Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nakeda“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 15 d. nutarimą byloje Nr. J50-782/2022/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 675 Eur bauda.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. pareiškėjas nuomojamame valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasistatė ir eksploatavo hidroelektrinę sudarančius statinius (toliau – ir Bartkuškio hidroelektrinė). Departamento Vilniaus valdybos Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcija, 2020 m. gruodžio 2 d. atlikusi Barkuškio hidroelektrinės neplaninį patikrinimą, patikrinimo akte Nr. PA70-107 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 patvirtintų Tvenkinio naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) (toliau – ir Tipinės taisyklės; 2019 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-179) redakcija) priedo „Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdys“ (toliau – ir Tipinių taisyklių priedas) 42.1 punkto pažeidimą. Departamento Vilniaus valdybos Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcija, remdamasi Patikrinimo aktu, 2022 m. kovo 21 d. surašė du protokolus: administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-1032-2022, skirtą UAB „Nakeda“ direktoriui A. N. dėl Tipinių taisyklių priedo 42.1 punkto pažeidimo, bei juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J50-782/2022, skirtą pareiškėjui dėl Tipinių taisyklių priedo 421 punkto pažeidimo. Departamento Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyrius, 2022 m. birželio 15 d. išnagrinėjęs juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą Nr. J50-782/2022, priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 125 straipsnio 1 dalimi, skyrė pareiškėjui 675 Eur baudą;

2.2. Nutarimas priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, suformuotą teismų praktiką ir esminius teisės principus, nes, be kita ko, šiuo atveju nėra teisės pažeidimo sudėties. Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 421 punktų nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir beveik tapačios. Departamentas šias nuostatas laikė tapačiomis, nes, nors anksčiau minėtuose protokoluose pareiškėjui ir pareiškėjo direktoriui yra inkriminuojami skirtingų Tipinių taisyklių priedo punktų pažeidimai, abiejuose protokoluose vartojama ta pati formuluotė: „iki 2020-06-01 nepateikė nuorodos į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis.“ Tačiau, priešingai nei nustatyta Patikrinimo akte, pareiškėjas įvykdė aptariamą reikalavimą, nes jis 2020 m. kovo 11 d. el. paštu išsiuntė Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – ir Agentūra) prisijungimo prie vandens lygių duomenų informaciją, o ir Nutarime pažymėta, kad yra galimybė internete matyti lygį realiu laiku;

2.3. Departamentas Nutarime akcentavo, jog dėl nepakankamų WEB serverio pajėgumų, esant didesniam užklausų skaičiui, duomenų archyvo formavimas užstringa, todėl nuoroda į hidroelektrinės interneto svetainę, kurioje viešai skelbiami vandens lygių duomenys, nėra pateikta. Tokia pozicija prieštarauja Tipinių taisyklių nuostatoms, nes šių taisyklių priedo 421 punkte nėra nurodyta, kokiomis techninėmis (programinėmis) priemonėmis šis reikalavimas turi būti įvykdytas. Manytina, kad hidrotechnikos savininkas yra laisvas pasirinkti, kur internete skelbti vandens lygių duomenis. Šiuo atveju pareiškėjas įgyvendino aptariamą reikalavimą, pasinaudodamas Google debesų kompiuterijos paslauga: pareiškėjas sukūrė paskyrą (duomenys neskelbtini) ir sukonfigūravo ją taip, kad Google Drive talpykloje būtų realiu laiku išsaugomi automatinės vandens lygių matavimo ir registravimo priemonės nustatyti vandens lygių duomenys. Pareiškėjas 2020 m. kovo 11 d. el. paštu išsiuntė Agentūrai informaciją apie tai, kaip prisijungti prie minėtos paskyros. Taigi, pareiškėjas nepadarė jam inkriminuojamo pažeidimo;

2.4. atsižvelgiant į teiginius Nutarime apie nepakankamus WEB serverio pajėgumus, manytina, kad Departamentas per klaidą priėmė administracinį sprendimą dėl kito asmens kitoje hidroelektrinėje galbūt padarytų pažeidimų. Google debesų kompiuterijos paslauga nėra WEB serveris, todėl Google debesų kompiuterijoje negali būti nepakankami WEB serverio pajėgumai;

2.5. priimant Nutarimą, šiurkščiai pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas. Susiklosčiusioje situacijoje Departamentas dėl to paties teisės pažeidimo (minėtuose protokoluose vartojama ta pati formuluotė), kuriuo pažeidžiamos tos pačios vertybės (tinkama aplinkos apsauga), tuo pačiu metu pradėjo dvi atskiras teisines procedūras: administracinio nusižengimo teiseną prieš UAB „Nakeda“ direktorių A. N. (jam skirta administracinė nuobauda jau sumokėta) ir administracinę teiseną prieš pareiškėją. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-77-468/2022, išnagrinėjęs iš esmės analogišką situaciją, nurodė, kad tokiu atveju teisinės pasekmės iš esmės yra taikomos tam pačiam subjektui – juridiniam asmeniui, nes juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus ir, kaip dirbtinai sukurtas subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos. Kadangi pareiškėjo direktorius jau sumokėjo paskirtą nuobaudą, t. y. jis laikomas nubaustu, Departamentas, priimdamas Nutarimą, iš esmės dvigubai nubaudė pareiškėją. Atsakovas turėjo nubausti tik vieną subjektą ir taikyti sankcijas tik pagal vieną iš teisės aktų, t. y. arba Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 269 straipsnio 1 dalį, arba Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalį.