- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- 1A-620-843/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24125-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- J. R.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. R. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jai paskirta 36 MGL, t. y. 1 800 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę jai įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, tai yra 1 diena, ją prilyginant 2 MGL, t. y. 100 Eur dydžio baudai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 18 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. R. konfiskuotas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. R. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: ji, 2021 m. liepos 18 d., apie 11.13 val., Minsko pl., Vilniuje, ties pastatu Nr. 21, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu J. R. gynėjas advokatas M. Paukštė prašo skundžiamą apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistąją J. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant V. S. (V. S.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Skunde nurodoma, jog teismo sprendimas netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. S. laidavimą yra nepagrįstas, priimtas neteisingai įvertinus nuteistosios asmenybę.
2.2. Nors apylinkės teismas konstatavo, jog J. R. kėlė pavojų vairuodama neblaivi, be to, ji ne kartą buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau šios nuosprendžio dalies išsamiau nemotyvavo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą. Mano, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Šio teismo išvados dėl BK 40 straipsnio netaikymo nepakankamai motyvuotos bei padarytos neišnagrinėjus visų reikšmingų šio įstatymo taikymo aplinkybių, visapusiškai neįvertinus kaltinamosios asmenybės ir nusikaltimo padarymo aplinkybių. Nemotyvavus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, nėra pagrindo teigti, kad jie nenustatyti. Kartu yra neįvykdytas konstitucinis reikalavimas, kad kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti aiškus ir turi būti grindžiamas teisiniais argumentais.
2.3. Gynėjo įsitikinimu, teismas pernelyg sureikšmino duomenis apie jo ginamosios padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kadangi ši informacija nėra pakankama atsisakant atleisti J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šie charakterizuojantys duomenys gali būti svarbūs tik kalbant apie baudžiamojo poveikio priemonių taikymo apimtį, o ne apie pagrindą netaikyti laidavimo instituto, nes nuteistoji visiškai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
2.4. Atkreipia teismo dėmesį, kad J. R. aiškiai įvardijo priežastis, dėl ko ji vairavo neblaivi, tai buvo susiję su konfliktu šeimoje, su savo broliu jo paties vestuvėse, kas dažnai žmogų paveikia labiau, nei jis gali suprasti, ir noras išvengti konfliktinės situacijos būna stipresnis, nei suvokimas apie daromą nusikaltimą. Pirmą kartą teisiamas asmuo turi teisę pasinaudoti įstatymų leidėjo nustatyta galimybe išvengti teistumo, kuris sukelia labai neigiamas pasekmes, ypač jo ginamosios atveju, kadangi ji planavo stoti į pasieniečių mokyklą. Nuteista ji neteks šios galimybės ir tai padarys neigią įtaką jos ateičiai. Baudžiamojo proceso tikslas nėra sužlugdyti žmogų ir jo galimą karjerą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas ir nuteistoji prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali spręsti dėl BK 40 straipsnio taikymo tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų visumai, be to, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teismo teisė, ne pareiga.
7. Visų pirma pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino duomenis apie J. R. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nepakankamai motyvavo išvadas dėl BK 40 straipsnio taikymo, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo pateiktų argumentų, išvados dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės buvo padarytos įvertinus visus nustatytus šiam klausimui reikšmingus duomenis, tiek palankius nuteistajai, tiek ir nepalankius. Aplinkybės, kad J. R. praeityje yra daug kartų bausta už administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu, padarymą, gali ir turi būti įvertintos sprendžiant, ar toks asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Šių duomenų vertinimas greta kitų aplinkybių leidžia teismui spręsti, ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas bus pakankamas siekiant nusikalstamų veikų prevencijos tikslų. Gynėjo argumentai dėl neva tinkamai teisiniais argumentais nepagrįsto ir neaiškaus teismo baigiamojo akto yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino J. R. charakterizuojančias aplinkybes ir motyvuotai nusprendė, jog šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 40 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas šiai išvadai pritaria.
8. J. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas. Jos kraujyje tikrinimo metu buvo rasta 2,58 promilės etilo alkoholio. Šis kiekis daugiau kaip šešis kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Esant tokiai jos būsenai, J. R. pavojingai elgėsi su padidintu pavojaus šaltiniu – automobiliu, jį vairavo Vilniaus miesto teritorijoje, judriomis Tūkstantmečio, Minsko pl. gatvėmis, kaip pati patvirtino, neblaivi vairavo pakankamai ilgą apie 50 km atstumą. Be to, J. R. važiuojant neblaiviai kartu su ja automobilyje buvo jos sugyventinis T. K. ir jų mažametis sūnus E. K.. Taigi, tokie jos veiksmai kėlė itin didelį ir realų pavojų ne tik pačios nuteistosios, bet ir kitų eismo dalyvių bei jos artimųjų sveikatai ir gyvybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys leidžia spręsti tiek apie padarytos veikos, tiek ir apie J. R. asmenybės didesnį pavojingumą, rodo jos kaip motinos abejingumą sūnaus saugumui, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtino elgesio ir kelių eismo saugumo taisykles. Be to, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, J. R. praeityje ne kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nagrinėjamos veikos padarymo metu ji turėjo dešimt galiojančių jai skirtų nuobaudų už leistino greičio viršijimą, už transporto priemonės pastatymą netinkamoje vietoje. Be minėtų administracinių nusižengimų, J. R. praeityje traukta administracinėn atsakomybėn ir už veikas, sietinas su alkoholio vartojimu, o būtent už tai, kad buvo su savo mažamečiu vaiku neblaivi (nustatytas 3,58 promilių neblaivumas) ir vartojo alkoholinius gėrimus (nustatytas 2,75 promilių girtumas) mažamečio sūnaus akivaizdoje ir tokiais savo veiksmais netinkamai vykdė savo kaip motinos pareigas dorai ir tinkamai prižiūrėti savo mažametį sūnų (t. 1, b. l. 75-86). Nors J. R. anksčiau nebuvo bausta už vairavimą esant neblaiviai, tačiau tai nereiškia, kad patraukimas administracinėn atsakomybėn už kitokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar kitos rūšies nusižengimus nėra reikšmingas. Šie duomenys greta kitų apibūdina nuteistosios asmenybę, daro įtaką teismo išvadai, ar nagrinėjama veika iš tikrųjų buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, ar asmuo ir netaikant baudžiamosios atsakomybės ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad šiuo atveju taikyti laidavimo institutą nėra tikslinga.
9. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikymas sukels nuteistajai tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus ateityje, tarp jų ir sietinus su jos darbinės veiklos planais. Tačiau pažymėtina, kad atitinkamos neigiamos pasekmės yra neatsietinos nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo, tačiau jos yra adekvačios padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, jog J. R. atsiradęs teistumas užkirs kelią mokytis pasieniečių mokykloje, neleidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra iš esmės neteisėtas ar nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis nuteistosios siekis egzistavo ir nagrinėjamos veikos padarymo momentu, tačiau nebuvo pakankamas sulaikyti ją nuo vairavimo esant neblaiviai. Nuteistoji savo veiksmais prisiėmė riziką būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn, tad turi prisiimti ir su tuo sietinas pasekmes.
10. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl BK 40 straipsnio taikymo negalimumo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios J. R. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą atmesti.