- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- eI3-2451-463/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03068-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė (pirm.), Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- R. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. M01-0100-1 „Dėl pateiktos projekto registracijos formos nevertinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą įvertinti pateiktą projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100.
Pareiškėjas nurodo, kad jam su O. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Ignalinoje (toliau – ir Gyvenamasis namas). Pareiškėjas, siekdamas gauti kompensacinę išmoką dėl Gyvenamojo namo atnaujinimo, dalyvavo 2019 m. gegužės 27 d. Agentūros interneto svetainėje skelbtame kvietime teikti projektų registracijos formas pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 metų sąmatą detalizuojančio plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-275 (toliau – ir Planas), priemonę „Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo), pasiekiant ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinant šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 proc. lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“ (toliau – ir Priemonė). Pareiškėjo teigimu, jis 2019 m. birželio 17 d. Agentūroje užregistravo pateiktą projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100, pridėjo Energinio naudingumo sertifikatą Nr. GV-0253-00337, kuriame nurodytos dvi svarbios aplinkybės, t. y. kad jis išduotas 2019 m. birželio 14 d. ir kad jame nurodyta B pastato energinio naudingumo klasė. Pasak pareiškėjo, prie projekto registracijos formos jis taip pat pridėjo energinio naudingumo sertifikatą (Nr. GV-0253-00000), patvirtinantį, kad prieš modernizavimą Gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė buvo F.
Pareiškėjo teigimu, Agentūra neanalizavo pateiktų dokumentų turinio, vertino tik pateiktų dokumentų formą, tuo suvaržydama pareiškėjo teisę, atlikus namo modernizavimą iki projekto registracijos formos pateikimo dienos, gauti kompensacinę išmoką. Siekdamas Gyvenamojo namo B energinio naudingumo klasės, pareiškėjas nurodė statybos darbus ūkio būdu atlikęs 2017 metais. Modernizavimo tikslą esą patvirtina įsigytos medžiagos. Pareiškėjo įsitikinimu, energinio naudingumo sertifikatas Nr. GV-0253-00337 patvirtina, kad Gyvenamojo namo B energinio naudingumo klasė buvo pasiekta ir užregistruota 2018 m. birželio 14 d. Gyvenamasis namas statytas prieš 50 metų, jo priestatas – prieš 30 metų, todėl prieš modernizavimą Gyvenamasis namas net teoriškai negalėjo turėti B energinio naudingumo klasės.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti.
Agentūra nurodo, kad atlikusi registracijos formos ir joje pateiktų duomenų vertinimą nustatė, kad energinio naudingumo sertifikatų registre, kurį tvarko ir už kurio duomenų teisingumą atsako Statybos produkcijos sertifikavimo centras (toliau – ir SPSC), nurodyta, kad Gyvenamojo namo unikaliu numeriu išduotas vienas energinio naudingumo sertifikatas, kuriame nurodyta B energinio naudingumo klasė. Nustačiusi, kad energinio naudingumo sertifikatas iki pastato atnaujinimo nebuvo užregistruotas, Agentūra sprendė, kad pastatas, kuriam prašoma kompensacinė išmoka, sertifikuotas kaip atitinkantis B energinę naudingumo klasę. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybių nustatyti, kokia buvo pastato energinio naudingumo klasė iki modernizavimo darbų, neįmanoma apskaičiuoti ir nustatyti realių ir būtinų išlaidų, skirtų pastatui modernizuoti siekiant sutaupyti šiluminę energiją ir pasiekti B klasę.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą. Atsakydamas į teismo užduotus klausimus pareiškėjas paaiškino, kad Namo renovacija buvo atlikta 2017 m., o Priemonė ir parama atsirado tik 2019 m., todėl prieš atlikdamas renovacija negalėjo pasirūpinti energetinio naudingumo sertifikatu, nes tuo metu nebuvo aišku, kad tokia priemonė bus, kokios bus jos sąlygos. Priemonės įgyvendinimo tikslai yra labai trumpi, į kuriuos tilpti neįmanoma (apšiltinti namą per mėnesį ir t. t.). Namui, kuris buvo renovuotas yra 50 metų, todėl eksperto išduotas naudingumo sertifikatas, nurodant, kad namas prieš renovaciją buvo „F“ visiškai teisingas. Pateikta paraiška visiškai atitiko visas sąlygas, išskyrus tai, kad energetinio naudingumo sertifikatas prieš renovaciją nebuvo atliktas ir neregistruotas. Pareiškėjas paaiškino, kad Gyvenamojo namo renovacija buvo atlikta 2017 m., kuomet dar nebuvo jokios paramos. Namui 50 metų. Parama prasidėjo tik 2019 m. ir ja pasinaudoti buvo galima už 3 metus atgal. Visas paramos sąlygas pateikti dokumentai atitiko, išskyrus tai, kad prieš renovaciją nebuvo nustatyta Gyvenamo namo energinė naudingumo klasė. Tačiau to padaryti negalėjo, nes nežinojo, kad iš viso tokia parama bus, o juo labiau jos keliamų reikalavimų. Paskelbus apie paramą, nusprendė ja pasinaudoti, tačiau susidūrė su kliūtimi, kuomet namo energinio naudingumo iki modernizacijos nebuvo atlikęs.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Atsakydamas į teismo užduotus klausimus nurodė, kad teikiant paraišką privalu pateikti dokumentus ne tik po modernizavimo, tačiau ir sertifikatą, kuris patvirtintų pastato energetinę vertę, kuri buvo iki modernizavimo. Kvietimo sąlygose yra pateikta visa informacija, kokius dokumentus yra privalu pateikti. Pareiškėjas pateikė reikalaujamus dokumentus, tačiau patikrinus sertifikato, kuris patvirtina pastato energetinę vertę iki modernizavimo, jo registracija nebuvo rasta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2019 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. M01-0100-1 „Dėl pateiktos projekto registracijos formos nevertinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinus minėtą sprendimą įpareigoti Agentūrą įvertinti pateiktą projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100.
Agentūra 2019 m. gegužės 27 d. interneto svetainėje www.apva.lt paskelbė kvietimą teikti Registracijos formas pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojančio plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojančio plano patvirtinimo“ priemonę „Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40% lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo”.
Pareiškėjas, siekdamas gauti kompensaciją, 2019 m. birželio 17 d. Agentūrai pateikė registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100. Kartu su registracijos forma pateikė Energinio naudingumo sertifikatą Nr. GV-0253-00337, kuriame pažymėta, kad jis išduotas 2019 m. birželio 14 d., ir jame nurodyta pastato energinio naudingumo „B“ klasė. Pareiškėjas pridėjo namo energinio naudingumo sertifikatą (Nr. GV-0253-00000), sudarytą D. M., kuris patvirtina, kad prieš modernizavimą namo energinio naudingumo klasė buvo „F“.
Atsakovė 2019 m. liepos 31 d. (Sprendimas yra datuotas 2018 m. liepos 31 d., tačiau akivaizdu, jog tai rašymo apsirikimas) priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą. Sprendime yra nurodoma, kad Plano priemonės tikslas yra pasiekti ne mažesnę nei „B“ namo energinio naudingumo klasę, o pareiškėjo tinkamų finansuoti išlaidų, skirtų ir būtinų projektui įgyvendinti nustatyti neįmanoma, nes nežinoma namo energetinio naudingumo klasė iki pastato atnaujinimo pradžios, todėl pareiškėjas neatitinka kvietimo sąlygų. Pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. Projekto registracijos formą atmetė ir neskyrė finansavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. T. skundą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT), kuris 2021 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
LVAT nurodė, kad nei Agentūra, nei pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto D. M. surašyto Pastato energinio naudingumo sertifikato, teismas neiškvietė jo į posėdį ir neapklausė kaip specialisto. Kilus kokiai nors pagrįstai abejonei dėl šio eksperto sertifikate Nr. GV-0253-00000 nustatytos pastato energinio naudingumo F klasės (iki pastato modernizavimo), teismas turėjo galimybę skirti atitinkamą ekspertizę. Šios bylos aplinkybių kontekste situacija, kai asmuo, atlikęs savo gyvenamojo namo modernizavimą dar iki Agentūros paskelbto kvietimo teikti registracijos formas pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 metų sąmatą detalizuojančio plano priemonę ,,Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 proc. lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“, netektų galimybės dalyvauti Priemonėje vien dėl to, kad neturi SPSC įregistruoto sertifikato, patvirtinančio pastato energinio naudingumo klasę iki modernizavimo (kurio metu buvo pasiekta B energinio naudingumo klasė), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinga, nei protinga. Kaip minėta, Priemonė yra kompensacinio pobūdžio, t. y. ja – kompensuojamos asmenų, atlikusių modernizavimo darbus, prieš tam tikrą laiko tarpą (ne anksčiau kaip prieš 3 metus nuo metų, kuriais paskelbtas kvietimas teikti registracijos formas, pradžios) jau patirtos išlaidos (jų dalis), todėl turėtų būti atsižvelgiama ir į pastato modernizavimo metu buvusias faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei tai, ar asmens elgesys tokioje situacijoje atitiko protingumo ir rūpestingumo kriterijus. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014).
Teismas, atsižvelgdamas į LVAT pateiktus išaiškinimus, 2021 m. kovo 17 d. nutartimi nutarė į teismo posėdį kviesti ekspertą D. M..
2021 m. gegužės 6 d. vykusiame teismo posėdyje ekspertas D. M. teikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjo kvietimu atliko jo renovuoto namo energinio naudingumo paslaugą. Pareiškėjas ekspertui pateikė visus dokumentus, nuvyko į vietą ir pagal faktinius bei dokumentinius duomenis, atlikus skaičiavimus buvo išrašytas energinio naudingumo sertifikatas. Iš pareiškėjo sulaukė klausimo, ar galėtų išduoti energinio naudingumo sertifikatą, kuris patvirtintų, kokia namo energinė vertė buvo iki modernizavimo. Pareiškėjui paaiškino, kad to padaryti negali, nes namo modernizavimo darbai jau atlikti. Pasiūlė pareiškėjui, kad yra galimybė iš dokumentų atlikti tikėtiną vertinimą, t. y. kokia namo energinio naudingumo klasė buvo iki modernizavimo tik iš dokumentų, atlikus skaičiavimus. Paaiškino, kad toks dokumentas nėra registruojamas, nes tai tik teorija „kas būtų, jeigu būtų“. Pareiškėjas sutiko, pateikė paaiškinimus, kad namas iki modernizavimo nebuvo niekada renovuotas, įvertino nekilnojamojo turto kadastro bylos duomenis ir surašė energinio naudingumo sertifikatą.
Atsakydamas į teismo užduotus klausimus nurodė, kad jei pareiškėjas tokią paslaugą būtų užsakęs iki modernizavimo, tuomet išduotą energinio naudingumo sertifikatą „F“ būtų galėjęs tinkamai įregistruoti. Skaičiavimai buvo atlikti pagal pareiškėjo paaiškinimus ir dokumentinę medžiagą. Patvirtino, kad jei nebūtų buvusi atlikta modernizacija, pastato energinė vertė iki modernizacijos tikėtina būtų nustatyta „F“. Pažymėjo, kad pareiškėjui išrašydamas energinio naudingumo sertifikatą iki pastato renovacijos pateikė kaip prielaidą, nes kaip minėta, užregistruoti tokio sertifikato nėra galimybės.
Atsakydamas į atsakovo atstovo klausimus nurodė, kad „tikėtina“ reiškia, kad išduoto sertifikato įregistruoti negalėjo, o sertifikatą surašė iš apskaičiuotų duomenų bei pareiškėjo teiktų paaiškinimų. Duomenys buvo skaičiuojami pagal atliktus modernizavimo darbus, gaunant rezultatą koks energinis namo naudingumas buvo iki modernizavimo. Išduotas naudingumo sertifikatas „F“ nėra registruotas, nes to padaryti nėra galimybės, kuomet modernizavimo darbai jau buvo atlikti. Tai pateikta nuomonė, kuri buvo gauta atlikus skaičiavimus pagal dokumentus. Pažymėjo, kad atlikus skaičiavimus gali būti nustatoma ir kita energinio naudingumo klasė ir tai priklauso nuo skaičiuojamos programos, kurios yra keičiamos. Nagrinėjamu atveju, buvo įvertinta dokumentinė medžiaga, tai, kad pastatas šildomas kietu kuru bei pateiktus pareiškėjo paaiškinimus, kad namas iki modernizavimo nebuvo renovuotas. Į skaičiavimo programą įvedus visus turimus duomenis buvo gautas atsakymas, kad namo naudingumas iki renovacijos buvo „F“ klasės.
