Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, vedanti bendrą ūkį su sugyventiniu, turinti vieną mažametį vaiką, dirbanti, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. R. 2021 m. liepos 18 d., apie 11.13 val., Minsko pl., Vilniuje, ties pastatu Nr. 21, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. R. sako kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, prisipažino visiškai ir parodė, jog įvykio dieną vyko brolio vestuvės ir susipyko su brolio šeima. Todėl nusprendė skubiai išvažiuoti iš vestuvių šventės. Bandė išsikviesti taksi, bet nepavyko, todėl susinervinę visi ir išvažiavo automobiliu. Kiek suprato sustabdė policijos pareigūnai, nes buvo skambutis, jog neblaivi vairuoja. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Atstumas maždaug 50 km. Savo automobilį vairavo. Automobilis 2760 eurų buvo įvertintas. Važiavo automobiliu 3 asmenys, ji, jos sūnus ir sugyventinis. Pirmą kartą taip nutiko, kad vairavo išgėrusi. Vairuotojo pažymėjimą 3.5 metų turi. Avarijų yra turėjusi, bet kad būtų kas nukentėję, to nebuvo. Nebuvo tuo metu vairavimo teisės atimtos, kai įvyko šis įvykis. Vestuvių šventės metu gėrė jie iki paryčių, tuomet pamiegojo kelias valandas ir dar išgėrė kelias taures vyno. Ryte vyną vartojo. Kiek pamena, kai pūtė pirmąjį kartą, įpūtė 2.6 promiles, antrą kartą - 2.56 promiles. Kai prasiblaivė, buvo labai baisu, kad taip padarė ir mažametį vaiką vežėsi. Taip, planavo pasiekti tašką, parvažiuoti namo. Ji turi yra nemažai baudų už greičio viršijimą. Negerai vertina savo padarytus KET pažeidimus. Savo padarytą nusikalstamą veiką vertina labai blogai. V. S. jos krikšto tėvas. Ji nemažai metų su juo bendrauja, gyvena šalia, 500 m atstumu. Per savaitę 2-3 k. su juo bendrauja. Žino jis viską apie įvykį ir advokatą jis surado. Neigiamai vertina savo poelgį dėl alkoholio vartojimo. Po įvykio dėl vaiko 5 metus negėrė alkoholio. Sugyventinis nebent savaitgalį geria. Neplanavo tą rytą važiuoti, planas buvo 2 paras švęsti. Kitą dieną buvo baseinas - pramogos suplanuotos. Taip, išvažiavo, nes buvo konfliktas su broliu. Planavo pasieniečių mokyklą lankyti, jeigu bus baudžiamoji byla ir teistumas, kiek žino, nepriims į ją. Ji gyvena (duomenys neskelbtini).

J. R. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. liepos 18 d. ji buvo svečiuose, (duomenys neskelbtini), kur, nakties metu, gėrė vyną, vėliau kelias valandas pamiegojo, atsikėlusi ryte apie 5.00-6.00 val. dar išgėrė dvi taures vyno ir apie 10.00 val. su jai priklausančiu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 11.00 val., kai važiavo Minsko plentu, ją sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesterio pagalba, jai nustatė 2,58 promiles girtumo, todėl ją pristatė į policijos įstaigą, o minėtą automobilį uždarė į saugojimo aikštelę. Kartu su ja automobilyje važiavo jos nepilnametis sūnus E. K., kurį policijos pareigūnai kartu su vaikų teisėmis perdavė jos sesei. Kad negalima vairuoti transporto priemonės neblaiviems asmenis ji žinojo, tačiau kadangi ją išvarė iš sodybos ir ji pralaukusi su vaiku apie dvi valandas taksi automobilio, kuris taip ir neatvažiavo, neturėjo kitos išeities, kaip su savo automobiliu važiuoti namo. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 60-61).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, toliau byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytojas P. Š. tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 18 d., apie 11.13 val., dirbant kartu kolega iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą reaguoti į pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, vairuojantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal pranešimą, minėtas automobilis, galimai vairuojamas neblaivaus asmens, važiuoja Tūkstantmečio g., link Liepkalnio g. Pagal budėtojo nurodymą, važiuojant Žirnių-Liepkalnio g. sankryžoje, automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas ir įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, automobilis pradėtas stabdyti. Pamatė, kad automobilį vairuoja (duomenys neskelbtini) metų moteris, automobilio galinėje dalyje, ant galinės sėdynės, sėdi vyriškis, taip pat automobilyje, ant galinės sėdynės, šalia vyriškio, sėdėjo vaikas. Stabdomas automobilis sulėtino greitį, tačiau nesustojo, o toliau riedėjo Minsko pl., įjungęs avarinį signalą. Automobilis, vairuojamas moters, sustojo Minsko pl., ties pastatu Nr. 21. Priėjus prie vairuotojos, buvo pareikalauta pateikti asmens dokumentą. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo J. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. Moteris atrodė neblaivi, sumišusi. Jos kalba buvo sulėtėjusi, judesiai pasirodė nekoordinuoti. Atsakinėdama į klausimus, J. R. kalbėjo nerišliai, jai iš burnos buvo juntamas alkoholio kvapas. Pasiteiravus, ar moteris vartojo alkoholinius gėrimus, į klausimą, ji neatsakė. Kilus įtarimams, kad moteris vairavo neblaivi, alkotesteriu buvo patikrintas J. R. blaivumas. 11.25 val. jai buvo nustatytas 2,58 promilės neblaivumas. 11.41 val. pakartotinai patikrinus moters blaivumą, jai buvo nustatytas 2,67 promilės neblaivumas. Atsižvelgiant į tai, moteris buvo informuota, kad ji įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje ir buvo sulaikyta. Nustatyta, kad ant galinės sėdynės važiavęs vyriškis yra J. R. sugyventinis T. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vyriškis paaiškino, kad kartu su J. R. buvo vestuvėse, kur abu vartojo alkoholinius gėrimus. Kokį kiekį alkoholio išgėrė J. R., vyriškis nenurodė. Kartu su asmenimis važiavo jų mažametis vaikas E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Į vietą buvo iškviesti Vilniaus VTAS specialistai, kuriems dalyvaujant vaikas buvo perduotas atvykusiai J. R. seseriai G. P.. Pažymi, kad automobilio vairuotoja, jų akivaizdoje, alkoholio nevartojo. Įvykis užfiksuotas kūno kamera 1813 ir tarnybinio automobilio V1856 vaizdo kameromis (b. l. 46-47).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas manevruoja po visą kelią. Įvažinėja į Vilnių, pasuko link Gariūnų (b. l. 10-14).

Iš tarnybinio pranešimo matyti nurodytos analogiškos liudytojo P. Š. aplinkybės (b. l. 15-16).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad atlikta transporto priemonės „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūrėjus transporto priemonę nustatyta, kad visas automobilio kėbulas apibraižytas, bet kitokių išorinių ar vidinių sugadinimų nepastebėta (b. l. 17-22).

Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 24-26).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad iš J. R. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, buvo neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 27).

Iš alkotesterio kvitų duomenų matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0207 (patikros sertifikatas Nr. 1486491, galioja iki 2021 m. spalio 26 d.) J. R. 2021 m. liepos 18 d. 11.25 val. nustatytas 2,58 promilės girtumas, o 11.41 val. jai nustatytas 2,67 promilės girtumas (b. l. 28-29).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas- savininkas yra J. R. (b. l. 34).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, 2005 m., Lietuvoje kaina su PVM yra 2 730 Eur (b. l. 35).

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad J. R. Minsko plente, Vilniuje, ties pastatu Nr. 21, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Minėtų įrodymų visuma, t. y. pačios J. R. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo teisiamajame posėdyje, liudytojo P. Š. parodymai, pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rezultatas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, VĮ „Regitros“ pažyma patvirtina kaltinamosios J. R. kaltę ir jos nusikalstamos veiko padarymą. Ištyrus ir įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kaltinamosios J. R. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio taikymo

Galimas laiduotojas V. S. pateikė prašymą atleisti kaltinamąją J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kaltinamoji J. R. ir jos gynėjas advokatas palaikė šį prašymą ir taip pat prašė atleisti kaltinamąją J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje galimas laiduotojas V. S. parodė, jog jis turi 6 anūkus, J. taip pat, kaip anūkė. Teko dalyvauti, ją auklėjant kartu su jos tėvais. Jis yra neabejingas dėl tokio dalyko, ji labai jauna, atsitiko toks įvykis. Jie kaimynai su J., netoli gyvena. Jo sūnus V. irgi gerą įtaką jai darys, kadangi jie gerus ryšius palaiko. Ji labai darbšti mergina, daug dirba, sūnų auklėja. Dirba jis (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini) metų ir jis dirba. Jis turi anūkų, turi žmoniškumo - reikia padėti, taip darys teigiamą įtaką J. Nieko baisaus, kad J. bus, kaip septinta anūkė. Apie įvykį kalbėjo su J., davė žodį, kad nebepadarys tokio žingsnio. Negerai gavosi baliuje ir išvažiavo. Iš pykčio paėmė ir išvažiavo namo išgėrusi.

Prokuroras nesutiko su gynėjo ir kaltinamosios prašymu taikyti baudžiamojoje byloje laidavimo instituto nuostatas. Pritartina prokuroro pozicijai.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017).

Kiekvienu atveju, spręsdamas baudžiamojoje byloje dėl laidavimo taikymo ar netaikymo teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju įvertintina, jog kaltinamoji J. R. vairavo automobilį neblaivi, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vėliau kaltinamoji tik girtėjo ir nustatytas dar sunkesnis neblaivumo laipsnis. Kaltinamoji J. R. vairavo automobilį neblaivi, važiavo akivaizdžiai automobilį manevruodama po visą kelią, važiavo nemenką atstumą, pati kaltinamoji parodė, jog turėjo nuvykti apie 50 km, vairavo Vilniaus teritorijoje, automobilyje kartu su ja važiavo jos nepilnametis sūnus E. K.. Visu tuo kaltinamoji sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir keleiviams bei kitiems eismo dalyviams.

Kaltinamosios J. R. vairavimo stažas nėra didelis, ji jauno amžiaus. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, kaltinamoji J. R. praeityje daugybę kartų viršijo greitį ir patraukta už tai administracinėn atsakomybėn (b.l. 75-86).

Visos šios aplinkybės charakterizuoja kaltinamąją, dėl ko manytina, šiuo atveju nėra tikslinga taikyti laidavimo instituto, todėl šis kaltinamosios J. R. ir jos gynėjo advokato prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas kaltinamajai J. R. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo.

J. R. padarė nusikaltimą eismo saugumo srityje (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, nusikalstamą veiką asmuo įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, asmuo vairavo būdama neblaivi), kaltinamoji vidurinio išsilavinimo, dirbanti pardavėja, netekėjusi, gyvena su sugyventiniu, augina mažametį vaiką, neįgalumo grupės neturi, praeityje neteista (b. l. 88-89), tačiau ne kartą bausta administracine tvarka (b. l. 75-86). Teismas nustatė vieną kaltinamosios J. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Duomenų apie kaltinamosios J. R. gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus J. R. prokuroro prašomo dydžio baudos bausmę. Kaip matyti, kaltinamoji J. R. tyrimo metu prašė baudos mokėjimą išskaidyti kuo ilgesniam laikotarpiui (b. l. 93, 95).

Teismas, įvertinęs kaltinamosios J. R. padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, į tai, kad siūlomas baudos dydis nors yra artimas minimaliam, skiriamam už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, kaltininkė dirba, tačiau didelių pajamų negauna, augina mažametį vaiką, dėl to Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas.

Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 10 mėnesių.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji J. R. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji J. R. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2021 m. liepos 18 d. 11.25 val. (b. l. 54-55) iki 2021 m. liepos 18 d. 16.05 val. (b. l. 68), t.y. 1 parą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamosios J. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo kaltinamajai J. R. būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę kaltinamoji J. R. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir tuo padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad J. R. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, praeityje neteista, bausta administracine tvarka, jai nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas artimas, bet mažesnis nei įstatymo numatytas vidurkis. Termino pradžia skaičiuotina nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 18 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, konfiskuotinu laikomas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajai J. R. nustatyta, kad ji įvykio metu būdama neblaivi vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajai, tą patvirtino byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 34).

Automobilis buvo panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui.

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajai J. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 64) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Rytis Ivanauskas 2021 m. liepos 19 d. nutarimu iki 2021 m. lapkričio 19 d. siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti J. R. kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jai 54 MGL (2 700 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. R. 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką 2021 m. liepos 18 d. kaip įvykdytą (sumokėtą) 2 MGL (100 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš J. R. konfiskuoti automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei „Toyota Prius“, valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko kardomąją priemonę panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti. Neperdavus kaltinamajai J. R. priklausančio vairuotojo pažymėjimo VĮ „Regitra, nuosprendžiui įsiteisėjus, jį perduoti VĮ „Regitra“.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801.

2. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.