Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-11753-1004/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
e2YT-11753-1004/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Pareiškėjas
E. B.
Civilinė byla Nr. e2YT-11753-1004/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05538-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2; 3.2.3.8; 3.2.6.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjos E. B., atstovaujamos advokatės I. K., pareiškimą suinteresuotiems P. B., valstybės įmonei Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini),, po sutuoktinio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį A. B. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

2. Nurodė, jog uošviai (duomenys neskelbtini) įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iki mirties jame gyveno. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), o V. B. mirė (duomenys neskelbtini). V. B. ir A. B. buvo susituokę (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) mirusio A. B. palikimo priėmimo į notarą niekas iš įpėdinių nesikreipė. Paaiškino, jog anyta V. B. į notarą dėl sutuoktinio palikimo nesikreipė, nesikreipė ir į teismą dėl palikimo po sutuoktinio mirties priėmimo, todėl iki šios dienos A. B. turto dalis yra nepaveldėta. Nurodė, jog anyta priėmė po sutuoktinio mirties jo palikimą, jos vardu buvo registruotas butas, po sutuoktinio mirties ji liko gyventi šiame bute, jį prižiūrėjo iki mirties. Po A. B. mirties (duomenys neskelbtini), V. B. kaip pirmos eilės įpėdinė faktiniu valdymu priėmė palikimą ir liko bute gyventi. Pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo P. B. pretenzijų dėl tėvų turto nebuvo pareiškęs. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

3. 2019-10-01 pateikė papildomus dokumentus, kuriuose nurodė, kad anytai, neturėjusiai jokių teisinių žinių, neatėjo į galvą, kad jos vardu registruotas turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir būtina kreiptis į notarą dėl sutuoktinio palikimo. V. B. jokio kito nekilnojamojo turto per savo gyvenimą neturėjo, buto parduoti neketino, laikė jį savo asmenine nuosavybe, mokėjo visus mokesčius, draudimo įmokas, dalyvavo bendrijos susirinkimuose, kaip buto savininkė. Pažymėjo, jog pateikė į bylą komunalinių paslaugų tiekėjų pažymas, jog įsiskolinimų nėra, ir kitus mokėjimo dokumentus. Papildomai teikia bute rastus dokumentus komunalinių paslaugų tiekėjams, kurie įrodo mokėjimų tęstinumą (AB „Lietuvos dujos“, LESTO ir pan.). V. B. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo butas, kuri įsigijo santuokoje su A. B. ir gyveno jame iki mirties.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo P. B. pateikė atsiliepimą (b. l. 31), kuriame nurodė, kad su E. B. pareiškimu sutinka ir prašo tenkinti. Patvirtina, kad jo motina V. B. priėmė visą mirusio tėvo palikimą, faktiškai paveldimą turtą pradėjusi valdyti. Jo motina rūpinosi viso santuokoje įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu, mokėjo visus mokesčius už butą, tvarkėsi visame bute viena pati ir gyvento ten iki mirties. Šis butas buvo vienintelis tėvų nekilnojamasis turtas. Buvusi sutuoktinė E. B. puikiai sutarė su jo tėvais, ji padėjo motinai po tėvo mirties, motina butą jai buvo palikusi testamentu po mirties. Apie motinos valią ir testamentą žinojo, neprieštaravo ir neprieštarauja dėl palikimo, į notarą dėl palikimo nesikreipė, nes žinojo, kad E. B. yra testamentinė įpėdinė ir viso motinos turto paveldėtoja. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą (b. l. 26-28). Mano, jog pareiškėja turėtų pateikti rašytinius įrodymus, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai nustatyti mirusio A. B. faktinio turto užvaldymo pradžios momentą, taip pat konkretizuoti, kokius aktyvius veiksmus pareiškėjos anyta atliko minėto paveldimo turto atžvilgiu, po sutuoktinio mirties per 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytą 6 mėnesių terminą. Pažymi, jog prie pareiškimo pridėti įrodymai nėra pakankami pareiškėjos prašymo tenkinimui. Juridinis faktas neturės įtakos E. B. teisėms, nes ji nėra V. B. įstatyminė įpėdinė. Įmonė nėra gavusi parnešimų apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei ir neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių apie faktinį jo paveldimo turto priėmimą valdyti, kadangi valstybę atstovauja tik nuo 2015-03-20. Prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001-07-01 nagrinėjamoje byloje prašomo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktą, taikytinos 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (palikimas turėjo būti priimamas per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties).

8. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

9. Bylos rašytine medžiaga nustatyta, jog V. B. (b. l. 4-5) ir (ikisantuokinė pavardė K.) ir A. B. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina sutuoktuvių liudijimo kopija (b. l. 21). Santuokoje sutuoktiniams (duomenys neskelbtini), gimė sūnus P. B.. Mirties liudijimo kopijoje pažymėta, jog A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), m. amžiaus (b. l. 9-10). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos nustatyta, kad santuokos metu (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 7-4182, butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas V. B. nuosavybe (b.l. 11).

10. Įvertinus šiuos rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog nors V. B. nuosavybe buvo registruotas minimas nekilnojamasis turtas, tačiau jis buvo įgytas santuokos metu ir yra laikytinas bendrąją jungtine sutuoktiniu nuosavybe.

11. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Taip pat būtinos sąlygos yra tos, kad prašomas nustatyti faktas turi turėti teisinę reikšmę, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą.

12. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad vienintelis palikėjo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas V. B. nuosavybe ir, be abejonės, jo asmeniniai daiktai. Todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjo turto perėmimu, valdymu ir rūpinimusi.

14. (duomenys neskelbtini) -1-jame notaro biure E. B. yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios anytos – testatorės V. B., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) palikimą (b. l. 12). Nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) 1-ajame notaro biure yra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), palikimą (b. l. 22). Teismo vertinimu, pareiškėja įrodė, kad po A. B. mirties dėl palikimo priėmimo galimi paveldėtojai į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė sutuoktinė V. B., nes bute gyveno, naudojosi jame esančiais namų apyvokos daiktais ir mokėjo mokesčius buto paslaugų tiekėjams ir priėmė mirusio sutuoktinio daiktus. Pateikti duomenys, jog laikotarpiu nuo 2012-04-28 iki 2018-08-30 už buto, adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją, dujas, komunalinių atliekų tvarkymą, UAB „Šiaulių vandenys“ paslaugas, AB „Šiaulių energija“ paslaugas, buvo atsiskaitoma paslaugų tiekėjams (b. l. 13-20, papildomi rašytiniai įrodymai).

15. Teismas, spręsdamas šį klausimą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad po A. B. mirties į jai tenkančią turto dalį turėjo teisę pretenduoti ne tik sutuoktinė, bet ir sūnus P. B., tačiau jis taip pat nesikreipė į notaro biurą dėl tėvo palikimo. Pateikti rašytiniai įrodymai - buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių paslaugų mokėjimo kvitai, pagal kuriuos nustatyta, jog nekilnojamojo turto paskutinė savininkė buvo V. B. (b. l. 44-47).

16. Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, suinteresuoto asmens P. B. sutikimą su pareiškėjos pareiškimu, daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir jį tenkina, nes šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo kaip testamentinės įpėdinės teises į paveldimą turtą. Nustačius juridinį faktą, kad V. B. po sutuoktinio A. B. mirties faktiškai priėmė ir valdė turtą, pareiškėjai kiltų teisinės pasekmės, t. y. pareiškėja E. B. galėtų kreiptis dėl minėto nekilnojamojo palikimo priėmimo po V. B. mirties, nes pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).

17. Suinteresuotas asmuo P. B. raštu patvirtino, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu. Pareiškėjai nėra žinomi kiti suinteresuoti asmenys, galintys pretenduoti į A. B. turtą ir priešingų šiems argumentams teismas nenustatė. Po sutuoktinio A. B. mirties V. B. pradėjus kaip savo valdyti nekilnojamąjį turtą ir A. B. asmeninius ir likusius namų apyvokos daiktus, pripažintina, kad ji priėmė visą sutuoktinio palikimą. Todėl teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog V. B. po sutuoktinio A. B. mirties pradėjo faktiškai valdyti turtą ir ši aplinkybė yra pagrindas nustatyti faktą, kad V. B. šiais veiksmais priėmė sutuoktinio palikimą. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjai pateikus ir papildomus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas nuomonė dėl to, jog pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai nustatyti mirusio A. B. faktinio turto užvaldymo pradžios momentą, taip pat, jog pareiškėja nekonkretizavo, kokius aktyvius veiksmus jos anyta V. B. atliko minėto paveldimo turto atžvilgiu po sutuoktinio mirties, atmestina kaip nepagrįsta.

18. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

19. Iš pareiškėjos 1,79 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos(CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį A. B. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti,

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Nepriteisti valstybei iš pareiškėjos E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas