Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylos perdavimo prokurorui klausimą baudžiamojoje byloje pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo L. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo L. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje. Susipažinus su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad šioje byloje nukentėjusysis J. J. nebuvo informuotas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Šioje byloje įtariamasis L. P. 2019 m. lapkričio 12 d. susipažino su galimybe procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir išreiškė sutikimą dėl to (b. l. 179-181). Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu būtų informuotas nukentėjusysis J. J., ir nėra aiški jo pozicija dėl tokio prokuroro sprendimo. Iš byloje esančių nukentėjusiojo apklausų protokolų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu klausimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu su nukentėjusiuoju aptartas nebuvo (b. l. 53, 57-58). Nors 2019 m. lapkričio 12 d. (tą pačią dieną, kai su galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu buvo supažindintas įtariamasis L. P.) su nukentėjusiuoju buvo susisiekta elektroniniu paštu, tačiau nukentėjusysis buvo tik informuotas apie jo teisę pareikšti civilinį ieškinį, į ką jis atsakė, kad civilinio ieškinio nereikš (b. l. 73). Jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam būtų pranešta apie sprendimą procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, skiltyje „duomenys apie nukentėjusiojo informavimą dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu“ rašoma apie įtariamojo L. P. informavimą apie tokią galimybę, duomenys apie nukentėjusiojo J. J. informavimą nenurodyti, apie nukentėjusįjį parašyta tik tiek, kad jis sutinka gauti procesinius dokumentus el. paštu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju prokuroras baudžiamąją bylą teismui perdavė neįvykdęs savo pareigos pranešti nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Pažymėtina, kad BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta prokuroro pareiga yra imperatyvi, skirta užtikrinti nukentėjusiojo teisę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vadovaujantis BPK 422 straipsnio 1 dalimi, tik kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme ir tuomet baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Nukentėjusysis tokios teisės neturi, tokiu būdu vienintelė procesinė garantija, užtikrinanti nukentėjusiojo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese, yra būtent jo teisė apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Siekiant ištaisyti prokuroro klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis nukentėjusiojo valią, užtikrinti jo teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio šiuo atveju galbūt pageidauja nukentėjusysis ir tikrai įtariamasis. Tokiais savo veiksmais prokuroras savo pareigos vykdymą perkelia teismui nevertindamas kitų proceso dalyvių interesų, nes turės būti rengiamas teismo posėdis, kviečiamos šalys, t. y., nepagrįstai trukdomas proceso dalyvių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų laikas, neracionaliai eikvojamas valstybės lėšos (pvz., reikalingos teisinei pagalbai). Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi BPK XXXI skyriuje numatytos procedūros ir, įvertinus nukentėjusiojo galimybes ateityje ginčyti teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą, proceso šalių teisėtą lūkestį užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą.

BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. BPK 424 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, todėl byla negali būti perduota nagrinėti teisme, o aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas, nėra. Nors tarp BPK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų nenumatyta galimybė teisėjui perduoti bylą prokurorui trūkumams ištaisyti, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 1S-208-891/2018).

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas prokuroro padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris sudaro procesinę kliūtį bylos nagrinėjimui teisme, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga pagal analogiją taikyti BPK 234 straipsnio 2 dalį ir, ja vadovaujantis, perduoti bylą prokurorui, kuris dėl to išlaikys teisę nuspręsti procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 3 dalimi, nustatytinas 1 mėnesio terminas esminiam baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 439 straipsnio 1 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo L. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, perduoti prokurorui, kadangi padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, trukdantis nagrinėti bylą – apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nepranešta nukentėjusiajam J. J..

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.