Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-62-557/2016

Teisėja E. Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01492-2015-7

2016 m. kovo 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal BK 290 str. laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant V. J. atsiprašyti nukentėjusio asmens.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio mėn. 8, 11 ir 16 dienomis, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje (kaltinamasis teigia, kad kai jam prireikia rašyti elektroninius laiškus, jis naudojasi viešose vietose esančiais kompiuteriais, pvz.: Topo centre, knygyne ir t.t.), iš savo elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) įstaigos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), bei į Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) skyriaus elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), Telšių raj. (duomenys neskelbtini) skyriaus elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), Plungės raj. (duomenys neskelbtini) skyriaus elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), Trakų raj. (duomenys neskelbtini) skyriaus elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) skyriaus elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), Telšių raj. savivaldybės administracijos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), UAB „Tele3“ elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), Policijos departamento prie LR VRM elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), Informacijos ir ryšių departamento prie LR VRM elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) bei į Klaipėdos apygardos prokuratūros elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), siekdamas sumenkinti ir sukurti nepatikimą valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) kontrolierės E. Ž. – įvaizdį, nusiuntė įžeidžiančio turinio elektroninius laiškus tema „(duomenys neskelbtini) įstaigoje vaikų žalojimai“, kuriuose (duomenys neskelbtini) kontrolierė E. Ž. vadinama “nusikaltėle žiurke“, “žiurke“, “žiurke žmogžude“, “žmogžude psichine ligone“ ir tuo įžeidė valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) įstaigos kontrolierę E. Ž..

Po tokio žmonių reikalavimo jis pradėjo domėtis, iš kur čia toks apsirikimas, nes jis jokios veiklos nevykdė, tik kartais padėdavo prie mašinų garažuose, kad prisidurtų prie išmokų vaikams, jokių firmų nežinojo. 2010 m. liepą pradėjo aiškėti, kad buvo suklastotas pranešimas Telšių Sodrai, jo vardu įrašyti duomenys, suklastotas parašas ir nuo 2007 iki 2010 m liepos jo vardu veikė įmonė. Su skundu kreipėsi į Telšių policijos komisariatą dėl jo vardu klastojamų dokumentų. Tuo metu jam grasino ir Telšių (duomenys neskelbtini) skyrius, liepė tylėti ir niekur nesikreipti dėl jo vardu klastojamų dokumentų, jei jis norįs ramiai gyventi, nes kitu atveju bus jam blogai, pasigailės. Policija jo skundo netyrė dėl dokumentų jo vardu klastojimo, išsikvietė į papildomą apklausą, mušė, spardė jį Telšių policijos pareigūnai, grasino, jog jį nužudys, ras jo automobilyje narkotinių medžiagų, susidoros su juo, uždarys į kalėjimą, jei dar nors vieną skundą parašys prieš V. P., jos sesę A. K. ar (duomenys neskelbtini) specialistę V. P.. 2010-12-13 jam nežinant, būnant su vaikais sanatorijoje „Palangos Gintaras“, Telšių teismas jį nubaudė 100 Lt bauda (bylos Nr. A2.1-1088-187/2010), kam atleido žmogų iš darbo, nors jis nieko neatleido, jokios firmos niekada neturėjo. Baudą jis sumokėjo iš vaikų neįgalumo išmokų, tačiau teismas jam sumokėtų pinigų iki šiol negrąžino ir žalos jam neatlygino. 2012-02-24 LVAT panaikino Telšių teismo sprendimą, nes jis negalėjo atleisti iš darbo žmogaus, kurio niekada nepriėmė, įmonės niekada neturėjo (bylos Nr. N575-768/2012). V. P., A. K., (duomenys neskelbtini) specialistė V. P., padedant pusbroliui prokurorui, už tai, kad jis netyli dėl jo vardu klastojamų dokumentų, kerštaudami kreipėsi į Telšių teismą V. P. vardu, siekiant atimti iš jo vaiką. Tuo pačiu siekiant sufabrikuoti jo atžvilgiu bylą dėl A. K. sumušimo pagal 2008 m. pirktus gydytojų išrašus, buvo kreiptasi į Telšių prokuratūrą, nes buvo norima, kad A. K. taptu vaiko globėja. Kad prokuroras fabrikavo bylą, tą garsiai kalba ir tyrėja L. R., ji pati sakė, kad prokuroras A. L. grasina, jog ją atleis iš darbo, liepė jai rašyti bet ką, kad tik byla atsidurtų teisme, o teisme jau tie patys asmenys, kurie palaiko prokurorą, todėl eiliniam asmeniui beviltiška apsiginti. Nepaisant to, kad LVAT panaikino Telšių teismo nutartį, Telšių teismas toliau dangstė minėtą asmenų grupę dėl dokumentų klastojimo, priėmė neatitinkantį tikrovės ir neskundžiamą baudžiamąjį įsakymą, kuris nesuvokiamas sveiku protu (bylos Nr. 1-200-671/2013). Minėtoje byloje jokio tyrimo nebuvo, jam Telšių teismas net nepranešė apie tokį baudžiamąjį įsakymą. Teismas nuslėpė tiek dokumentus klastojusius asmenis, tiek adresą, kur dokumentai buvo klastojami, tiek sumas, kurios buvo gautos. V. P. buvo nubausta tik 600 Lt bauda dėl akių, nors ji per dieną gaudavo 6 kartus daugiau pajamų, o jam buvo padaryta žala, nes buvo atskaitoma iš išmokų už vaikų neįgalumą, kurie taip ir nebuvo sugražinti.

