Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas 14 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo,

kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą, o būtent: jis, 2019 m. liepos 27 d., apie 10.00 val., Dariaus ir Girėno g. 193, Vilniuje, neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, apkaltino J. J. tariama vagyste ir reikalavo grąžinti jam neva pavogtus 20 eurų, o J. J. pareiškus, kad pinigų nevogė, dūrė nukentėjusiajam atsuktuvu į dešinę koją, spyrė ne mažiau trijų kartų į abi kojas, šiais savo veiksmais padarė jam žaizdą dešiniajame kelyje ir odos nubrozdinimus kairiajame kelyje, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukūrė bauginančio pobūdžio situaciją, dėl ko nukentėjusysis J. J. prarado saugumo jausmą bei paėmė nukentėjusiojo J. J. kuprinę 10 eurų vertės, kurioje buvo 10 eurų, šiais veiksmais savavališkai vykdė ginčijamą tariamą savo teisę, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo J. J. teisėms, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis L. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, galimai 2019 m. liepos 27 d., apie 10.00 val. jis savo automobiliu AUDI A3, valst. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Čigonų taborą, esantį Dariaus ir Girėno gatvėje, nes norėjo įsigyti savo vartojimui narkotikų, tačiau narkotikų negavo. Tada išvažiavo ir netoli prie apatinio taboro, šalia kiosko pamatė tris narkomanus – vieną vyrą (kaip dabar supranta – J. J.), jauną moterį ir pagyvenusį vyrą su barzda. Jis (L. P.) jiems pasakė, kad tabore nėra galimybės nusipirkti narkotikų, bet žino kur jų galima gauti. Tada jaunesnis vyras su moterimi davė jam apie 20 eurų, pagyvenęs vyras davė jam apie 18 eurų. Tuos pinigus jis įsidėjo į savo drabužių kišenę. Jaunesnis vyras pasakė, kad juo (L. P.) nepasitiki ir nori važiuoti kartu. Dviese jo (L. P.) automobiliu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, pas čigonus, adreso nežino. Atvažiavus prie namo, kur tikėjosi gauti narkotikų, užėjo į kiemą, bet čigonai jį išvarė, sakė, kad nieko pas juos nėra ir todėl narkotikų negavo. Tada grįžo prie savo automobilio, tas vyras (J. J.) sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jis (L. P.) pasakė, kad čia nieko nėra, tada J. J. paprašė, grąžinti pinigus ir pavežti jį iki viešbučio, kuris yra netoli Čigonų taboro. Jis (L. P.) atidavė J. J. pinigus, o pinigus, kuriuos jam davė senesnis vyras jis norėjo grąžinti savininkui. Tada jie pradėjo važiuoti ir jis (L. P.) prisiminė, kad