- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-534-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03356-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- J. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei J. N. dėl atsakovės apkaltinimų užliejimais pripažinimo melagingais ir kt.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovės apkaltinimų užliejimais ieškovės atžvilgiu melagingumą, siekiant asmeninės naudos – nepagrįstų išmokų iš draudimo bendrovės; patvirtinti faktą, kad atsakovės tyčiniais nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais ieškovei sukeltos ypač neigiamos ilgalaikės turtinės ir neturtinės pasekmės; įpareigoti atsakovę atnaujinti savavališkai nutrauktą vandens tiekimą į ieškovės butą, atidarant vandenį blokuojančias sklendes, esančias atsakovės bute, įpareigoti atsakovę šį privalomą nurodymą vykdyti skubos tvarka. Ieškinyje taip pat išdėstyti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir liudytojų apklausos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktame ieškinyje pagrindiniai ieškinio elementai suformuluoti netinkamai. Pirmuoju ir antruoju punktais ieškovės įvardintų reikalavimų, t. y. prašymų pripažinti atsakovės apkaltinimų užliejimais ieškovės atžvilgiu melagingumą, siekiant asmeninės naudos – nepagrįstų išmokų iš draudimo bendrovės; taip pat patvirtinti faktą, kad atsakovės tyčiniais nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais ieškovei sukeltos ypač neigiamos ilgalaikės turtinės ir neturtinės pasekmės, patenkinimas jai jokių materialinių teisinių pasekmių sukelti negali. Tokie reikalavimai yra susiję su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylas. Ieškovės ieškinio rezoliucinės dalies pirmajame ir antrajame punkte suformuluoti reikalavimai negali būti savarankiškas teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl ieškovė šalindama trūkumus privalo juos modifikuoti arba atsiimti, o modifikavusi – aiškiai nurodyti jų faktinį pagrindą. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla (Nr. 2-68-3-32773-2018-2), kurioje 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu iš dalies patenkintas J. N. ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas šios bylos ieškovei. Sprendimas nėra įsiteisėjęs ir šiuo metu byla nagrinėjam apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme. Atsakovė nuo minėtoje byloje jai pareikštų reikalavimų gynėsi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos dėsto ir šiame ieškinyje. Teismas paaiškino, kad negalima situacija, kai atsikirtimai į byloje pareikštus reikalavimus, procesui pasibaigus tampa savarankiškai reikalavimais kitoje byloje, nors savaime materialiųjų teisinių padarinių nesukelia. Ieškinys negalėtų būti priimtas ir tuo atveju, jei juo iš esmės siekiama pagrįsti savo poziciją kitoje civilinėje byloje, nes naujos civilinės bylos dalyku CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme negali būti aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Ieškiniu pareikšto pirmojo reikalavimo patenkinimu siekiama sukelti padarinius ateityje galimam būsimam ieškovei šios bylos atsakovės draudiko ar iš jo reikalavimą įgijusio asmens ieškiniui dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Ieškovei teismas išaiškino, kad tokia procesinė situacija, kuomet ginamasi iš anksto nuo dar nepareikštų reikalavimų, yra negalima, o dėstomus argumentus ji galės panaudoti tuo atveju, jei jai ateityje vis tik bus pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo teisme.
3. Kaip netinkamą ir nenagrinėtiną, nes taip pat savaime nesukeliantį materialinių teisinių padarinių, teismas vertintino ir antruoju numeriu įvardintas ieškinio reikalavimą. Atsakovės veiksmų neteisėtumas ir nesąžiningumas galėtų būti vertinamas tuomet, jei ieškovė reikštų atsakovei ieškinį dėl žalos (turtinės ir/ar neturtinės) atlyginimo. Tokiu atveju ji turėtų suformuluoti aiškų ir tikslų skaitine išraiška išreikštą reikalavimą, o dėstydama tokio reikalavimo pagrindą, privalėtų nurodyti, kuo grindžia visas atsakovės galimos civilinės atsakomybės sąlygas – jos neteisėtus veiksmus, jos kaltę, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
4. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinyje nėra nurodytas trečiuoju punktu ieškovės įvardinto ieškinio reikalavimo: įpareigoti atsakovę atnaujinti savavališkai nutrauktą vandens tiekimą į ieškovės butą, atidarant vandenį blokuojančias sklendes, esančias atsakovės bute, pagrindas. Ieškovė nenurodo, kad vandens į jos butą tiekimą nutraukė būtent atsakovė, ieškovės kaimynė daugiabučiame name, nenurodo, kokiu pagrindu teigia, kad atsakovė turi teisę, pareigą ir galimybę atnaujinti vandens tiekimą ieškovei, atidarant vandenį blokuojančias sklendes. Teismas ieškovę įpareigojo aiškiai ir tiksliai nurodyti šio ieškiniu reiškiamo reikalavimo pagrindą. Teismas atkreipė dėmesį, kad reikalavimą dėl įpareigojimo atnaujinti tiekimą į tą patį butą, ieškovė jau buvo pareiškusi teisme (c. b. Nr. 2-68-3-08131-2019-4), atsakovu tuo atveju buvo patrauktas daugiabučio namo administratorius UAB „Antakalnio būstas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį dalyje dėl įpareigojimo UAB „Antakalnio būstas“ atnaujinti vandens tiekimą į butą Antakalnio g. 65-34, Vilniuje, tenkino. Pirmosios instancijos teismas šią sprendimo dalį yra nukreipęs vykdyti skubiai. Taigi, šioje byloje reiškiamu reikalavimu ieškovė siekia to paties materialinio rezultato, kurio jau faktiškai yra pasiekusi kitoje byloje.
5. Ieškovė pateikė teismui keturis ieškinio priedus (vieną egzempliorių), kurie yra nepatvirtintos kopijos. Be to, jie susiję tik su nedidele dalimi ieškinyje dėstomų teiginių. Teismas ieškovę įpareigojo pateikti teismui reikiamą kiekį tinkamai patvirtintų ieškinio priedų. Be to, ieškovei pasiūlė jau pateikiant ieškinį, pateikti visus turimus įrodymus reiškiamiems reikalavimams pagrįsti. Ieškovei tinkamai nesuformulavus reikalavimų, teismas šiuo metu negali tiksliai nurodyti už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismui nepriėmus ieškinio, atsakovei būtu sudarytos netrukdomos sąlygos nepagrįstai praturtėti ilgą laiką, nes ji turėtų nevaržomą teisę išsireikalauti iš draudiko dideles pinigų sumas, be jokio teisėto pagrindo šiai bendrovei nurodydama atsakingu asmeniu ieškovę vien dėl nusistatymo šios atžvilgiu. Asmens teisė kreiptis į teismą yra subjektinė jo teisė, kurią jis turi, nepriklausomai nuo to, kokias-materialinio ar procesinio pobūdžio pasekmes toks sprendimas ateity jam besukeltų. Teismas pažeidė CPK 185 str. nuostatas, nes pripažino prejudiciniais faktais neįsiteisėjusio teismo sprendimo faktines aplinkybes. Ieškovės teisė veiksmingai dalyvauti procese, ginant savo teises, buvo teisėjos apribota dėl nesąžiningai taikytos prejudicijos, kurios dar ligi šiol nėra. Ieškovės teisės pažeistos nesąžiningais kitos namo bendraturtės veiksmais, atsakovei piktavališkai užsukus vandens padavimo sklendes, esančias šios bute, dėl ko ieškovė patiria ypač didelius nepatogumus. Ieškovė siekia atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, o teisėja nesąžiningai kvestionuoja šį ieškovės reikalavimą. Teisėja už ieškovę ex officio nusprendžia, kad rezultatą ieškovė jau yra pasiekusi. Dėl tokios teismo nutarties susiklosto situacija, kad ieškovės pažeistos teisės teisme lieka neapgintos, atsakovė ir toliau jai riboja vandens patekimą į ieškovės butą. Tačiau niekas negali jos įpareigoti įjungti vandenį ieškovės butui, nes nėra jos atžvilgiu priimto teismo sprendimo, įpareigojančio atlikti veiksmus. Apsisprendimo teisė dėl prašomo taikyti teisių gynimo būdo priklauso išimtinai asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos. Teismas neturi pareigos už asmenį nuspręsti dėl galimo ir tinkamiausio pažeistų teisių gynimo būdo. Ieškovės ieškinio pagrindas ir dalykas yra suformuluoti aiškiai, o teismas nepagrįstai skyrė trūkumų šalinimo institutą. Ieškovė siekia, kad būtų pripažintas užliejimo įvykio tarp ieškovės ir atsakovės nebuvimas. Teismo sprendimu būtų išspręstas nepagrįstas ir nesąžiningas atsakovės siekis pagerinti savo turtinę padėtį, nuolat vykdomais melagingais veiksmais (pranešimais) draudimo bendrovei. Šis jos siekiamas tikslas grindžiamas melu, pateikiant draudimo bendrovei klaidinančią informaciją, teismo prašoma pripažinti šį faktą. Byloje nustačius atsakovės neteisėtais veiksmais sukeltus neigiamus padarinius, savaime preziumuojamas tokį ieškinį pareiškusio subjekto turtinių bei neturtinių teisių pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Byloje nagrinėjamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumų šalinimui. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-649-196/2016).
9. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pirmasis ir antrasis jos ieškinio reikalavimai nesukelia materialiųjų pasekmių. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra subjektinė jo teisė, kurią jis turi, nepriklausomai nuo to, kokias (materialinio ar procesinio pobūdžio) pasekmes toks sprendimas jam sukels. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y., modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-129/2006, 2008-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu ieškovo reiškiami reikalavimai nesukuria materialinių teisinių padarinių, byla nenagrinėtina teisme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad materialinių pasekmių nesukelia ieškovės reikalavimai – prašymas pripažinti atsakovės apkaltinimų užliejimais ieškovės atžvilgiu melagingumą, siekiant asmeninės naudos – nepagrįstų išmokų iš draudimo bendrovės ir prašymas patvirtinti faktą, kad atsakovės tyčiniais nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais ieškovei sukeltos ypač neigiamos ilgalaikės turtinės ir neturtinės pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir pažymi, jog šių ieškovės reikalavimų patenkinimas nesukeltų jai jokių materialinių teisinių padarinių, kas reiškia, jog tai negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškovei šiuos reikalavimus modifikuoti arba atsiimti. Atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su neįsiteisėjusiu teismo sprendimu ir teismo neva nustatinėjamomis prejudicinės reikšmės aplinkybėmis, įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui neturi, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje prejudicinės reikšmės faktų nenustatinėjo, o tik atkreipė ieškovės dėmesį, jog nuo kitoje byloje nagrinėtų reikalavimų ji gynėsi iš esmės tapačiais argumentais, kuriuos dėsto šiame ieškinyje.
10. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė nenurodė reikalavimo įpareigoti atsakovę atnaujinti savavališkai nutrauktą vandens tiekimą į ieškovės butą, atidarant vandenį blokuojančias sklendes, esančias atsakovės bute, pagrindo. Teismo vertinimu, nėra nurodyta, jog vandens į jos butą tiekimą nutraukė būtent atsakovė. Taip pate teismas atkreipė dėmesį, jog tokį pat reikalavimą ieškovė yra pareiškusi kitoje civilinėje byloje kitam atsakovui, byloje priimtas sprendimas, ieškovės reikalavimas tenkintas, kas reiškia, jog ieškovė šioje byloje siekia to paties materialinio rezultato, kurio jau faktiškai yra pasiekusi kitoje byloje. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog teismas už ieškovę nusprendė, jog ji rezultato jau yra pasiekusi ir susidaro situacija, jog ieškovės teisės lieka neapgintos ir atsakovė ir toliau riboja vandens patekimą į ieškovės butą. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovę įpareigojo nurodyti šio reikalavimo pagrindą, kadangi iš ieškovės ieškinio ir priedų nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis remdamasi ieškovė teigia, jog atsakovė savavališkai nutraukė vandens tiekimą į ieškovės butą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-13480-845/19 teigė, jog už vandens tiekimo atjungimą yra atsakingas UAB „Antakalnio būstas“, kurio ir reikalavo atnaujinti vandens tiekimą į ieškovės būstą. Šioje byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, kuo remdamasi ieškovė pakeitė savo poziciją ir šiuo metu teigia, jog už vandens tiekimo atjungimą yra atsakingas ne UAB „Antakalnio būstas“, o atsakovė J. N..
11. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir pagrįstai nustatė ieškovei terminą nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimui, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
12. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas trūkumų šalinimui jau yra suėjęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato ieškovei naują terminą trūkumų pašalinimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės A. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei A. S. terminą iki 2020 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.