Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

3. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina P. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po savo motinos P. V. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas kreipėsi į Anykščių rajono 2-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo gavimo. 2024 m. birželio 13 d. jam buvo išduotas liudijimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau notarų biure pareiškėjui buvo paaiškinta, kad dalis buto priklausė jo tėvui A. V., mirusiam (duomenys neskelbtini), kadangi butas buvo įsigytas santuokoje su P. V.. Pareiškėjo motina P. V. po A. V. mirties į notarų biurą nesikreipė, kadangi (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono liaudies teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta. Pareiškėjo motina P. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 1991-12-05, jau po santuokos nutraukimo. Nors pareiškėjo tėvai santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), tačiau duomenis apie santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo tik (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo motina negalėjo suprasti, kad po skyrybų įsigytas būstas priklausys ir jos buvusiam sutuoktiniui. Sužinojęs šiuo faktus, pareiškėjas iš karto pradėjo rengti dokumentus ir kreipėsi į teismą.

4. Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. V.. Iš gimimo išrašo matyti, kad V. V. tėvai yra P. V. ir A. V.. Iš Anykščių rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo matyti, kad A. V. ir P. V. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus Santuokos nutraukimo įrašo matyti, kad A. V. ir P. V. santuokos nutraukimas įregistruotas (duomenys neskelbtini). Iš Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro 2024 m. birželio 13 d. išduoto liudijimo matyti, kad V. V. priėmė palikimą po savo motinos P. V. mirties. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pagal 1991 m. gruodžio 5 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį P. V. ir V. V. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. liepos 15 d. VĮ Registrų centro išduotos pažymos apie asmens duomenis matyti, kad A. V. savo gyvenamąją vietą nuo 1993 m. kovo 4 d. iki 2008 m. birželio 15 d. deklaravo (duomenys neskelbtini), A. V. mirties data – (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – išsituokęs, sutuoktinė P. V., santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), vaikai – V. V.. Pažymos iš notarų biurų patirtina, kad po A. V. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

5. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato du alternatyvius būdus palikimui priimti. Nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

6. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

7. Pagal suformuotą teismų praktiką terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. V. nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis, nes jo motina ir jis buvo įsitikinę, kad tėvams išsituokus ir motinai įsigus butą, tėvui jokia buto dalis nebepriklauso.

9. Nagrinėjau atveju iš pareiškėjo pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios.

10. Išnagrinėjus pareiškėjo pareiškime, suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, bei atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas V. V. praleido terminą palikimui priimti po tėvo A. V. mirties yra svarbios, todėl prašymas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Pareiškėjui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, po tėvo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu, paduodant atskirąjį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.