Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-03-13 · Administracinė byla Nr. AS-157-520/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-13
Bylos Nr.
AS-157-520/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00019-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
Daugiabučio
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-157-520/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00019-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutikimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. sutikimą Nr. 49ST-(14.49.5.)-536 (toliau – ir Sutikimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas paaiškino, kad apie Sutikimą sužinojo tik 2017 m. balandžio 15 d., gavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. balandžio 13 d. raštą Nr. (23.2)-2D-5034. Po šio Sutikimo gavimo pareiškėjas kreipėsi į NŽT, kad šio Sutikimo panaikinimo procedūrą inicijuotų NŽT. Gavęs neigiamą atsakymą, pareiškėjas toliau aktyviai įgyvendino savo teises ir kreipėsi tiek į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, tiek į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą, taip pat skundą su priedais ir 2018 m. sausio 17 d. sumokėtą 15 Eur bei 2018 m. sausio 18 d. sumokėtą 15 Eur žyminius mokesčius grąžino pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad ginčijamas Sutikimas priimtas 2014 m. balandžio 18 d. Pareiškėjo teigimu, jis apie Sutikimą sužinojo 2017 m. balandžio 15 d., kai gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. balandžio 13 d. raštą Nr. (23.2)-2D-5034, prie kurio buvo pridėta Sutikimo kopija. Po šio rašto gavimo pareiškėjas kreipėsi į NŽT, kuri 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi skundas buvo pateiktas praleidus terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 24 d. su skundu taip pat kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2R-378(4R-699) atsisakė priimti skundą. Pareiškėjas dėl skundžiamo Sutikimo į teismą kreipėsi tik 2018 m. sausio 2 d. (paštu skundas išsiųstas 2017 m. gruodžio 29 d.).

Teismas atsižvelgė į išvardytų aplinkybių seką ir įvertino tai, kad pareiškėjas nepateisina, kodėl į teismą po Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 2R-378(4R-699) gavimo kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 29 d. (po mėnesio), nors, kaip pats teigia, aktyviai siekė apginti savo galbūt pažeistas teises. Pareiškėjas teismui nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios sutrukdė jam kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo per protingą terminą. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys negali būti pateisinamomis aplinkybėmis, dėl kurių gali būti atnaujinamas terminas skundui paduoti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad šiuo atveju termino praleidimą labiau lėmė pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, t. y. jo bandymai kreiptis į kitas institucijas, nors NŽT 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1SS-2143-(8.5) (taip pat ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendime Nr. 2R-378(4R-699)) pareiškėjui buvo išaiškinta, kad NŽT teritorinio skyriaus veiksmai, išduodant Sutikimus, turi būti skundžiami teismui. Pareiškėjas, būdamas pakankamai aktyvus ir rūpestingas, į teismą dėl Sutikimo panaikinimo galėjo kreiptis jau po 2017 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. 1SS-2143-(8.5) gavimo, t. y. po 2017 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjo delsimas, teismo vertinimu, leido daryti išvadą, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, taip pat įrodė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, siekdamas pasinaudoti savo teise į gynybą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jo prašymas atnaujinti apskundimo terminą atmestas, o skundą atsisakyta priimti.

III.

Pareiškėjas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti bei priimti skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo, būtina ne tik formaliai vertinti termino praleidimą, bet ir atsižvelgti į skundžiamo klausimo esmę. Šiuo atveju pareiškėjas skundžia Sutikimą, kuris turi visuotinę reikšmę, viešąjį interesą, nes kelio statyba aktuali ne tik pareiškėjui, bet ir Vilniaus Žvėryno apylinkių bei svečių interesams. Pareiškėjas pabrėžia, kad yra juridinis asmuo, kuriam teismas turėjo taikyti skirtingus veikimo standartus nei fiziniam asmeniui. Pareiškėjas buvo aktyvus nuo pat įsteigimo momento ir savo interesus dėl Sutikimo panaikinimo gynė rūpestingai, kreipdamasis į Sutikimą išdavusį subjektą, kad šis jį panaikintų. Pareiškėjas mano, kad naudojimasis savo teisėmis skundžiant raštus negali būti vertinamas kaip nerūpestingumas.

Pareiškėjas nurodo, kad per pirmosios instancijos teismo nurodytą trijų mėnesių terminą iki skundo išsiuntimo 2017 m. gruodžio 29 d. jis buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 2017 m. rugpjūčio 21 d. rašto „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-2143-(8.5.) panaikinimo (administracinė byla Nr. eI-5317-1063/2017), dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, apeliacine tvarka skundė sprendimą. Tokie pareiškėjo veiksmai, kai jis, nesutikdamas su atsakovo veiksmais, skundžia juos teismui, nepagrįstai buvo palaikyti netinkamu savo teisių gynimu. Pareiškėjas mano, jog praleistas terminas skundui dėl Sutikimo paduoti nėra didelis, nes terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d., praėjo trys mėnesiai (per kuriuos pareiškėjas teismui skundė 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštą), o terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-5317-1063/2017 – skundas paduotas per dvi savaites po pastarojo sprendimo priėmimo (sprendimas neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, ginčydamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. sutikimą Nr. 49ST-(14.49.5.)-536 kaip administracinį aktą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad apie Sutikimą sužinojo 2017 m. balandžio 15 d. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, kuris į teismą kreipėsi 2017 m. gruodžio 29 d., praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą Sutikimui apskųsti.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Sutikimo paduoti, nurodė, jog sužinojęs apie Sutikimą 2017 m. balandžio 15 d., jis aktyviai gynė savo teises kreipdamasis į NŽT, Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 19 d. rašto Nr. 2D-14664(6.3), administracinė byla Nr. eI-1351-764/2018), Vilniaus apygardos administracinį teismą (dėl NŽT 2017 m. rugpjūčio 21 d. rašto „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-2143-(8.5.), administracinė byla Nr. eI-5317-1063/2017).

Šiuo aspektu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Akcentuotina ir tai, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pakankamai trumpą terminą paduoti skundą dėl viešojo administravimo subjekto akto, jei šis aktas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo, kuriam buvo žinoma akto (Sutikimo), kuris yra priimtas 2014 m. balandžio 18 d., apskundimo tvarka ir terminas, pasirinktas elgesio modelis, bandant kreiptis į institucijas, inicijuojant kitas administracines bylas, yra subjektyvaus pobūdžio, nuo pareiškėjo valios priklausanti termino praleidimo priežastis. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą, laikantis ABTĮ reikalavimų, t. y. veikti operatyviai, laikantis rūpestingumo ir atidumo imperatyvų, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjas 2017 metais siekė nuginčyti 2014 m. balandžio 18 d. priimtą aktą.

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipiasi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gina savo teises, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (pvz., 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006; 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-339/2007; 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008 ir kt.).

Kadangi pareiškėjui terminas paduoti skundą neatnaujintas, todėl pagrįstai skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, jog skundu siekiama apginti viešąjį interesą, tačiau bylos medžiagoje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas pagal įstatymus turi teisę ginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė