- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- eA-647-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03068-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- R. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. M01-0100-1 „Dėl pateiktos projekto registracijos formos nevertinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą įvertinti pateiktą projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam su O. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas). Pareiškėjas, siekdamas gauti kompensacinę išmoką dėl Gyvenamojo namo atnaujinimo, dalyvavo 2019 m. gegužės 27 d. Agentūros interneto svetainėje skelbtame kvietime teikti projektų registracijos formas pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 metų sąmatą detalizuojančio plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-275 (toliau – ir Planas), priemonę „Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo), pasiekiant ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinant šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 proc. lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“ (toliau – ir Priemonė). Pareiškėjo teigimu, jis 2019 m. birželio 17 d. Agentūroje užregistravo pateiktą projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100, pridėjo Energinio naudingumo sertifikatą Nr. GV-0253-00337, kuriame nurodytos dvi svarbios aplinkybės, t. y. kad jis išduotas 2019 m. birželio 14 d. ir kad jame nurodyta B pastato energinio naudingumo klasė. Pasak pareiškėjo, prie projekto registracijos formos jis taip pat pridėjo energinio naudingumo sertifikatą (Nr. GV-0253-00000), patvirtinantį, kad prieš modernizavimą Gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė buvo F.
3. Pareiškėjo manymu, Agentūra neanalizavo pateiktų dokumentų turinio, vertino tik pateiktų dokumentų formą, tuo suvaržydama pareiškėjo teisę, atlikus namo modernizavimą iki projekto registracijos formos pateikimo dienos, gauti kompensacinę išmoką. Siekdamas Gyvenamojo namo B energinio naudingumo klasės, pareiškėjas nurodė statybos darbus ūkio būdu atlikęs 2017 metais. Modernizavimo tikslą esą patvirtina įsigytos medžiagos. Pareiškėjo teigimu, energinio naudingumo sertifikatas Nr. GV-0253-00337 patvirtina, kad Gyvenamojo namo B energinio naudingumo klasė buvo pasiekta ir užregistruota 2018 m. birželio 14 d. Gyvenamasis namas statytas prieš 50 metų, jo priestatas – prieš 30 metų, todėl prieš modernizavimą Gyvenamasis namas net teoriškai negalėjo turėti B energinio naudingumo klasės.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Agentūra nurodė, kad atlikusi registracijos formos ir joje pateiktų duomenų vertinimą nustatė, kad energinio naudingumo sertifikatų registre, kurį tvarko ir už kurio duomenų teisingumą atsako Statybos produkcijos sertifikavimo centras (toliau – ir SPSC), nurodyta, kad Gyvenamojo namo unikaliu numeriu išduotas vienas energinio naudingumo sertifikatas, kuriame nurodyta B energinio naudingumo klasė. Nustačiusi, kad energinio naudingumo sertifikatas iki pastato atnaujinimo nebuvo užregistruotas, Agentūra sprendė, kad pastatas, kuriam prašoma kompensacinė išmoka, sertifikuotas kaip atitinkantis B energinę naudingumo klasę. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybių nustatyti, kokia buvo pastato energinio naudingumo klasė iki modernizavimo darbų, neįmanoma apskaičiuoti ir nustatyti realių ir būtinų išlaidų, skirtų pastatui modernizuoti siekiant sutaupyti šiluminę energiją ir pasiekti B klasę.?
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. T. skundą.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Agentūra 2019 m. gegužės 27 d. interneto svetainėje www.apva.lt paskelbė kvietimą teikti registracijos formas pagal Priemonę; pareiškėjas 2019 m. birželio 17 d. Agentūrai pateikė registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100, kartu pateikė Energinio naudingumo sertifikatą Nr. GV-0253-00337, kuriame pažymėta, kad jis išduotas 2019 m. birželio 14 d., nurodyta B pastato energinio naudingumo klasė, taip pat pridėjo energinio naudingumo sertifikatą Nr. GV-0253-00000, sudarytą D. M., kuriame nurodyta, kad prieš modernizavimą Gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė buvo F; Agentūra ginčijamu Sprendimu atmetė pareiškėjo projektą ir neskyrė finansavimo, motyvuodama, jog nėra žinoma Gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė iki pastato atnaujinimo pradžios, Gyvenamasis namas (B energinė klasė) neatitinka kvietimo sąlygų.
8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 39 dalimi, 12 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-641 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir STR 1.02.09:2011) 44–46 punktais bei Plano nuostatomis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Gyvenamojo namo energinio naudingumo sertifikatas iki pastato atnaujinimo būtų užregistruotas SPSC kaip F energinio naudingumo klasė, o nagrinėjamu atveju turi būti įrodytas pats sertifikato įregistravimo faktas. SPSC Gyvenamajam namui 2019 m. birželio 14 d. yra išduotas vienintelis energinio naudingumo sertifikatas, kuriame nurodyta B energinio naudingumo klasė, todėl Agentūra neturėjo pagrindo skirti finansavimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tik registruotas ir paskelbtas sertifikatas yra galiojantis. Nagrinėjamu atveju pastato energinio naudingumo sertifikatas, kuriame nurodyta pastato energetinio naudingumo klasė F, neregistruotas SPSC, todėl yra negaliojantis.
III.
9. Pareiškėjas R. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
10. Pareiškėjas nurodo, kad energijos efektyvumo didinimas ir išmetamų teršalų mažinimas yra klausimai, kurie yra sprendžiami Europos Sąjungos lygmeniu. Taip pat yra reikšminga, kad valstybė, nustatydama kompensacines išmokas dėl jau patirtų išlaidų pastatų energiniam efektyvumui padidinti, įsipareigojo jas sumokėti asmenims, kurie iki kvietimo teikti registracijos formas pradėjo pastato modernizavimą arba jį užbaigė. Ši aplinkybė yra svarbi vertinant Agentūros kvietime nurodytas sąlygas. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad norint gauti kompensacinę išmoką privaloma pateikti pastato energinio naudingumo sertifikatą, kuriame nurodyta pastato energinio naudingumo klasė prieš modernizavimą. Šis reikalavimas atsirado tik Agentūros kvietime. Tiek pastato modernizavimo, tiek šiuo metu galiojančioje Statybos įstatymo redakcijoje yra numatyta, kad pastatų energinio naudingumo sertifikavimas yra privalomas tik užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtinto Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 129.3. punkte numatyta, jog pareiškėjas kartu su galutiniu mokėjimo prašymu atsakingajai institucijai turi pateikti pasiektus atitinkamoje priemonėje keliamus tikslus pagrindžiančius dokumentus, taigi energinio naudingumo sertifikato gali būti reikalaujama tik užbaigus rekonstrukciją.
11. Pareiškėjas pažymi, kad neįmanoma įvykdyti Agentūros reikalavimą pateikti SPSC užregistruotą pastato energinio naudingumo sertifikatą, kuriame nurodyta pastato energinio naudingumo klasė prieš modernizavimą, kadangi pastato modernizavimas buvo atliktas 2017 metais ir išlaidos buvo Plane, numatančiame pareiškėjo teisę į kompensacinę išmoką, nurodytu laikotarpiu, t. y. ne anksčiau nei 3 metai nuo kvietimo teikti registracijos formas metų pradžios. Pareiškėjas, kaip ir kiekvienas apdairus ir rūpestingas statytojas, atliko pastato modernizavimą pagal jam keliamus reikalavimus ir vengė išlaidų darbams ar tyrimams, apie kurių privalomumą, siekiant įgyti atitinkamas teises (teisę į kompensacinę išmoką), nebuvo informuotas. Pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad atsiradus galimybei gauti kompensacinę išmoką dėl pastato energinio naudingumo klasės padidinimo iš jo nebus reikalaujama dokumentų, kurių jam nėra įmanoma sudaryti. Be to, net ir pagrindžiant po pastato modernizavimo pasiektą energinio naudingumo klasę energinio naudingumo sertifikatas yra tik vienas iš pavyzdinių dokumentų, kurio gali būti reikalaujama kompensacinei išmokai gauti. Pastato energinio naudingumo klasė prieš modernizavimą gali būti nustatyta ir nesant pastato energinio naudingumo sertifikato registracijos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė Agentūros galimybių nustatyti pastato energinio naudingumo klasę nesant energinio naudingumo sertifikato registracijos. Išvados apie pastato energinio naudingumo klasę gali būti padarytos remiantis dokumentų ir aplinkybių visuma. Vien aplinkybė, kad pareiškėjo pateiktas energinio naudingumo sertifikatas, pagrindžiantis pastato energinę klasę F prieš modernizavimą, nėra registruotas, nereiškia, kad jis yra neteisingas. Pastato energinio naudingumo klasė gali būti nustatyta remiantis pastato projektu, kuriame yra visi duomenys, reikalingi energinio naudingumo skaičiavimams atlikti. Tai patvirtina pareiškėjo pateiktas eksperto D. M. sudarytas sertifikatas ir jo suteikta informacija.
12. Pareiškėjo teigimu, tarp jo ir Agentūros susiklostė ne statybos, o administraciniai teisiniai santykiai, kuriuose, aiškiai to nenurodžius, STR 1.02.09:2011 numatytas teisinis reguliavimas negali būti taikomas.
13. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas teikia gyvenamojo namo nuotraukas prieš modernizavimą ir modernizavimo metu, nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame yra nurodyta, jog modernizavimas atliktas 2017 metais, ir pastato projekto pirmąjį lapą, prašo juos pridėti prie bylos ir ištirti.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
15. Agentūra palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, pažymi, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nekėlė ginčo dėl kvietimo teikti paraiškas pagal Priemonę sąlygų. Agentūros teigimu, dauguma pareiškėjų kvietimo sąlygas suprato tinkamai, jas atitiko ir jų nevertino kaip neįmanomų. Vertinant registracijos formas, pastato energinio naudingumo klasė buvo svarbus pirmumo teisę galintis suteikti aspektas. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Agentūra negali vertinti ir nustatyti pastato energinio naudingumo klasės, nes atlieka tik pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimą. Nei ekspertas, nei Agentūra negali įvertinti ir vienareikšmiškai nustatyti, kurią energinio naudingumo klasę (nuo A++ iki G) atitiko gyvenamasis namas prieš modernizavimą, remdamasis tik nuotraukomis ir projektu. Todėl neįmanoma apskaičiuoti išlaidų, skirtų gyvenamojo namo modernizavimui, pasiekiant B klasę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2019 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. M01-0100-1 „Dėl pateiktos projekto registracijos formos nevertinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinus minėtą sprendimą įpareigoti Agentūrą įvertinti pateiktą projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, padaręs išvadą, kad Agentūra visapusiškai ištyrė pareiškėjo pateiktus įrodymus, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius namo renovacijos kompensacijos teisinius pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą.
18. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija argumentuodamas tuo, kad teismas nepagrįstai netyrė Agentūros galimybių nustatyti pastato energinio naudingumo klasę nesant energinio naudingumo sertifikato registracijos. Laikosi pozicijos, kad išvados apie pastato energinio naudingumo klasę gali būti padarytos remiantis dokumentų ir aplinkybių visuma. Pastato energinio naudingumo klasė gali būti nustatyta remiantis pastato projektu, kuriame yra visi duomenys, reikalingi energinio naudingumo skaičiavimams atlikti. Tai patvirtina pareiškėjo pateiktas eksperto D. M. sudarytas sertifikatas ir jo suteikta informacija.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
20. Agentūra ginčo Sprendime nurodė, jog 2019 m. birželio 17 d. užregistravo R. T. Projekto registracijos formą, o 2019 m. liepos 8 d. patikrinusi duomenis SPSC nustatė, kad Gyvenamojo namo energinio naudingumo sertifikatas Nr. GV-0253-00337 SPSC užregistruotas 2018 m. birželio 14 d. ir jame nurodyta pastato energinio naudingumo B klasė. SPSC 2019 m. liepos 8 d. duomenimis Gyvenamojo namo energinio naudingumo sertifikatas iki pastato atnaujinimo nebuvo užregistruotas, todėl negalima nustatyti, kurios išlaidos yra tinkamos finansuoti, t. y. buvo realios ir būtinos projektui įgyvendinti. Dėl šių priežasčių Agentūra vertino, kad pareiškėjas neatitinka kvietimo sąlygų bei priėmė sprendimą pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. Projekto registracijos formą atmesti ir finansavimo neskirti.
21. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad Gyvenamojo namo energinio naudingumo sertifikatas SPSC iki pastato modernizavimo nebuvo užregistruotas, tačiau laikosi pozicijos, kad Gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė iki modernizacijos gali būti nustatyta remiantis pastato projektu, kuriame yra visi reikalingi duomenys energinio naudingumo skaičiavimams atlikti, ir tai patvirtina eksperto D. M. sudarytas sertifikatas bei suteikta informacija. Tai, kad Gyvenamasis namas buvo pastatytas 1968 metais ir nebuvo modernizuotas iki 2017 metų, patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašas. Pasak pareiškėjo, visuotinai žinoma, jog sovietinių laikų pastatai neatitinka B energinio naudingumo klasės ir dėl to yra modernizuojami.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Agentūra 2019 m. gegužės 27 d. interneto puslapyje www.apva.lt įdėjo skelbimą, kuriame nurodė, kad kviečia gauti paramą už gyvenamųjų namų modernizavimo darbus, paaiškino, jog parama bus skiriama, jeigu projektas numatys, kad po modernizavimo bus pasiekta ne mažesnė nei B namo energinio naudingumo klasė, o šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 40 proc. Projektai bus finansuojami iš Klimato kaitos programos lėšų. Prioritetiniai balai bus suteikiami pagal šiuos kriterijus: 1) turėtą aukščiausią namo energinio naudingumo klasę iki pastato atnaujinimo (modernizavimo) pradžios; aukštesnis balas skiriamas projektams, kurie prieš pastato atnaujinimą (modernizavimą) turėjo žemesnę energinio naudingumo klasę, t. y. jei iki pastato atnaujinimo (modernizavimo) pastatas buvo: C klasės – 2 balai, D klasės – 4 balai, E klasės – 6 balai, F klasės – 8 balai, G klasės – 10 balų; 2) kompensacijos dydį pagal pasirinktas energijos vartojimo efektyvumo priemones; aukštesnis balas bus skiriamas projektui, kurio kompensacinės išmokos dydis pagal pasirinktas energijos vartojimo efektyvumo priemones yra mažesnis.
23. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtintame Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojančiame plane. Pagal tuo pačiu įsakymu patvirtinto Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo 44 punktą dokumentai, įrodantys pareiškėjų atitiktį jiems keliamiems reikalavimams, kuriuos kartu su paraiška turi pateikti pareiškėjas, nurodomi atsakingosios institucijos interneto svetainėje paskelbtame kvietime. Šiems ir kitiems reikalavimams patikrinti atsakingoji institucija gali naudotis prieinamomis duomenų bazėmis ir registrais. Atsakovo paskelbtame kvietime buvo nurodyta, kad su registracijos forma, be kita ko, privaloma pateikti pastato energinio naudingumo sertifikatą, kuriame nurodyta pastato energinio naudingumo klasė prieš modernizavimą.
24. Anksčiau aptartų teisės normų pagrindu darytina išvada, kad Agentūros reikalavimas pateikti pastato energinio naudingumo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta pastato energinio naudingumo klasė prieš modernizavimą, yra visiškai suprantamas ir logiškas, nes kitaip nebūtų galimybės apskaičiuoti prioritetinius balus (žr. šios nutarties 22 pastraipą).
25. Neginčytina ir tai, kad pagal aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-493 patvirtintų Tinkamų projektų išlaidų kategorijų pagal Klimato kaitos specialiosios programos finansavimo krypčių nuostatas ir 2019 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. D1-276 (,,Dėl tinkamų projektų išlaidų kategorijų pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis patvirtinimo”) 2.1 punktą tinkamos finansuoti išlaidos yra realios ir būtinos projektui įgyvendinti.
26. Taip pat pažymėtina, kad aplinkos ministro 2019 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-267, įgyvendinančio, be kita ko, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsnį, 22 punkte nustatyta, kad kompensacinių išmokų fiziniams asmenims, įgyvendinantiems projektus, tinkamomis išlaidomis laikomos išlaidos, kurios yra patirtos ne anksčiau kaip prieš 3 metus nuo metų, kuriais paskelbtas kvietimas teikti registracijos formas, pradžios ir skirtos projektų, mažinančių išmetamų ŠESD kiekį, įgyvendinimui, jeigu metinę sąmatą detalizuojančiame plane nenumatyta kitaip. Pareiškėjas, ūkio būdu renovavęs savo gyvenamąjį namą 2017 metais, minėtas sąlygas atitinka. Kokios konkrečiai jo patirtos išlaidos buvo realios ir būtinos projektui įgyvendinti, kurias būtų galima finansuoti pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis iš pareiškėjo pateiktų dokumentų turėtų / galėtų paskaičiuoti Agentūra, galimai pasitelkusi specialistus (ekspertus).
27. Pareiškėjas kartu su Registracijos forma pateikė Energinio naudingumo sertifikatą Nr. GV-0253-00337, išduotą 2019 m. birželio 14 d. (t. y. po gyvenamojo namo modernizavimo), kuriame nurodyta pastato energinio naudingumo B klasė. Taip pat buvo pateiktas ir sertifikatas Nr. GV-0253-00000, sudarytas eksperto D. M. (atestato Nr. 0253), patvirtinantis, kad iki modernizavimo gyvenamojo namo energinė klasė buvo F, tačiau Agentūra jo neanalizavo ir nevertino vien todėl, kad jis neįrašytas į išduotų sertifikatų sąrašą SPSC bei negautas jo patvirtinimas. Agentūra laikėsi formalios pozicijos, kad apskaičiuoti ir nustatyti išlaidų, kurios būtų skirtos pastatui modernizuoti siekiant sutaupyti šiluminę energiją ir pasiekti B klasę bei būtų realios ir būtinos projektui įgyvendinti, neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas sprendime šiai Agentūros pozicijai pritarė.
28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, su minėtomis atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Atsakovas iš esmės neginčija, kad pareiškėjas gyvenamojo namo modernizavimo darbus atliko 2017 metais, ką iš esmės pagrindžia ir jo pateiktos pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros. Atsakovo teiginiai, kad ekspertas negali įvertinti ir atsakyti į klausimą, kurią energinio naudingumo klasę atitiko pareiškėjo gyvenamasis namas prieš modernizavimą, o visos pareiškėjo bei eksperto išvados yra paremtos prielaidomis, niekaip nepagrįsti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad išlaidos buvo paskaičiuotos Plane, numatančiame jo teisę į kompensacinę išmoką nurodytu laikotarpiu, t. y. ne anksčiau nei 3 metai nuo kvietimo teikti registracijos formas metų pradžios, nepaneigta.
29. Aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. D1-632 patvirtintų Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatų 8.5 punkte nustatyta, kad Agentūra turi teisę prireikus pasitelkti nepriklausomus mokslo institucijų, ekspertizės ir konsultacinių įmonių ekspertus ar valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, organizacijų atstovus ir specialistus prižiūrimų projektų probleminiams klausimams spręsti.
30. Nei Agentūra, nei pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto D. M. surašyto Pastato energinio naudingumo sertifikato, teismas neiškvietė jo į posėdį ir neapklausė kaip specialisto. Kilus kokiai nors pagrįstai abejonei dėl šio eksperto sertifikate Nr. GV-0253-00000 nustatytos pastato energinio naudingumo F klasės (iki pastato modernizavimo), teismas turėjo galimybę skirti atitinkamą ekspertizę. Šios bylos aplinkybių kontekste situacija, kai asmuo, atlikęs savo gyvenamojo namo modernizavimą dar iki Agentūros paskelbto kvietimo teikti registracijos formas pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 metų sąmatą detalizuojančio plano priemonę ,,Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 proc. lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“, netektų galimybės dalyvauti Priemonėje vien dėl to, kad neturi SPSC įregistruoto sertifikato, patvirtinančio pastato energinio naudingumo klasę iki modernizavimo (kurio metu buvo pasiekta B energinio naudingumo klasė), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinga, nei protinga. Kaip minėta, Priemonė yra kompensacinio pobūdžio, t. y. ja – kompensuojamos asmenų, atlikusių modernizavimo darbus, prieš tam tikrą laiko tarpą (ne anksčiau kaip prieš 3 metus nuo metų, kuriais paskelbtas kvietimas teikti registracijos formas, pradžios) jau patirtos išlaidos (jų dalis), todėl turėtų būti atsižvelgiama ir į pastato modernizavimo metu buvusias faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei tai, ar asmens elgesys tokioje situacijoje atitiko protingumo ir rūpestingumo kriterijus. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014).
31. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (inter alia (be kita ko) žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimus). Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusą; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (inter alia žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimus). Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (inter alia žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimus). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimus).
32. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo surinkti, tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nėra surinkti ir ištirti visi galimi bylai reikšmingi įrodymai, neišanalizuotos ir neįvertintos visos su pareiškėjo skundu dėl Agentūros sprendimo pagrįstumu susijusios aplinkybės, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo, o ne priimti naują sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.