2010-11-26 V. J. persikėlė gyventi į Klaipėdą su vaikais, nes Telšiuose būtų buvęs nužudytas ir būtų su juo susidoroję. A. K. ir V. P. V. P. vardu kreipėsi į Telšių teismą, siekiant iš jo atimti vaiką, pasakė, kad teismas priims sprendimą, kokio reikia, o jis nieko nelaimėsiąs. Bylą nagrinėjo ta pati teisėja, kuri priėmė baudžiamąjį įsakymą, taip dangstydama nusikaltimą, (duomenys neskelbtini) korupciją, dokumentų klastojimą, pinigų plovimą. Persikėlus į Klaipėdą, jis tikėjosi išmintingo teisėjų ir (duomenys neskelbtini) darbo, kurie gins vaiką, o ne nusikaltėlius ir korupciją. Telšiuose prasidėjus teismui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko teisės pradėjo grasinti, jog jis atiduotų vaiką V. P. geruoju, nes atims. Jis nenorėjo tylėti apie A. K., V. P. ir V. P. klastojamus dokumentus. Taip pat vaiko teisės jam paaiškino, jog jis nieko neįrodys apie (duomenys neskelbtini) skyriuje esančią korupciją, nes (duomenys neskelbtini) kontrolierė parašys tai, ką jie paprašys, kontrolierė Ž. ir mes būsime teisios, ne veltui jos mokėjo pinigus Ž. už jų palaikymą. Persikėlus minėtu laiku gyventi į Klaipėda, jis susidūrė su dar didesne korupcija, nei galėjo įsivaizduoti. Pradėjo Klaipėdos vaiko teisės jam grasinti, sakė Ž. taip liepė. Klaipėdos miesto apylinkės teisme vyko byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Bylos Nr. N2-956-889/2012) ir vaiko teisės pateikė teismui visokius klastotus dokumentus, atsiliepimus, o V. J. nei vieno įrodymo teismas nevertino. Minėtoje byloje yra daug klastotų (duomenys neskelbtini) ir Ž. pasirašytų dokumentų. Nebuvo net jokio tyrimo, o Ž. išsiuntė teismui išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos, kad V. P. nežalojo, nenuodijo, kad atliko tyrimą ir lankėsi V. J. gyvenamojoje vietoje, nors iš tiesų niekas nesilankė. Išvadoje net nurodytas blogas jo gyvenamosios vietos adresas. Lygiagrečiai Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla dėl V. P. vaiko sužalojimo, žalos atlyginimo vaikui, tačiau vaiko teisės darė viską, jog pridengti V. P., bet negynė sužaloto vaiko D. J., kuris po motinos sužalojimų tapo antros grupės neįgaliuoju. 2011-06-10 dieną jo gyvenamuoju adresu apsilankė V. P. ir Klaipėdos savivaldybės (duomenys neskelbtini) girta specialistė I. A.. Jis pasiūlė V. P. aplankyti sūnų, bet ši atsisakė. V. P. pasakė, jei nepavyks iš jo atimti vaiko, ir nupirki teismo sprendimo, vaiką nunuodys ir jis vaiko vis vien neteks. Apie tai padedant advokatui jis parašė skundą (duomenys neskelbtini) vedėjai G. A., tačiau po pusę metų pradėjus ieškoti nutarties ar sprendimo į skundą, nes skundas buvo išsiųstas registruotu paštu pasirodo, (duomenys neskelbtini) skyrius skundo dėl vaiko D. J. nuodijimo net neįregistravo, o atsakymo į skundą nėra gavęs iki šiol. Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje jam paaiškino, kad Ž. liepė nuslėpti šį faktą nuo teismo. Kaip jau minėjo, vaikų jis negali apginti, augina juos jau dvylikti metai. 2012 m. liepos mėn. buvo smarkiai sumuštas sunkios negalios vaikas D. J.. Apie tai pranešus Klaipėdos vaikų teisių skyriui, pateikus įrodymus, į tai nebuvo sureaguota. 2013 m. balandį buvo sužalotas vaikas G. R., tik kaimynų dėka buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl akių, o vėliau su (duomenys neskelbtini) pagalba tyrimas nutrauktas. Taip pat šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, kurį atlieka Šiaulių apygardos sunkių nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai dėl V. P. vaikų tvirkinimo. Apie vaikų tvirkinimą žino ir Ž., jai pranešta dar 2010 m., tik paaiškėjus buvo skambinta telefonu ir (duomenys neskelbtini) kontrolieriaus įstaigai pranešta apie vaikų žalojimą. Ž. sakė tegul tvirkina, jai visiškai neįdomu ir čia neskambinti. Ž. žino apie kiekvieną smurtą prieš vaikus, tačiau net nereaguoja, jokio atsakymo neatsiunčia. Mano, kad vaikų žalojimo, tvirkinimo neįmanoma apginti, vaiko teisės ir prokuratūra dangsto šiuos nusikaltimus, vaikai kenčia, o kaltų nėra. Iš jo vaiką atėmė policijos pareigūnai, ant kelio sustabdę patikrinti automobilio dokumentus. V. P. net nevažiavo pas vaiką, antstolė net nereikalavo gražinti vaiką motinai. Atėmus iš jo vaiką, pradėjo jam grasinti Vaiko teisės, kad dabar jam atkeršys. Jis buvo nuteistas už sprendimo nevykdymą, atimtas vaikas, po to pradėjo jį juodinti, neva jis gyvena su vaikais mašinoje (tai būtų neįmanoma, nes vaikai sunkios negalios). Šiuo metu jis jau 2 metus negali pasimatyti su savo sūnumi D. J., nors jis vaiką užaugino nuo gimimo iki šešių metų. Jis daug kartų kreipėsi į Vaiko teises, kad leistų jam bendrauti su vaiku, tačiau negavo jokio atsakymo, E. Ž. nereagavo. Pažymi, jog neturi galimybės gauti valstybės teisinės pagalbos, jam tarnyba advokato neskyrė, mano, jog dėl prokurorų spaudimo.

Nurodo, jog elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra ne asmeniškai jo, šis paštas yra viešas, jo prisijungimus žino daug kas, nes jį sukūrė berniukas „PC AKROPOLIS“, norėdamas nemokamai patalpinti skelbimą į internetą, kai kūrė šį paštą suvedė duomenis išgalvotus. Mano, kad prisijungimą prie pašto žino ir Ž. ar Vaiko teisės, ir jį šmeižia, taip pat žino V. P. pusbrolis prokuroras ir taip jam kerštauja. Jis visą mėnesį buvo sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“, ten net kompiuterio ir interneto nebuvo, kad jis galėtų pasinaudoti – ir dar naktį. Šiuo paštu jis yra naudojęsis, rašęs Ž., prašęs nebendrininkauti su žmonėmis, kurie žaloja ir tvirkina vaikus, prašė leisti bendrauti su savo vaiku, tačiau atsakymo negavo. Tarp teisėjos per posėdį skaitytų laiškų, neva jo rašytų Ž., jo rašyto laiško nebuvo. Mano, kad yra kankinys ir auka, o su juo susidorota valstybės mastu.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal BK 290 už tai, kad 2014 m. gruodžio mėn. 8, 11 ir 16 dienomis iš savo elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) įstaigos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) ir kitų institucijų elektroninius paštus, siekdamas sumenkinti ir sukurti nepatikimą valstybės tarnautojos – (duomenys neskelbtini) kontrolierės E. Ž. – įvaizdį, nusiuntė įžeidžiančio turinio elektroninius laiškus tema „(duomenys neskelbtini) įstaigoje vaikų žalojimai“, kuriuose (duomenys neskelbtini) kontrolierė E. Ž. vadinama “nusikaltėle žiurke“, “žiurke“, “žiurke žmogžude“, “žmogžude psichine ligone“ ir tuo įžeidė valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) įstaigos kontrolierę E. Ž..

Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis skunde iš esmės kelia įrodymų vertinimo klausimą. V. J. manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis nustatė, kad jis parašė įžeidžiančio turinio elektroninius laiškus, ir todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 ir 3 d.). BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas V. J. kaltumą ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė teisingai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus, atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeidžiant BPK normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai V. J. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 str.

BK 290 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-396/2009, 2K-63/2014). Objektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis – veika gali būti padaromas veiksmu, žodžiu ar raštu. BK 290 str. kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. įtvirtintos nuostatos užtikrina žmogaus asmens neliečiamumą ir orumą. Tai viena svarbiausių kiekvieno asmens normalios ir būtinos socialinės integracijos sąlygų. Konstitucijos 25 str. nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Konstitucijos 25 str. 1 d.); žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 str. 2 d.). Kiekvieno asmens teisė į saviraiškos laisvę taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 str. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti, taigi ji gali būti ribojama pagal įstatymą, jei tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, užtikrinti teisminės valdžios autoritetą (Konvencijos 10 str. 2 d.), apsaugoti žmogaus garbę ir orumą (Konstitucijos 25 str. 3 d.; Konvencijos 10 str. 2 d.). Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, be kita ko, šmeižtu ir dezinformacija (Konstitucijos 25 str. 4 d.). Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą.

Įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir jis reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas einantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako jį žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2013). Kvalifikuojant veiką pagal BK 290 str., svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Paprastai įžeidimas padaromas kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų atlikimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011). Be to, ar pirmiau paminėti žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2011). BK 290 str. prasme įžeidžiančiais žodžiais laikomi stiprią menkinamąją, niekinamąją prasmę turintys žodžiai, vulgarūs posakiai, viešojoje kalboje adresuoti konkrečiam asmeniui. Žodžiams įvertinti svarbu žinoti jų pavartojimo aplinkybes, kontekstą, adresato ir adresanto santykius. Kitaip tariant, svarbu įvertinti, ar pasisakymai yra asmenį įžeidžiančio pobūdžio. Be to, tie patys pasakymai gali būti skirtingai vertinami viešoje ir privačioje kalboje. Vertinant BK 290 str. numatytą nusikalstamą veiką, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į nukentėjusįjį; kokie konkrečiai įžeidžiami žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Taip pat didelę reikšmę turi ižeidžiamų žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu, ar nebuvo kaltininkas išprovokuotas tokiam elgesiui ir panašiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342/2013).

Nors V. J. savo kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. Iš byloje esančių pateiktų elektroninių laiškų kopijų matyti, kad iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) įstaigos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti elektroniniai laiškai, pasirašyti V. J. vardu, kuriuose (duomenys neskelbtini) kontrolierė E. Ž. vadinama „nusikaltėle žiurke“, „žiurke“, „žiurke žmogžude“, „žmogžude psichine ligone“ (t. 1, b. l. 3-8). Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros (t. 1, b. l. 45), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (t. 1, b. l. 48), Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM (t. 1, b. l. 55), Nacionalinės teismų administracijos (t. 1, b. l. 60; 165), Plungės (duomenys neskelbtini) skyriaus (t. 1, b. l. 77), Telšių (duomenys neskelbtini) skyriaus (t. 1, b. l. 78), Trakų (duomenys neskelbtini) skyriaus (t. 1, b. l. 87), Telšių rajono savivaldybės (b. l. 86), Policijos departamento prie VRM (t. 1, b. l. 95) gautų patvirtinimų matyti, kad 2014 m. gruodžio 8, 11 ir 16 dienomis iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) buvo gauti laiškai, pasirašyti V. J. vardu, su įžeidžiančiais pasisakymais apie (duomenys neskelbtini) kontrolierę E. Ž.. Teisėjų kolegija pažymi, kad laiške E. Ž. adresu pavartoti žodžiai „nusikaltėlė žiurkė“, „žiurkė“, „žiurkė žmogžudė“, „žmogžudė psichinė ligonė“ yra be abejonės įžeidūs. Įžeidžiantys žodžiai buvo V. J. reakcija į vykusį susirašinėjimą, kurio metu jis (duomenys neskelbtini) įstaigos prašė paaiškinti, ar nėra pažeistos jo vaiko D. J. teisės, nes vaikas buvo paimtas iš jo bei perduotas auginti motinai. V. J., negavęs laukiamo teigiamo atsakymo iš vaiko kontrolieriaus įstaigos, nepatenkintas gauto atsakymo į savo prašymą turiniu, siekdamas įžeisti (duomenys neskelbtini) kontrolierę E. Ž., pažeminti jos orumą dėl to, kad jis iš institucijos negauna jo subjektyvų situacijos vertinimą atitinkančio atsakymo, išsiuntė žeminančio turinio laiškus. Šis susirašinėjimas tarp nuteistojo ir nukentėjusios, kaip ir elektroniniai laiškai, kuriuose buvo pateikta įžeidžiančio turinio informacija, vystėsi ir kilo iš nukentėjusios kompetencijai priklausančių temų. Parašytų įžeidžių, orumą žeidžiančių žodžių prasmė, adresatas, kuriems jie buvo skirti bei pati situacija, kuriai esant tie žodžiai buvo surašyti, jų tikslas – tyčia pažeminti savo pareigas einančią valstybės tarnautoją – nuteistajam V. J. buvo suprantami ir aiškūs. Akivaizdu, jog tam tikrų V. J. rūpimų klausimų, priskirtų (duomenys neskelbtini) kontrolierės kompetencijai, sprendimas V. J. nepalankiu ar jo netenkinančiu būdu nesuteikė V. J. teisės ir nedavė pagrindo įžeidinėti jo netenkinančius sprendimus priėmusią valstybės tarnautoją. Pagal byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius padarytos veikos požymius, įžeidimo pavojingumą lėmė apelianto padarytų veiksmų pobūdis (įžeidžiančio turinio laiškai išsiųsti įvairioms institucijoms), jų intensyvumas bei trukmė (įžeidžiantys laiškai adresatams siųsti tris kartus: 2014 m. gruodžio 8, 11 ir 16 dienomis). Aplinkybės, kad laiškuose panaudoti (duomenys neskelbtini) kontrolierę E. Ž. įžeidžiantys žodžiai, neginčija ir pats apeliantas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis įžeidžiančių laiškų, dėl kurių yra nuteistas, nerašė, pažymėjo, jog elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra ne asmeniškai jo, šis paštas yra viešas, jo prisijungimus žino daug kas, nes jį sukūrė berniukas „PC AKROPOLIS“, norėdamas nemokamai patalpinti skelbimą į internetą, kai kūrė šį paštą suvedė duomenis išgalvotus. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, V. J. savo kaltės nepripažino, tačiau nurodė, kad sutinka, jog iš savo pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įstaigos elektroninį paštą bei kitiems adresatams išsiuntė elektroninius laiškus, kurių turinys susijęs su (duomenys neskelbtini) įstaiga bei jos vadove E. Ž., šio fakto neneigia, sutiko su kaltinime nurodytomis laiškų siuntimo datomis, nurodė, kad laiškus siuntė ne iš savo namų ir ne iš savo asmeninio kompiuterio, bet iš viešų prieigų: Topo centro, knygyno, t. y. vietų, kur galima naudotis internetu. (t. 2, b. l. 150). Apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdyje, V. J. savo poziciją pakeitė, nurodė, kad neturi kompiuterio, rašė dėl to, kad negalėjo matyti vaiko, tačiau tos žinutės parašytos ne jo, o kažkokio berniuko. Nežino apie jokius Telšius ar Alytų, kaip yra minima laiškuose, nėra gavęs jokių laiškų. Yra siuntęs elektroninius laiškus, tačiau, ne tuos, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 195-196).