Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovui D. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. M01-0100-02 „Pateiktos projekto registracijos formos atmetimas“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Agentūrai iš naujo įvertinti pateiktą projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Agentūra 2019 m. gegužės 27 d. interneto svetainėje www.apva.lt paskelbė kvietimą teikti Registracijos formas pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojančio plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojančio plano patvirtinimo“ (toliau – ir Planas), priemonę „Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40% lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo” (toliau – ir Priemonė). Paskelbtame kvietime buvo nurodyta, kad su registracijos forma privaloma pateikti pastato energinio naudingumo sertifikatą, kuriame nurodyta pastato energinio naudingumo klasė prieš modernizavimą.

Pareiškėjas 2019 m. birželio 17 d. Agentūrai pateikė registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100. Kartu pateikė Energinio naudingumo sertifikatą Nr. GV-0253-00337, kuriame pažymėta, kad jis išduotas 2019 m. birželio 14 d., ir jame nurodyta pastato energinio naudingumo „B“ klasė. Taip pat pareiškėjas pridėjo namo energinio naudingumo sertifikatą (Nr. GV-0253-00000), sudarytą D. M., kuris patvirtina, kad prieš modernizavimą namo energinio naudingumo klasė buvo „F“.

Atsakovė 2019 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. M01-0100-1 pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. projekto registracijos formą atmetė ir neskyrė finansavimo. Sprendime nurodė, kad Plano priemonės tikslas yra pasiekti ne mažesnę nei „B“ namo energinio naudingumo klasę, o pareiškėjo tinkamų finansuoti išlaidų, skirtų ir būtinų projektui įgyvendinti nustatyti neįmanoma, nes nežinoma namo energetinio naudingumo klasė iki pastato atnaujinimo pradžios, todėl pareiškėjas neatitinka kvietimo sąlygų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4942-331/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03068-2019-2) atmetė pareiškėjo skundą. LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (administracinė byla Nr. eA-647-756/2021). LVAT šioje nutartyje nurodė, kad šios bylos aplinkybių kontekste situacija, kai asmuo, atlikęs savo gyvenamojo namo modernizavimą dar iki Agentūros paskelbto kvietimo teikti registracijos formas pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 metų sąmatą detalizuojančio plano priemonę ,,Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 proc. lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“, netektų galimybės dalyvauti Priemonėje vien dėl to, kad neturi SPSC įregistruoto sertifikato, patvirtinančio pastato energinio naudingumo klasę iki modernizavimo (kurio metu buvo pasiekta B energinio naudingumo klasė), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinga, nei protinga. Priemonė yra kompensacinio pobūdžio, t. y. ja – kompensuojamos asmenų, atlikusių modernizavimo darbus, prieš tam tikrą laiko tarpą (ne anksčiau kaip prieš 3 metus nuo metų, kuriais paskelbtas kvietimas teikti registracijos formas, pradžios) jau patirtos išlaidos (jų dalis), todėl turėtų būti atsižvelgiama ir į pastato modernizavimo metu buvusias faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei tai, ar asmens elgesys tokioje situacijoje atitiko protingumo ir rūpestingumo kriterijus. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014).

Vilniaus apygardos administracinis teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą 2021 m. birželio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2451-463/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03068-2019-2) pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Agentūros 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. M01-0100-1 bei įpareigojo Agentūrą įvertinti pateiktą projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100. LVAT 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-3462-1062/2021). LVAT konstatavo, kad pasiektus Priemonei keliamus tikslus pareiškėjas, teikdamas paraišką, galėjo įrodinėti ne tik SPSC išduotu (užregistruotu) pastato energinio naudingumo sertifikatu (kurio, kaip nagrinėjamu atveju nustatyta, atgaline data, negalėjo gauti), bet ir kitais tai patvirtinančiais dokumentais, įskaitant pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų pateiktomis išvadomis. Pažymėjo, jog tokiu atveju yra svarbus pasiektus Priemonės tikslus pagrindžiančio dokumento turinys, t. y. jame pateikti duomenys, kuriais remdamasi Agentūra turėtų įvertinti ir nustatyti projekto atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir jam skiriamų balų skaičių, o ne tokio dokumento pavadinimas (pažyma, išvada, sertifikatas ir / ar kt.). Todėl Agentūros argumentai dėl pareiškėjo pateikto dokumento formos ir, kad sertifikatu esą gali būti laikomas tik į išduotų Sertifikatų sąrašą įtrauktas sertifikatas, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.

SPSC 2021 m. spalio 6 d. pateikė Agentūrai atsakymą „Dėl sertifikatu pavadinto dokumento teisėtumo“ Nr. G-3144, kuriame nurodė, kad dokumentas Nr. GV-0253-00000, kuris rašte įvardintas pastato energinio naudingumo sertifikatu, nėra pastato energinio naudingumo sertifikatas, kaip tai apibrėžta statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ (toliau – Reglamentas) III skyriaus 4.3 punkte. Pateikė atsakymus į Agentūros keltus klausimus: 1) Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ VX skyriaus 66 punkto nuostata reikalauja „66. Sertifikuojant pastatą (jo dalį), sertifikavimo ekspertas privalo nustatyti Reglamento 16 priede nurodytus pastato būklės duomenis ir patikrinti šių duomenų teisingumą apžiūrėdamas pastatą (jo dalį) vietoje. Pastato (jo dalies) būklės duomenys turi atitikti pastato apžiūros metu nustatytą faktinę pastato (jo dalies) būklę.“. Nurodė, kad mano, jog ekspertas negali išduoti pastato energinio naudingumo sertifikato neapžiūrėjęs pastato (kol jis nebuvo atnaujintas). Akivaizdu, kad ekspertas po atnaujinimo darbų nebeturi galimybių patikrinti pastato buvusios būklės duomenis, nes būklė pasikeitė ir (arba) neįmanoma nustatyti buvusios būklės duomenų teisingumo (pakeisti langai, fasadinės atitvaros apšiltintos, šildymo, vėdinimo sistemos modernizuotos ir kt.). Išdėstyta suponuoja, kad ekspertas negalėjo sertifikuoti jau atnaujinto (modernizuoto) pastato pagal jo buvusią būklę, jeigu jis jos nebuvo įvertinęs ir nepatvirtino duomenų teisingumo apžiūrėdamas pastatą iki atnaujinimo (modernizavimo) darbų pradžios; 2) pateiktas dokumentas negali būti laikomas pastato energinio naudingumo sertifikatu, tuo pačiu, joks teisės aktas nenusako tokiame dokumente esančios informacijos patikimumo ar galiojimo; 3) pateiktas dokumentas negali būti laikomas pastato energinio naudingumo sertifikatu. Mano, kad tokiame dokumente esančią informaciją negalima prilyginti informacijai, kuri galėtų būti pateikta sertifikate. Tuo pačiu mano, kad negali panaudoti tokiame dokumente esančios informacijos gretindami ją su pastato energinio naudingumo sertifikate pateikta informacija.

Agentūra, remdamasi SPSC atsakymu, iš naujo įvertinusi pareiškėjo projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100, ginčijamu 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. M01-0100-02 „Pateiktos projekto registracijos formos atmetimas“ pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100 atmetė ir neskyrė finansavimo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtinto Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojančio plano 1.1.2 punkte nustatyta, kad fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namus, kurių statyba yra užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, gali teikti paraiškas pagal priemonę „Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40% lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“. Kompensacinė išmoka apskaičiuojama pagal fiksuotus dydžius. Projektams taikomi atrankos kriterijai: 1) vertinama pagal turėtą aukščiausią namo energinio naudingumo klasę iki pastato atnaujinimo (modernizavimo) pradžios (aukštesnis balas skiriamas projektams, kurie prieš pastato atnaujinimą (modernizavimą) turėjo žemesnę energinio naudingumo klasę, t. y. jei iki pastato atnaujinimo modernizavimo pastatas buvo: C klasės – 2 balai; D klasės – 4 balai; E klasės – 6 balai; F klasės – 8 balai; G klasės – 10 balų); 2) vertinamas kompensacijos dydis pagal pasirinktas energijos vartojimo efektyvumo priemones (aukštesnis balas skiriamas projektui, kurio kompensacinės išmokos dydis pagal pasirinktas energijos vartojimo efektyvumo priemones yra mažesnis: kai projekto kompensacinės išmokos dydis iki 5 000 Eur – 5 balai; kai projekto kompensacinės išmokos dydis nuo 5 001 Eur iki 7 500 Eur imtinai – 4 balai; kai projekto kompensacinės išmokos dydis nuo 7 501 Eur iki 9 500 Eur imtinai – 3 balai; kai projekto kompensacinės išmokos dydis nuo 9 501 Eur iki 11 500 Eur imtinai – 2 balai; kai projekto kompensacinės išmokos dydis nuo 11 501 Eur iki 14 500 Eur imtinai – 1 balas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtintame Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos apraše (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d.) nustatyta, kad įsigaliojus einamųjų metų metinę sąmatą detalizuojančiam planui, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atsakingosios institucijos interneto svetainėje paskelbiama informacija apie preliminarias kvietimų paskelbimų datas ir pagrindines sąlygas (73 punktas). Ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo einamųjų metų metinę sąmatą detalizuojančio plano įsigaliojimo dienos atsakingoji institucija savo interneto svetainėje paskelbia kvietimus teikti paraiškas (paraiškų pateikimo terminus, paraiškų priėmimo ir atrankos būdą, sąlygas ir privalomų su paraiška pateikti dokumentų sąrašą) pagal šios tvarkos aprašo 5.1, 5.2, 5.4 ir 5.7 papunkčiuose nurodytas priemones ir pateikia prašymą Aplinkos ministerijai paskelbti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje šią informaciją (74 punktas). Užpildyta paraiška teikiama atsakingajai institucijai kartu su privalomai pateiktinais dokumentais. Prie paraiškos privalomai pateikiamų dokumentų (paraiškos priedų) sąrašas, atsižvelgiant į pagal projektų rūšis organizuojamą kvietimą, nustatomas atsakingosios institucijos direktoriaus įsakymu ir skelbiamas atsakingosios institucijos interneto svetainėje (80 punktas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. D1-267 patvirtinto Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims tvarkos aprašo, nustatančio kompensacinių išmokų fiziniams asmenims iš Klimato kaitos programos lėšų skyrimo ir administravimo tvarką, 10 punkte įtvirtinta, kad atitinkamai priemonei skiriama lėšų suma, specialieji reikalavimai ir prioritetiniai atrankos kriterijai pareiškėjams kompensacinėms išmokoms gauti nurodomi metinę sąmatą detalizuojančiame plane. Dokumentai, įrodantys pareiškėjų atitiktį jiems keliamiems reikalavimams, kuriuos kartu su registracijos forma turi pateikti pareiškėjas, nurodomi atsakingosios institucijos interneto svetainėje paskelbtame kvietime. Šiems reikalavimams patikrinti atsakingoji institucija gali naudotis viešomis duomenų bazėmis ir registrais (21 punktas). Kompensacinių išmokų fiziniams asmenims, įgyvendinantiems projektus, tinkamomis išlaidomis laikomos išlaidos, kurios yra patirtos ne anksčiau kaip prieš 3 metus nuo metų, kuriais paskelbtas kvietimas teikti registracijos formas, pradžios ir skirtos projektų, mažinančių išmetamų ŠESD kiekį, įgyvendinimui, jeigu metinę sąmatą detalizuojančiame plane nenumatyta kitaip (22 punktas). Pareiškėjai registracijos formoje ir (ar) su ja privalomuose pateikti dokumentuose turi pateikti informaciją apie įgyvendintų ar ketinamų įgyvendinti Projekto metu priemonių kiekį ir kitą registracijos formoje ir kvietime prašomą informaciją (29 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas gyvenamojo namo modernizavimo darbus atliko 2017 m. Taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjo gyvenamo namo, po modernizavimo, energinio naudingumo klasė yra „B“. Tačiau ginčo šalių pozicijos išsiskyrė dėl to, kaip turėtų būti vertinamas eksperto D. M. surašyto pastato energinio naudingumo sertifikatas, patvirtinantis, kad pareiškėjo gyvenamo namo energinio naudingumo klasė iki modernizavimo buvo „F“. Atsakovės teigimu, D. M. surašyto pastato energinio naudingumo sertifikatas, kuris sudarytas tik iš pareiškėjo žodžių, nėra įrašytas į Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotų sertifikatų sąrašą. Kadangi pagal Priemonę atlyginamos tik būtinosios patirtos modernizavimo išlaidos, o šiuo atveju nesant galimybės tiksliai nustatyti, kokia iš tikrųjų buvo pareiškėjo namo energinio naudingumo klasė iki namo modernizavimo, atitinkamai Agentūra negali įvertinti, kokios konkrečiai buvo patirtos būtinosios išlaidos, kurios galėtų būti kompensuojamos. Tuo tarpu pareiškėjas teigia, kad aplinkybės, susijusios su eksperto D. M. parengtu energinio naudingumo sertifikatu, jau ne karta buvo nagrinėjamos teismuose ir LVAT 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3462-1062/2021 yra nurodęs, kad parengto sertifikato įtraukimas/neįtraukimas į išduotų Sertifikatų sąrašą neturi jokios teisinės reikšmės, o eksperto D. M. išvada pagrindžia joje užfiksuotas aplinkybes. Pareiškėjas iš esmės prieštarauja, kad atsakovas be pagrindo nesivadovavo LVAT nustatytomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais) ir todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo paraišką.

Nagrinėjamu atveju aktuali LVAT 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3462-1062/2021, kurioje teismas konstatavo, kad šios bylos aplinkybių kontekste susiklosčiusi situacija, kai asmuo, atlikęs savo gyvenamojo namo modernizavimą dar iki Agentūros paskelbto kvietimo teikti registracijos formas pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 metų sąmatą detalizuojančio plano priemonę ,,Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 proc. lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“, netektų galimybės dalyvauti Priemonėje vien dėl to, kad neturi SPSC įregistruoto sertifikato, patvirtinančio pastato energinio naudingumo klasę iki modernizavimo (kurio metu buvo pasiekta „B“ energinio naudingumo klasė), nėra nei teisinga, nei protinga. LVAT, be kita ko, pažymėjo, kad minėta Priemonė yra kompensacinio pobūdžio, t. y. ja – kompensuojamos asmenų, atlikusių modernizavimo darbus, prieš tam tikrą laiko tarpą (ne anksčiau kaip prieš 3 metus nuo metų, kuriais paskelbtas kvietimas teikti registracijos formas, pradžios) jau patirtos išlaidos (jų dalis), todėl turėtų būti atsižvelgiama ir į pastato modernizavimo metu buvusias faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei tai, ar asmens elgesys tokioje situacijoje atitiko protingumo ir rūpestingumo kriterijus. Taigi, nors atsakovė nurodo, kad pagrindinė priežastis, dėl ko pareiškėjo pateiktas sertifikatas, kuris, atsakovės vertinimu, sudarytas tik iš pareiškėjo žodžių, negali būti vertinamas kaip tinkamas dokumentas namo energetinio naudingumo klasei „F“ pagrįsti yra tai, kad jis parengtas jau po namo modernizavimo, t. y. ekspertui apžiūrėjus jau modernizuotą namą, tačiau, kaip nurodyta LVAT nutartyje, iš esmės būtų ydinga vertinti, kad asmuo neturi galimybės dalyvauti Priemonėje vien tik dėl to, kad neturi SPSC įregistruoto sertifikato, patvirtinančio pastato energinio naudingumo klasę iki modernizavimo. Esant tokiai faktinei situacijai (kai namo energetinio naudingumo klasė, buvusi iki modernizavimo, nustatoma po namo modernizavimo) esminiais tampa ir kiti įrodymai, kaip darbų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, atlikti darbai, ar asmens elgesys tokioje situacijoje atitiko protingumo ir rūpestingumo kriterijus ir pan. Pažymėtina, kad šie ir kiti LVAT nutartyje išdėstyti argumentai, šiuo individualiu atveju, iš esmės paneigia atsakovės reikalavimą, organizavus kvietimą, pareiškėjui pateikti įregistruotą sertifikatą, kuris patvirtintų turėtą namo energetinio naudingumo klasę iki namo modernizavimo, t. y., kai namo modernizavimas buvo atliktas dar iki Agentūros organizuoto kvietimo. Taigi, kilusį ginčą vertinant šių teismo išsakytų argumentų kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos ir dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, ekspertas (įrašytas į ekspertų sąrašą) vertinimą atliko remiantis nekilnojamojo turto kadastro bylos duomenimis, apskaičiuodamas naudingumo klasę „F“ naudojosi sertifikuota programa, taip pat pareiškėjo turėtos išlaidos buvo paskaičiuotos už ne anksčiau nei 3 metus nuo kvietimo teikti paraiškas registracijos, o tai, kad ginčui aktualus teisinis reglamentavimas nenumatė, kad siekiant gauti pastatų modernizavimo finansavimą pasiektus Priemonės tikslus butų būtina pagrįsti būtent tik SPSC išduotu (energinio naudingumo sertifikatų registre užregistruotu) energinio naudingumo sertifikatu LVAT jau yra išaiškinęs 2021 m. kovo 3 d. nutartyje Nr. eA-647-756/2021 (nutarties 28 punktas). Šių faktinių aplinkybių atsakovė jokiais įrodymais priešingai neįrodė. Dėl konkrečių apskaičiavimų teisingumo ginčo byloje taip pat nėra. Taigi, priešingai, nei nurodo atsakovė, ekspertas, apskaičiuodamas naudingumo klasę „F“, vadovavosi oficialiais dokumentais, duomenimis, o ne vien tik pareiškėjo žodžiais, kaip nurodo atsakovė. Nekeliant ginčo dėl eksperto nustatytų aplinkybių teisingumo, teismas iš esmės neturi pagrindo abejoti dėl eksperto gyvenamajam namui nustatytos energetinio naudingumo klasės „F“, buvusios iki namo modernizavimo.

Įvertinus atsakovės į bylą pateiktų SPSC atsakymų dėl sertifikato pripažinimo galiojančiu/negaliojančiu turinį pažymėtina, kad SPSC iš esmės patvirtino atsakovės poziciją dėl eksperto surašyto sertifikato nepripažinimo, tačiau, kaip jau aptarta, sertifikato nepripažinimas negali būti vienintele lemiama aplinkybe, šiuo konkrečiu atveju (kai buvusi namo energetinio naudingumo klasė nustatyta jau po atlikto namo modernizavimo) atsisakant vertinti pateiktą projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100. Šiuo konkrečiu atveju turėtų būti vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, kaip išaiškinta jau minėtose LVAT nutartyse.

Nustatytas aplinkybes įvertinus byloje pateiktų įrodymų, šalių paaiškinimų, taip pat tiek LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartyje Nr. eA-647-756/2021, tiek 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartyje Nr. eA-3462-1062/2021 pateiktų išaiškinimų kontekste, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas panaikinti Aplinkos projektų valdymo agentūros 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. M01-0100-02 „Pateiktos projekto registracijos formos atmetimas“ bei įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pateiktą projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. T. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. M01-0100-02 „Pateiktos projekto registracijos formos atmetimas“.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą įvertinti pateiktą projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.