakomybė taikytina abiem eismo įvykio dalyviams nustačius jų abipusę kaltę, ar vienam, nutarime motyvuotai pasisakius dėl kito asmens galimų KET pažeidimų ir priežastinio ryšio tarp šių galimų pažeidimų ir kilusių padarinių.
34. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu, atitinkamai ir teisėtu, kadangi tyrimas buvo atliktas neišsamiai, o nutarimas iš esmės nemotyvuotas. Dėl šios priežasties Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26775-2020 naikintinas, o byla grąžintina institucijai, priėmusiai nutarimą, tyrimui atlikti.
35. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis, 645 ir 646 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo A. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26775-2020 ir bylą grąžinti tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.