- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- 1-138-497/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53109-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- E. L.
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d, ir nustatė:
Aprašomoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
E. L. tyčia nužudė žmogų. 2018-11-05 apie 21 val., apsvaigęs nuo alkoholio, Č. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini)asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė rankomis ir nenustatytu tyrimo metu daiktu mažiausiai 10 smūgių Č. T. į galvą, kairę ranką ir kairįjį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas veide, poodinę kraujosruvą kairiajame šone VII šonkaulio lygyje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis kairiajame dilbyje bei suspaudęs kaklą rankomis, nukentėjusįjį smaugė, tuo padarydamas jam daugybines poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas kakle, daugybines gerklų ir liežuvio šaknies minkštųjų audinių kraujosruvas, poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžį ir skydinės kremzlės dešiniojo viršutinio rago lūžį, dėl ko, įvykus mechaninei asfiksijai Č. T. įvykio vietoje mirė.
Bylos duomenys.
Kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2018-10-30 grįžo iš Švedijos, kur nelegaliai dirbo statybose, į savo namus- tėvu butą, esantį daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Nuo to laiko iki kaltinime nurodyto įvykio visą laiką gėrė. Tėvai neleisdavo gerti namuose, todėl vartodavo alkoholį su draugais mieste arba pas pirmame aukšte gyvenantį kaimyną Č. T.. Po grįžimo pas E. T. lankėsi 2-3 kartus. Gerdavo su juo alų, rūkė, kalbėdavosi. Jokių nesutarimų su E. T. neturėjo. Apie jo ir kaltinamojo motinos bei tėvo nesutarimus ir tarpusavio skolas nieko konkretaus nežino. 2018-11-05 vakare grįžęs iš miesto eilinį kartą su alumi užėjo pas E. T.. Kaip ir visada, gėrė alų, kalbėjosi, kol E. T. ėmė negerai kalbėti apie kaltinamojo šeimą. Dabar nepamena, kas konkrečiai buvo pasakyta, bet tos kalbos E. L. labai supykdė. Pamena, kad sudavė vieną smūgį E. T. į veidą, šis nugriuvo ant grindų, apsipylė kraujais. Išsigandęs E. L. nubėgo namo ir pasakė motinai, kad kažką padarė E. T.. Po smūgio grįžo namo labai greitai, gal per pusę minutės. Motina nubėgo į apačią, o kaltinamasis liko namie, kol atvažiavo policija ir greitoji. Nepamena, kad būtų E. T. smaugęs. Būna, kad išgėrus aptemsta sąmonė ir prisimena ne viską.
Ikiteisminio tyrimo metu apie prieš Č. T. pavartotą smurtą kaltinamasis E. L. nurodė, kad kilus konfliktui jis atsistojo ir trenkė ant lovos sėdinčiam Č. T.. Č. T. atsistojo ir toliau keikėsi. Tada E. L. trenkė Č. T. kumščiu dar vieną kartą į veidą, pataikė į kairę akį. Nuo jo smūgio Č. T. nukrito ant grindų, aukštielninkas, krisdamas atsitrenkė į spintelę. Č. T. iš veido, iš akies pradėjo bėgti kraujas. Matė, kad prarado sąmonę. Išsigando ir nubėgo pas savo motiną, kuriai pasakė, kad trenkė Č. ir šis guli be sąmonės, ir pas jį yra kraujas (t.1, b.l. 184- 185). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. L. patvirtino, kad šie jo parodymai užrašyti teisingai, jų pataisyti ir papildyti nenori.
Savo parodymus E. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, papildomai paaiškino, kad motina labai greitai nubėgo į Č. T. butą. Niekas po jo išėjimo iki motinos atėjimo į Č. T. butą nebuvo užėjęs. (2 t., b. l. 1-8)
Liudytoja L. L. apklausta teisme parodė, kad E. T.- jos sūnus. Gyvena kartu 5 kambarių bute, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte., kartu gyvena liudytojos sutuoktinis ir neįgali vyresnioji duktė. Č. T. gyveno to paties namo pirmame aukšte. Santykiai su juo buvo priešiški. Č. T. sirgo psichine liga, piktnaudžiaudavo alkoholiu. Kartais būdavo agresyvus. Buvo užpuolęs liudytojos dukrą ir išplėšęs auskarą. Buvo atveju, kai apimtas psichozės gąsdindavo vaikus, nusimaudavo prieš juos kelnes. Yra kirviu grasinęs policijai. Liudytojos šeima Č. T. vardu buvo paėmusi dvi vartojimo paskolas. Vieną- motoroleriui, o kitą- baldams įsigyti. Paskolas ėmė Č. T. vardu, nes pačiai L. šeimai neužteko legalių pajamų tokioms paskoloms gauti. Č. T. su tuo sutiko. Visas skolas grąžino ir Č. T. nėra skolingi. Liudytojos sūnus apie savaitę iki įvykio grįžo iš Švedijos ir nuo to laiko visą laiką girtavo. Jam nebuvo leidžiama gerti namuose, todėl sūnus girtaudavo su draugais. Kaltinime nurodytos dienos vakare sūnus grįžo į namus, visiškai girtas, išsigandęs ir pasakė, kad „Č. pradėjo varyti ant tavęs ir ant tėvo“, „eik, žiūrėk, Č. nejuda“. Liudytoja nedelsdama nubėgo į Č. T. butą, rado jį gulintį ant grindų. Galvos srityje matėsi kraujo. Grįžo namo, telefonu iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, paskambinto jaunesnei dukrai G. M.. Po to pati grįžo pas Č. T. ir ėmė jį gaivinti, darydama širdies masažą. Gaivino iš pradžių viena, o po to padedama atvažiavusios dukters, kol atvažiavo greitojo medicinos pagalba.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. L. papildomai parodė, kad jos sūnus E. L. iš pradžių liko namuose. Atvykus dukrai G., atėjo prie Č. T. buto. Sūnus sakė: „vieną kartą užvožiau Č.“. Sūnus pas Č. T. vartojo alkoholinius gėrimus vakarais nuo penktadienio nuo 2018-11-02. (t. 1, b.l. 115- 116). Apie 21.10 val., sūnus atėjo namo, pasakė „ eik, mama, pažiūrėk, Č. nejuda, reikia greitąją kviesti“ (t. 1, b.l. 117- 120). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja L. L. patvirtino, kad šie jos parodymai užrašyti teisingai, jų pataisyti ir papildyti nenori.
Liudytojas G. M. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Liudytoja gyvena atskirai, apie 5-6 km. nuo tėvų namų. Tėvų namuose lankėsi vieną dieną prieš įvykį. Brolio namuose nebuvo, motina pasakė, kad jis dingęs. Tėvai neleisdavo broliui girtauti namuose, todėl jis vartodavo alkoholį su draugais arba pas Č. T.. Tėvų santykiai su Č. T. nebuvo geri. Pastarasis sirgo psichine liga ir kartais būdavo agresyvus, priekaištavo tėvams dėl negrąžintų skolų, kurias tėvai buvo paėmę Č. T. vardu. Nors kilus krizei tėvams buvo kilę sunkumų mokėti kelias įmokas, tačiau visas skolas jie galų gale grąžino ir tai patvirtinta teismo sprendimu. Tačiau Č. T. to nepripažino ir nuolat tėvams priekaištaudavo, dėl šios nesamos skolos. Kaltinime nurodytos dienos vakare paskambino mama, pasakė, kad brolis trenkė Č. T., paprašė atvažiuoti. Atvažiavo per 10 min., o gal dar ir greičiau. Laiptinėje sutiko brolį, motiną, laukiančius medicininės pagalbos. Su motina užėjo į Č. T. butą, kur šeimininkas gulėjo ant grindų be sąmonės. Motina pasakė, kad bandė gaivinti, Č. T. tarsi pajudino galva ir ši nutarė, kad jis atgavo sąmonę. Liudytoja nedelsdama vėl ėmėsi gaivinti Č. T. ir tęsė gaivinimą, kol neatvyko policija ir liepė nuo kūno pasitraukti.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. M. papildomai parodė, kad užėjusį į laiptinę, pirmame aukšte, laiptinėje sutiko motina ir brolį. Paklausė kas atsitiko. Motina pasakė, kad „atėjo E., pasakė, kad trenkiau Č. į galvą, eik pažiūrėk“. Ji atidarė duris, pamatė, kad Č. T. be sąmonės guli ant grindų, ant nugaros, matė kraują kairėje galvos pusėje. Iš kur kraujavo nematė, matė kaktoje, virš antakio buvo žaizda (t. 1, b.l. 125- 127). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja G. M. patvirtino, kad šie jos parodymai užrašyti teisingai, jų pataisyti ir papildyti nenori.
