Kauno apygardos teismo nutartis

2024-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-259-634/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-05
Bylos Nr.
1S-259-634/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53109-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
E. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-259-634/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53109-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis,sekretoriaujant L. K.,dalyvaujant prokurorei R. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 15 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), pabaiga – (duomenys neskelbtini). Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2024 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ sistemą, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis (duomenys neskelbtini) baustas drausmine tvarka, (duomenys neskelbtini) skatintas, E. L. tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, jo pataisos procesas sklandus, jis deda pastangas siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisija konstatavo, kad nuteistajam taikomi suvaržymai turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą ir požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kadangi padarė išvadą, jog jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, taip pat nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesio bausmės atlikimo metu pokytį, Socialinio tyrimo išvadoje nurodomus duomenis, padarė išvadą, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiruošęs atlikti likusią bausmės dalį neizoliuotas nuo visuomenės ir siekti savo tikslų išimtinai vien teisėtomis priemonėmis.

Šalies argumentai

5. Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė R. S. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 15 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neindividualizavo ir neargumentavo, kodėl nuteistajam E. L. būtent šioje bausmės stadijoje yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą. Apylinkės teismo nutartis yra ne tik nemotyvuota, tačiau joje klaidingai nurodytos ir tam tikros faktinės aplinkybės, kas galimai lėmė netinkamą nuteistojo asmenybės įvertinimą.

5.2. E. L. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą lygtinio paleidimo svarstymui, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą programą, šiuo metu jo elgesys atitinka laisvės atėmimo vietų įstaigos nuostatas, tačiau vien to nepakanka jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. E. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes padarymą. Nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nesaikingas alkoholio vartojimas, o tai turėjo įtakos nekontroliuojamai E. L. agresijai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas turėjo itin atidžiai vertinti nuteistojo požiūrį į svaigiųjų gėrimų vartojimą.

5.3. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo E. L. nesustodamas vartojo alkoholinius gėrimus, nuteistasis turėjo stiprią priklausomybę alkoholiui. Bausmės atlikimo metu nuteistasis pripažino turintis alkoholio vartojimo problemą ir bandė ją spręsti, tačiau gydymas nebuvo sėkmingas, nes bausmės atlikimo metu du kartus fiksuotas alkoholinių gėrimų faktas: 2019 m. rugsėjo mėnesį ir 2023 m. liepos mėnesį, tiek iki gydymo pradžios tiek ir pabaigus reabilitacijos programą. Šios aplinkybės patvirtina, kad alkoholio problema vis dar egzistuoja ir nuteistasis jos nesugeba išspręsti net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje.

5.4. Skunde pabrėžiama, kad dvi už alkoholio vartojimą gautos nuobaudos nėra vienintelės. Bausmės atlikimo metu E. L. yra (duomenys neskelbtini) baustas drausmine tvarka, dėl drausminių pažeidimų vieną kartą buvo perkeltas į kameros tipo patalpas. E. L. net keturis kartus yra baustas dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo ar laikymo. Be to, paskutinė E. L. gauta nuobauda už alkoholio vartojimą yra galiojanti (duomenų, kad nuobauda būtų panaikinta prieš terminą, prokuratūra neturi).

5.5. Be to, atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis nebuvo motyvuotas dirbti ir atsisakė pasiūlyto darbo, persigalvojo dėl darbinės veiklos ir buvo įdarbintas tik nuo 2021 m. gruodžio 17 d. Iš viso yra išdirbęs šiek tiek daugiau nei dvejus metus, būdamas laisvėje oficialios darbinės patirties neturėjo, Sodros duomenis yra dirbęs tik vienoje darbovietėje nepilną savaitę. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad E. L. darbine veikla susidomėjo tik tuomet, kai atsirado galimybė jo atžvilgiu svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymą. Nors bylos medžiagoje nėra duomenų apie turimus finansinius įsiskolinimus, tačiau pats E. L. pripažįsta, kad jo turėtą skolą už telefoną padengė artimieji.

5.6. Skunde pažymima, kad neteistasis nėra (duomenys neskelbtini), neturi (duomenys neskelbtini), šiuo metu neturi (duomenys neskelbtini). Anksčiau fiksuotas (duomenys neskelbtini), galvos trauma. Nuteistasis teigia, kad (duomenys neskelbtini) veiksmų nesiėmė, tiesiog būdamas neblaivus pagrasino (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina, kad turima priklausomybė alkoholiui turi įtakos neadekvačiam nuteistojo elgesiui. Tuo tarpu nedidelis artimų asmenų ratas gali būti nepakankamas emocinio stabilumo užtikrinimui bei palaikymui, o apsauginis veiksnys – pastovios gyvenamosios vietos turėjimas – egzistavo ir iki labai sunkaus nusikaltimo padarymo, tačiau nuo neteisėtų veiksmų E. L. nesulaikė.

5.7. Apibendrinant skunde nurodoma, kad neatlikta bausmės dalis yra dveji su puse metų, o tai, įvertinus E. L. turimą priklausomybės nuo alkoholio problemą, akivaizdžiai teigiama linkme nesikeičiantį elgesį bei mąstysenos ydingumą, rodo, kad probacija šiame bausmės etape dar nėra galima. E. L. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką dar nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog būdamas neizoliuotas nuo visuomenės jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

6. Bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė prašė tenkinti skundą ir E. L. atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas tenkinamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi formalusis pagrindas, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Tik įvertinus šių dviejų pagrindų egzistavimą galima spręsti dėl nuteistajam taikomo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, galimumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. L. atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

10. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, pirmiausia turi būti įvertinta, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, ar jo elgesys pasižymi tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal „OASys“ metodiką E. L. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Tokiu atveju teismas gali taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tai nėra teismo pareiga ir net ir esant žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikai, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo, teismas taip pat turi atsižvelgti į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes.

12. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

13. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, o (duomenys neskelbtini) tęsė mokslus ir įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Be to, (duomenys neskelbtini) mokėsi bei įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. Lietuvoje E. L. nėra sukaupęs oficialios darbinės patirties, pats pripažįsta, kad apie vienerius metus kartu su tėvu neoficialiai dirbo statybose. Nuteistasis taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) dirbo sezoninius darbus, o (duomenys neskelbtini) apie 2 metus dirbo statybose. Sodros duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vertinimo metu E. L. nurodo, kad bausmės atlikimo metu prioritetą skyrė išsilavinimui, o vėliau pasitaikius galimybei stengėsi derinti mokslus ir akademinę veiklą. Vertinimo metu gauta informacija, jog atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis nebuvo motyvuotas dirbti bei atsisakė pasiūlyto darbo, tačiau vėliau nuomonę keitė bei (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog sutinka dirbti bet kokį administracijos pasiūlytą mokamą darbą, o nuo (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose. (duomenys neskelbtini) perkeltas bausmę atlikti be sargybos sąlygomis ir (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo iki (duomenys neskelbtini). Be to, buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašytas pareiškimas, jog galimo lygtinio paleidimo atveju įmonė įsipareigojo E. L. įdarbinti. Nuo (duomenys neskelbtini) nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiuo metu stebima aukšta darbinė motyvacija tiek pataisos įstaigoje tiek išėjus iš jos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pritartina prokurorės atsiliepime nurodytai pozicijai, kad nuteistasis ne visu bausmės atlikimo metu buvo suinteresuotas dirbti, atvykęs į įkalinimo įstaigą atsisakė pasiūlyto darbo ir pradėjo dirbti tik (duomenys neskelbtini).

14. Vertinant E. L. elgesį bausmės atlikimo metu, matoma, kad nuteistasis savo elgesį kreipė teigiama linkme: mokėsi, įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, siekia įgyti specialybę, dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo (duomenys neskelbtini) bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, sėkmingai baigė „(duomenys neskelbtini)“, vėliau bausmę atliko (duomenys neskelbtini) būryje, kur siekė toliau išlaikyti motyvaciją nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau pritartina skunde nurodytai aplinkybei, kad E. L. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jis yra baustas drausmine tvarka, net ir po reabilitacijos programos baigimo yra nustatytas alkoholio vartojimo faktas, o tai parodo, kad net ir struktūruotoje aplinkoje E. L. nesugebėjo susilaikyti nuo alkoholio vartojimo ir nesugebėjo tinkamai laikytis nustatytų taisyklių. Alkoholio vartojimo įkalinimo įstaigoje kontekste itin svarbu tai, kad E. L. pripažįsta iki nusikalstamos veikos padarymo nuolat vartojęs alkoholį, nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat buvo neblaivus. Nors E. L. pripažįsta turinti problemų dėl alkoholio vartojimo ir stengiasi jas spręsti, tačiau bausmės atlikimo metu yra užfiksuoti du alkoholio vartojimo faktai: 2019 m. rugpjūčio 30 d. jam buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, už ką jis 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo nubaustas drausmine nuobauda, 2023 m. liepos 25 d. jis buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio, spręsdamas minėtas problemas dalyvavo prevenciniame pokalbyje dėl alkoholio vartojimo. Iš byloje esančių duomenų matoma, kad E. L. stengėsi spręsti alkoholio vartojimo problemas, tačiau net ir būnant struktūruotoje aplinkoje, kuomet alkoholio įsigijimas yra apsunkintas, nuteistasis jų vis dar neišsprendė. Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad nuteistasis turi galiojančią drausminę nuobaudą, kuri paskirta už alkoholio vartojimą. Todėl įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir tai, kad šiuo metu E. L. dar neišsprendė turimos alkoholio vartojimo problemos, nelaikytina, kad jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu pasikeitė taip reikšmingai, kad būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

15. E. L. šiuo metu yra nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys, kurio jis neturi galimybės pakeisti: smurtinio elgesio istorija, tačiau jam taip pat yra nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos jis turi galimybę sumažinti: smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros apribojimų pažeidimai (bausmės atlikimo metu jis buvo septynis kartus baustas drausmine tvarka) ir nustatyti apsauginiai veiksniai: patvirtinta gyvenamoji vieta po bausmės atlikimo, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. L. taip pat turėjo gyvenamąją vietą, tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo ir patvirtintos įsidarbinimo galimybės po bausmės atlikimo.

16. Aukštesnysis teismas nurodytų aplinkybių kontekste vertina ir tai, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes, neatlikta bausmės dalis yra didesnė nei dveji metai ir šiuo metu nelaikytina, kad atlikta tokia bausmės dalis, kuri leistų manyti, kad E. L. lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

17. Aukštesnysis teismas atsižvelgia į paminėtas aplinkybes, į nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamumo rizikas ir sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. L. laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis E. L. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

prokurorės skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 15 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam E. L..

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis