- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- e2YT-14654-1088/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07625-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- G. P., A. P., N. K.
- Advokatai
- Ina Kurauskienė, Kęstutis Adomaitis
dalyvaujant pareiškėjai A. D. ir jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, suinteresuotiems asmenims G. P., A. P., N. K. ir jų atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Adomaičiui, E. P., N. P. įstatyminei atstovei R. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. ir suinteresuotų asmenų A. P., G. P., N. K. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys nepareiškę savarankiškų reikalavimų E. P., K. P., N. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjos reikalavimai ir argumentai
1. Pareiškėja A. D. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P. po savo sutuoktinės P. P., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą (el. b. dok. Nr. CBP-11062).
2. Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdyje paaiškino, bei pareiškėjos atstovė pilnai palaikydama pareiškimą nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas G. P.. Po tėvo mirties pareiškėja priėmė palikimą pagal apyrašą. Tėvui nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini).
3. Negyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) įregistruota kaip bendroji jungtinė sutuoktinių G. P. ir P. P. nuosavybė. P. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties G. P. nesikreipė į notaro biurą dėl paveldėjimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti sutuoktinės turtą. G. P. liko gyventi bute (duomenys neskelbtini) ir gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini), perėmė mirusiosios asmeninius daiktus, bute esančius bendrus baldus, buitinę techniką, mokėjo komunalinius mokesčius. Mirus sutuoktinei P. P., gyvenamajame būste (duomenys neskelbtini), kartu su G. P. gyveno ir tuo metu buvusios nepilnametės G.ir P. P. dukterys (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. Su suinteresuotų asmenų G. P., A. P. ir N. K. savarankiškais reikalavimais nesutiko, prašė atmesti. Atsiliepime (el. b. dok. Nr. DOK-11085) nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnis netaikytinas, kadangi palikėja nebuvo sudariusi testamento, visi įpėdiniai paveldi savo dalį pagal įstatymą. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo (CK 2.5 straipsnis), todėl (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo po P. P. mirties negalėjo savarankiškai rūpintis palikimu, jį tvarkyti, prižiūrėti, dalyvauti kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Butu ir jame esančiais daiktais naudojosi tik kaip G. P. dukterys. Mokėjimus už bute adresu (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją A. P. mokėjo tik nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., t. y. praėjus beveik 17 metų po P. P. mirties. Be to, pareiškėjos žiniomis, G. P. susirgus, jis perdavė (duomenys neskelbtini) savo banko korteles, kad jos mokėtų mokesčius už komunalines paslaugas.
Šalies argumentai
5. P. P. mirties dieną N. K. jau buvo pilnametis, beveik 25-erių metų amžiaus. N. K. bute adresu (duomenys neskelbtini), gyveno iki P. P. mirties, po jos mirties išvyko ir bute niekada negyveno, jokiais daiktais nesinaudojo. Kiek pareiškėjai žinoma, prie mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo arba buto remonto niekada nėra prisidėjęs. Albumo su nuotraukomis bei mamos vazos gėlėms paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu. Be to, G. P. po P. P. mirties turėjo pakankamai lėšų savarankiškai mokėti mokesčius už butą, auginti dukras. Remontą patalpose G. P. padėjo padaryti draugas P. R. R., sūnus V. P. su draugu A. A..
6. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad G. P. 2012 metais kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vardu, kas reiškia, kad G. P. norėjo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių dukrų vardu. G. P. ir A. P. tapusios pilnametėmis savo pažeistų teisių negynė.
II. Suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimais, reikalavimai ir argumentai
7. Suinteresuoti asmenys A. P., G. P., N. K. pareiškė savarankiškus reikalavimus (DOK-97687), kuriuos teismo posėdyje suinteresuotų asmenų atstovas galutinai sutikslino žodžiu atsisakant nuo dalies pareiškime suformuluoto reikalavimo, ir galutinai teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. K. bei palikimo priėmimo metu buvusios nepilnametės G. P., A. P., priėmė P. P. palikimą pradėję jį faktiškai valdyti kaip savo.
Atsiliepimas
8. Suinteresuoti asmenys atsiliepime/pareiškime nurodė (el. b. dok. Nr. DOK-97687), kad iš dalies sutinka su pareiškimu, t. y. dalyje, jog G. P. po P. P. mirties priėmė ¼ dalį turto, pradėjęs faktiškai jį valdyti.
9. Tik suinteresuoti asmenys A. P., G. P. (G. P. dukros iš ketvirtos santuokos su P. P.) bei P. P. sūnus N. K. yra įstatyminiai įpėdiniai. G. P. dėl užimtumo ir vėliau sunkių ligų, nepilnamečių vaikų vardu palikimo pas notarą nepriėmė. Tačiau po P. P. mirties jos dukros priėmė palikimų pradėdamos jį faktiškai valdyti – naudojosi visais paliktais indais bei baldais, gyvenamuoju būstu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tebegyvena bute (duomenys neskelbtini), valdo ir naudojasi motinos paliktais baldais, indais bei kitais namų apyvokos daiktais ir jos asmeniniais daiktais: rūbais, papuošalais, moka buto komunalinius mokesčius. Šiuo adresu yra deklaravusios ir savo gyvenamąją vietą.
10. N. K. į notarų biurą taip pat nesikreipė, tačiau laikas nuo laiko gyveno bute (duomenys neskelbtini). Taip pat naudojosi motinos asmeniniais daiktais, paėmė nuotraukas bei mamos mėgstamą vazą, kuriuos turi iki šios dienos. N. K. nenorėjo, jog jo netikros seserys (duomenys neskelbtini) bei patėvis G. P. susidarytų įspūdį, jog jis siekia sau asmeninės naudos ir pasidalinti turtų, kas tuo metu, neabejotinai pablogintų gerus jų tarpusavio santykius. N. K. ir dabar turi (duomenys neskelbtini), jam skirtą kambarį. Be to, patėviui G. P. gyvam esant prisidėjo prie minėto buto remonto darbais bei pirkdamas kai kurias statybines medžiagas, o taip pat, pagal galimybę prisidėjo buto mokesčių duodamas pinigų patėviui, o vėliau seserims.
III. Suinteresuotų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, pozicija.
11. Suinteresuotas asmuo N. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės R. P., atsiliepimuose (el. b. dok. Nr. DOK-96971, el. b. dok. Nr. DOK-113112) prašė pareiškėjos reikalavimą tenkinti, suinteresuotų asmenų reikalavimą atmesti. Nurodė, kad po sutuoktinės mirties G. P. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), iki mirties. Mirus sutuoktinei P. P., kartu su G. P. gyveno ir tuo metu buvusios nepilnametės (duomenys neskelbtini). G. P. prižiūrėjo butą, ten liko visi bendri sutuoktinių daiktai, buitinė technika, jis mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas iki susirgo. Suinteresuoti asmenys A. P., G. P. buvo nepilnametės, todėl mokesčių mokėti negalėjo. Suinteresuotas asmuo N. K. bute (duomenys neskelbtini), niekada negyveno.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdyje N. P. įstatyminė atstovė R. P. paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini) lankydavosi labai dažnai. Sutuoktinis V. P. padėjo tėvui G. P. rekonstruoti patalpas įrengiant virtuvę, palėpę, terasą, apšiltinti patalpas. Kai G. P. savarankiškai negalėjo atlikti mokėjimų už butui teikiamas paslaugas, savo banko kortelę davė A. P., kuri sumokėdavo buto mokesčius.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo K. P. atsiliepimuose (el. b. dok. Nr. DOK-96972, Nr. DOK-117549) prašė pareiškėjos reikalavimą tenkinti, suinteresuotų asmenų reikalavimą atmesti. Nurodė, kad kai mirė P. P., suinteresuotam asmeniui buvo 10 metų, todėl tuo metu negalėjo suprasti teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su palikimo, atsiradusio po P. P. mirties, priėmimu. Vėliau pamena, kad šeimoje buvo kalbama apie tai, jog po P. P. mirties viską paveldėjo G. P..
14. Suinteresuotas asmuo E. P. prašė pareiškėjos reikalavimą tenkinti, suinteresuotų asmenų reikalavimą atmesti (el. b. dok. Nr. DOK-103518, Nr. DOK-106484). Atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje palaikydama atsiliepime išdėstytas aplinkybes paaiškino, kad santuokos metu G. P. ir P. P. įsigijo patalpą (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nors G. P. į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau visą laiką po sutuoktinės P. P. mirties jis butą valdė kaip savo nuosavybę. Kartu su G. P. gyveno ir tuo metu buvusios nepilnametės (duomenys neskelbtini). Tėvas G. P. po P. P. mirties žadėjo eiti tvarkytis jos turto paveldėjimo klausimus, tačiau dėl kokių priežasčių to nebuvo padaryta nežino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos reikalavimas tenkinamas visiškai.
Suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, pareiškimas tenkinamas iš dalies.
IV. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
15. Iš byloje esančių duomenų (el. b. dok. Nr. CBP-11062, Nr. DOK-97687) nustatyta, kad A. D. ir E. P. tėvai G. P. ir N. L. P.; V. P. (miręs (duomenys neskelbtini).; byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja vaikai N. P., K. P.) – G. P. ir N. M. P.; N. K. – G. K. ir P. P.; G. P. ir A. P. – G. P. ir P. P..
16. P. P. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis, po P. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta.
17. G. P. mirė (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 8 d. Kauno miesto 12-ojo notarų biuro liudijimas, Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po G. P. mirties palikimą priėmė pareiškėja A. D., suinteresuoti asmenys G. P., A. P., E. P., N. P., K. P.. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, G. P. vardu registruotas (duomenys neskelbtini). P. P. vardu registruotas (duomenys neskelbtini).
Dėl G. P. palikimo priėmimo faktinio valdymo pagrindu
18. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P. po savo sutuoktinės P. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.
19. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
20. CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
21. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. P. po sutuoktinės mirties per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų nurodytomis aplinkybėmis, liudytojų D. L. M., V. B. paaiškinimais, jog mirus sutuoktinei G. P. ir toliau liko gyventi bute, (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, nurodytu adresu G. P. deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. (el. b. dok. Nr. CBP-11062). Iš į bylą pateiktų G. P. vardu turėtų banko sąskaitų matyti, kad buvo mokami mokesčiai už šilumos energiją, elektros energiją; atlikti pavedimai A. P. „sąskaitoms“ (el. b. dokk. Nr. DOK-117307). 2015 m. vasario 12 d. G. P. vardu sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. dok. Nr. CBP-11062). UAB „Kauno miesto paslaugų centras“ duomenimis, mokestį už vandens tiekimą mokėjo G. P. ir A. P. (el. b. dok. Nr. CBP-11062). Pareiškėja, suinteresuoti asmenys nurodė, taip pat teismo posėdyje liudytojai D. L. M., V. B. paaiškino, kad po P. P. mirties G. P. atliko buto rekonstrukcijos ir remonto darbus. Teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais G. P. išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, neprieštarauja. Teismas byloje pateiktų įrodymų visumos pagrindu pareiškėjos nurodomą faktą, kad G. P. po sutuoktinės P. P. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu laiko įrodytu, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas (CPK 183, 185 straipsniai).
Dėl A. P. ir G. P. palikimo priėmimo faktinio valdymo pagrindu
22. Suinteresuoti asmenys A. P., G. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos būdamos nepilnametėmis priėmė P. P. palikimą pradėję jį faktiškai valdyti, nustatant palikimo atsiradimo metu buvusių nepilnamečių dukrų naudai privalomąją palikimo dalį iš bendro palikėjos turto.
23. Pareiškėja su suinteresuotų asmenų reikalavimu nesutinka nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) po motinos mirties palikimo faktinio valdymo pagrindu priimti negalėjo, kadangi buvo nepilnametės.
24. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Taigi palikimo priėmimui faktiškai pradėjus turtą valdyti reikia atlikti tam tikrus teisinę reikšmę turinčius aktyvius veiksmus. Suinteresuoti asmenys A. P., G. P. motinos mirties metu buvo nepilnametės, taigi savarankiškai teisinę reikšmę turinčių aktyvių veiksmų, atlikti negalėjo. Bylos duomenimis (el. b. dok. Nr. DOK-139244) nustatyta, kad 2011 m. vasario mėn. G. P. buvo kreipęsis į Kauno apylinkės teismą, prašydamas išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą mirus vaikų mamai arba išduoti teismo leidimą leisti priimti savo nepilnamečių vaikų vardu palikimą mirus vaikų mamai (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo 20212 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakyta išduoti leidimą, kadangi teismui nebuvo pateikti prašymo išsprendimui reikalingi duomenys. Vėliau G. P. nesiėmė jokių teisinių priemonių palikimui nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti jį priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu susiklosto situacija, kad nepilnamečio įpėdinio vardu nesikreipta į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais įstatyminis atstovas ar globėjas priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose, Teismų praktika Nr. 35). Bylos duomenys patvirtina, kad po P. P. mirties bute ir toliau liko gyventi nepilnametės jos dukros A. P. ir G. P., naudojosi visais bute likusiais daiktais, pagal išgales padėjo tėvui prižiūrėti, remontuoti butą, vėliau prisidėjo ir prie jo išlaikymo. Tai reiškia, kad būdamos nepilnametėmis A. P. ir G. P. faktiškai atliko veiksmus, sudarančius faktinio valdymo turinį. Vien aplinkybė, kad jų įstatyminis atstovas G. P. nevykdydamas pareigos tinkamai atstovauti nepilnamečiams vaikams per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nesudaro pagrindo suinteresuotų asmenų reikalavimą šioje dalyje atmesti. Byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad G. P. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią, liudijančią siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas iš palikimo kylančias pareigas ir tokiu būdu G. P., būdamas nepilnamečių suinteresuotų asmenų A. P., G. P. įstatyminis atstovas, atstovavęs joms, kai šios buvo nepilnametės, faktiškai priėmė palikimą. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą, faktiškai turtą pradėjo valdyti ne tik savo, bet ir nepilnamečių vaikų vardu. Teismas, byloje nustatytų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumos pagrindu, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo principais sprendžia pareiškimą suinteresuotų asmenų A. P. ir G. P. atžvilgiu tenkinti (CPK 183, 185 straipsniai). Suinteresuotų asmenų pareiškime suformuluotas reikalavimas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo priėmimo metu buvusios nepilnametės G. P., A. P., priėmė P. P. palikimą pradėjusios jį faktiškai valdyti kaip savo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje tikslintinas nurodant, jog po P. P. mirties jo palikimą, pradėdamos paveldimą turtą faktiškai valdyti, priėmė A. P. ir G. P., kurios tuo metu buvo nepilnametės, vardu jų tėvas G. P.. Teismas, atsižvelgdamas į šių suinteresuotų asmenų pareikštu savarankišku reikalavimu siekiamus teisinius padarinius, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertina, kad reikalavimo formuluotės patikslinimas atitinka suinteresuotų asmenų pažeistų materialinės teisės gynimo būdą ir nėra išėjimas už reikalavimo ribų.
Dėl N. K. palikimo priėmimo faktinio valdymo pagrindu
25. Suinteresuotas asmuo N. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po motinos P. P. mirties jos palikimą priėmė faktinio valdymo pagrindu.
26. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Pažymėtina, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
27. Suinteresuotas asmuo N. K. nurodo, kad faktinį turto valdymą pagrindžia aplinkybė, jog laikas nuo laiko gyveno bute (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad net ir įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Teismo posėdyje 2023 m. lapkričio 20 d. N. K. paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini) gyveno iki motinos mirties. Po motinos laidotuvių praėjus 2-3 dienoms išvyko gyventi į Angliją, o į Lietuvą pirmą kartą grįžo po pusės metų. Vėliau į Lietuvą grįždavo nedažnai, bet visada aplankydavo seseris bute (duomenys neskelbtini), nes žinojo, kad ten jam yra pliktas kambarys. Nors motinos mirties dieną jau buvo pilnametis (24 metų amžiaus) dėl paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė, kadangi su G. P. buvo tartasi, kad į notarų biurą eis abu kartu. Teismo posėdyje liudytojai D. L. M., geras G. P. draugas ir A. P. krikšto tėvas, V. B., gyvenanti kaimyniniame bute, nurodė, kad N. K. bute (duomenys neskelbtini) gyveno iki P. P. mirties. Teismo posėdyje N. K. taip pat nurodė, kad po P. P. mirties visus patalpų rekonstrukcijos ir remonto darbus organizavo, atliko G. P., žino, kad jam talkino ir kiti žmonės, o jis, kai būdavęs bute, atlikęs tik smulkius darbus (kamšydavo langus). Suinteresuotų asmenų A. P. ir G. P. nurodomas aplinkybes, kad N. K. bute gyveno ir po P. P. mirties, paneigia ne tik pareiškėjos, suinteresuotų asmenų E. P., N. P. įstatyminės atstovės R. P., liudytojų D. L. M., V. B. nuoseklūs, neprieštaringi paaiškinimai, bet ir paties N. K. paaiškinimai. Teismas prieina išvados, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo N. K. iš buto išvyko iškart po motinos mirties, jame negyveno, į butą grįždavo epizodiškai į svečius, neteikia pagrindo vertinti, kad tokiais veiksmais N. K. siekė išreikšti ir išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į motinos likusią turto, konkrečiai buto, dalį ir kad N. K. valdė šią turto dalį kaip savo ir laikė save turto savininku. Aplinkybė, kad N. K. kartais padėdavo seserims finansiškai (kaip nurodo kelis kartus paslapčia nuo G. P. yra bute palikęs 50-100 svarų sterlingų), kad, kaip nurodė N. K., atlikęs smulkius buto remonto darbus kai būdavo atvykęs, kad į butą iš Anglijos atgabeno dvi sofas ir dvi komodas (kurias, kaip paaiškėjo teismo posėdyje, parūpino suinteresuotas asmuo E. P.), taip pat nepatvirtina aktyvių N. K. veiksmų siekiant priimti P. P. palikimą. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens buvimas/pasisvečiavimas seserų namuose, nepateikus įrodymų, jog prisidėjo prie buto išlaikymo, remonto, nereiškia turto faktinio valdymo.
28. Suinteresuoto asmens nurodoma aplinkybė, jog paėmė nuotraukas ir motinos vazą, atsižvelgiant į tai kad palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, nelaikytina aktyviais veiksmais siekiant priimti palikimą ar palikimo užvaldymu. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Atkreiptinas dėmesys, kad paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą, kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Taigi, vien keleto daiktų paėmimas kartu N. K. subjektyviu vertinimu, jog palikimo priėmimas pablogins santykius su seserimis, patėviu, patvirtina, kad nebuvo siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).
29. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškimas suinteresuoto asmens N. K. atžvilgiu atmetamas (CPK 183, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas sudaro 55,00 Eur žyminis mokestis ir 1089,00 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos, viso 1144,00 Eur (el. b. dok. Nr. DOK-138521). Suinteresuotų asmenų A. P., G. P., N. K. bylinėjimosi išlaidas sudaro 55,00 Eur žyminis mokestis ir 1000,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (el. b. dok. Nr. DOK-139203). Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nustatyto maksimalaus dydžio.
31. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012). Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, suformuotą praktiką, į tai, kad suinteresuoto asmens N. K. atžvilgiu pareiškimas atmestas, iš N. K. pareiškėjai priteistina 381,33 Eur (1144,00 Eur /3). Teismui tenkinus ir pareiškėjos pareiškimą ir suinteresuotų asmenų G. P. ir A. P. savarankiškus reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos tarp pareiškėjos ir šių suinteresuotų asmenų nepaskirstytinos.
32. Valstybė byloje patyrė 59,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios priteisiamos lygiomis dalimis iš byloje reikalavimus pareiškusių pareiškėjos A. D. ir suinteresuotų asmenų A. P., G. P., N. K., t. y. iš kiekvieno po 14,94 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos A. D. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Suinteresuotų asmenų A. P., G. P., N. K. pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po jų motinos P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Kitoje dalyje savarankišką reikalavimą atmesti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 381,33 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 14,94 Eur iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas – 5662; mokėjimo dokumentas pateiktas į bylą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.