- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- eAS-341-261/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00651-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- O. N. K.
- Atsakovas
- Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. N. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. N. K. skundą atsakovams Jurbarko rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.
5Pareiškėja Ona N. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 01-681 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 31 SK-361-(14.32.110.) (toliau – ir Sprendimas).
6Pareiškėja nurodė, kad ginčijamu Įsakymu buvo patvirtintas kitos paskirties komercinės paskirties objektų teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio iniciatorė O. N. K., tikslas - suformuoti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčijamu Sprendimu nuspręsta suformuoti 1,0347 ha ploto žemės sklypą, esantį Miško g. 1, Jurbarko mieste ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenis bei kreiptis į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą, pateikiant prašymą įregistruoti minėtą žemės sklypą su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise į jį. Pareiškėja iš esmės nesutiko su ginčijamais sprendimais nustatyta ir įregistruota ginčo žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai, paskirtimi – kitos paskirties komercinės paskirties objektų teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.
7Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
8Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėja nurodė, jog nuo sužinojimo apie skundžiamus aktus aktyviai siekė ginti savo pažeistas teises, taikiai, nesikreipdama į teismą, todėl kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl techninės klaidos ištaisymo, pakartotinai kreipėsi į atsakovus, teikė skundus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai ir ikiteisminio tyrimo institucijoms, inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo. Pareiškėja nurodė, kad, kai Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2020 m. vasario 24 d. raštu pareiškėjai paaiškino, jog ginčo žemės sklypo paskirties pakeitimas yra negalimas, nutarė savo teises ginti administraciniame teisme. Pažymėjo, kad yra senyvo amžiaus ir neturinti teisinių žinių.
10Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 30 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjai termino paduoti skundą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
11Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad pareiškėjai vėliausiai 2017 m. sausio 1 d. buvo žinoma apie ginčijamų sprendimų priėmimą, nes, kaip matyti iš NŽT 2018 m. spalio 25 d. rašto Nr. 32SS 16-(14.32.45.) turinio, dėl ginčo žemės sklypo paskirties pakeitimo į NŽT ji jau kreipėsi su prašymu 2017 m. sausio 1 d. Pažymėjo, jog pareiškėja skunde tiksliai nenurodė, kada susipažino su ginčijamais sprendimais, tačiau ir neteigė, jog apie šiuos sprendimus jai tapo žinoma tik 2020 metais.
12Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo turinio suprantama, kad pareiškėja įvairiais būdais siekė ginti savo teises nuo pat 2016 metų, tačiau į teismą su skundu ji kreipėsi tik 2020 m. kovo 24 d., ženkliai praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ginčijamiems 2016 metais priimtiems aktams apskųsti.
13Teismas akcentavo, kad pareiškėja pagrindę skundo padavimo termino praleidimo priežastį nurodė tokią, jog savo galimai pažeistas teises mėgino ginti kreipdamasi tiek į atsakovus, tiek į kitas įvairias valstybės institucijas, t. y. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, ikiteisminio tyrimo įstaigas ir kt.
14Teismas paaiškino, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakyme paaiškinta, kad sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ numatyta tvarka. Nors Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme apskundimo tvarka nėra nurodyta pakankamai konkrečiai (nenurodytas konkretus teismas, į kurį galima kreiptis), tačiau teisės akte, į kurį pareiškėjai buvo pateikta nuoroda (ABTĮ), yra reglamentuojama kreipimosi į teismą tvarka bei terminai. Tuo tarpu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Sprendime nurodyta vadovautis išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisykles. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime apskundimo tvarka nurodyta aiškiai, pateikiant Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių punktą, kuriuo reikia vadovautis.
15Teismas vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administravimo suformuluota praktika nurodė, kad pareiškėja nesilaikė įstatymais nustatytos atsakovų aktų apskundimo tvarkos, o nusprendė savo teises ginti kitais būdais, nesikreipdama į teismą, todėl teismas nelaikė objektyvia ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą administraciniam teismui.
16Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, susipažinusi su ginčijamu Sprendimu, turėjo visas galimybes kreiptis į administracinį teismą ir pateikti skundą dėl akto panaikinimo. Pareiškėja nurodė, jog neturėjo pakankamai teisinių žinių ir yra senyvo amžiaus, tačiau teismas pažymėjo, jog tokiu atveju išlieka galimybė operatyviai kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ar kitas institucijas, teikiančias teisinę pagalbą. Nei asmens senyvas amžius, nei išsilavinimo lygis nėra aplinkybės, kurios pačios savaime gali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą.
17Teismas konstatavo, kad pareiškėja neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pareiškėja sau sukūrė neigiamas pasekmes, o pareiškėja turėjo būti rūpestinga ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis ir turėjo visas galimybes nustatyta tvarka pateikti teismui skundą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja skundą uždelsė paduoti dėl savo pačios elgesio (delsimo), tai yra subjektyvių priežasčių, teismas skundo padavimo terminą atsisakė atnaujinti ir skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
19Pareiškėja O. N. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti.
20Pareiškėja paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos išdėstytas aplinkybes vertino itin formaliai, nepagrįstai apribojo jos teisę ginčyti neteisėtus administracinius aktus, sukeliančius pareiškėjai žalą ir apribojančius jos teisę į nuosavybę.
21Pareiškėja nurodo, kad nuo pat sužinojimo apie ginčijamus administracinius aktus aktyviais veiksmais siekė savo pažeistų teisių gynimo. Sužinojusi apie VĮ Registrų centro duomenyse esančią techninę klaidą, kreipėsi dėl jos ištaisymo, nepaisant to, į šį prašymą buvo atsižvelgta tik 2018 m. birželio 11 d., Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui priėmus techninės klaidos taisymo aktą. Nuo pat 2018 m. pareiškėja pakartotinai kreipėsi tiek į NŽT Jurbarko skyrių, tiek į Jurbarko rajono savivaldybės administraciją, teikė skundą Seimo kontrolieriui, prokuratūrai, inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą dėl galimo dokumentų klastojimo. Pažymėjo, jog nė viena iš šių institucijų niekuomet nepateikdavo vienareikšmio atsakymo, t. y. pareiškėja būdavo nukreipiama į kitas institucijas (pvz., 2019 m. rugsėjo 17 d. NŽT Jurbarko skyriaus rašte nurodė „turėtumėte kreiptis į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorių su prašymu pradėti rengti kitą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“) arba įpareigojama atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., 2018 m. spalio 25 d. NŽT Jurbarko skyriaus rašte nurodė „turėtumėte sudaryti sutartį su Jūsų nuožiūra pasirinktu matininku ir pateikti žemės sklypų kadastro bylą patikrai mūsų skyriui“), tačiau nė viena iš institucijų raštuose ilgą laiką nebuvo nurodžiusi, jog žemės sklypo paskirties keitimas yra vienareikšmiškai negalimas ir nepriklausantis jų kompetencijai, kas suponuotų tiesioginio kreipimosi į teismą būtinybę.
22O. N. K. akcentuoja, kad tik 2020 m. vasario 24 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracija rašte „Dėl sklypo ribų ir paskirties“, nurodė, jog paskirties keitimas iš esamos – kitos – į numatomą – žemės ūkio paskirties žemę – yra negalimas, kadangi šio žemės sklypo funkcinės zonos teritorijos pavadinimas – urbanizuojamos teritorijos, visuomenės poreikiams, specializuotos ir kompleksų teritorijos (tarp jų teritorijos su dideliu želdiniu kiekiu). Po ilgo laiko pareiškėja gavusi vienareikšmį ir aiškų atsakymą, kuriuo ji nebuvo įpareigojama kreiptis į kitas institucijas ar atlikti tam tikrus veiksmus, o jai buvo aiškiai nurodyta, jog esamos žemės sklypo ribos gali būti naikinamos tik teismo sprendimu, pareiškėja nedelsdama kreipėsi į teismą su skundu, reikšdama reikalavimą panaikinti esamas žemės sklypo ribas.
23Pareiškėja pažymi, kad pakartotini kreipimaisi tiek į NŽT, tiek į Jurbarko rajono savivaldybės administraciją, yra laikomi, jog kreiptasi į tinkamas institucijas.
24Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kuriuo yra atmetamas pareiškėjos motyvas dėl jos senyvo amžiaus (77 metų) ir teisinių žinių neturėjimo įtakos nesavalaikiui administracinių aktų ginčijimui, t. y. pareiškėja yra senyvo amžiaus bei neturinti teisinių žinių, nėra aktualu, kadangi ji savo teises galėjo ginti per atstovą. Toks aiškinimas laikytinas itin formaliu, pažeidžiančiu teisingumo ir protingumo principus bei kasacinio teismo praktiką.
25Pareiškėjos nuomone, jog šie faktoriai turi įtakos asmens gebėjimui tinkamai ir laiku vertinti teisinę situaciją ir galimus sprendimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nelaikė reikšmingomis, formaliai nurodydamas, jog pareiškėja galėjo savo interesus ginti per atstovą, todėl savo teises gynė sutinkamai su teisės aktuose esančiomis nuorodomis, nė viena iš institucijų nenurodė reikšmingų pareiškėjos teikiamų prašymų trūkumų.
26Pareiškėja paaiškina, kad pagrįstai laikė, jog ji savo teises ir teisėtus interesus gina teisingai ir efektyviai. Be to, pareiškėjos finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, kadangi ji, kaip pensininkė, objektyviai neturi galimybių samdytis atstovo tuomet, kai tam nėra būtinybės, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja ir taip turi didelių išlaidų, kuomet yra privesta mokėti jai nepagrįstai skaičiuojamą žemės mokestį už komercinės paskirties objektų teritoriją.
27Pareiškėja papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nevertino pareiškėjos poziciją grindžiančių įrodymų ir paaiškinimų, ir tokiu būdu formaliai priėmė nutartį, užkertančią kelią peržiūrėti ir panaikinti administracinius aktus, kurie akivaizdžiai prieštarauja įstatymams ir kurie sukelia esminius viešojo intereso pažeidimus. Nors formaliai vertinant pareiškėja praleido įstatymo nustatytą procesinį teisės kreiptis į teismą terminą, tačiau ji buvo pakankamai atidi, sąžininga ir savo teises įgyvendino rūpestingai, todėl išvardintų aplinkybių ir ginčo eigos, nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg ilgo ir objektyviai nepateisinamo delsimo pateikti skundą, ir tai yra pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
30Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
31Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą, kadangi pareiškėja praleido Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. Įsakymo ir NŽT 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo apskundimo terminą ir šis terminas nebuvo atnaujintas, nes nustatyta, kad jis praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja, kuri į teismą kreipėsi 2020 m. kovo 24 d., praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą Įsakymui ir Sprendimui apskųsti.
32Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėja siekdama ginčą spręsti taikiai, pirmiausia kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administraciją ir NŽT, pakeičiant žemės sklypo paskirtį. Taip pat pareiškėja siekė išspręsti ginčą operatyviau, mažiau pinigų reikalaujančia ikiteismine tvarka ir yra senyvo amžiaus, neturinti teisinių žinių.
33Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
34ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
35Byloje nustatyta, kad pareiškėja ginčija 2016 metais priimtus administracinius teisės aktus, o pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi 2020 m. kovo 24 d., t. y. ženkliai praleidusi skundo padavimo teismui terminą.
36Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.).
37ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
38Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis į teismą su skundu, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).
39Nagrinėjant klausimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).
40Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Akcentuotina ir tai, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pakankamai trumpą terminą paduoti skundą dėl viešojo administravimo subjekto akto, jei šis aktas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-157-520/2018).
41Iš pateiktos skundo medžiagos ir NŽT 2018 m. spalio 25 d. rašto Nr. 32SS 16-(14.32.45.) turinio matyti, kad pareiškėjai vėliausiai 2017 m. sausio 1 d. buvo žinoma apie ginčijamų aktų priėmimą, kadangi dėl ginčo žemės sklypo paskirties pakeitimo pareiškėja į NŽT kreipėsi su prašymu 2017 m. sausio 1 d. Pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis, kreipiantis į NŽT su prašymu dėl žemės sklypo paskirties keitimo, ar į kitas minėtas institucijas, yra subjektyvaus pobūdžio, nuo pareiškėjos valios priklausanti termino praleidimo priežastis. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjai, susipažinus su minėtu Įsakymu ir Sprendimu, nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą, laikantis ABTĮ reikalavimų, t. y. veikti operatyviai, laikantis rūpestingumo ir atidumo imperatyvų.
42Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipiasi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gina savo teises, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-339/2007; 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008; 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-363-143/2017).
43Kadangi pareiškėjai terminas paduoti skundą neatnaujintas, todėl pagrįstai skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
44Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
46Pareiškėjos O. N. K. atskirąjį skundą atmesti.
47Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
48Nutartis neskundžiama.