- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-1249-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26392-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. ir atsakovės 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, pareikštą atsakovei 424-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – bendrija arba atsakovė) 2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento: III.2 sprendimą: „Bendrijos nariai, norintys gauti viešus dokumentus kopijuotus ar siųstus paštu, apmoka iš anksto už prašomą dokumentų kiekį. Vieno A4 lapo kaina 2 Eur“; III.6 sprendimą: „kaupiamosios sąskaitos neatidaryti. Esant reikalui, bendrijos nariai tikslinius mokėjimus atliks pagal iškilusius poreikius“; IV.2 sprendimą: „bendrijos narys V. R. išrinktas į bendrijos įgaliotinius“ ir V.3 sprendimą: „vienbalsiai išrinkti į bendrijos įgaliotinius D. M.“; IV.3 sprendimą: „kad J. V. tinkamai vadovavo bendrijai nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. vasario 26 d. ir teisėtai gavo apmokėjimą už darbą“ ir V.3 sprendimą „Pasirašyti darbo sutarties nutraukimą nuo 2019 m. vasario mėn. 28 d. pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte su buvusiu bendrijos pirmininku J. V., remiantis jo pateiktu prašymu visuotiniam susirinkimui“.
2. Ieškovė nurodė, kad bendrija 2019 m. vasario 26 d. sušaukė bendrijos narių pakartotinį visuotinį susirinkimą (toliau – susirinkimas), priimant sprendimus, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos ir bendrijos narių teisės. Nurodė, kad bendrijos skelbimų lentoje 2019 m. kovo 13 d. buvo patalpintas susirinkimo protokolas be priedų. Paprašius viso protokolo, bendrijos pirmininkas jo nepateikė. Teigė, kad ši bendrijos nario teisė buvo nuolat pažeidinėjama ir šiuo sprendimu siekiama apriboti bendrijos nario teisę gauti informaciją, toks sprendimas, kaip pažeidžiantis imperatyvias normas, negali būti laikomas teisėtu ir galiojančiu.
3. Ieškovė nurodė, kad susirinkimas negali spręsti – atidaryti ar neatidaryti bendrijos kaupiamosios sąskaitos, kadangi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DGNKPPSBĮ) vienareikšmiškai įpareigoja bendriją turėti kaupiamąją sąskaitą. Taip pat susirinkimas priėmė IV.2 sprendimą ir V.3 sprendimą, t.y. buvo išrinkti du bendrijos įgaliotiniai šiurkščiai pažeidžiant įstatymo nustatytą įgaliotinių išrinkimo tvarką. Įgaliotinių išrinkimo klausimo nebuvo susirinkimo darbotvarkėje – nei iš anksto paskelbtoje, nei patvirtintoje susirinkimo. Atsižvelgiant į tai, kad nesant tokio klausimo susirinkimo darbotvarkėje, šiuo klausimu negalėjo būti priimami sprendimai – įgaliotiniai susirinkime negalėjo būti renkami, pagal paskelbtą darbotvarkę bendrijos nariai sprendžia, ar jiems aktualu dalyvauti susirinkime, ar išreikšti valią iš anksto raštu, priima sprendimą dėl kandidatavimo ir pan. Kadangi išrinkti įgaliotiniai niekam neatstovauja, jų atšaukti nebus įmanoma, t. y. nurodyta įstatymo norma tapo neįgyvendinama. Šiuo atveju 2019 m. vasario 26 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo išrinkti įgaliotiniai, kurie neaišku ką atstovauja ir neaišku pagal kurių bendrijos narių valią kiekvienas iš jų turės balsuoti. Susirinkimo sprendimas dėl tokių įgaliotinių išrinkimo negali būti laikomas teisėtu ir galiojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Susirinkimas priėmė ir V.3 sprendimą, kuriuo nusprendė pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą – paneigti jo res judicata galią. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-286-614/2018 pripažino atsakovės 2016 m. vasario 25 d. pakartotinį visuotinį narių susirinkimą ir jame priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Tarp jų buvo pripažintas negaliojančiu sprendimas bendrijos pirmininku išrinkti J. V.. Susirinkimo priimtas V.3 sprendimas, taip pat negali būti galiojantis, nes teismui pripažinus jo išrinkimą neteisėtu ir negaliojančiu, jis automatiškai neteko šių pareigų ir jokia darbo sutartis su juo negali būti nutraukta nuo 2019 m. vasario mėn. 28 d. – jis nebuvo išrinktas bendrijos pirmininku 2016 m. vasario 25 d. pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime.
5. Susirinkimas priėmė VI sprendimą: „2019 m. sąmata patvirtinta. Bendrijos nariai ir savininkai moka po 166 Eur metinę įmoką. Mokėjimai atliekami 83 Eur iki š. m. kovo 31 d. ir 83 Eur iki š. m. liepos 31 d. arba viską iš karto. Nesumokėjus mokesčių visuotinio susirinkimo terminais skaičiuojamas 0,07 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną“. Susirinkime buvo pristatytas ir svarstytas tik vienas variantas – dėl kito sąmatos projekto nebuvo nei diskutuota, nei dėl jo balsuota. Esant paskelbtiems dviem alternatyviems sprendimų projektams, susirinkime privalėjo būti apsvarstyti abu. To nepadarius, pažeisti bendrijos narių teisėti lūkesčiai. Susirinkimas patvirtino 166 Eur metinę nario įmoką, į kurią yra įskaičiuotos 5024 Eur padarytos išlaidos teismams: 1 200 Eur – 2019 m. ir 3 824 Eur – 2018 m, kurios nebuvo patvirtintos 2018 m. išlaidų sąmatoje. Tokių išlaidų įtraukimas į sąmatą yra neteisėtas ir prieštaraujantis imperatyvioms teisėms normoms. Ieškovė nurodė, kad nesutinka mokėti susirinkimo patvirtintos bendrijos nario įmokos, į kurią įskaičiuotos iš bendrijos (atsakovės) ieškovų (tarp jų – ir ieškovės A. J.) naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, patenkinus ieškovų ieškinį. Susirinkimo VI sprendime taip pat numatyta, kad „nesumokėjus mokesčių visuotinio susirinkimo terminais skaičiuojamas 0,07 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną“. Šis klausimas visiškai nepagrįstai priskirtas prie sąmatos tvirtinimo – delspinigių nustatymo klausimo iš viso nebuvo bendrijos susirinkimo darbotvarkėje, todėl šiuo klausimu negalėjo būti balsuojama. Delspinigiai kaip netesybos gali būti nustatomi įstatymų, sutartimi arba teismo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1dalis). Delspinigiai nėra ir negali būti nustatomi bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu, toks bendrijos sprendimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Be to, nustatytas neįprastai didelis delspinigių dydis – net 0,07 proc. Sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra sutarties šalių susitarimo dalykas, tuo tarpu bendrijos susirinkime nustatytas delspinigių dydis tampa privalomas visiems bendrijos nariams ir visiems jų mokėjimams, nepriklausomai nuo jų sutikimo ar valios.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, arba taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovė šiuo atveju kreipėsi į teismą, neįgyvendinusi bendrijos įstatuose numatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo bendrijoje tvarkos. Pagal bendrijos įstatus ieškovė pirmiausiai privalėjo kreiptis į bendrijos pirmininką. Atsakovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui pripažinti susirinkimo sprendimus negaliojančiais pasibaigė 2019 m. gegužės 26 d., o ieškinys teismui pareikštas tik 2019 m. rugsėjo 6 d. Atsakovės nuomone, ieškinys taip pat yra atmestinas, nes praleistas 3 mėnesių terminas reikšti reikalavimus pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, be to, ieškinys nepagrįstas ir turinio prasme. Atsakovės nuomone, ieškovė nesąžiningai naudojasi savo teisėmis, vengia vykdyti savo įsipareigojimus bendrijai, nepagrįstai ginčija bendrijos susirinkimo sprendimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiais 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą neatidaryti kaupiamosios sąskaitos ir sprendimą, įpareigojantį A. J. mokėti įmokos dalį, kuri teismo priteista pastarajai iš 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos kaip bylinėjimosi išlaidos. Kitą ieškinio dalį atmetė.
8. Teismas sutiko, kad atsakovė pagrįstai argumentavo, jog bendrijos susirinkimas turėjo teisę priimti ir nustatyti 2 Eur už A4 dokumento kopiją tarifą, kurio dydį grindžia popieriaus kaina, bendrijos veiklos sąnauda, asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų tinkamu taikymu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad šis tarifas nustatytas siekiant apsunkinti tik ieškovės teises. Dėl sprendimo – „kaupiamosios sąskaitos neatidaryti. Esant reikalui, bendrijos nariai tikslinius mokėjimus atliks pagal iškilusius poreikius“ ieškovė pagrįstai šį reikalavimą grindė DGNKPPSBĮ 25 straipsnis 3 dalies nuostatomis, kurios numato, kad bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą.
9. Dėl sprendimų - „bendrijos narys V. R. išrinktas į bendrijos įgaliotinius“; „vienbalsiai išrinkti į bendrijos įgaliotinius D. M.“, byloje nėra įrodymų, kad bendrijoje yra nustatyta ir konkretizuota įgaliotinių išrinkimo tvarka ar susiformavusi jų išrinkimo praktika pagal ieškovės nurodomus kriterijus: atstovavimą atskiroms garažo dalims, įgaliotinių išrinkimas atskiruose garažo dalių susirinkimuose. Iš bendrijos įstatytų 41 punkto matyti, kad įgaliotiniai išrenkami visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Teismas konstatavo, kad šie ginčo sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.
10. Dėl sprendimų – „kad J. V. tinkamai vadovavo bendrijai nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. vasario 26 d. (2019 m. kovo 4 d. raštu dėl spausdinimo klaidos pastaroji data pataisyta į 2019 m. vasario 26 d.) ir teisėtai gavo apmokėjimą už darbą“; „Pasirašyti darbo sutarties nutraukimą nuo 2019 m. vasario mėn. 28 d. pagal DK 56 straipsnio 1 d. 4 p. su buvusiu bendrijos pirmininku J. V., remiantis jo pateiktu prašymu visuotiniam susirinkimui“, teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad asmuo bendrijos pirmininku išrinktas neteisėtai ir tai konstatuota teismo, nėra absoliutus pagrindas pripažinti, jog iki tokio konstatavimo ir vėliau, jei buvo daugumos bendrijos narių pritarimas, asmuo neturi teisės gauti atlygį už faktiškai atliktą darbą, kurie įforminti darbo sutartimi (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis).
11. Dėl sprendimo - „2019 m. sąmata patvirtinta. Bendrijos nariai ir savininkai moka po 166 Eur metinę įmoką. Mokėjimai atliekami 83 Eur iki š. m. kovo 31 d. ir 83 Eur iki š. m. liepos 31 d. arba viską iš karto. Nesumokėjus mokesčių visuotinio susirinkimo terminais skaičiuojamas 0,07 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną“ nurodė, kad dauguma balsavo už nurodytą variantą, todėl tikėtina nebuvo prasmės svarstyti kito varianto.
12. Teismo nuomone, negali būti sukuriama tokia situacija, kada asmuo jam priteistas išlaidas turi atlyginti savo sąskaita, t. y. šiuo atveju bendrijos prievolę perkeliant ieškovei įmokos forma. Teismas pripažino negaliojančiomis sprendimo dalis, įpareigojančias ieškovę mokėti įmokos dalį, kuri teismo priteista pastarajai iš bendrijos kaip bylinėjimosi išlaidos (CK 1.5 straipsnis).
13. Dėl delspinigių teisėtumo ir pagrįstumo pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia bendrijoms visuotiniame narių susirinkime spręsti klausimą dėl netesybų taikymo bendrijos nariams, todėl toks sprendimas kaip sandoris yra teisėtas ir CK 6.71 straipsnio 1 dalies prasme. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad sprendimu nustatyti 0,07 proc. dydžio delspinigiai neatitinka protingumo ar sąžiningumo kriterijų, atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią delspinigių dydžio praktiką panašaus pobūdžio prievolėse.
14. Nurodė, kad ieškovės ieškinys teisme gautas 2019 m. rugsėjo 6 d., t. y. praėjus 3 mėnesių ieškinio terminui kreiptis į teismą pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Teismo nuomone, yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes jis praleistas neženkliai, ieškovė bandė ikiteismine tvarka spręsti ginčą, dėl kurio kilo klausimas ir kasacijoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovės ieškinys ir pripažinti šiuos atsakovės 2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento: III.2 sprendimą: „Bendrijos nariai norintys gauti viešus dokumentus kopijuotus ar siųstus paštu, apmoka iš anksto už prašomą dokumentų kiekį. Vieno A4 lapo kaina 2 Eur (du Eur)“; IV.2 sprendimą: „bendrijos narys V. R. išrinktas į bendrijos įgaliotinius“ ir V.3 sprendimą: „vienbalsiai išrinkti į bendrijos įgaliotinius D. M.“; IV.3 sprendimą: „kad J. V. tinkamai vadovavo bendrijai nuo 2016-02-25 iki 2019-02-26 ir teisėtai gavo apmokėjimą už darbą“ ir V.3 sprendimą „Pasirašyti darbo sutarties nutraukimą nuo 2019 m. vasario mėn. 28 d. pagal Darbo Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą su buvusiu bendrijos pirmininku J. V., remiantis jo pateiktu prašymu visuotiniam susirinkimui“; VI sprendimą: „2019 m. sąmata patvirtinta. Bendrijos nariai ir savininkai moka po 166 Eur metinę įmoką. Mokėjimai atliekami 83 Eur iki š. m. kovo 31 d. ir 83 Eur iki š. m. liepos 31 d. arba viską iš karto. Nesumokėjus mokesčių visuotinio susirinkimo terminais skaičiuojamas 0,07 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodė, kad pažeidinėjama ieškovės teisė gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais. Atsakovė nustatydama 2 Eur kainą už prašomos gauti informacijos vieną lapą, siekia kitų tikslų, nei kopijavimo sąnaudų padengimo. Pažymėjo, kad atsakovė nepagrindė, kad 1 lapo kopijos sąnaudos sudaro 2 Eur. Teigė, kad bendrija negali uždirbti iš bendrijos nario teisės gauti informaciją. Atkreipė dėmesį, kad III.2 sprendimas buvo priskirtas 3 darbotvarkės klausimui: „Revizijos komisijos ataskaita už 2018 m.“, tačiau šis klausimas su revizijos ataskaitos tvirtinimu neturi nieko bendro. Klausimas privalėjo būti į susirinkimo darbotvarkę įtrauktas atskiru punktu, kad bendrijos nariai iš anksto galėtų šį klausimą apsvarstyti, jam pasiruošti, parengti alternatyvius pasiūlymus.
17. Dėl IV.2 ir V.3 sprendimu išrinkti įgaliotinius nurodė, kad įgaliotinių išrinkimo klausimo iš viso nebuvo susirinkimo darbotvarkėje – nei iš anksto paskelbtoje, nei patvirtintoje susirinkimo. Šie sprendimai priskirti net dviem atskiriems klausimams: „4. Kiti klausimai“ ir „5. Bendrijos pirmininko rinkimai“. Bendrijos įgaliotiniai turėjo būti renkami atskiruose garažo dalių susirinkimuose, o ne bendrijos narių visuotiniame susirinkime. Tik tų dalių bendrijos nariai galėjo balsuoti už savo įgaliotinius, o ne visi bendrijos nariai visiems išrinkti įgaliotinius. 2019 m. vasario 26 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo išrinkti įgaliotiniai, kurie neaišku ką atstovauja ir neaišku pagal kurių bendrijos narių valią kiekvienas iš jų turės balsuoti.
18. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-286-614/2018 pripažino atsakovės 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2016 m. vasario 25 d. pakartotinį visuotinį narių susirinkimą ir jame priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, tarp jų buvo pripažintas negaliojančiu sprendimas bendrijos pirmininku išrinkti J. V.. Teigė, kad susirinkimas niekaip negalėjo paneigti ar panaikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl jo sprendimas „kad J. V. tinkamai vadovavo bendrijai nuo 2016-02-25 iki 2019-02-26 ir teisėtai gavo apmokėjimą už darbą“ yra niekinis. Paaiškino, kad J. V. ir iki pripažinto negaliojančiu bendrijos sprendimo buvo bendrijos pirmininku, todėl jam turėjo būti žinoma, kokie yra įstatymo reikalavimai bendrijos pirmininko išrinkimui. Jis dalyvavo ir pačiame susirinkime, todėl jam buvo žinoma, kad jis niekaip negali laikyti save išrinktu bendrijos pirmininku, kai iš susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime renkant naują bendrijos primininką, už J. V. balsavo 20 bendrijos narių, prieš – 21. Pažymėjo, kad susirinkimo V.3 sprendimas „Pasirašyti darbo sutarties nutraukimą nuo 2019 m. vasario mėn. 28 d. pagal DK 56 str. 1 d. 4 p. su buvusiu bendrijos pirmininku J. V., remiantis jo pateiktu prašymu visuotiniam susirinkimui“ taip pat negali būti galiojantis, nes teismui pripažinus jo išrinkimą neteisėtu ir negaliojančiu, jis automatiškai neteko šių pareigų ir jokia darbo sutartis su juo negali būti nutraukta.
19. Nurodė, kad susirinkimo sprendimas įtraukti teisminiams ginčams panaudotas lėšas į bendrijos išlaidas prieštarauja DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui. Bendrijos įstatų 12.1 punkte taip pat yra numatytas draudimas naudoti lėšas teisminiams ginčams. Teigė, kad 2 675 Eur išlaidos „pirmininko atleidimas, nutraukus darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 4 p. ir 127 str. 6 p.“ negalėjo būti įtrauktos į sąmatą, nes bendrijos pirmininko išrinkimas buvo pripažintas neteisėtu teismo sprendimu, todėl jis niekaip negalėjo būti atleistas bei negalėjo atsirasti su atleidimu susijusios išlaidos.
20. Dėl nustatytų 0,07 proc. delspinigių pažymėjo, kad nurodytas klausimas visiškai nepagrįstai priskirtas prie sąmatos tvirtinimo. Delspinigių nustatymo klausimo iš viso nebuvo bendrijos susirinkimo darbotvarkėje, todėl šiuo klausimu negalėjo būti balsuojama. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1231-912/2019 nurodė, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas neturi teisės nustatyti visiems nariams delspinigių, kaip civilinės atsakomybės netesybų forma.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priimti teikiamą papildomą įrodymą – 2016 m. kovo 2 d. ieškovės prašymą dėl informacijos pateikimo, kadangi jo pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme.
22. Nurodė, kad bendrijos nario teisė gauti informaciją apie bendrijos veiklą bei valdymo organo pareiga tokią informaciją pateikti negali būti suprantama kaip bendrijos ar jos valdymo organo pareiga tokią informaciją teikti neatlygintinai. Pažymėjo, kad bendrijos revizijos komisija atkreipė bendrijos narių dėmesį, kad dokumentų kopijų parengimo išlaidos yra skaičiuojamos tik tokiu atveju, jeigu bendrijos nariai, turėdami teisę su prašomais dokumentais neatlygintinai susipažinti bendrijos patalpose, dar papildomai prašo ir tokių dokumentų kopijų parengimo. Paaiškino, kad kopijų parengimui objektyviai reikia darbo jėgos, laiko, kadangi dokumentų kopijos yra rengiamos kopijavimo centruose (bendrija neturi nuosavo kopijavimo aparato), o jeigu dokumentų turinyje yra asmens duomenų, tokie dokumentai turi būti nuasmeninti papildomomis techninėmis priemonėmis. Teigė, kad ieškovė bendrijos prašė pateikti didžiulį ir perteklinį kiekį spausdintinės informacijos.
23. Paaiškino, kad susirinkimo, vykusio 2019 m. vasario 26 d. metu, atsakovė negalėjo žinoti, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi bus konstatuotas bendrijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos įgaliotinių rinkimo tvarkos pažeidimas, renkantis bendrijos įgaliotinius. 2019 m. vasario 26 d. susirinkimo metu nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo, draudžiančio bendrijos įgaliotinius rinkti pagal įstatuose nustatytą ir bendrijoje visuomet galiojusią tvarką. Pažymėjo, kad po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties priėmimo išrinkti įgaliotiniai savo funkcijų nevykdė.
24. Dėl IV.3 sprendimo: „kad J. V. tinkamai vadovavo bendrijai nuo 2016-02-25 iki 2019-02-26 ir teisėtai gavo apmokėjimą už darbą“ ir V.3 sprendimo „Pasirašyti darbo sutarties nutraukimą nuo 2019 m. vasario mėn. 28 d. pagal Darbo Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą su buvusiu bendrijos pirmininku J. V., remiantis jo pateiktu prašymu visuotiniam susirinkimui“ nurodė, kad J. V. ginčo laikotarpiu darbo sutarties pagrindu vykdė jam tenkančias bendrijos pirmininko pareigas, jį pirmininku pripažino visi bendrijos nariai įskaitant ir pačią ieškovę, kuri visuose per aptariamą laikotarpį inicijuotuose teisminiuose ginčuose J. V. įvardijo esant pirmininku. Pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 25 d. J. V. buvo perrinktas bendrijos pirmininku. Paaiškino, kad J. V. bendrijos pirmininko pareigose dirbo nuo 2018 m. balandžio 22 d. pagal neterminuotą darbo sutartį, todėl ją nutraukti galėjo bendrijų narių susirinkimas.
25. Nurodė, kad nei vienas ieškovės inicijuotas ginčas nepatenka į DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto minimą sritį – nei vienas ieškovas ieškinys nėra pareikštas bendrijos valdymo organui – bendrijos pirmininkui, o taip pat bei vieno ieškinio reikalavimai nėra laikytini kaip reiškiami „valdymo klausimais“. Visus ieškinius ieškovė reiškia bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, prašydama pripažinti aukščiausio bendrijos organo – visuotinio narių susirinkimo, sprendimus negaliojančiais. Šis klausimas, keliamas ieškovės visuose ginčuose, jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1231-912/2019, kurios teismas pažymėjo, kad „visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias bendrijos organas. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl aukščiausio bendrijos organo ir jo kompetencijai priskirtų sprendimų, bet ne dėl bendrijos primininko (valdymo organo) sprendimų. Dėl to nagrinėjamoje byloje netaikomas DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas.“
26. Pažymėjo, kad ieškovė, kaip ir kiti bendrijos nariai, yra sudariusi tiesioginę pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį su bendrija, kurioje betarpiškai yra įsipareigojusi mokėti bendrijai 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstų įmokų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Skundžiamu susirinkimo sprendimu buvo išdėstytas priminimas, jog bendrijos nariai yra įsipareigoję mokėti netesybas bendrijai sutarčių pagrindu.
Šalies argumentai
27. Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą; netenkinant prašymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo panaikinimo, perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal atmestų ieškinio reikalavimų, sudarančių 81,25 proc. dalį; priteisti atsakovės naudai iš ieškovės visas apeliacinėje instancijoje atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
17.1. pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybes, neskaičiavo ieškinio senaties termino pradžios momento, netgi neįvertino, kiek ieškinio senaties terminas yra praleistas, nepagrįstai, netgi neprašant ieškovei, ieškinio senaties terminą atnaujino;
17.2. pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje klausimą, t. y. nesivadovavo proporciniu ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu, nusižengė tokių išlaidų priteisimą bei paskirstymą reglamentuojančioms teisės normoms – CPK 93, 98 straipsniams.
2. Pažymėjo, jog teismas visiškai nevertino būtent ieškovei keliamų apdairumų ir rūpestingumo reikalavimų, kad nuolatinei teismų dalyvei, besinaudojančiai kvalifikuota teisine pagalba, keliami ženkliai griežtesni ieškinio senaties termino laikymosi reikalavimai. Teismas klaidingai traktavo, esą ieškovės atstovas 2020 m. sausio 28 d. posėdyje prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Atsakovės turimais duomenimis, tokios prašymo nei ieškovė, nei jo atstovas minėtame posėdyje nėra išsakęs. Teismas visiški klaidingai įvertino faktinių bylos aplinkybių chronologiją, darydamas nepagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovė savalaikiai ketino ginti tariamai pažeistas teises, tačiau ir dėl teisinių ginčų dėl ikiteisminės tvarkos taikymo buvo apsunkinta galimybė laiku kreiptis į teismą. Teismas nenustatė ieškinio senaties termino pradžios. Teismas rėmėsi aplinkybė, kad ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nors tokio prašymo ieškovė nereiškė.
3. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo nei vienai iš ginčo šalių prieštarauja civilinio proceso teisės normoms ir bylinėjimosi išlaidų instituto esmei bei paskirčiai. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių pagrindų nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje reglamentuojamos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, todėl privalėjo laikytis proporcinės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos – paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir bando klaidinti teismą, piktybiškai nurodydama, kad teismo išvada, kad 2020 m. sausio 28 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė atnaujinti terminą, yra klaidinga. Atsakovės atstovui puikiai žinoma, kad toks ieškovės prašymas buvo pareikštas teismo posėdžio metu.
6. Atsakovas nuolat ir sistemingai pažeidinėja imperatyvias įstatymo normas ir bendrijos narių teises, šiuo metu yra įsiteisėję teismų sprendimai dviejose analogiškose civilinėse bylose, kuriose buvo ginčijami bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-286-614/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-19154-1066/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1231-912/2019). Nei vienoje iš šių bylų ginčas nebuvo nagrinėtas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nei vienoje iš šių civilinių bylų nelaikė, kad įstatymas nustato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką bylose dėl bendrijos visuotinių narių susirinkimų sprendimų nuginčijimo. Todėl ieškovė nesitikėjo, kad šiuo atveju bus privalomas ikiteisminis ginčo nagrinėjimas. Ieškovė objektyviai negalėjo numatyti, kad tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika pasikeis.
7. Pirmą kartą ieškovės ieškinys buvo pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino. Tik tada, gavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį, ieškovė sužinojo, kad turi kreiptis į bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją, ką ji ir padarė. Atsakovės pareigos nustatyti aiškią ikiteisminę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką tinkamas neįvykdymas lėmė, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės pasinaudojimą ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pripažino svarbia priežastimi ieškinio senaties termino atnaujinimui, nes būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės pasinaudojimas šia tvarka tapo ilgu ir komplikuotu.
8. Mano, kad esant tokiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimui, bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos pagrįstai ir teisėtai. Atsakovė inicijavo ir procesą kasacinėje instancijoje. Tačiau šis ginčas baigėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsakovės nenaudai. Šios atsakovės patirtos išlaidos niekaip negalėjo ir negali būti priteistos iš ieškovės, o ieškovės šiuo klausimu patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Todėl pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, privalėjo atsižvelgti ir atsižvelgė į teisminio proceso metu kilusį ginčą dėl ikiteisminio ginčo nagrinėjimo, jo baigtį ir būtent dėl šio ginčo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais pilnai arba didžiąja dalimi buvo patenkinti būtent ieškovų (ieškovės ir kitų bendrijos narių) reikalavimai ir neteisėtais pripažinti būtent atsakovės sprendimai. Tačiau atsakovė ir toliau piktybiškai ignoruoja šiuos įsiteisėjusius teismų sprendimus, priiminėja analogiškus savo sprendimus jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintiems neteisėtais ir panaikintiems teismų sprendimams, bando pakartotiniais savo sprendimais paneigti įsiteisėjusių teismų sprendimų galią. Todėl tiek dėl paties bylinėjimosi, tiek dėl atsakovei tenkančių bylinėjimosi išlaidų atsakinga piktybiškai ir sistemiškai imperatyvias įstatymo normas ir bendrijos narių teises pažeidinėjanti atsakovė.
9. Atsakovė pateikė prašymą prijungti prie bylos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020, kuria kasacinis teismas ištaisė rašymo apsirikimą2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje. Nurodė, 2021 m. kovo 31 d. nutartis priimta po apeliacinio skundo pateikimo. Pažymėjo, kad ji reikšminga civilinei bylai, kadangi ja ieškovė remiasi atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą. Atsakovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, prie kurių pridėjo įrodymus teiktus pirmosios instancijos teismui. Pateikė prašymą priteisti 720 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Atsakovės 2019 m. vasario 26 d. surengtame visuotiniame narių susirinkime, revizijos komisijos pirmininko P. P. siūlymu buvo svarstomas klausimas dėl apmokėjimo bendrijos išlaidų, kurias turi bendrija, tenkindama bendrijos nario prašymą išduoti bendrijos dokumentų kopijas ir jas išsiųsdama bendrijos nariui. Balsuojant už revizijos komisijos nario pasiūlymą, buvo nutarta, kad bendrijos nariai, norintys gauti viešus dokumentus kopijuotus ar siųstus paštu, apmoka iš anksto už prašomą dokumentų kiekį, vieno A4 lapo kaina – 2 Eur. Ieškovė pareiškimu, pateiktu teismui 2019 m. rugsėjo 6 d., prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu šį visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą tuo pagrindu, kad tokia kaina yra neadekvati ir neatitinkanti realių galimų kopijavimo sąnaudų, kad nutarimas pažeidžia DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir 14 straipsnio 7 dalies imperatyvias normas. Ieškovė byloje neteikė įrodymų, kokia kaina už vieno lapo kopijos padarymą būtų adekvati ir atitinkanti kopijavimo sąnaudas. Atsakovė šį reikalavimą prašė atmesti nurodydama, kad ieškovė praleido 3 mėn. ieškininės senaties terminą ginčyti juridinio asmens organų sprendimams, nurodė, kad ieškovei teikiant bendrijai prašymus dėl didelio kiekio to paties turinio informacijos pateikimo, natūraliai padidėja bendrijos veiklos sąnaudos tokiai informacijai paruošti, dokumentai turi būti nuasmeninami, prieš juos pateikiant interesantui kopijuoti ar fotografuoti, nurodė, kad Bendrijų įstatyme ar Bendrijos įstatuose nėra draudimo nustatyti dokumentų kopijų parengimo apmokestinimą.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimu ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestas motyvuojant tuo, kad bendrija turėjo teisę nustatyti 2 Eur už kopijos lapą tarifą, tokį dydį grindžia popieriaus kaina, bendrijos veiklos sąnaudomis. Ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog atsakovė nepagrindė, kad 1 lapo kopijos sąnaudos sudaro 2 Eur. Atsiliepime į ieškovės skundą atsakovė nurodė, kad bendrijos nario teisė gauti informaciją negali būti suprantama kaip bendrijos ar jos valdymo organo pareiga tokią informaciją teikti neatlygintinai, nurodė, kad išlaidas sudaro kopijų rengimas kopijavimo centruose, dokumentai turi būti nuasmeninami. Tai, kad ieškovė savo reikalavimo pagrindu nurodo tai, kad bendrijos sprendimu nustatyta vieno lapo kopijos kaina neatitinka jai reikalingų sąnaudų, atsakovės pareiga buvo pateikti įrodymus, kokias realias išlaidas bendrija patiria pateikdama bendrijos nariui jos prašomų dokumentų kopijas. Atsakovei teigiant, kad ji kopijas rengia kopijavimo centruose, tokiu atveju vieno lapo kopijos kainos ir apmokėjimo už ją duomenis bendrija turi galimybę pateikti, nes tai, kad bendrija yra teikusi tokias kopijas bendrijos nariams, leidžia vertinti, jog ji turi duomenis apie turėtas išlaidas vieno lapo kopijos darymui. Atsakovei neteikiant tokių įrodymų byloje, teismo pareiga buvo pasiūlyti atsakovei pateikti papildomus įrodymus aplinkybei, kokias realias išlaidas turi bendrija, prašomų dokumentų kopijų padarymui. Ieškovei teigiant, kad nustatyta kaina neatitinka realių išlaidų, pateikti įrodymus apie realias išlaidas turi galimybę tik bendrija, o ieškovė turi galimybę teikti byloje įrodymus dėl esamų rinkos kainų lapo kopijos padarymui, bei darbo laiko sąnaudų būtinumą užsakyti ir gauti tokias kopijas, t.y. teikti įrodymus apie tai, kokios kainos yra adekvačios teikiamai paslaugai. CPK 178 straipsnio nuostata, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, aiškintina taip, kad įvertinus, kuri šalis turi galimybę pateikti įrodymus, reikalingus byloje išvadai apie nagrinėjamas aplinkybes padaryti, teismas turi tai šaliai pasiūlyti pateikti reikalingus įrodymus byloje. Tai, kad kopiją įsipareigoja padaryti bendrija, kad ji nurodo, jog ieškovė ir anksčiau kreipėsi dėl didelio skaičiaus dokumentų kopijų padarymo, leidžia daryti išvadą, kad tokius duomenis turi bendrija, todėl jos pareiga yra pateikti teismui tokius įrodymus. Ginčas byloje kilęs ne dėl to, ar turi teisę gauti kopijas ieškovė, bet dėl apmokėjimo dydžio už prašomą pateikti kopiją, todėl tik turint duomenis, kokiu būdu buvo apskaičiuota, jog kopijos padarymo kaina 2 Eur, būtų pagrindas spręsti, ar nustatyta suma atitinka turimas bendrijos išlaidas kopijai pateikti. Tai, kad klausimą svarstant susirinkime nebuvo pateikta bendrijos nariams informacija apie turimas išlaidas kopijai padaryti, nereiškia, kad nutarimas buvo neteisėtas, tačiau padaryti išvadą, kokia turėjo būti nustatyta vieno lapo kopijos kaina, ginčui atsiradus teisme, ši aplinkybė nagrinėtina byloje, siekiant išspręsti kilusį ginčą tarp bendrijos narės ir bendrijos. Kolegija daro išvadą, kad byloje nebuvo visapusiškai išnagrinėtos aplinkybės, kurios reikšmingos išvadai apie turimas išlaidas kopijai gauti padaryti, tuo pažeistos procesinės teisės normos ( CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šaliai neteikiant reikalingų įrodymų byloje, teismas turi pareigą pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ( CPK 179 straipsnio 1 dalis ), nes pareiga visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes ir suponuoja teismui šią pareigą. Ieškovei teigiant, jog nustatyta susirinkimo nutarimu kopijos kaina neatitinka jai padaryti reikalingų sąnaudų, byloje turi būti padaryta išvada, kokios yra kopijos padarymo išlaidos, tik tuomet gali būti įvertinta, ar susirinkimo nutarimas mokėti tam tikrą sumą už kopiją pažeidė bendrijos narės teises ir interesą žinoti bendrijos priimamų dokumentų turinį. Tai, kad bendrijos nariams ir savininkams yra nustatyta 166 Eur kasmetinė įmoka, yra reikšminga aplinkybe, byloje turi būti nagrinėjama, ar šios lėšos nėra skiriamos atlyginti darbo sąnaudas, reikalingas gauti dokumento kopijas. Kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas dalyje dėl susirinkimo nutarimo nustatyti dokumento kopijos kainą nėra motyvuotas, todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, sprendimui dalyje panaikinti ir gražinti bylą naujam nagrinėjimui šioje dalyje.
12. Ieškovės reikalavimas panaikinti bendrijos susirinkimo nutarimą šeštuoju klausimu, kuriuo buvo nutarta, kad nesusimokėjus bendrijos nariui įmokų už eksploataciją, skaičiuojami bendrijos nariui 0,07 procento už kiekvieną pavėluotą dieną, grindžiamas tuo, kad delspinigių nustatymo klausimo nebuvo susirinkimo darbotvarkėje, todėl šiuo klausimu negalėjo būti balsuojama. Nurodė, kad delspinigiai gali būti nustatomi įstatymu, sutartimi ar teismo. Teismo sprendimu šis reikalavimas atmestas motyvuojant tuo, kad įstatymas nedraudžia bendrijos nariams spręsti klausimo dėl netesybų taikymo. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo kitą Vilniaus apygardos teismo bylą, kurioje buvo padaryta išvada, kad bendrijos susirinkimas neturi teisės nustatyti visiems nariams delspinigių ( civilinės bylos Nr. e2A-1231-912/2019). Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą tarp tų pačių šalių, padarė priešingas išvadas dėl bendrijos teisės visuotinio susirinkimo nutarimu nustatyti netesybas, t. y. skirtingai aiškino CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl teisės bendrijai nustatyti delspinigius, pripažintina teisminės praktikos pakeitimu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1231-912/2019 padarytos išvados dalyje dėl netesybų nustatymo Bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu buvo privalomos Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėjusiam bylą, teisės normos galėjo būti aiškinamos kitaip, tik argumentuojant kitokį jų aiškinimą, nei anksčiau priimtoje byloje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisminė praktika dėl Bendrijos teisės nustatyti susirinkimo nutarimu taikytiną atsakomybę bendrijos nariui už termino mokėti nustatytas įmokas pažeidimą, yra skirtinga.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, 29-ame punkte konstatuota, kad visuotinis Bendrijos narių ir butų (patalpų) savininkų susirinkimas, vadovaudamasis įstatymų ir įstatų nuostatomis, patvirtino mokėjimo už energiją ir komunalines paslaugas, suteiktas paslaugas konkretaus buto, patalpos įrangai prižiūrėti tvarką, kurioje yra nustatyta atsiskaitymo su tiekėjais, mokesčių iš buto (patalpų) savininkų surinkimo ir palūkanų apskaičiavimo tvarka. Teismai nurodė, kad šis susitarimas buvo pagrindas skaičiuoti palūkanas Bendrijos ir ne Bendrijos nariams – butų (patalpų) savininkams už laiku neapmokėtas sąskaitas. Pagal Tvarką, palūkanos yra apskaičiuojamos taikant nustatytas 7,5 proc. dydžio mėnesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos piniginės prievolės. Tokio dydžio palūkanos buvo nustatytos siekiant, jog butų savininkai sąskaitas apmokėtų laiku, kad Bendrija tinkamai atsiskaitytų su paslaugų teikėjais. 36-ame nutarties punkte teisėjų kolegija pažymėjo, kad palūkanų dydis (tarifas) priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šalių sutarties dėl didesnių palūkanų skaičiavimo nėra sudaryta, Bendrijos nutarimu nustatytas palūkanų dydis (7,5 proc. mėnesinių) pažeidžia asmens teises, todėl skaičiuotinos įstatyme nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos nustatytos CK 6.210 straipsnyje, įtvirtinančiame fiksuotus palūkanų dydžius (tarifus) už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šio dydžio palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 21 punktas).
14. Taigi, Bendrija turėtų teisę skaičiuoti didesnes palūkanas, nei numatyta įstatyme tuo atveju, jei būtų sudaryta sutartis tarp Bendrijos ir jos nario dėl tam tikro dydžio palūkanų skaičiavimo. Atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo suformuotą praktiką, kolegija daro išvadą, kad Bendrija turi teisę nustatyti bendrijos susirinkimo nutarimu tokio dydžio palūkanas už termino įvykdyti prievolę pažeidimą, kokios yra numatytos įstatyme, t.y. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje – terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad atsakovės visuotinio narių susirinkimo nutarimas VI-uoju darbotvarkės kalsuimu, kuriuo buvo nutarta nesusimokėjus įmokų už eksploataciją skaičiuoti 0,07 procento už kiekvieną pavėluotą dieną, keistinas, nustatant, kad bendrija turėjo teisę nutarimu nustatyti skaičiuotinas palūkanas, kurios turi atitikti CK6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas palūkanas – penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas . Skundžiamas teismo sprendimas šioje reikalavimų dalyje keistinas, dalinai tenkinant ieškovės reikalavimus ir pripažįstant, kad nustatytas skaičiavimas už vėlavimą sumokėti įmokas keistinas, nustatant penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kuriai sumokėti praleistas terminas. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovei netesybos už ne laiku sumokėtas įmokas skaičiuojamos pagal Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, nereiškia, kad ieškovė neturi teisės ginčyti priimto Bendrijos susirinkimo nutarimo, pagal kurį jos atžvilgiu netesybos nebus skaičiuojamos. Tai, kad ieškovė turi interesą, nes bendrijos nutarimai, kurie priimti visų Bendrijos narių atžvilgiu gali būti ateityje taikomi ir jai ( pvz. nutraukus sutartį, sudarytą dėl apmokėjimo tarp Bendrijos ir ieškovės ), leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turi teisę ginčyti tokį bendrijos nutarimą.
15. Ieškovės reikalavimas pripažinti, kad Bendrijos nutarimas IV-uoju darbotvarkės klausimu - išrinkti Bendrijos narį V. R. bendrijos įgaliotiniu ir V-uoju darbotvarkės klausimu išrinkti D. M. Bendrijos įgaliotiniu, buvo atmestas motyvuojant tuo, kad įgaliotinių išrinkimas visuotiniame bendrijos susirinkime atitiko Bendrijos įstatų 41 punkto nuostatas. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė argumentų, paneigiančių šias teismo sprendimo išvadas, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.
16. Skundžiamu teismo sprendimu buvo atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu Bendrijos nutarimą, kuriuo pripažitna, jog J. V. tinkamai vadovavo bendrijai nuo 2016-02-25 iki 2016-02-26 ir teisėtai gavo apmokėjimą už darbą, motyvuojant tuo, kad teismo sprendimu konstatavimas asmens neteisėtai išrinktu bendrijos pirmininku nereiškia, kad asmeniui neturi būti apmokėta už faktiškai atliktą darbą. Ieškovė taip pat nenurodė argumentų, kad šios teismo išvados būtų nepagrįstos, nenurodė, kuo pažeidžia jos teises ir interesus šis Bendrijos nutarimas. Tai, kad Bendrijos nutarimas pasirašyti darbo sutarties nutraukimą su J. V. nepažeidė ieškovės teisių ir interesų, buvo pagrindu atmesti ieškovės reikalavimus šioje dalyje. Darbo sutarties su J. V. nutraukimas buvo atliktas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo pasekoje, todėl jis buvo teisėtas.
17. Ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu bendrijos sprendimą mokėti bendrijai po 166 Eur metinę įmoką, nėra Bendrijos sprendimu bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus, todėl neprieštarauja DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui , bei atitinkamai Bendrijos įstatų nuostatai.
18. Atsakovės apeliacinis skundas dalinai tenkintinas. Teismas atnaujino ieškovei ieškininės senaties terminą, nes pripažino, kad jis praleistas nežymiai. Argumentų, jog kitaip teismas turėjo vertinti termino praleidimą, nenurodyta. Nagrinėti termino praleidimo priežastis teismas turi pareigą net ir tuo atveju, jei asmuo neprašo atnaujinti ieškininės senaties termino, teigdamas, jog jo nėra praleidęs.
19. Atsakovės teigimas, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, pagrįstas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimui daliai. Tai, kad byloje buvo atmesta didesnė dalis ieškovės reikalavimų, buvo pagrindu pagal atmestų reikalavimų ir patenkintų reikalavimų kiekį turėjo būti nustatyta, kokią bylinėjimosi išlaidų dalį atsakovei turi atlyginti ieškovė, ir ieškovei atsakovė. Tai, kad šia nutartimi dalis reikalavimų grąžinama naujam nagrinėjimui, bylinėjimosi išlaidos byloje turi būti paskirstytos iš naujo išnagrinėjus bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės A. J. reikalavimas pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atsakovės 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą - Bendrijos nariui nustatyti apmokėjimą už prašomo dokumento kopiją - vieno A4 lapo kainą 2 Eur, ir perduoti ieškovės A. J. reikalavimą šioje dalyje ir dalyje, kurioje atmesti ieškovės ir atsakovės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės 2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą - nesumokėjus mokesčių visuotinio susirinkimo terminais skaičiuojami 0,07 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, pakeisti ir nustatyti skaičiavimą - 5 procentus metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.