- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- 2-92-674/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00527-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje
- Trečiasis asmuo
- E. B.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. G., dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašo apie jų (duomenys neskelbtini) Šiluvos Švč. M. M. gimimo parapijoje sudarytą santuoką, panaikinomo ir kitų su santuokos nutraukimu civilinių teisinių pasekmių, ir pagal atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei I. G., dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų , institucija teikianti išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje, trečiasis asmuo E. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. G. pareiškė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, po to pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašą Nr. 101 apie jų (duomenys neskelbtini) Šiluvos Švč. M. M. gimimo parapijoje sudarytą santuoką; priteisti ieškovei iš A. G. 3000 Eurų neturtinę žalą; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti dabartinę pavardę – G.; nustatyti jų nepilnametės dukters N. G., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti šią bendravimo tvarką atsakovo A. G. su nepilnamete dukra N. G.: nustatyti ribotą bendravimą iki dukrai sukaks ketveri metukai, t.y., kad atsakovas bendrauja su dukra, atvykdamas pas ją kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) jos gyvenamojoje vietoje, bet be teisės jos išsivežti su savimi. Dukrai N. sulaukus ketverių metų, teismo prašo nustatyti šią bendravimą tvarką su tėvu A. G.: 1) kas antrą savaitgalį - nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. dukra N. bendrauja su jos tėvu A. G. su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus, 2) kiekvienų metų Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną ir Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki 20 val. dukra N. bendrauja su jos tėvu A. G. su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi, 3) dukters N. gimtadienį, t.y. (duomenys neskelbtini), švęsti kartu su jos tėvu A. G. lyginiais metais, su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi, 4) kiekvienų metų vasaros atostogų metu po 14 dienų iš eilės birželio mėnesį, 14 dienų iš eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iš eilės rugpjūčio mėnesį (pagal šalių galimybes ir atsižvelgiant į vaiko norą), dukra N. praleidžia su jos tėvu A. G., 5) nustatyti, kad dukters N. tėvas A. G. visą kitą laiką turi teisę neribotai bendrauti su dukra telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į dukters dienos režimą bei užimtumą, vaiko interesus; priteisti iš atsakovo A. G. materialinį išlaikymą jų nepilnametei dukrai N. G. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymą pavesti uzufrukto teise valdyti ieškovei, išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos; priteisti iš atsakovo A. G. išlaikymo dukrai N. G. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio, t.y. už 12 mėnesių viso 3000 Eur; automobilį SEAT LEON, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe; priteisti ieškovei iš atsakovo A. G. bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje.
2. Atsakovas A. G. pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriais prašo santuoką, sudarytą tarp A. G. ir I. G. (duomenys neskelbtini) Šiluvos Švč. M. M. gimimo parapijoje, patvirtintą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje įrašu Nr. 101, nutraukti dėl sutuoktinės I. G. kaltės; po santuokos nutraukimo A. G. palikti G. pavardę, o I. G. - kokią ji pageidaus; vaiko N. G. gyvenamą vietą nustatyti kartu su motina I. G.; priteisti iš A. G. išlaikymą vaikui N. G. periodinėmis piniginėmis išmokomis 120 Eur dydžio, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki duktė sulauks pilnametystės; pavesti lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai I. G.; nustatyti tokią bendravimo tvarką atsakovo A. G. su nepilnamete dukra N. G., gimusia (duomenys neskelbtini): 1) iki dukrai sueis treji metai: kiekvieno mėnesio 2 ir 4 šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. tėvui pasiimant dukterį su savimi ir bendrajant iki 18 val. tėvo pasirinktose vietose, nestebint ir nedalyvaujant vaiko motinai ar kitam jos giminaičiui, o dukrai sulaukus trejų metų – kiekvieno mėnesio 2 ir 4 penktadienį nuo 18 val. iki sekmadienio 18 val. galint dukrą pasiimti su savimi, o po bendravimo pristatyti ją atgal į jos gyvenamąją vietą; 2) kiekvienų metų Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną ir Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki 20 val. dukra N. bendrauja su jos tėvu A. G. su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi, 3) dukters N. gimtadienį, t.y. spalio 17 d., švęsti kartu su jos tėvu A. G. lyginiais metais, su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi; 4) kiekvienų metų vasaros atostogų metu po 14 dienų iš eilės birželio mėnesį, 14 dienų iš eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iš eilės rugpjūčio mėnesį (pagal šalių galimybes ir atsižvelgiant į vaiko norą), dukra N. praleidžia su jos tėvu A. G., 5) nustatyti, kad jos tėvas A. G. visą kitą laiką turi teise neribotai bendrauti su dukra telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į dukters dienos režimą bei užimtumą, vaiko interesus; santuokos metu įgytą turtą padalinti: automobilį VOLVO V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. laidos, 4000,00 Eur vertės asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti I. G., priteisti iš I. G. 2000,00 Eur kompensaciją A. G. už I. G. atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; įpareigoti I. G. ir A. G. solidariai gražinti E. B. 3000,00 Eur skolą; priteisti iš I. G. A. G. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; po santuokos nutraukimo neprašo, kad jam I. G. teiktų išlaikymą ir jis jai taip pat išlaikymo neteiks.
3. Ieškovė paaiškino, kad ji su A. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiluvos Švč. M. M. gimimo parapijoje, o (duomenys neskelbtini) jų santuoka buvo įregistruota Raseinių rajono savivaldybės administracijos skyriuje. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra N. G.. Po dukters gimimo jų santuokinis gyvenimas pašlijo: ieškovė viena rūpinosi dukra, nuolatos buvo išvargusi, atsakovas praktiškai visiškai nepadėdavo. Be to vis stipriau jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Šią priklausomybę atsakovas tebeturi ir tai iš esmės sugriovė jų santuoką. Nebeturėdama jėgų taip gyventi, ji atvyko gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ten ir gyvena, o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Tai yra gyvena atskirai, atsakovas aplanko dukrą, bet retai. Jų tarpusavio santykiai įtempti. Atsakovas reikalauja, kad ji dukrą pasimatyti atvežtų į (duomenys neskelbtini), o jam nereiktų važiuoti. Be to pradėjo reikšti pretenzijas, kad atims dukrą. Mano, kad atsakovas nenori išsaugoti jų santuokos, kad jis ir nenori gyventi santuokoje. Jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas tik dėl atsakovo elgesio, nes jis neišlaikė šeimos materialiai, piktnaudžiavo svaigalais, po svaigalų pavartojimo pasireikšdavo fizinis smurtas, jis stumdydavo ją, norėdavo apsvaigęs imti dukrą, ji neleisdavo. Nurodė, kad atsakovas priklausomas nuo savo mamos, juos jungę dvasiniai ryšiai nutrūko visiškai, faktiniai santuokiniai ryšiai nutrūko taip pat. Sudarydama santuoką su atsakovu A. G. ieškovė tikėjo santuoka, sutuoktinių lojalumu, pagarba vienas kitam, rūpinimusi vienas kitu. Tačiau atsakovas elgėsi taip, kad sudaužė visus jos lūkesčius. Atsakovo elgesys teisės ir moralės požiūriu nepriimtinas, todėl ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 3000 Eurų neturtinę žalą. Po santuokos nutraukimo prašo jai palikti G. pavardę. Į tai, kad galimai ji yra neištikima paaiškino, kad ji turi draugą, kuris jai padeda, tačiau jie kartu negyvena.
4. Ieškovė dukters gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja. Dukrą ji auginą nuo pat gimimo, labai ją myli ir ji labai prisirišusi prie mamos. Ji žino visus dukros poreikius, jos rėžimą. Dukra gimė neišnešiota, jai nustatyta širdies yda, todėl jai reikalingas padidintas rūpestis ir dėmesys. Pas gydytoją iki karantino važiuodavo kas pusmetį. Jos gyvena pas ieškovės tėvus, kur yra geros gyvenimo sąlygos. Jos tėvai padeda auginti dukrą, anūkę labai myli. Kadangi tarp jos ir atsakovo A. G. pavyko rasti kompromisą ir nusistatė kartu bendravimo su dukra tvarką, tai ją prašo ir patvirtinti.
5. Ieškovė su atsakovu atskirai gyvena nuo 2018 m. birželio mėnesio. Atsakovas dukrai materialinį išlaikymą teikia savo nuožiūra ir epizodiškai, todėl prašo priteisti išlaikymą, kad jis būtų pastovus. Jų nepilnametei dukrai N. į mėnesį reikalingos šios išlaidos: maistui - 150 eurų, drabužėliams - 150 eurų; pampersams ir higienos reikmėms - 100 eurų; vitaminams, vaistams, vizitams pas gydytojus - 100 eurų; žaislams, vystymuisi - 50 Eurų, tai yra viso 550 eurų. Ieškovė yra vaiko auginimo atostogose, jos mėnesio pajamos yra 214,32 Eur. Be to ji dar mokosi Kauno kolegijoje, todėl finansiškai nuolatos padeda tėvai, jie suteikė būstą, kurį pilnai išlaiko, perka jų dukrai būtiniausius daiktus. Dėl dukrai nustatytos širdies ydos reikia kas pusmetį vykti pas gydytojus tikrintis, tam reikalingos papildomos išlaidos. Atsakovas A. G. dirba dantų techniku, turi pastovias pajamas, todėl turi galimybę teikti jų dukrai reikalingą ir tinkamą materialinį išlaikymą. Prašo priteisti iš atsakovo A. G. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai N. G. po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Išlaikymą pavesti uzufrukto teise valdyti ieškovei. Paaiškino, kad kai patiekus ieškinį buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir N. G. priteistas laikinas materialinis išlaikymas po 250 Eur per mėnesį, nuo tada atsakovas sistemingai moka pinigus, kuriuos perveda jai į sąskaitą. Taip pat prašo priteisti įsiskolinimą nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio 3000 Eur.
6. Paaiškino, kad santuokoje įgyto turto neturi, todėl ir neturi ką dalintis. Automobilį Seat Leon ji įsigijo iki santuokos ir tai yra jos asmeninė nuosavybė. Taip pat turėjo santuokoje įgytą automobilį Volvo V50, tačiau šis automobilis parduotas. Ji sutinka A. G. kompensuoti 1000 Eur, nes automobilis buvo parduotas už 2 000 Eur. Ieškovės žiniomis kreditorių neturi. Ji žino, kad buvo skolinęsi iš vyro močiutės B. 2000 Eur, tačiau dar iki teisminio proceso skola buvo grąžinta. Konkrečios datos iki kada bus grąžinta skola nebuvo sutarta. Tačiau A. G. uždirbęs pinigų vis pervesdavo močiutei ir jau visą sumą grąžino. Už tuos skolintus pinigus pirko Volvo už 3 700 Eur. Likusius 1 700 Eur automobilio pirkimui skolino atsakovo mama K., tačiau niekada skolos grąžinti neprašė. Ji laiko, kad jokių skolų nėturi.
Šalies argumentai
7. Atsakovas A. G. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, ieškinį prašo tenkinti iš dalies. Pripažįsta, kad santuokos pradžioje su ieškove tarpusavio santykiai buvo geri, mylėjo vienas kitą, kūrė gražius planus ateičiai. Tačiau taip buvo tik pirmaisiais santuokinio gyvenimo mėnesiais. Jis pripažįsta, kad jam tada nerūpėjo santuoka, rūpinosi savo reikalais, vartojo alkoholį. Dabar jau supranta, tačiau niekam to nebereikia. Jis sutinka, kad padarė moralinę žalą I. G. dėl santuokos iširimo , tačiau jam atrodo, kad 3000 Eur suma yra perv didelė. Galėtų sumokėti 1 500 Eur. Neturtinės žalos atlyginimo. Santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Tačiau už skolintus pinigus buvo įgiję automobilį VOLVO V50, 2009 m. laidos. Automobilis nupirktas 2018 m. lapkričio 24 d., 2000,00 Eur paskolino jo močiutė E. B., o 1000,00 Eur paskolino jo mama K.. Močiutei skolą yra atidavusi jo mama, jis pats yra močiutei grąžinęs 400,00 eurų skolos. Jis nelabai išsiaiškino, kaip ten buvo , kad mama atlygino močiutei už juos skolą. Tačiau jei kokia skola yra likusi, jis pats atlygins močiutei skolą , iš ieškovės jis nereikalauja skolos grąžinimo. Daugiau kreditorių nėra. Kilnojamas turtas pasidalintas pradėjus gyventi atskirai. Abu yra veiksnūs ir darbingi, todėl nei jis prašo sau išlaikymo, nei teiks sutuoktinei išlaikymą. Vaikui prašomo 250 Eur išlaikymui teikti negali, nes jo materialinė padėtis bloga, jis gauna atlyginimoą 240 Eur. Kokio išlaikymo reiktų vaikui per mėnesį net neįsivaizduoja, galbūt apie 500 Eur. Jis Sutinka mokėti po 200 Eur per mėnesį materialinio išlaikymo dukrai. Taip pat nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu. Nurodė, kad išlaikymą vaikui teikė , tiktai konkrečiai negali nurodyti kokias sumas ir kada yra davęs, per mėnesį duodavo apie 100 Eur. Jis yra dantų technikas, iš pradžių dirbo pas R. V., pas kurį atliko praktiką, jis iš dalies jam mokėjo atlyginimą. Dabar dirba Kaune, darbą gauna iš kitų odontolų. Turi susipirkęs dar iki santuokos techniką dantų gamybai, dirba pas tėvą, kuris taip pat yra dantų technikas. Jis turi įsiforminęs individualią veiklą. Atėjus Kovid 19 viruso pandemijai, klientų labai sumažėjo. Jis neprieštarauja, kad automobilis Seat Leon yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir sutinka, kad tai būtų pripažinta jos asmenine nuosavybe. Taip pat santuokoje įgytas automobilis VOLVO V50, kuris yra šeimos nuosavybė ir priklauso abiems po ½ dalį ir prašo priteisti 1000,00 eurų , t.y. ½ dalį parduotos mašinos kainos.