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog aplinkybę, kad būtent V. J. yra minėtų laiškų autorius, patvirtina pats laiškų turinys, vartojamos frazės ir išsireiškimai, be to, laiškai pasirašyti V. J. pavarde, nurodomas jo gyvenamosios vietos adresas, iš tos pačios elektroninio pašto dėžutės ((duomenys neskelbtini)) jis yra siuntęs laiškus su dokumentais kitoms institucijoms. Laiške, kuriame E. Ž. vadinama „nusikaltėle žiurke“, „žiurke“, „žiurke žmogžude“, „žmogžude psichine ligone“, aptariama V. J. vaiko D. J. auginimo problema, nurodoma, kad Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje „dangstomi savivaldybės vaikų kankintojai“, kad „(duomenys neskelbtini) asmenys gavo pinigus už dangstymus, vaikų žalojimą“, „kartu klastojo dokumentus, dalinosi didžiules pinigų sumas“, jog jis yra „vargšas kankinys“, ir kad reikia remtis „sufabrikuotomis bylomis“. Be to, laiške pateikiamas „kartotinis prašymas“, kuriame nurodyta, jog sūnų D. J. užaugino iki 6 metų, jau metus negali bendrauti su vaiku, o su juo negali bendrauti ir broliai, kad „(duomenys neskelbtini) kontrolieriaus įstaiga ne tik tarpininkavo nuo 2008 m. dėl vaikų žalojimo, vaikus žalojant ir darant neįgaliais, bet ir dabar prisideda prie vaikų žalojimo“, „dangstomi savivaldybių (duomenys neskelbtini) korumpuoti nusikaltėliai“, nurodo, jog nėra gavęs jokio dokumento iš šios įstaigos, išskyrus „Š. išaiškinimą 2009 m.“, prašo atsakyti į jo 2014-11-04 prašymą. Minėtame, prie laiško pridėtame 2014-11-04 prašyme, V. J. nurodė, kad D. J. augino iki 6 metų nuo gimimo, jis ir sūnaus broliai pasiilgo vaiko, pažymėjo, kad „(duomenys neskelbtini) skyriaus asmenys dangstė vaiko žalojimą, nes gaudavo pinigus“, „vaiko mama V. P. neleidžia pamatyti sūnaus jau metus laiko“, „P. nupirks pažymą apie vaiko sirgimą“, „(duomenys neskelbtini) skyriaus specialistai už dangstymą, vaiko žalojimą ėmė pinigus ir slėpė žalojimą“. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad tokio pat pobūdžio aplinkybes, kaltinimus ir išsireiškimus V. J. yra išdėstęs ir 2014-12-12 skunde Klaipėdos apygardos prokuratūrai, kuriame nurodė, kad jo vaikas yra žalojamas, kad tai dangsto Telšių (duomenys neskelbtini) specialistė, kad jo vaiko motina V. P. klastoja gydytojų pažymas (t. 1, b. l. 102-104). Apeliaciniame skunde V. J. save vadina kankiniu ir auka, nurodo, kad kreipėsi į buvusią (duomenys neskelbtini) kontrolierę Š., kad augino sūnų D. J. iki 6 metų, kad metus negali pasimatyti su sūnumi, jog V. P. klastojo sveikatos pažymas, mušė vaiką, kad (duomenys neskelbtini) kontrolierės įstaiga dangsto korumpuotą savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyrių, nesuteikia jam atsakymų į klausimus dėl vaiko žalojimo ir prievartavimo, jog visos bylos yra sufabrikuotos. Akivaizdu, kad V. J. išsiųstuose įžeidžiančiuose laiškuose nurodomos aplinkybės, jų turinys, naudojami išsireiškimai sutampa su tais, kuriuos jis nurodė tiek savo pareiškime prokuratūrai, tiek ir apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad minimus įžeidžiančio turinio laiškus parašė pats V. J.. Taip pat akivaizdu, kad laiškuose dėstomos aplinkybės, jų kontekstas ir įvykių detalės buvo žinomos tik pačiam D. J., byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti, jog laiškus siuntė ne apeliantas. Apeliantas skunde nurodo, kad laiškų siuntimo metu jis visą mėnesį buvo sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“, ten net kompiuterio ir interneto nebuvo, kad jis galėtų pasinaudoti, ir taip grindžia savo versiją, kad jis negalėjo parašyti įžeidžiančio turinio laiškų. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir egzistuojanti aplinkybė (apeliantas jos niekaip nepagrindė), jog laiškų išsiuntimo laiku V. J. buvo išvykęs į sanatoriją, nepaneigtų byloje esančių duomenų, kad būtent V. J. išsiuntė įžeidžiančio turinio laiškus – laiškai buvo siunčiami ne iš namų, o iš viešų interneto prieigos vietų, todėl jis galėjo laiškus išsiųsti ir būdamas sanatorijoje Palangoje. Taip pat pažymėtina, kad V. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad laiškus minėtomis dienomis išsiuntė jis pats (t. 2, b. l. 150). Remdamasi išvardintu, atsižvelgdama į įžeidžiančiuose laiškuose nurodytus duomenis, į laiške esantį nuteistojo asmens vardą ir pavardę, jo namų adresą, į tai, kad V. J. pirmos instancijos teismo posėdyje pripažino, kad iš to paties elektroninio pašto siųsdavo elektroninius laiškus kitiems asmenims, į tai, kad parašyti laiškai buvo prieš tai vykusio susirašinėjimo, kurio nuteistasis neneigia, tęsinys, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad būtent V. J. išsiuntė minėtus įžeidžiančius laiškus 2014 m. gruodžio 8, 11 ir 16 dienomis.

Skunde nuteistasis V. J. dėsto ir kitus, su skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu nesusijusius, argumentus. Apeliantas skunde nuodugniai pateikia savo vaikų auginimo ir jų ligų istoriją, nurodo apie egzistuojančius nesutarimus su vaiko motina V. P. bei kitais asmenimis ir institucijomis dėl sūnaus auginimo, galimo smurto prieš jį atvejų. Skunde apeliantas pateikia savo vertinimą dėl galimos institucijų ir pareigūnų korupcijos, neva padarytų nusikalstamų veikų, mini išnagrinėtas baudžiamąsias ir civilines bylas, vadina jas neteisėtomis ir sufabrikuotomis. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje V. J. buvo nuteistas dėl BK 290 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. savo pareigas einančio valstybės tarnautojo įžeidimo. Minėti, su nuteistajam pareikštu kaltinimu apeliaciniame skunde nesusiję argumentai, nėra apeliacijos dėl skundžiamo nuosprendžio nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų atskirai nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl V. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes, turinčias reikšmės nuteistojo V. J. kaltės ir veiksmų kvalifikavimo klausimams spręsti, ištyrė ir įvertino teisingai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visi byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl nuteistojo kaltės nėra teisinio pagrindo. Aptarti įrodymai paneigia apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, neva apeliantas įžeidžiančio turinio laiškų nesiuntė, o laiškus išsiuntė kitas asmuo, ir įrodo V. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str. Taigi naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

BK 3 str. 1 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, 2 d. – kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Veikos nusikalstamumą panaikina tas įstatymas, kuris visiškai nebenumato buvusios nusikalstamos veikos sudėties arba susiaurina nusikalstamos veikos sudėtį, numatydamas naujų arba atsisakydamas buvusių šios sudėties požymių, dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos. 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XII-1888, kuris atitinkamoje dalyje įsigalios nuo 2016-04-01, BK 290 str., už kurio padarymą apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra pripažintas nuo 2016-04-01 neteksiančiu galios. Tokiu būdu, įstatymų leidėjui panaikinus baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo įžeidimą pagal BK 290 str., veika – valstybės tarnautojo įžeidimas, dėl kurios V. J. buvo nuteistas, taps nebenusikalstama. Veikos nusikalstamumą panaikinantis įstatymas, kuris visiškai dekriminalizuoja nusikalstamą veiką, šiuo metu numatytą BK 290 str., įsigalios po 10 dienų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 109 str. 1 d. teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (iner alia Konstitucinio Teismo 2007-05-15, 2007-10-24, 2008-01-21, 2011-01-31 nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2007-10-24, 2008-02-20, 2012-09-25 nutarimai). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į itin trumpą laikotarpį (10 kalendorinių dienų, iš jų tik 7 darbo dienos) nuo teismo procesinio sprendimo bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka priėmimo iki nusikalstamą veiką dekriminalizuojančio įstatymo įsigaliojimo pažymi, kad pradedant vykdyti paskirtą bausmę, veikos nusikalstamumas jau bus panaikintas, todėl bausmė realiai negalės būti vykdoma, o vietoj to turės būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės ir teistumo panaikinimo BPK 362¹ str. nustatyta tvarka. Kolegijos nuomone, tokioje situacijoje skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio V. J. palikimas galioti būtų nesuderinamas su konstituciniu teisingumo principu ir prieštarautų baudžiamojo proceso ekonomiškumo principui. Todėl, atsižvelgiant į BK 290 str. numatytos veikos dekriminalizavimą nuo 2016-04-01, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-24 nuosprendis naikintinas, ir V. J. atžvilgiu priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s BPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 4 d., 329 str. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-24 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: V. J. dėl kaltinimo pagal BK 290 str. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. V. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.