Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. ir E. G. pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, tretieji asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“, antstolė Lina Pužienė, Lindorf Oy filialas, UAB „SB lizingas“ (buvęs UAB „Ūkio banko lizingas“), AB „DNB bankas“, AB SEB bankas, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, antstolis Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-04 nutartimi E. G. ir J. G. iškelta bankroto byla, bankroto administratore skirta UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-10 teismo nutartimi buvo patvirtintas 2016-01-08 E. G. ir J. G. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas (toliau – planas, mokumo atkūrimo planas). Ši nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-26 nutartimi panaikinta ir 2016-02-15 prašymas patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą paliktas nenagrinėtas.2016-07-18 bankroto administratorės įgaliotas asmuo pateikė prašymą patvirtinti J. G. ir E. G. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Prašyme nurodyta, kad bankrutuojantys asmenys planą pakoregavo atsižvelgdami į Klaipėdos apygardos teismo 2016‑05-26 nutartyje nurodytas pastabas, taip pat atsižvelgdami į tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-06 ir 2015-12-02 nutartimis į kreditorių sąrašą įtraukti antstolių Linos Pužienės ir Jono Petriko kreditiniai reikalavimai. Nurodė, kad antrasis kreditorių susirinkimas, įvykęs 2016-07-11 balsų dauguma nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus: dėl fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo iš varžytinių termino, pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį numatomos sumos, bankroto administratoriui nustatytam atlyginimui bei bankroto administravimo išlaidų sąmatai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-08-02 nutartimi prašymo patvirtinti 2016-07-11 patikslintą mokumo atkūrimo planą netenkino. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja niekur nedirba, augina mažametį vaiką, taigi šiems dviem šeimos nariams objektyviai reikalingos mažesnės lėšos aprangai, transportui, pavalgymui ne namie ir kt. Pareiškėjas nurodo, kad važiuoja į darbą, patirdamas išlaidų transportui, tačiau stinga duomenų dėl išlaidų objektyvumo ir ekonomiškumo. Kreditoriams nepagrįstai per didelė atrodo pareiškėjų nurodoma suma ryšio paslaugoms, neaišku ir ką apima vaikų dienpinigių sąvoką, patys ieškovai šių aplinkybių netikslina. Esant visiems šiems neaiškumams, teismas darė išvadą, kad pareiškėjų siūloma kas mėnesį kreditiniams reikalavimams tenkinti 216,31 Eur suma atrodo neproporcingai maža, lyginant su kiekvienam jų šeimos nariui numatoma kas mėnesį pragyvenimui skirti 201,27 Eur suma (bendra 2 506,35 Eur suma), todėl būtina tikslinti ir detalizuoti šią plano dalį.Teismas dėl bankroto administravimo išlaidų sumos pažymėjo, kad patikslintu mokumo atkūrimo planu prašoma patvirtinti net didesnę sumą, nei buvo nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi netinkamu pripažintame 2016-01-08 mokumo atkūrimo plane, o kreditorių pretenzijos išliko tos pačios – jiems trūksta informacijos apie objektyviai patiriamų šioje srityje išlaidų mastą, nematyti, kokius veiksmus bankroto administratorius išties atlieka kiekvieną mėnesį, kad būtų galima preliminariai juos įvertinti 31 Eur suma, neabejojant dėl šių išlaidų pagrįstumo. Teismas pripažino, kad ši plano dalis turi trūkumų, kurie gali ir turi būti pašalinti, pateikiant kreditoriams ir teismui įtikinamus įrodymus, pagrindžiančius realias išlaidas.Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai bute Klaipėdos mieste negyvena, už jį gauti pinigai sudarytų didžiąją dalį lėšų atsiskaityti su kreditoriais, kitų apribojimų ar ekonominio pagrįstumo atidėti šio likvidaus ir brangaus nekilnojamojo turto pardavimą nenurodyta, teismas nepritarė mokumo atkūrimo plano nuostatai parduoti ieškovų nekilnojamąjį turtą ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos ir siūlė ją tikslinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjų bankroto administratorė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-08-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą. Teigia, kad teismas, padaręs išvadą, jog byloje esančių įrodymų nepakanka, nepasiūlė bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus. Pareiškėjų penkių asmenų šeima gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje. Pažymi, kad pareiškėjams priklauso vienintelis gyvenamasis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjai augina tris nepilnamečius vaikus, tad, sudarydami planą, pareiškėjai laikėsi FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų dėl numatomo parduoti turto pardavimo terminų. Be to, bankroto administratorė 2016-07-15 prašyme nurodė, kad pareiškėjai, atsižvelgdami į kreditorių pastabas, 2016-07-14 pateikė bankroto administratorei raštišką sutikimą parduoti turtą iš karto nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo teisme įsiteisėjimo dienos. Apeliantė teigia, kad plane numatytos bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos, realiai atspindinčios bankroto procese atliekamus darbus, pareiškėjai turi 9 kreditorius. Teismas visiškai nevertino administratorės išvadoje ir prašyme patvirtinti planą pateiktų argumentų, pagrindžiančių bankroto proceso administravimo išlaidų dydžius. Be to, teismas nevertino kreditoriaus AB SEB banko, turinčio lemiamą balsą (75,05 proc.), nesutikimo su planu priežasčių atitikties tikrovei, mano, kad iš prieštaringų, besikeičiančių šio kreditoriaus siūlymų akivaizdus šio kreditoriaus piktnaudžiavimas savo padėtimi bei proceso vilkinimas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Viena bankrutuojančio fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-01-08 įvyko pirmasis pareiškėjų kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai, turintys 91,14 proc. teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų, nepritarė plano projektui. Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-26 nutartimi, nustačius, kad nesilaikyta plano tikslinimo procedūros, panaikinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016‑03‑10 nutartis, kuria buvo patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, ir klausimas išspręstas iš esmės – prašymas patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planas paliktas nenagrinėtas. 2016‑07-11 įvyko antrasis pareiškėjų kreditorių susirinkimas. Jame kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 88,71 proc. proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, nepritarė patikslintam plano mokumo atkūrimo projektui. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti patikslintą bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano projektą, kuriam kreditoriai nepritarė.Antrajame kreditorių susirinkime, vykusiame 2016-07-11, kreditorius Lindorff Oy filialas (0,52 proc. reikalavimų) pritarė plano projektui, kreditoriai UAB „Būsto paskolų draudimas“ (4,40 proc. reikalavimų), AB DNB bankas (9,26 proc. reikalavimų) ir AB SEB bankas (75,05 proc. reikalavimų) dėl plano projekto išreikštose pastabose nesutiko su plano dalimis dėl bankrutuojančių fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams skirtinų lėšų, bankroto administravimo išlaidų dydžio, nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos (t. 5, b. l. 105, 107-113, 115-116).Mokumo atkūrimo planui keliamus reikalavimus ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, kad kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui; tuo tarpu, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Tokiais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Numatant galimybę teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl anksčiau paminėtų priežasčių, siekiama apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą.Kreditoriai UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB DNB bankas 2016-07-11 vykusiame kreditorių susirinkime išreiškė pastabas dėl pareiškėjų būtiniesiems poreikiams plane numatytos sumos, jos sudedamųjų dalių dydžių, pagrįstumo. Kreditorius AB DNB bankas pastabose nurodė, kad ši suma turėtų būti ne didesnė nei 2 000 Eur. FABĮ nedetalizuoja, kokios yra būtinosios bankrutuojančio asmens išlaidos, t. y. kiekvienu atveju jos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas akcentavo kreditoriams kylančius neaiškumus dėl pareiškėjų nurodomos sumos sudėtinių dalių (ryšio paslaugoms, vaikų dienpinigių) dydžio pagrindimo, tačiau iš esmės netyrė ir nevertino pareiškėjų nurodytų būtinųjų išlaidų dydžio realumo ir pagrįstumo, nesiaiškinta ir ar nepasikeitė pareiškėjų pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytos aplinkybės dėl būsto nuomos mokesčio kompensacijos. Taip pat neišsiaiškintas minėtų kreditorių pastabų pagrįstumas, kreditorių nurodomos sumos pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti pakankamumas. Pradiniame kreditoriams pateiktame pareiškėjų mokumo atkūrimo plane pareiškėjų būtiniesiems poreikiams buvo nurodyta 2 837,53 Eur (2 036,35 svarų) reikalingų lėšų suma, patikslintame pareiškėjų mokumo atkūrimo plane ši suma sumažinta iki 2 506,35 Eur (1 983,98 svarų). Patikslintame mokumo atkūrimo plane pareiškėjai numatė ilgesnį bankroto procedūros terminą. Be to, kreditorių reikalavimams tenkinti skirtina suma nuo 90 Eur (64,58 svarų, remiantis šiame plane nurodant sumas taikytu valiutų kursų santykiu – 0,7176) patikslintame plane padidinta iki 216,31 Eur (171,22 svarų, remiantis šiame plane nurodytu valiutų kursų santykiu – 0,79158). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal šiuo aspektu kreditoriaus AB SEB banko dėl patikslinto plano pareikštas pastabas, sietas ir su pastabomis dėl administravimo išlaidų dydžio, siūlyta kreditorių reikalavimams tenkinti skirti 229,21 Eur. Taip pat pastebėtina, kad šio kreditoriaus 2016-01-08 kreditorių susirinkime nurodytose pastabose išreikšta pozicija dėl 150 Eur sumos kreditorių reikalavimas tenkinti. FABĮ 8 straipsnio 6 dalis numato, kad FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas priima nutartį dėl plano žodinio proceso tvarka. Šis reglamentavimas sudaro galimybę visapusiškai išsiaiškinti kreditorių nepritarimo priežastis bei įvertinti pareiškėjų pastangas pataisyti planą. Šiuo atveju bankroto administratorė ir pareiškėjai byloje pareiškė prašymus klausimą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Pažymėtina, kad nors įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais, tačiau teismas gali pareikalauti juos pateikti (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Anksčiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas, vertindamas kreditorių pastabas ir jų svarumą, nevertino. Taip pat, priimdamas skundžiamą nutartį ir konstatavęs, jog yra neaiškumų dėl pareiškėjų nurodomų aplinkybių bei abejonių dėl kreditorių reikalavimams tenkinti liekančios sumos proporcingumo, teismas nepasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus šioms aplinkybėms dėl kreditorių pastabų svarumo išsiaiškinti.FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas reikalavimas plane nurodyti bankroto administravimo išlaidų sumą ir jos pagrindimą. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad teismui tvirtinti pateiktame bankrutuojančių pareiškėjų patikslintame plano projekte patikslinta ir plano dalis dėl administravimo išlaidų sumos ir jos pagrindimo.Plano projekte aptarta bankroto administravimo išlaidų suma, kaip tai numatyta FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje, ir pateiktas jos pagrindimas: išlaidos bankroto procedūroms atlikti per mėnesį 31 Eur (per visą 60 mėn. bankroto procesą 1 860 Eur) plius mokesčiai ir plius 4 proc. turto pardavimo išlaidos, kurių suma paaiškės tik turtą pardavus ar perdavus jį įkaito turėtojui, taip pat administratoriaus atlyginimas per vieną mėnesį 31,90 Eur (per visą 60 mėn. bankroto procesą 1 914 Eur). Taip pat pateikta šių išlaidų detalizacija.Pareiškėjų kreditoriai išreiškė pastabas dėl administravimo išlaidų dydžių. Administravimo išlaidų suma kiekvienai bylai turėtų būti nustatoma individualiai, atsižvelgus į konkrečius byloje atliekamus administravimo veiksmus, bankroto administravimo išlaidos, administratoriaus atlyginimas turi būti pagrįstas, atitikti jo vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ši plano dalis turi trūkumu ir jie gali būti pašalinami pateikiant įrodymus, pagrindžiančius realias išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kreditorių pastabų pagrįstumo, administravimo išlaidų sąmatos dedamųjų dalių, jų pagrįstumo, neanalizavo, nevertinto, ar mokumo atkūrimo plane numatytos bankroto administravimo išlaidos yra nustatytos atsižvelgiant į administravimo išlaidų dydį lemiančias aplinkybes, konkrečioje byloje bankroto administratorės numatomų atlikti veiksmų kiekį ir sudėtingumą.Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad kreditoriams nepriimtina ir plano nuostata parduoti ieškovų nekilnojamąjį turtą ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos. Apeliantė nurodo, kad šioje plano dalyje buvo remtasi FABĮ 28 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, kadangi bankrutuojantiems asmenims priklauso vienintelis gyvenamasis būstas ir pareiškėjai augina tris nepilnamečius vaikus. Kita vertus, nustatyta, kad bankroto administratorės 2016-07-15 prašyme dėl patikslinto plano projekto patvirtinimo šiuo aspektu nurodyta, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys, atsižvelgdami į kreditorių 2006-07-11 susirinkime pateiktas pastabas, 2016-07-14 pateikė bankroto administratorei raštišką sutikimą parduoti turtą iš karto nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo teisme įsiteisėjimo dienos. Skundžiamoje nutartyje šios administratorės nurodytos faktinės aplinkybės neįvertinos. Pažymėtina, kad FABĮ numato galimybę kreditorių susirinkime svarstyti ir patvirtinto plano pakeitimus (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).Atsižvelgdamas į tai, kad fizinio asmens bankroto byloje, spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo visapusiškai ištirti ir įvertini priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems mokumo atkūrimo plano reikalavimams, o nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės šiam klausimui teisingai išspręsti, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas perduoti klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo J. G. ir E. G. bankroto byloje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-08-02 nutartį panaikinti ir perduoti bankroto administratorės prašymą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų J. G. ir E. G. mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.