8. Liudytoja A. J. nurodė, kad ji yra ieškovės mama. Paaiškino, kad tikėjosi, jog jie gyvens gražiai, sutarė. Žino, kad A. neištesėjo žodžio, nemetė gerti, yra ,,nervininkas“, neatsakingas už save, nei savimi, nei vaiku nepasirūpina. Jis nevažiuodavo pas juos, grįždavo tik dukra su vaiku, o A. tą savaitgalį gerdavo. Taip po truputi šeima byrėjo, kol vieną savaitgalį dukra paprašė ją pasiimti, nes daugiau nebegalėjo. Girtas A. buvo pradėjęs ją stumdyti su vaiku ant rankų. Buvo iškviesta policija. Nuo tada dukra su vaiku saugiai gyvena pas juos namuose. Paaiškino, kad labai daug kišdavosi jo mama, A. neturi savo nuomonės.O dukra I. sugeba atstovėti, stengėsi padėti A., ėjo su juo pas psichiatrus, stengėsi išsaugoti šeimą. A. su mama taip pat dažnai konfliktuoja. Mergaitės išlaikymas kainuoja daug. Jie padeda išlaikyti vaiką, I. atiduoda vaikui visus savo pinigus. Jie nemokamai suteikia savo dukraiir anūkui gyvenamą plotą. I. pajamas sudaro dabar vyro mokami alimentai, ji gauna stipendiją ir vaiko pinigus. I. važiuojant kuro užpila senelis, ji maitinasi kartu su tėvais. I. mokosi nemokamoje grupėje, jos mokslus finansuoja tėvai. Žino, kad I. ir A. skolinosi 2000 Eur, kai pirko mašiną. Skolinosi iš A. močiutės B.. Žinojo, kad skola grąžinta.
9. Liudytoja L. K. nurodė, kad ji yra A. mama. Paaiškino, kad sūnus susituokė dar labai menkai pažįstami ir labai greitai atsirado vaikas. Mano, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo pasiruošę santuokai, jog santuoka iširo dėl abiejų nesavarankiškumo. I. dar apsigyvendama kartu žinojo, kad A. eidavo į barus, ilgiau pasilikdavo darbe. Kadangi A. turėjo mažai pinigų, todėl ji kaip motina, rėmė juos finansiškai. Prašė, kad nesitartų su mamom, o problemas spręstų patys. Ji savo problemą mato tame, kad per daug kišosi. Ji neneigia, kad sakė, jog prisiteis pasimatymus su vaiku, nes I. sakė, kad neveš vaikaitės nei pas ją, nei pas A. močiutę, kad galėtų susitikti. Jie neskaičiavo pinigų, nupirko mašiną, nes turima mašina nebuvo stabili. I. į tą nupirktą mašiną neleido lipti, nes galėjo lipti tik I. ir jos tėvai. Apie skolą mano, kad turi žinoti patys. B. skolino du tūkstančius, ji yra pirmas kreditorius. Ji atidavė savo mamai B. 2 000 Eur, kai jai reikėjo pinigų kapams tvarkyti. Ji laiko, kad vaikai B. pinigų neatidavė. Ji galėtų tapti kreditore v šioje bvyloje, tačiau nenori būti kreditore. B. apie teismo posėdžius žino, bet atvykti negali dėl negalios. Jei A. važiuodavo pas dukrą, tai važiuodavo ne vienas, ji visada važiuodavo kartu. Ji pirko mergaitei batelius, rūbelius, vežimėlį, mergaitei tikrai nieko netrūko. Šiai dienai mano, kad sūnus dukters išlaikymui galėtų mokėti ne daugiau 150 Eur, nes daugiau ji nebepadės. Kol kas prisidėti prie anūkės išlaikymo ji nežada, sūnus turi pats suprasti, kad turi išlaikyti vaiką.