daiktų dėtuvėje "bardačioke" buvo palikta jo piniginė, kurioje turėjo būti 20 eurų (viena kupiūra). Jis ištraukė savo piniginę ir pamatė, kad pinigų joje nėra. Jis (L. P.) pradėjo šaukti ant to vyro, kad jis pavogė jo pinigus, o šis sakė, kad nieko nevogė. Nors jis (L. P.) pats asmeniškai nematė, kad J. J. būtų pavogęs jo pinigus, bet daugiau nebuvo kam, tik jis galėjo. Jis (L. P.) važiuodamas šaukė, kad jis grąžintų jam pinigus, tada J. J. atidarė dureles ir iššoko iš mašinos. Jis (L. P.) nuvažiavo iki taboro, apvažiavo aplinkui nuo oro uosto pusės ir pamatė, kad tie patys minėti žmonės išėjo iš viršutinio taboro ir eina link apatinio taboro. Jis išlipo iš savo automobilio, pasiėmė du atsuktuvus, kuriuos prieš tai turėjo mašinos durelėse. Vienas atsuktuvas buvo mažas raudonos spalvos, o kitas didesnis, spalvos neatsimena. Buvo supykęs, tuo metu netoliese buvo daugiau narkomanų, jie sakė jam mesti atsuktuvą. Vieną atsuktuvą jis išmetė, o kitą, jei gerai atsimena, mažesnį raudoną, pasiliko rankoje. Priėjo prie to vyro (kaip nurodyta pranešime apie įtarimą – J. J.), buvo supykęs, su atsuktuvu rankoje liepė jam prieiti prie jo. Norėjo atsiimti savo pinigus. Tada J. J. pradėjo bėgti nuo jo, jis vijosi, kelis kartus pakišdamas jam savo koja bandė jį sustabdyti, J. J. tada kelis kartus griuvo, nes jis J. J. pakišo koją, užsimojo ir visai nestipriai dūrė su atsuktuvu, neprisimena kur pataikė. Tada J. J. metė į jį savo kuprinę. Jis (L. P.) paėmė jo kuprinę, atidarė, rado piniginę, kurioje buvo 10 eurų (viena kupiūra). Jis pasiėmė tuos 10 eurų. Tuo metu minėtas vyras pabėgo. Kol jis kraustė tą kuprinę priėjo tas pats senukas, jis paprašė, kad jis (L. P.) jam atiduotų jo pinigus, kuriuos jis anksčiau buvo davęs, jis (L. P.) buvo labai supykęs, tada tas senukas paprašė, kad jam grąžintų bent 6 eurus. Dar jis sakė, kad jis grąžintų ir kuprinę. Jis (L. P.) atidavė senukui 6 eurus. Po to išgirdo, kad atvažiuoja policija, padavė tam senukui kuprinę ir pabėgo. Nubėgo iki savo mašinos, nuvažiavo iki Dariaus ir Girėno gatvėje esančios logistikos, paliko ten savo mašiną, nes neturi teisių, išsigando policijos. Visų minėtų žmonių nepažįsta, nėra jų anksčiau jų matęs. Tą dieną iki įvykio narkotikų jis nepirko ir nevartojo, nebuvo apsvaigęs. Dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu, prašo paskirti bausmę – areštą, ir leisti šią bausmę atlikti savaitgaliais, nes ketina artimiausiu laiku oficialiai įsidarbinti parduotuvėje Maxima (b. l. 95-96, 98-99, 102).

Motyvuojamoji dalis

2019 m. spalio 29 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis L. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (103-106).

Nukentėjusysis J. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. liepos 27 d., apie 10.00 val., jis ėjo kartu su žmona V. J. į Vilniaus čigonų taborą ir pakeliui sutiko kelis kartus matytą asmenį, kuris irgi ėjo į taborą. Jis (J. J.) šio asmens nei vardo, nei pavardės, nei kitų duomenų nežino. Jie ėjo nusipirkti narkotinių medžiagų. Ėjo Metalo gatve. Šalia ,,Čigonų“ sustojimo prie jų privažiavo mėlynos spalvos AUDI automobilis. Automobilį vairavo vyras. Jis buvo vienas. Vyras pasakė, kad tabore narkotinių medžiagų nėra ir jis gali jiems narkotines medžiagas nupirkti. Jis (J. J.) sutiko duoti jam pinigus. Jis (J. J.) atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Jo žmona ir minėtas vyras pasiliko gatvėje. Jis (J. J.) davė 24 eurus vairuotojui, o minėtas iš matymo pažįstamas vyras davė 30 eurų, tačiau minėtas iš matymo pažįstamas vyras kartu su jo žmona pasiliko gatvėje. Vairuotojas pradėjo važiuoti apsisukęs į kitą pusę ir privažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą sustojo. Vairuotojas pasakė, kad jis išliptų iš automobilio, nes nori vienas važiuoti pirkti narkotikus, kad jo (J. J.) niekas nematytų. Jis atsisakė lipti iš automobilio, nes galvojo, kad vairuotojas gali apgauti. Tada vairuotojas išlipo iš automobilio ir nuėjo prie sandėlio, pastovėjo ir grįžo atgal, atsisėdo į automobilį ir pasakė, kad narkotikus nenupirko, atidavė jam 24 eurus. Jis (J. J.) vyrui pasakė, kad jis atiduotų ir minėto iš matymo pažįstamo vyro 30 eurų. Tas davė 25 eurus. Jis (J. J.) pasakė, kad trūksta 5 eurų. Vairuotojas pasakė, kad minėtas vyras davė 25 eurus. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tada vairuotojas atidarė daiktinę, paėmė savo piniginę ir ištraukė iš jo (J. J.) rankų minėtus 25 eurus. Vairuotojas pasakė, kad jo piniginėje trūksta 10 eurų ir kad tai jis (J. J.) iš jo piniginės pavogė minėtus 10 eurų, nors jis (J. J.) iš vis jo piniginės iškart nematė ir jokių pinigų neėmė, pasakė, kad pinigų neėmė. Jis (J. J.) išlipo iš automobilio ir vairuotojas išvažiavo. Jis (J. J.) su savimi turėjo 24 eurus ir 10 eurų savo kuprinėje, kurią laikė rankose, ėjo link Vilniaus čigonų taboro. Jis priėjo Metalo gatvėje prie savo žmonos ir minėto iš matymo pažįstamo vyro ir jie visi nuėjo link taboro. Jis šalia metalo laužo supirktuvės pamatė einantį minėtą vairuotoją. Jis ėjo kartu su 2 vyrais. Jis priėjo prie jo. Jis (J. J.) pamatė, kad jis rankose laiko atsuktuvus. Minėti 2 vyrai stovėjo atokiau, jie jam nieko nesakė ir nedarė. Tas vairuotojas šalia buvusiems rusiškai apsakė, kad jis (J. J.) yra „žiurkė“, taip žargonu vadinami žmonės, vagiantys iš savų. Jis (J. J.) sakė, kad nieko nepavogė. Vairuotojas pradėjo artintis prie jo, todėl jis pradėjo bėgti nuo jo, o šis vytis. Žmona nubėgo kviesti policijos. Minėtas vairuotojas jį (J. J.) pasivijo ir laikydamas atsuktuvą dešinėje rankoje dūrė jam į dešinę koją. Jam skaudėjo. Taip pat jis matė, kad vairuotojas kairėje rankoje laiko mažą atsuktuvą raudona rankena. Jis (J. J.) griuvo ant kelių, po to kėlėsi, tada vairuotojas ne mažiau 3 kartų spyrė jam dešine koja į kairę koją. Jam skaudėjo. Jis kėlėsi ir bandė nuo vairuotojo pabėgti. Jis rankose laikė savo 10 eurų vertės kuprinę, kurios priekinėje kišenėje gulėjo 10 eurų kupiūra. Viskas vyko labai greitai, savo kuprinę jis tuo metu laikė ant vieno peties, kuprinė slydo ir tada tas vyras ją sugavo ore ir ją pasiėmė. Kai jis ištraukė kuprinę, jis (J. J.) buvo išsigandęs ir pradėjo bėgti į kitą pusę nuo vairuotojo. Bėgdamas matė, kaip minėtas vyras toje pačioje vietoje atidarė jo kuprinę. Tada jis pamatė, kad važiuoja policija. Jis pribėgo prie policijos ir bendravo su policijos pareigūnais. Tada minėtas iš matymo pažįstamas vyras, kuris vairuotojui buvo davęs 30 eurų, atnešė jam kuprinę ir pasakė, kad matė, kaip vairuotojas iš jo kuprinės, atidaręs priekinę kišenę, ištraukė 10 eurų ir pasišalino. Tada jis kartu su policijos pareigūnais išvažiavo. Kur nuėjo minėtas iš matymo pažįstamas vyras, kuris atnešė kuprinę, jis nežino. Atvažiavo medikai ir jį apžiūrėjo. Jis į ligoninę nevažiavo. Kuprinę vertina 10 eurų, kadangi jam kuprinę gražino, o pagrobė tik joje buvusius 10 eurų, todėl jam padaryta 10 eurų turtinė žala. Po to policijos pareigūnai rado minėtą vairuotojo AUDI automobilį. Jis vairuotoją atpažinti galės. Atsuktuvas, kuriuo jam dūrė, apie 40 cm ilgio, rankena plastikinė balta. Kitas atsuktuvas buvo apie 7 cm ilgio, rankena plastikinė raudona.

Taip pat nori papildomai parodyti, kad dar iki šio įvykio, kai AUDI vairuotojas paėmė iš jo su žmoną ir to pagyvenusio vyro pinigus narkotikams, jis suprato, kad jis nori juos apgauti, todėl važiavo kartu su juo. Atvažiavus iki namo, kur neva jis turėjo gauti narkotikų, vairuotojas jam liepė išlipti iš mašinos, jis vėl suprato, kad jam išlipus tas vairuotojas su jų pinigais tiesiog išvažiuos, todėl nesutiko. Po to tas vairuotojas nuėjo iki kažkokio namo, tiksliau iki jo net nepriėjo, jis (J. J.) jį matė, jis su niekuo nebendravo ir nebuvo susitikęs, labai greitai grįžo, t.y. nuo to kaip išlipo iš savo mašinos ir grįžo atgal nepraėjo nei 1 minutė. Kai jis grįžo į mašiną, pasakė, kad neva čigonai pamatė jį (J. J.) ir nedavė jam narkotikų, nors kaip jau minėjo, jis tikrai su niekuo nebendravo, o nuėjęs iki kažkokių krūmų, sustojo ir iš karto apsisukęs grįžo. Tada jis (J. J.) jam pasakė, kad tas atiduotų pinigus, jo pinigus grąžino, jis juos įsidėjo į savo drabužių kišenę, kai pareikalavo, kad jis grąžintų ir to senuko pinigus, tada jis pasakė, kad pats atiduos, kai jis vis tiek reikalavo, jis staigiai atidarė daiktadėžę, ištraukė iš jo savo piniginę ir pasakė, kad jis iš jos pavogė jo 10 eurų. Jis tam vairuotojui pasakė, kad neėmė jo pinigų, jis tuo metu pradėjo važiuoti, pavadino jį (J. J.) žiurke, daugiau nieko jam nesakė ir pinigų nereikalavo, jis (J. J.) pasakė, kad jis sustotų, tas sustojo, jis išlipo, o vairuotojas iš karto išvažiavo. Mano, kad jis sugalvojo šitą istoriją, kad nereikėtų atidavinėti to senuko pinigų. Jis jei ir būtų žinojęs, kad daiktadėžėje yra piniginė, nebūtų spėjęs jos paimti, nes vairuotojo mašinoje nebuvo labai trumpai. Mano, kad jis apkaltino pinigų vagystę, nes žinojo, kad jis turi pinigų ir nenorėjo grąžinti jam to senuko pinigų. Jau nuo pat pradžių jis jautė, kad vairuotojas nori tuos pinigus pasisavinti. Jau vien tai, kad jis pačioje pradžioje pasakė, kad tabore nėra narkotikų (kas visiškai nelogiška, nors jie ir patikėjo), o jis gali jų gauti, rodo, kad jis nuo pat pradžių tikėjosi išvilioti iš jo pinigus. Civilinio ieškinio nereikš, apsispręs teisme (b. l. 53, 57-58).

2019 m. liepos 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. J. atpažino L. P., kaip asmenį apie kurį jis davė parodymus (b. l. 59-61).

2019 m. spalio 25 d. akistatos protokole užfiksuota, kad į akistatą buvo suvesti įtariamasis L. P. ir nukentėjusysis J. J.. L. P. nurodė, kad J. J. pažįsta kaip tą vyrą, kuris pranešime apie įtarimą įvardintas kaip nukentėjusysis, matė jį įvykio metu pirmą ir paskutinį kartą, tarp jų jokių santykių nėra. J. J. nurodė, kad L. P. pažįsta kaip tą vyrą, kuris jį sužalojo atsuktuvu, sudavė smūgius ir atėmė jo kuprinę ir joje buvusius 10 eurų. Tarp jų santykių nėra, įvykio metu matė jį pirmą kartą.

Paklausus L. P., kokiomis aplinkybėmis jis 2019 m. liepos 27 d. sutiko J. J. ir paprašius įvardinti priežastį, dėl kurios jis prieš J. J. panaudojo fizinį smurtą ir paėmė jo kuprinę bei joje esančius pinigus, L. P. atsakė, kad 2019 m. liepos 27 d., ryte, jis su savo mašina atvažiavo į čigonų taborą Dariaus ir Girėno g., nes norėjo nusipirkti savo vartojimui narkotikų, tačiau narkotikų negavo. Tada išvažiavo ir netoli prie apatinio taboro pamatė priešais sėdintį vyrą (J. J.), moterį ir pagyvenusį vyrą. Jis jiems pasakė, kad tabore nėra narkotikų ir kad jis žino, kur jų galima nusipirkti. Tada J. J. su moterimi jam davė apie 20 eurų, o pagyvenęs vyras jam davė apie 18 eurų. J. J. pasakė, kad nori važiuoti kartu, nes nepasitiki juo. Jie su J. J. dviese L. P. mašina nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g., kur jis, palikęs J. J. priekinėje keleivio sėdynėje, užėjo į kiemą tikėdamasis gauti narkotikų, bet čigonai pasakė, kad nieko pas juos nėra. Tada jis grįžo prie savo mašinos, J. J. pasakė, kad narkotikų nėra, tada J. J. paprašė grąžinti pinigus ir pavežti jį link viešbučio, kuris yra netoli taboro. Jis J. J. atidavė visus jo pinigus, o pinigus, kuriuos jam davė senesnis vyras, jis norėjo grąžinti savininkui. Važiuojant jis prisiminė, kad daiktadėžėje paliko savo piniginę, kurioje buvo jo 20 eurų. Jis ištraukė savo piniginę ir pamatė, kad pinigų joje nėra. Jis pradėjo šaukti ant J. J., kad šis pavogė jo pinigus, o J. J. sakė, kad nepavogė. Jis pats nematė, kaip J. J. vogė jo pinigus, bet daugiau nebuvo kam, tik J. J. galėjo. Jis ant J. J. važiuodamas šaukė, kad grąžintų pinigus, tada J. J. atidarė dureles ir iššoko iš važiuojančios mašinos. Jis nuvažiavo link taboro, netoliese pasistatė mašiną, pasiėmė du atsuktuvus iš mašinos durelių, nes buvo labai supykęs. Pamatė iš viršutinio taboro išeinančius J. J., moterį ir pagyvenusį vyrą. Jis buvo supykęs, netoliese buvo daugiau narkomanų, kurie jam sakė išmesti atsuktuvą. Vieną atsuktuvą jis išmetė, o kitą pasiliko rankoje. Eidamas prie J. J. su atsuktuvu rankoje, liepė jam prieiti, norėjo atsiimti savo pinigus. Tada J. J. pradėjo bėgti nuo jo, o jis pradėjo J. J. vytis, kelis kartus pakišo jam koją, norėjo jį sustabdyti, J. J. tada kelis kartus griuvo, tada jis, norėdamas pagąsdinti, mojuodamas atsuktuvu, nestipriai užkabino jį atsuktuvu, neprisimena, kur jam pataikė. J. J. metė savo kuprinę, o gal ji nukrito, dabar neprisimena. Jis paėmė kuprinę, joje rado J. J. tašytę, o joje 10 eurų, kuriuos jis pasiėmė. Tuo metu J. J. pabėgo. Po to jis kuprinę atidavė pagyvenusiam vyrui, kuris buvo prie jo priėjęs. Taip pat tam pagyvenusiam vyrui atidavė ir jo 6 eurus, nes jo paprašė.

Paklausus J. J., ar jis sutinka su tuo, kas buvo pasakyta, J. J. atsakė, kad nesutinka, ir nurodė, kad minėtą dieną L. P. jam pasakė, kad tabore nėra narkotikų, bet jis žino, kur gauti. Jis su savo žmona L. P. davė 24 eurus, o senesnis vyras jam davė 30 eurų. Jis kartu su L. P. su jo mašina važiavo iki kažkokio namo, L. P. liepė jam išlipti, jis pagalvojo, kad jei išlips, L. P. uvažiuos su jų pinigais, todėl pasiliko mašinoje. L. P. išlipo ir kažkur nuėjo, grįžo atgal ir pasakė, kad nieko negavo. Tada jis pasakė, kad L. P. grąžintų jų pinigus. Jam L. P. grąžino visus jo pinigus, o to senuko pinigų neatidavė. Jis pradėjo reikalauti, kad L. P. grąžintų ir senuko pinigus, tada L. P. pradėjo važiuoti ir atidarė daiktadėžę, iš kurios ištraukė savo piniginę ir pasakė, kad jis (J. J.) iš jos pavogė L. P. 10 eurų. J. J. sakė, kad nevogė, jie žodžiu konfliktavo. L. P. sustabdžius mašiną, jis (J. J.) išlipo ir nuėjo. Po kurio laiko L. P. jį užpuolė su atsuktuvu, sudavė kelis, gal du kartus, jis (J. J.) pradėjo bėgti, jam nuo peties krito kuprinė, L. P. ją paėmė. Po to tą kuprinę atnešė senukas, kuprinėje nebuvo jo 10 eurų.

Paklausus L. P., ar laikydamas rankoje atsuktuvą ir reikalaudamas nukentėjusiojo prieiti prie jo, pasakė jam kokiu tikslu reikalauja prieiti, L. P. atsakė, kad tuo metu buvo labai supykęs, laikydamas rankoje atsuktuvą sakė J. J. „ateik čia“, jei gerai atsimena, nesakė J. J., kad šis grąžintų jam pinigus.

Paklausus J. J., ar jis sutinka su tuo, kas buvo pasakyta, J. J. atsakė, kad sutinka, jei gerai atsimena, L. P. jam pasakė, kad jis ateitų ir dar pavadino jį „krysa“. Jis L. P. sakė, kad nieko iš jo neėmė.

Pasiūlius akistatos dalyviams užduoti vienas kitam klausimus, L. P. pasakė nukentėjusiajam, kad kai jie atvažiavo į aikštelę ir L. P. išlipo iš mašinos ir nuėjo, J. J. turėjo pakankamai laiko pavogti iš jo piniginės pinigus, daugiau nebuvo kam pavogti jo 20 eurų. Į tai nukentėjusysis J. J. atsakė, kad jis neėmė jokių pinigų, net nežinojo, kad daiktadėžėje yra piniginė, o L. P. nebuvo ne daugiau kaip 2 minutes. Jau kai L. P. liepė jam išlipti iš mašinos, jis suprato, kad L. P. nori jį apgauti.

L. P. taip pat paklausė nukentėjusiojo J. J., ar jis, rašydamas pareiškimą, nori, kad L. P. jam atlygintų žalą, į ką J. J. atsakė, kad jis labai išsigando L. P., ten žmonės jam pasakė, kad jam dabar bus galas. Jis labai bijojo L. P., prašė policijos pagalbos, dėl to rašė pareiškimą. Jis nieko iš L. P. nenori ir nieko jam nereikia, jis nori tik ramiai gyventi ir nenori L. P. kenkti (b. l. 62-64).

2019 m. lapkričio 12 d. el. paštu nukentėjusysis J. J. patvirtino, kad jis civilinio ieškinio nereikš (b. l. 73).

Liudytoja V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. liepos 27 d., apie 10.00 val., ji su savo vyru J. J. ėjo į čigonų taborą. Kryžkelėje į žemutinį taborą prie jų priėjo iš matymo pažįstamas senukas, kurio jokių duomenų nežino, jam apie 60 metų, su barzda, pražilęs, jis taip pat vartoja narkotikus, nežino kaip ir kur jį galima surasti. Jie visi trise ėjo į žemutinį taborą kai iš viršutinio taboro atvažiuoja mėlynos spalvos AUDI automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su sudaužytu priekiniu žibintu ir įlenktu galiniu bamperiu. Automobilis sustojo, vairuotojas jiems pasakė, kad tabore nieko nenusipirks, o jis žino kur gauti narkotikų, jis sakė, kad paims narkotikų pas kitus čigonus. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. Kartu buvęs senukas davė AUDI vairuotojui 30 eurų. Matė, kad jis davė 30 eurų po 5 eurus. Jie su vyru turėjo 24 eurus. Jos vyras pats įsėdo į AUDI automobilį, nes pasakė, kad nepažįsta vairuotojo ir nenori jam duoti pinigų, kad šis jų neapgautų. Ji su senuku liko, o AUDI išvažiavo ne į taborą, o į miesto pusę. Po 5 minučių jai paskambino jos vyras grįžo pėsčiomis ir pasakė, kad savo pinigus jis suspėjo atsiimti, o to senuko pinigai liko pas AUDI vairuotoją. Dar vyras sakė, kad tarp jų kilo konfliktas, nes AUDI vairuotojas pasakė, kad jis pavogė iš jo piniginės, kuri buvo mašinos daiktadėžėje, 10 eurų. Tada jie nuėjo į apatinį taborą. Užlipo ant geležinkelio kalniuko ir pamatė, kad kitoje geležinkelio pusėje stovi ta pati mėlyna AUDI, vairuotojo nebuvo. Nuėjo jo ieškoti į miškelį, kai grįžo iš miškelio, pamatė, kad prie geležinkelio bėgių stovi tas pats AUDI vairuotojas ir dar kažkokie du vyrai. AUDI vairuotojas pradėjo bėgti link jų, J. puolė bėgti link metalo supirktuvės, adreso nežino, ji yra tarp viršutinio ir apatinio taboro. Girdėjo, kad J. šaukė, kad nieko iš jo neėmė. Ji nubėgo į apatinį taborą kviesti policijos. Nematė kas įvyko tarp J. ir AUDI vairuotojo. Atvažiavo policija, prie jų priėjo J. J., pasakė, kad AUDI vairuotojas atėmė iš jo kuprinę, kurioje buvo 10 eurų. Tuos pinigus jos vyrui buvo davusi jo mama. Matė, kad jo dešinė koja žemiau kelio sužalota, kraujavo. Vyras sakė, kad AUDI vairuotojas jį sužalojo su atsuktuvu. Jos vyras sakė, kad tas žmogus buvo labai agresyvus, turėjo rankose du atsuktuvus, vos neperpjovė jam su atsuktuvu kaklo. Su policininkais nuėjo link tos vietos kur už bėgių stovėjo AUDI automobilis, tuo metu prie jų priėjo tas pats pažįstamas senukas, jis atnešė jos vyro kuprinę, sakė, kad matė kaip AUDI vairuotojas iš kuprinės ištraukė 10 eurų. AUDI vairuotoją tikrai galėtų atpažinti. Iki šio įvykio ji jo nebuvo mačiusi, kiek žino jos vyras taip pat anksčiau jo nėra matęs. Po šio įvykio daugiau jo sutikusi nebuvo. Jai asmeniškai jokia turtinė, fizinė ir neturtinė žala nepadaryta (b. l. 75-76).

2019 m. rugpjūčio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja V. J. atpažino L. P., kaip asmenį apie kurį ji davė parodymus (b. l. 77-80).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2574/2019 (01) konstatuota, kad J. J. padaryta žaizda ir odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje. Odos nubrozdinimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Apie žaizdos padarymo mechanizmą turimais duomenimis pasisakyti nėra galimybės. Odos nubrozdinimai kairiame kelyje padaryti prieš 1-3 paras, žaizda ir odos nubrozdinimas dešiniame kelyje – prieš 2-12 parų iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydžius, neužsifiksavo (b. l. 86-87).

2019 m. liepos 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu Dariaus ir Girėno g. 193, Vilniuje. Apžiūros metu šalia takelio, vedančio link aptvertos metalo perdirbimo (automobilių laužyno) teritorijos, ant žemės guli atsuktuvas, raudonos spalvos, plastmasine rankena, apie 13,5 cm ilgio. Nuo atsuktuvo buvo paimtas kvapo pėdsakas, o iš aplinkos foninis kvapo pavyzdys (b. l. 24-33).

2019 m. liepos 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas automobilis AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-47).

2019 m. liepos 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis J. J. savanoriškai pateikė kuprinę (b. l. 65-66).

2019 m. liepos 27 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota kuprinės, kurią pateikė nukentėjusysis J. J., apžiūra (b. l. 67-70).

Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės apie laikinai išregistruotos transporto priemonės – automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybę matyti, kad minėtas automobilis šiuo metu priklauso L. P. (b. l. 176-178).

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal BK 289 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad kaltinamojo L. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Kaltinamasis L. P. ir nukentėjusysis J. J., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad įvykio dieną jie su L. P. automobiliu vyko nusipirkti narkotikų savo vartojimui. Kaltinamasis L. P. teigė, kad jam išlipus iš automobilio, grįžęs savo piniginėje, kuri buvo automobilio daiktadėžėje, neberado jam priklausančių 20 eurų, todėl jis J. J. apkaltino šių pinigų vagyste, nes, jo teigimu, daugiau niekas šių pinigų pagrobti negalėjo. Nukentėjusysis J. J., duodamas parodymus, neigė pavogęs minėtus pinigus iš kaltinamojo. Pažymėtina, kad kaltinamojo veikos kvalifikavimui aplinkybė, ar nukentėjusysis J. J. pasisavino kaltinamojo L. P. pinigus reikšmės neturi. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad kaltinamasis L. P., apkaltinęs nukentėjusįjį J. J. minėta vagyste, savo ginčijamą tariamai pažeistą teisę gynė neteisėtai, savavališkai ir nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, o būtent jis, 2019 m. liepos 27 d., apie 10.00 val., Dariaus ir Girėno g. 193, Vilniuje, reikalavo iš nukentėjusiojo J. J. grąžinti jam neva pavogtus 20 eurų, o nukentėjusiajam pareiškus, kad minėtų pinigų nevogė, turėtu atsuktuvu dūrė nukentėjusiajam į dešinę koją bei spyrė ne mažiau trijų kartų į abi kojas, po ko jis paėmė nukentėjusiojo turėtą kuprinę, 10 eurų vertės bei joje buvusius 10 eurų. Kaltinamasis L. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino atlikęs minėtus kaltinamajame akte nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu bei paėmęs jo kuprinę, kurioje rado ir paėmė 10 eurų, šioje dalyje kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai iš esmės sutapo. Kaltinamasis L. P. savo parodymus taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusysis J. J. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino kaltinamąjį L. P., taip pat kaltinamąjį parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino ir liudytoja V. J., kuri, nors pati ir nematė momento, kai L. P. sužalojo J. J., tačiau matė, kaip kaltinamasis nusivijo nukentėjusįjį, kuris tuo metu šaukė, kad nieko iš kaltinamojo neėmė. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinime nurodytus veiksmus atliko būtent L. P..

BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-127/2014, 2K-177/2014, 2K-351/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, didele žala laikytina, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys yra neteisėtas, agresyvus, baustinas ir pan.

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti, kad J. J. dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų buvo padaryta žaizda ir odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje, kurie tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, įvertintina tai, kad iš nukentėjusiojo parodymų bei akistatos protokolo matyti, kad dėl kaltinamojo agresyvaus elgesio ir smurtinių veiksmų nukentėjusiajam J. J. buvo sukelta bauginančio pobūdžio situacija, jis patyrė didelį išgąstį ir baiminosi dėl savo sveikatos bei gyvybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo L. P. veiksmų buvo padaryta didelė žala nukentėjusiojo J. J. teisėms ir teisėtiems interesams. Taigi, tokia kaltinamojo L. P. veika atitinka savavaldžiavimo sudėtį. Kadangi kaltinamasis savavaldžiavo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudodamas fizinę prievartą, tokia kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė jam paskirtą arešto bausmę leisti atlikti savaitgaliais, kadangi artimiausiu metu ketina oficialiai įsidarbinti (b. l. 181), nukentėjusiajam J. J. 2019 m. lapkričio 27 d. pranešimu pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nukentėjusysis šio sprendimo per nustatytą terminą neskundė, civilinį ieškinį pareikšti atsisakė, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekilo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę L. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį L. P. – iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo teistas 14 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, daug kartų baustas administracine tvarka, SODROS duomenimis šiuo metu nedirbantis. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis – 30 parų arešto, yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kaltinamojo prašymo leisti jam paskirtą arešto bausmę atlikti savaitgaliais pažymėtina, kad nuo 2019 m. liepos 6 d. BK nebenumatyta galimybė leisti areštą atlikti poilsio dienomis, todėl šis kaltinamojo prašymas negali būti tenkinamas.

Kaltinamajam L. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kvapo pėdsakas nuo atsuktuvo ir foninio kvapo pėdsakas iš aplinkos, paimti 2019 m. liepos 27 d. įvykio vietos adresu Dariaus ir Girėno g. 193, Vilniuje, apžiūros metu, perduoti saugoti į LP KTC Kinologijos valdybą (b. l. 36-37), bei atsuktuvas, paimtas 2019 m. liepos 27 d. įvykio vietos, adresu Dariaus ir Girėno g. 193, Vilniuje, apžiūros metu, perduotas saugoti į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugyklą pagal 2019 m. lapkričio 4 d. kvitą serija BBB Nr. LS004432 (b. l. 34-35) – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Automobilis AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2019 m. liepos 27 d. kitų objektų apžiūros metu, saugomas aikštelėje adresu Minsko pl. 21, Vilnius, šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui L. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. P. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

L. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kvapo pėdsaką nuo atsuktuvo ir foninio kvapo pėdsaką iš aplinkos, perduotus saugoti į LP KTC Kinologijos valdybą, bei atsuktuvą, perduotą saugoti į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugyklą pagal 2019 m. lapkričio 4 d. kvitą serija BBB Nr. LS004432 – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą 2019 m. liepos 27 d. kitų objektų apžiūros metu, saugomą aikštelėje adresu Minsko pl. 21, Vilnius, šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti savininkui L. P..

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.