Atsakydamas į teismo užduotus klausimus patvirtino, kad skaičiavimai buvo atlikti sertifikuota programa NRG6, kurios tobulinimų ir pakeitimų ginčo laikotarpiu nebuvo. Patvirtino, kad naudojasi tik sertifikuotomis programomis. Išvada, kad namo energinis naudingumas iki renovacijos buvo „F“ priėjo įvertinęs namo renovaciją, pareiškėjo paaiškinimus ir kadastro bylos duomenis. Antrasis išduotas dokumentas „F“ tai tik žiniai pareiškėjui, nes jo registruoti nebuvo galimybės. Jei pareiškėjas būtų pasikreipęs iki namo atliktos renovacijos, tuomet toks išduotas dokumentas būtų įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakydamas į atsakovo atstovo klausimą patvirtino, kad iš esmės faktiniai duomenis nesiskiria nuo kadastro bylos duomenų.
Nustatyta, kad Agentūra 2019 m. gegužės 27 d. interneto puslapyje www.apva.lt įdėjo skelbimą, kuriame nurodė, kad kviečia gauti paramą už gyvenamųjų namų modernizavimo darbus, paaiškino, jog parama bus skiriama, jeigu projektas numatys, kad po modernizavimo bus pasiekta ne mažesnė nei B namo energinio naudingumo klasė, o šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 40 proc. Projektai bus finansuojami iš Klimato kaitos programos lėšų. Prioritetiniai balai bus suteikiami pagal šiuos kriterijus: 1) turėtą aukščiausią namo energinio naudingumo klasę iki pastato atnaujinimo (modernizavimo) pradžios; aukštesnis balas skiriamas projektams, kurie prieš pastato atnaujinimą (modernizavimą) turėjo žemesnę energinio naudingumo klasę, t. y. jei iki pastato atnaujinimo (modernizavimo) pastatas buvo: C klasės – 2 balai, D klasės – 4 balai, E klasės – 6 balai, F klasės – 8 balai, G klasės – 10 balų; 2) kompensacijos dydį pagal pasirinktas energijos vartojimo efektyvumo priemones; aukštesnis balas bus skiriamas projektui, kurio kompensacinės išmokos dydis pagal pasirinktas energijos vartojimo efektyvumo priemones yra mažesnis. Tos pačios nuostatos nustatytos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtintame Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojančiame plane. Pagal tuo pačiu įsakymu patvirtinto Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo 44 punktą dokumentai, įrodantys pareiškėjų atitiktį jiems keliamiems reikalavimams, kuriuos kartu su paraiška turi pateikti pareiškėjas, nurodomi atsakingosios institucijos interneto svetainėje paskelbtame kvietime. Šiems ir kitiems reikalavimams patikrinti atsakingoji institucija gali naudotis prieinamomis duomenų bazėmis ir registrais. Atsakovo paskelbtame kvietime buvo nurodyta, kad su registracijos forma, be kita ko, privaloma pateikti pastato energinio naudingumo sertifikatą, kuriame nurodyta pastato energinio naudingumo klasė prieš modernizavimą.
Byloje ginčo, kad pareiškėjas gyvenamojo namo modernizavimo darbus atliko 2017 m., nėra. Kaip ir nėra ginčo, jog gyvenamo namo, po modernizavimo, energinio naudingumo klasė yra „B“. Šalys nesutaria dėl eksperto D. M. surašyto pastato energinio naudingumo sertifikato vertinimo. Agentūros teigimu, išduotas sertifikatas, kuriame nurodoma, kad gyvenamo namo energinio naudingumo klasė iki modernizavimo „F“, nėra įrašytas į Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotų sertifikatų sąrašą, todėl vertinamas tik kaip informacinio pobūdžio dokumentas. Toks dokumentas surašytas iš esmės tik iš pareiškėjo žodžių, nes iš kadastro duomenų tiksliai nustatyti duomenų ir skaičiavimų nėra galimybės.
Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka ir pabrėžia, kad jie buvo paneigti LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartyje, kurioje teismas konstatavo, jog „Atsakovo teiginiai, kad ekspertas negali įvertinti ir atsakyti į klausimą, kurią energinio naudingumo klasę atitiko pareiškėjo gyvenamasis namas prieš modernizavimą, o visos pareiškėjo bei eksperto išvados yra paremtos prielaidomis, niekaip nepagrįsti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad išlaidos buvo paskaičiuotos Plane, numatančiame jo teisę į kompensacinę išmoką nurodytu laikotarpiu, t. y. ne anksčiau nei 3 metai nuo kvietimo teikti registracijos formas metų pradžios, nepaneigta.“
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Taigi, eksperto išvada, paaiškinimai yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, šalių pateiktus paaiškinimus bei eksperto pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo abejoti pateiktu eksperto vertinimu bei pateiktu sertifikatu Nr. GV-0253-00000. Atsakovės atstovo išdėstytos abejonės teisminio nagrinėjimo metu, kad nėra galimybės šiai dienai nustatyti, kokia buvo gyvenamo namo naudingumo klasė, nes neaišku kaip namas iki modernizavimo buvo prižiūrimas, kad visi įrodymai yra paremti vien pareiškėjo paaiškinimais, kad nėra galimybės įvertinti, ar visos išlaidos buvo būtinos, vertinami kritiškai. Iš pateiktų eksperto paaiškinimų matyti, kad vertinimas buvo atliktas remiantis ne tik pareiškėjo paaiškinimais, tačiau ir nekilnojamojo kadastro bylos duomenimis bei atlikto modernizavimo medžiagų ir darbų išlaidų vertinimu. Teismas konstatuoja, kad ekspertui įvertinus modernizavimui sunaudotas medžiagas, darbų apimtis, pareiškėjo ekspertui pateiktus paaiškinimus ir kadastro bylos duomenis, gyvenamajam namui energinio naudingumo klasę iki gyvenamojo namo renovacijos nustatė pagrįstai. Ekspertas patvirtino, kad apskaičiuojant naudingumo klasę „F“ naudojo programą, kuri yra sertifikuota ir nebuvo pakeista. Pažymėtina, kad šių aplinkybių teisminio nagrinėjimo metu neneigė ir atsakovės atstovas. Dar daugiau, atsakovė nenurodė jokių paaiškinimų, išskyrus, kad energinio naudingumo klasė turėjo būti nustatyta iki modernizavimo, kokių veiksmų asmuo turi imtis, susidarius tokiai situacijai, t. y. kuomet namo modernizavimas yra atliktas anksčiau nei paskelbta Programa, kuria kompensuojamos asmenų, atlikusių modernizavimo darbus, prieš tam tikrą laiko tarpą (ne anksčiau kaip prieš 3 metus nuo metų, kuriais paskelbtas kvietimas teikti registracijos formas, pradžios). Atsakovės atstovo argumentai, kad kiti asmenys visus reikiamus dokumentus pristatė, nepaneigia šioje byloje pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, kad prieš gyvenamojo namo modernizavimą negalėjo žinoti, kad Programa bus vykdoma ir, kad bus reikalaujama dokumento, kuris patvirtintu gyvenamojo namo energinę klasę iki modernizavimo.
Pažymėtina, jog LVAT konstatavo, kad šios bylos aplinkybių kontekste situacija, kai asmuo, atlikęs savo gyvenamojo namo modernizavimą dar iki Agentūros paskelbto kvietimo teikti registracijos formas pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 metų sąmatą detalizuojančio plano priemonę ,,Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 proc. lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“, netektų galimybės dalyvauti Priemonėje vien dėl to, kad neturi SPSC įregistruoto sertifikato, patvirtinančio pastato energinio naudingumo klasę iki modernizavimo (kurio metu buvo pasiekta B energinio naudingumo klasė), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinga, nei protinga. LVAT pažymėjo, kad minėta Priemonė yra kompensacinio pobūdžio, t. y. ja – kompensuojamos asmenų, atlikusių modernizavimo darbus, prieš tam tikrą laiko tarpą (ne anksčiau kaip prieš 3 metus nuo metų, kuriais paskelbtas kvietimas teikti registracijos formas, pradžios) jau patirtos išlaidos (jų dalis), todėl turėtų būti atsižvelgiama ir į pastato modernizavimo metu buvusias faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei tai, ar asmens elgesys tokioje situacijoje atitiko protingumo ir rūpestingumo kriterijus. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014).
Teisėjų kolegija, ištyrusi visas bylos aplinkybes, įvertinusi šalių, eksperto paaiškinimus, LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad Agentūra nepilnai ištyrė pareiškėjo pateiktus įrodymus, neįvertino ginčui reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas, o pareiškėjo skundas tenkinamas. Panaikinus atsakovės 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. M01-0100-1 „Dėl pateiktos projekto registracijos formos nevertinimo“ atsakovė įpareigojama įvertinti pateiktą projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100, pagal teismo pateiktus išaiškinimus.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84−87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. T. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. M01-0100-1 „Dėl pateiktos projekto registracijos formos nevertinimo“.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą įvertinti pateiktą projekto registracijos formą reg. Nr. KK-AM-M01-0100.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.