Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. L. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-10162 nutarta taikyti nuteistajam E. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 28 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. lapkričio 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Vertinant nuteistojo pažangą pažymėtina, kad šiuo metu neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, šiuo metu elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo paskatintas, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės, orientacija į pokytį, pradedant analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis ir pasekmes, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, mokslus, darbinę veiklą, intervencinių priemonių taikymą. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

E. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį - galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 5 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 5 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis E. L. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, iš kurių grįžta laiku, už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas 5 kartus (paskutinį kartą 2023 m. birželio 8 d.). Nuteistasis su deklaruotą gyvenamąją vietą, dirba, yra patvirtinta darbo vieta galimo lygtinio paleidimo atveju, palaiko draugiškus santykius su artimaisiais (tėvais, seserimi). Bausmės atlikimo metu nuteistasis E. L. stengėsi teigiama linkme nukreipti savo elgesį, t. y. mokėsi bei įgijo vidurinį išsilavinimą, siekia įgyti specialybę, itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis siekia analizuoti save, kaip asmenybę, atpažinti tiek teigiamus savo būdo bruožus, tiek ir koreguotinus. Šiuo metu jo vertybinėje sistemoje dominuoja sveikatos, šeimos bei laisvės svarba. Nuteistasis ne tik pripažino problemas, tačiau ir aktyviais veiksmais siekė jas spręsti, t. y. dalyvavo 12-os mėnesių „Priklausomybių turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro“ programoje, kurią sėkmingai baigė įgydamas ne tik įrankių problemoms susijusioms su piktnaudžiavimu alkoholiu spręsti, tačiau ugdydamas save, kaip asmenybę ir išlaikydamas motyvaciją nebevartoti alkoholio. Ankstesniu metu bausmę atliko porebilitaciniame būryje, kur koncentravosi į motyvacijos nevartoti alkoholio išlaikymą, pozityvias bei asmenybę ugdančias veiklas (pvz. dalyvavo darbo terapijoje, individualiuose bei grupiniuose užsiėmimuose). Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, su aplinkiniais elgiasi mandagiai. Teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad E. L. šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir šiuo metu teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus.

Iš 2024 m. lapkričio 6 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, tačiau atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinio kriminogeninio veiksnio (smurtinio elgesio istorija), kurio korekcija nėra galima, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu - veiksnys siejamas su buvusiu elgesiu laisvėje; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai - šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, nes buvo 7 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2023 m. liepos 25 d.) už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatyti apsauginiai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta po bausmės atlikimo; patvirtintos įsidarbinimo galimybės po bausmės atlikimo), tačiau šie apsauginis veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantis nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi nuteistasis geras gyvenimo sąlygas turėjo iki nusikaltimo įvykdymo, bet tai nesulaikė jo nuo nužudymo, todėl įvyko neatitaisomos pasekmės – žmogaus mirtis. Nužudymą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, be to Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendyje nurodoma, kad yra baustas administracine tvarka už įvairius administracinius pažeidimus, padarytus esant neblaiviam, taip pat E. L. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis net 2 kartus baustas už alkoholio vartojimą įkalinimo įstaigoje (2019m. rugsėjo 6 d. ir 2023 m. liepos 25d.). Po pirmosios nuobaudos 2019 m. nuteistasis pripažino turintis problemų susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu, todėl dar iki pradėdamas gydymą reabilitacijos centre nuteistasis E. L. dalyvavo ir sėkmingai baigė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus asmenims, priklausantiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, o ją pabaigęs sutiko gydytis „Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre“ bei 2020 m. birželio 4 d. pasirašęs įsipareigojimą buvo priimtas į reabilitacijos centrą pataisos namuose. 2021-06-04 nuteistasis buvo pristatytas Patariamosios komisijos metu dėl reabilitacijos laiko pratęsimo šešiems mėnesiams, tad 2021 m. gruodžio 4 d. sėkmingai užbaigė reabilitacijos programą ir buvo perkeltas į poreabilitacinį būrį. Nuteistasis E. L. suvokia alkoholio vartojimo žalą, tačiau neįvertino asmeninių tokio vartojimo pasekmių ir 2023 m. liepos 25 d. buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio. Spręsdamas minėtas problemas dalyvavo prevenciniame pokalbyje apie alkoholio daromą žąlą. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors nuteistasis ir stengiasi spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, tačiau po padaryto antrojo pažeidimo, kai buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio, sudalyvavo tik prevenciniame pokalbyje, tuo tarpu kitose su alkoholio vartojimo susijusiose programose ar užsiėmimuose nedalyvavo ir realiai išlikusi alkoholio vartojimo problema nebuvo sprendžiama, tuo labiau, kad pats nuteistasis suvokia ir pripažįsta alkoholizmo problemą ir tai, kad tuo metu, kai yra apsvaigęs nuo alkoholio yra lengviau išprovokuojamas, greičiau praranda savikontrolę bei būdamas tokios būsenos gali panaudoti ir fizinį smurtą. Tuo metu kai yra blaivus - vengia konfliktų, o nesutarimų metu vengia naudoti smurtą, renkasi atsitraukiantis ir/arba ieškoti kompromiso. Ir nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Teismas tai vertinti gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl ši aplinkybė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį E. L. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo institutas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nebūtų efektyvus, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-10162.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5, 6 dalimis, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-10162 taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.