10. Trečiasis asmuo E. B. apie teismo posėdį informuota tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
11. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė paaiškino, kad skyriaus specialistai lankėsi ieškovės namuose, bendravo su ieškove ir nepilnamečiu vaiku. Paaiškino, kad ieškovė su dukra gyvena kartu su ieškovės tėvais jiems nuosavybės teise priklausančiame name. Namas renovuotas, su patogumais, ieškovei su dukra skirtas atskiras apie 12 kv. m. kambarys, kuriame yra visi būtiniausi baldai. Namuose švaru ir tvarkinga. I. G. buvo vaiko priežiūros atostogose, mokosi Kauno kolegijoje. Jos pajamos yra vaiko priežiūros išmoka, išmoka vaikui ir gaunama stipendija. Ją materialiai remia tėvai. Atsakovas specialistei nesudarė galimybės apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje. Paaiškino telefonu, kad gyvena jo motinai priklausančiame bute, dirba R. V. individualioje įmonėje. Dukrą lanko motinos gyvenamojoje vietoje, teikia dukrai materialinį išlaikymą. Atsakovo manymu, I. G. yra rūpestinga, gera mama. Mergaitė N. G. ugdoma namuose. Vaiką namuose planuojama auginti iki trejų metų. Įvertinus visas aplinkybes, ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdamas į motinos gebėjimus tenkinti mažametės dukters poreikius, į tai, kad mažametį vaiką ir jo motiną sieja stiprūs emociniai ryšiai, motinos globa yra labai svarbi jos mažamečiui vaikui, vaikas nuo gimimo auga su motina, mano, kad N. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų jos interesus. Taip pat skyriaus manymu atsakovas jaunas ir darbingas, todėl manytina, kad yra pajėgus teikti materialinį išlaikymą dukrai, kuris tenkintų ne tik minimalius jos poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Patikslintas priešieškinys tenkintinas iš dalies.
12. Nustatyta, kad ieškovė I. G. ir atsakovas A. G. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Šiluvos Švč. M. M. gimimo parapijoje, kuri civiline tvarka Raseinių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įregistruota (duomenys neskelbtini) akto įrašo Nr. 101 (1 t., b. l. 9). Šeimoje yra nepilnametis vaikas N. G., gimusi (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 8).
Dėl santuokos nutraukimo
13. Nustatyta, kad šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Ieškovė išėjo ir su dukra gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name nuo 2018 m. birželio mėnesio. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, šeimos materialiai neišlaikė, šalis siejęs dvasinis ryšys nutrūko, atsakovas jos atžvilgiu yra smurtavęs. Atsakovas neprieštarauja, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, neneigė vartojęs alkoholį, mažai skyręs dėmesio šeimai.
14. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalis nurodo, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civiliniame kodekse, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigų esmė tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad atsakovo pažeidimai buvo esminės įtakos šeimos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nusišalindamas nuo šeimos ir neteikdamas jai nei moralinės, nei materialinės paramos atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą visapusiškai rūpintis šeima ir vaiku. Atsakovas nesugebėjo dėl savo gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo ir nepagarbos šeimai išlaikyti santuokinius ryšius. Be to buvo užfiksuotas smurto prieš ieškovę atvejis .Pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. G. kaltės (LR CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
15. Nesant ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, šalims santuoką nutraukiant dėl kito sutuoktinio kaltės, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės turėtos santuokos metu – G., G. (CK 3.69 straipsnis).
Dėl neturinės žalos pritesimo
16. Šioje byloje dėl santuokos nutraukimo konstatuota atsakovo kaltė bei išdėstytas ieškovės reikalavimas priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas su tokia neturtinės žalos suma nesutiko, nors pripažino, kad padarė neturtinę žalą , neneigė, kad nesirūpino šeima, yra piktnaudžiavęs alkoholiu. Atsakovas sutiktų sumokėti 1 500 Eur moralinės žalos.
17. Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė ( CK 6.245-6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
18. Kadangi šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – ieškovė dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, smurto jos atžvilgiu, nesirūpinimo šeima, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, jis kaip sutuoktinis pažeidė savo pareigas, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas.
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta įrodytomis aplinkybes, jog dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio atsakovo elgesio pasekmės, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, t. y. neturtinę žalą. Šią žalą kaip kaltas dėl santuokos iširimo privalo atlyginti atsakovas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes – ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, į atsakovo kaltę dėl žalos padarymo, kuri pasireiškė tyčine forma, į šalių turtinę padėtį, į tai, jog santuoka trūko neilgai. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįsta ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš atsakovo 2 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 1.5 str. 4 d., 3.70 str. 2 d., 6.250 str.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
20. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsniu, 3.174 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų vadovaujantis vaiko interesais.
21. Ieškovė nurodė, kad šeimoje yra vienas nepilnametis vaikas, kuris gyvena kartu su ieškove jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė su dukra turi atskirą kambarį, gyvenimo sąlygos geros ir tinkamos mažamečio vaiko ugdymui ir ugdymuisi. Ieškovę ir vaiką sieja artimas emocinis ryšys, vaikas yra mažo amžiaus, 2020 m. spalio mėnesį sukaks treji metai, mergaitei reikalinga motinos globa ir rūpinimąsis. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė teismo posėdžio metu ir skyriaus išvadoje nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatytas su motina geriausiai atitiktų jo interesus (1 t., b. l. 24-25). Atsakovas neprieštarauja, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas mažametei dukrai augti ir ugdytis (1 t., b. l. 26-27)
22. Esant nustatytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko N. G., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. G. jos gyvenamojoje vietoje.
Dėl bendravimo tvarkos
23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.
24. Nagrinėjamu atveju, šalims pavyko rasti sprendimą ir bendu susitarimu nusistatyti atsakovo A. G. ir nepilnametės dukros N. G. bendravimo tvarką, kuri ir nustatytina.
Dėl nepilnametės dukros materialinio išlaikymo
25. LR CK 3.192 straipsnis numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų interesai yra pirmesni ir jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. LR CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
26. Nustatyta, kad ieškovė yra vaiko auginimo atostogose ir gauna vaiko priežiūros išmoką 214,34 Eur (1 t., b. l. 13). I. G. mokosi Kauno kolegijoje, studijas numatoma baigti 2021 m. birželio 30 d. (1 t., b. l. 16). Atsakovas A. G. dirba R. V. IĮ, ten jo pajamos 215,45 Eur – 2019 m., 240,25 Eur – 2020 m. (b. l. 1 t., 33; 2 t., b. l. 30) Kaip nurodė atsakovas, jis šiuo metu dirba pas tėvą, kuris kaip ir atsakovas yra dantų technikas, turi savo įrangą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi.
27. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo dukrai po 250 Eur per mėnesį. Nurodė, kad dukra turi šiedies ydą, reikalingos papildomos išlaidos. N. G. nustatyta įgimta širdies yda (1 t., b. l. 10-11). Ieškovės paskaičiavimais dukrai per mėnesį reikia 550 Eur. Atsakovas nesutinka mokėti po 250 Eur, nurodė, kad supranta, jog turi padėti išlaikyti savo nepilnametį vaiką, tačiau tokios sumos skirti negali. Sutinka mokėti po 200 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui. Kaip teismo posėdžio metu nurodė iškovė, - atsakovas 250 Eur laikinąjį materialinį išlaikymą dukrai teikia reguliariai.
28. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Ieškovė nedirba, studijuoja, gyvena pas savo tėvus, kuri ją remia finansiškai. Atsakovas dirba, tačiau pajamos minimalios, gyvena jo motinai priklausančiame bute. Nepilnametei N. G. nustatyta įgimta širdies yda, jos poreikiai didesni. Nepateikiama byloje duomenų, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų daugiau išlaikytinių. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų dirbti, jog būtų apribotos jo darbinės galimybės.
29. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Žemesnės instancijos teismas
30. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, turi būti sudaromos tinkamos sąlygos jam vystytis tiek fiziologiškai, tiek socialine prasme. Teismas mano, kad atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, ieškovės prašomas išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra pakankamas ir optimalus kas mėnesį skiriant po 250,00 Eur (indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka), kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė nurodė ir išvadoje pateikta, kad atsakovas jaunas ir darbingas, pajėgus teikti dukrai materialinį išlaikymą, kuris tenkintų ne tik minimalius jos poreikius.