Liudytoja J. P. teisme parodė, kad yra Lingių šeimos ir Č. T. kaimynė. Su Č. T. sutardavo gerai, dažnai pas jį užeidavo pasikalbėti, paklausti ar nereikia ką nors padėti. Č. T. buvo neįgalus, sirgo psichine liga. Priepuolių metu elgdavosi keistai, šūkaliodavo, šokinėdavo. Tačiau nebuvo agresyvus, rūkė, bet alkoholiu nepiktnaudžiaudavo. Su L. šeima liudytoja sutaria blogai, nes jie agresyvūs, kabinėdavosi. Yra mačiusi, kad kaltinamasis L. L., kai neblaivus, mušėsi su savo tėvu V. L.. Matyt todėl tėvai E. L. neleisdavo girtauti namuose. E. L. gerdavo kitur su draugais arba pas Č. T.. Č. T. taip pat skundėsi dėl kaltinamojo tėvo V. L. elgesio, skundėsi, kad bijo pastarojo, kad jis Č. T. buvo sumušęs. Be to, pasak Č. T., L. šeima jį apgavo, paimdama paskolas jo vardu ir dabar Č. T. reikia mokėti įmokas skolų išieškojimo bendrovei. Apie mėnesį iki įvykio rodė liudytojai laiškus iš skolų išieškojimo bendrovės. Įvykio dieną, apie 7-8 val., prieš važiuodama į darbą kaip įprasta užėjo pas Č. T. pasiteirauti ar šiam ko nors netrūksta. Rado ir grindų miegantį E. L., liepė šiam išeiti. Dar E. L. paprašė pavežėti jį Širvintų, tačiau liudytoja atsisakė. Grįžusi vakare po darbo nei Č. T. nei E. L. nematė, tik girdėjo iš Č. T. buto garsiai veikiant televizorių.
Liudytoja V. K. teisme parodė, kad dirba Širvintų rajono socialinių paslaugų centre. Nuo 2014 m. globoja Č. T.. Lankydavosi du kartus per savaitę. Apsilankymas trukdavo apie 2 val. Sutvarkydavo kambarį, išplaudavo indus, pakeisdavo patalynę, nupirkdavo reikalingų produktų. Č. T. sirgo psichine liga, tačiau vartojo vaistus, nebuvo piktybinis, visada buvo linksmas ir geras. Mėgo padainuoti, garsiai pasimelsti, daug rūkė, bet alkoholiu nepiktnaudžiavo. Č. T. skundėsi, kad bijo kaimyno V. L., kuris jį terorizuoja. Pasakojo, L. šeima įkalbėjo jį savo vardu paimti paskolas ir negrąžino, todėl skolą dabar grąžinti turi pats Č. T.. Rodė liudytojai laiškus iš skolų išieškojimo bendrovės „Gelvora“. Liudytoja netgi su šiais laiškais buvo nuėjusi į policiją, bet policija pasakė, kad nieko padaryti negalima. Dėl kaltinamojo E. L., tai Č. T. pasakojo tik tiek, kad šis ateidavo į svečius, liudytojai iš Č. T. pasakojimų susidarė įspūdis, kad jis su E. L. sutardavo. Paskutinį kartą pas Č. T. lankėsi 3 dienos iki įvykio. Č. T. nebuvo sužalotas. Kaip visada atliko ruošos darbus, apipirko, nieko ypatingo tą dieną neįvyko.
Liudytojas P. K. teisme parodė, kad įvykio metu dirbo Širvintų rajono įgaliotiniu. Vakare gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini) km. įvykusį konfliktą tarp kaimynų. E. L. sutiko laiptinėje, jis buvo neblaivus, pasakojo, kad pastūmė ir sudavė kaimynui. Prieš tai Širvintose girtavo su draugais, o grįžęs namo užsuko dar išgerti ir pasėdėti pas Č. T.. Besikalbant Č. T. ėmė negražiai kalbėti apie E. L. seserį ir tėvus, kas ir sukėlė konfliktą. Užteko vieno smūgio ir Č. T. nugriuvo. E. L. išsigandęs čiupinėjo Č. T. kaklą, po to nubėgo į namus, pasikviesti į pagalbą motinos.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. papildomai parodė, kad E. L. vaikščiojo susinervinęs ir vis kartojo „ ką aš padariau“. Rodė rankas, matė ant kažkurios E. L. rankos krumplių sukrešėjusi kaip kraują. Po suduoto smūgio pamatęs, kad Č. T. nesikelia, kaip suprato iš E. L. pasakojimo ir gestų, kad jis čiupinėjo prie Č. T. kaklą, norėjo patikrinti, ar šis gyvas. E. L. jam rodė gestais ką darė, tai rankomis prie savo kaklo rodė, bei sakė, kad Č. T. taip darė. Iš E. L. pasakojimo suprato, kad Č. T. nukrito ir šis tikrino jo pulsą prie kaklo (t. 1, b.l. 146- 147). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas P. K. patvirtino, kad šie jos parodymai užrašyti teisingai, jų pataisyti ir papildyti nenori.
2018-11-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)ir jame esantis lavonas. Kambaryje Nr. 1 ant grindų guli vyriškos lyties lavonas, kuris guli ant nugaros, rankos ištiestos guli prie liemens, kojos ištiestos, galva kiek atlošta ir pakreipta į dešinę. Lavonas aprengtas pilkos spalvos megztiniu, pilkais marškiniais, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, pilkos spalvos trumpikėmis, ant kairės pėdos šlepetė, dešinė pėda basa. Lavono veidas kruvinas, vietomis kraujas apdžiūvęs. Daugiausiai kraujo matosi dešinio žando, kakto ir kairio skruosto bei smilkinio srityse. Kairės akies vokai patinę juose poodinės kraujosruvos. Nosies šnervėse matosi apdžiūvęs kraujas. Kairės akies viršutiniame voke, ties antakiu apie 1,5 cm žaizda. Kairiame skruoste matosi kraujosruvos. Kaklo priekiniame paviršiuje, abipus skydinės kremzlės apatinio krašto, taškinės violetinės spalvos dėmės, primenančios kraujosruvas. Kairio žasto viršutinėje dalyje matosi poodinės kraujosruvos (t. 1, b. l. 22-49).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M1354/2018 (01) konstatuota, kad Č. T. mirė nuo mechaninės asfiksijos, suspaudus kaklą rankomis (į tai nurodo: daugybinės poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos kaklo, daugybinės gerklų ir liežuvio šaknies minkštųjų audinių kraujosruvos, poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžis, skydinės kremzlės dešiniojo viršutinio rago lūžis, asfiksijos požymiai: daugybinės ekohimozės kaklo-krūtinės odoje, daugybinės taškinės kraujosruvos akių junginėse, antgerklyje ir plaučių paviršiuose, skystas kraujas širdies ertmėse, veninė vidaus organų pilnakraujystė, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimas).
Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2018-11-06, 10.20 val., rodo, kad nuo Č. T. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavono galėjo praeiti apie 12 valandų laiko. Nuo Č. T. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo įvykio vietoje galėjo praeiti 2-8 valandos.
Č. T. lavono kraujyje ir šlapime metilo, etilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholiu ir acetono nerasta.
Č. T. lavono nustatyti šie sužalojimai:
- daugybinės poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos kaklo, daugybinės gerklų ir liežuvio šaknies minkštųjų audinių kraujosruvos, poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžis, skydinės kremzlės dešiniojo viršutinio rago lūžis.
Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizacija labiausiai tikėtina spaudžiant kaklą pirštais.
Lavono skrodimo metu nustatyti asfiksijos požymiai rodo, kad kaklo suspaudimas lėmė mechaninės asfiksijos išsivystymą dėl kaklo kraujagyslių užspaudimo ir galvos smegenų kraujotakos sutrikdymo, dėl ko įvyko mirtis.
Nurodyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais.
- poodinės kraujosruvos ir muštinės žaizdos veide bei kairiame šone padarytos kietais bukais daiktais, neilgai trukus iki mirties.
Nurodyti sužalojimai padaryti mažiausiai 9-iais trauminiais poveikiais.
- odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje padaryti kietu buku daiktu (daiktais), neilgai trukus iki mirties.
Nurodyti sužalojimai padaryti mažiausiai l trauminiu poveikiu.
- poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje plaštakoje bei kairio raktikaulio srityje padarytos kietais, bukais daiktais, galimai 2-5 paros iki mirties.
Nurodyti sužalojimai padaryti mažiausiai 9-iais trauminiais poveikiais. Pagal sužalojimų lokalizaciją, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairio dilbio užpakaliniame -vidutiniame paviršiuje galėjo atsirasti ginantis/dengiantis nuo smūgių (t. 1, b. l. 53-60).
Specialisto išvada Nr. S 437/2018 (01) (DNR tyrimas) konstatuota, kad nuoplovose nuo E. L. rankų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su E. L. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, o kitas dominuojantis DNR profilis sutampa su Č. T. DNR profilių su 99,999999999999% tikimybe (t. 1, b. l. 103-110).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir motyvai
Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M1354/2018 (01) matyti, kad Č. T. mirties priežastis- mechaninė asfiksija, suspaudus kaklą rankomis. Kaltinamasis savo parodymais nepatvirtina ir nepaneigia, jog būtent jis konflikto su Č. T. metu buvo suspaudęs pastarojo kaklą rankomis ir tokiu būdu jį nužudė. E. L. nurodo sudavęs vieną (teisminio nagrinėjimo metu) ar du (ikiteisminio tyrimo metu) Č. T. į veido sritį.
Asmens kaltė gali būti grindžiama netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 str. 5 d. prasme svarbu tai, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Netiesioginiais įrodymais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Visais atvejais būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo. (kasacinės bylos Nr. 2K-101-628/2018, 2K-254-511/2017, 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-182-489/201). Tiesioginių E. L. kaltės įrodymų nėra, tačiau byloje pakanka netiesioginių įrodymų, kurie patvirtina, kad E. L. padarė nusikaltimą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis .
Iš minėtos Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M1354/2018 (01) matyti, kad visi sužalojimai, tame tarpe ir sužalojimai kaklo srityje, padaryti vienu metu, t.y. tuo laiku, kai pagal paties kaltinamojo parodymus įvyko jo ir Č. T. konfliktas. 1-3 min po konflikto, pagal kaltinamojo ir jo motinos L. L. parodymus į butą atėjo L. L. ir rado Č. T. gulintį ant grindų be sąmonės arba jau mirusį. Be L. L. ir kaltinamojo sesers G. M., kurios bandė gaivinti Č. T., darydamos širdies masažą, iki atvykstant policijai į mirusiojo butą niekas atvykęs nebuvo. Iš paties kaltinamojo ir liudytojos J. P. parodymų matyti, kad kaltinamasis E. L. dažnai lankydavosi Č. T. bute, čia girtaudavo, nakvodavo. Visų paminėtų įrodymų visuma paneigia prielaidą, kad kas nors kitas be E. L. galėjo Č. T. padaryti jo mirtį sukėlusius sužalojimus ir kitus sužalojimus. Dėl kitų sužalojimų pažymėtina ir tai, kad Č. T. prieš 3 dienas matė socialinė darbuotoja V. K., o įvykio dieną - kaimynė J. P. ir abi šios liudytojos parodė, jog jokių sužalojimų pas Č. T. nematė ir jis jokiais skausmais ir sužalojimais nesiskundė.
Be to, iš policijos pareigūno P. K. parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad E. L. iš dalies prisipažino, kad konflikto metu spaudė Č. T. kaklą rankomis neva dėl to, kad patikrintų ar šis gyvas, net rodė pareigūnui kaip tai darė. Iš to darytina išvada, kad jau iš karto po įvykio E. L. žinojo kokia Č. T. mirties priežastis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo taip pat matyti, kad kraujas buvo ant Č. T. veido ir galvos srityje, o DNR tyrimo išvadoje nurodoma, kad ant kaltinamojo E. L. rankų rasta Č. T. kraujo. Vadinasi E. L. lietė Č. T. galvos srityje jau po to, kai jam bėgo kraujas nuo prieš tai padarytų kūno sužalojimų.
Visų paminėtų įrodymų visuma sudaro sistemą ir teismui nepalieka jokių abejonių, kad E. L. 2018-11-05 apie 21 val., Č. T. bute, nukentėjusįjį smaugė, tuo padarydamas jam sužalojimus kaklo srityje, sukėlusius mechaninę asfikciją ir Č. T. mirtį, bei padarė kitus kūno sužalojimus, kaltinime nurodytose vietose ir būdu.
Dėl bausmės.
E. L. anksčiau neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. L. nusikaltimą padarę apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. E. L. nuo 2013-11-21 iki 2017-09-24 vienuolika kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius pažeidimus, padarytus esant neblaiviam (t. 2, b.l. 102- 112). E. L. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (t. 2, b.l. 77- 81).
BK 129 str. 1 d. sankcija numato vienintelės rūšies laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Nors ir nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad E. L. yra jauno amžiaus, pripažįsta priklausomybės alkoholiui požymius, pakankamai kritiškas savo veiksmų galimų juridinių pasekmių atžvilgiu (t. 2, b.l. 80). Be to, E. L. anksčiau neteistas, pakankamai kritiškai vertino savo elgesį ir teisme. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti skiriant E. L. laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė artimesnė sankcijos minimumui.
E. L. pripažinti kaltu pagal BK 129 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 8 metams.
Iki nuosprendis įsiteisės- skirti kardomąją priemonę- suėmimą.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018-11-05 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Daiktus, paimtus įvykio vietos apžiūros metu ir saugomus Vilniaus apskrities VPK (t. 1, b.l. 111, 112), sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą apeliaciniu skundu.