31. Atsakovas dirbantis, jauno amžiaus, darbinės galimybės neapribotos, daugiau išlaikytinių neturi. Be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad darbui yra įsigijęs brangią dantų techniko įrangą, kurią gali panaudoti darbiniams interesams ir, kad įgytų daugiau pajamų. Ieškovė nedirbanti, mokosi, vaikas lieka gyventi su motina, todėl jai ir taip tenka didesnė atsakomybė susijusi su nepilnamečio vaiko priežiūra. Atsalovas turi realią galimybę ieškovės prašomą sumą (250 Eur) skirti savo nepilnametės dukters išlaikymui. Būdamas sąžiningas ir atsakingas už savo vaiką ir jo poreikių tenkinimą, atsakovas turi dėti maksimalias pastangas, kad gautų pajamų ir galėtų teikti materialinį išlaikymą vaikui. Ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina po 250 Eur per mėnesį materialinio išlaikymo. Šioje byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo A. G. priteista po 250 Eur laikino materialinio išlaikymo N. G. iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, išlaikymas priteistinas nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d.
32. Nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei I. G.. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).
33. CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
34. Ieškovė prašė priteisti 3 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio. Atsakovas paaiškino, kad išlaikymą teikė , nors ir nereguliarai ir dukters poreikiai buvo patenkinti. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pirko dukrai daiktų, liudytoja L. K. taip pat nurodė, kad anūkei pirko rūbelius, batukus ir kt. Tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikta. Ieškovė neprieštaravo, kad kartais atsakovas duodavo pinigų dukters išlaikymui.
35. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad minimalią dalį išlaikymo atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio teiskė ir ieškovės prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina iki 2 500 Eur.
Dėl turto padalinimo
36. Lietuvos Respublikos CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo ( LR CK 3.123 str. 1 d.).
37. Šalys nurodė ir iš nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad jos nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo (1 t., b. l. 43), atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių (1 t., b. l. 44). Ieškovės vardu registruotos transporto priemonės Seat Leon valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) įgyta 2015-07-24, ir Volvo V50, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) įgyta 2018-11-24. (1 t., b. l. 46) Ieškovė automobilį Seat Leon prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes jis įgytas iki santuokos sudarymo. Atsakovas tam neprieštarauja. Automobilis Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirktas 2018-11-24 už 3 700 Eur, parduotas 2019-09-21 už 2 000 Eur (1 t., b. l. 61, 119). Atsakovas nurodė, kad šis automobilis parduotas be jo žinios, nors tai buvo šeimos nuosavybė ir jam priklauso ½ dalis. Ieškovė nurodė, kad automobilį Volvo V50, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė. Iš pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad automobilis parduotas už 2 000 Eur.
38. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, civilinėse bylose Nr. 3K-3-430/2011; 3K-3-254-969/2016).
39. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus, tai, kad automobilis Volvo V50, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas santuokos metu, kuris jau parduotas, ieškovė už automobilį gavo 2000,00 eurų , iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1 000 Eur kompensacija už ½ dalį parduoto automobilio Volvo V50.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų ir vienas kito išlaikymo
40. Ieškovė ieškiniu nurodė, kad kreditorių neturi. Jos manymu, atsakovo A. G. močiutei E. B., kuri skolino 2 000 Eur automobilio pirkimui jau yra grąžinti. Teismo posėdžio metu atsakovas A. G. nurodė, kad močiutei skolą yra atidavusi jo mama, be to jis pats yra močiutei grąžinęs 400,00 eurų skolos. Jis nelabai išsiaiškino, kaip ten buvo , kad mama atlygino močiutei už juos skolą. Tačiau jei kokia skola yra likusi, jis pats atlygins močiutei skolą , iš ieškovės jis nereikalauja skolos grąžinimo.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, CPK 266, 383 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
42. Į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta E. B.. Ji atsiliepimo nepateikė. Atsakovas nurodė, kad likusi skolos dalis 1 600 Eur, kurią pats ir grąžins. Neesant ginčo dėl skolos grąžinimo, pripažintina, kad skolą E. B. grąžins atsakovas A. G..
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o kita dalis žyminio mokesčio mokėjimo teismo nutartimi atidėta iki sprendimo priėmimo šioje byloje (1 t., b. l. 7, 120) Taip pat ieškovė patyrė išlaidų advokato pagalbai – 1 950 Eur, tai yra 400 eur už ieškinio paruošimą, 700 Eur už patikslinto ieškinio paruošimą, 600 Eur už atstovavimą teisme, 250 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pateikiami tai patvirtinantys pinigų priėmimo kvitų nuorašai (2 t., b. l. 6, 7-10). Šią sumą ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo. Atskovas už pateiktą priešieškinį sumokėjo 160 Eur žyminio mokesčio, ir taip pat patyrė išlaidų advokatui 700 Eur, pateikiami pinigų priėmimo kvitai (1 t., b. l. 34; 2 t., b. l. 12-13), kuriuos prašo priteisti.
45. Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, šalims priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.
46. Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies. Iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai, kas sudaro 1 618,50 Eur. Iš ieškovės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai, kas sudaro 210 Eur. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 240,00 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93, 96, 99 straipsniais).
47. Teismas patyrė 19,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 16,46 Eur šių išlaidų; iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 3,38 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 385 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Patikslintą priešieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Šiluvos Švč. M. M. gimimo parapijoje tarp I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 101, civilinių teisinių pasekmių pabaigą dėl atsakovo A. G. kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalių pavardės nustatomos : G., G..
Priteisti iš atsakovo A. G. 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ieškovės I. G. naudai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko N. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina I. G. jos gyvenamojoje vietoje.
Patvirtinti šalių bendru sutarimu nusistatytą A. G. ir jo nepilnametės dukters N. G. bendravimo tvarką taip:
,,Nustatyti tokią bendravimo tvarką tėvo A. G. su nepilnamete dukra N. G., gimusia (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)
1. Iki dukrai sueis ketveri metai: kiekvieno mėnesio 2 ir 4 šeštadienį nuo 10 val. iki 12 val. tėvas bendrauja su dukra neutralioje vietoje (parke, vaikų žaidimų kambaryje, pramogų parke) pagal susitarimą, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus. Susitikime kartu dalyvauja vaiko motina I. G.. Dukrą į susitikimą atveža motina.
2. Dukrai sulaukus ketverių metų, nustatyti tokią bendravimo tvarką su tėvu A. G.:
2.1. Kiekvieno mėnesio 2 ir 4 šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio 18 val. dukra N. bendrauja su jos tėvu A. G. jos gyvenamoje vietoje su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus.
2.2. Kiekvienų metų Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną ir Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki 20 val. dukra N. bendrauja su jos tėvu A. G. su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi.
2.3. Dukros N. gimtadienį, t.y. (duomenys neskelbtini) švęsti kartu su jos tėvu A. G. lyginiais metais, su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi.
2.4. Kiekvienų metų vasaros atostogų metu po 14 dienų iš eilės birželio mėnesį, 14 dienų iš eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iš eilės rugpjūčio mėnesį (pagal šalių galimybes ir atsižvelgiant į vaiko norą), dukra N. praleidžia su jos tėvu A. G..
2.5. Nustatyti, kad tėvas A. G. visą kitą laiką turi teise neribotai bendrauti su dukra telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į dukros dienos režimą bei užimtumą, vaiko interesus.“
Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui N. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, mokant nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki vaiko pilnametystės.
Šios sprendimo dalies vykdymas skubus.
Materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti ir tvarkyti vaiko motinai I. G..
Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui N. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėnesio 01 d. iki 2019 m. gegužės mėnesio 28 d.iš viso 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct).
I. G. asmenine nuosavybe pripažinti transporto priemonę, automobilį SEAT LEON, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš I. G. A. G. naudai ½ dalį parduoto automobilio Volvo V50, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės kompensaciją, tai yra 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct).
Finansinį įsipareigojimą E. B. po santuokos nutraukimo vykdo asmeniškai atsakovas A. G..
Priteisti iš A. G. I. G. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 1 618,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniolika eurų 50 ct).
Priteisti iš I. G. A. G. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų 00 ct).
Priteisti iš A. G. 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 16,46 Eur (šešiolika eurų 46 cnt) teismo turėtų pašto išlaidų valstybei, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš I. G. 3,38 Eur (tris eurus 38 cnt) teismo turėtų pašto išlaidų valstybei, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutraukti išlaikymo išieškojimą iš A. G. pagal 2019 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje bhyloje Nr. 2-7717-674/2019 , kuria buvo pritaikyutos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš A. G. laikinas išlaikymas po 250,00 eurų kas mėnesį dukters N. G. išlaikymui.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų.