- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- AS-363-143/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00663-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinei muitinei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. U. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. vasario 28 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 10000363410 ,,Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nepradėjimo“ dalį, kuria nesustabdytas 82 894 Eur muitų sumos išieškojimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nepradėti 82 894 Eur muitų sumos išieškojimo iš V. U., kol bus išspręstas mokestinis ginčas. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido dėl savo klaidingo įsitikinimo dėl kilusio ginčo pobūdžio ir apskundimo tvarkos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti skundą; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjui grąžinti akcinėje bendrovėje Lietuvos pašte 2017 m. vasario 27 d. sumokėtą 30,55 Eur žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).
Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, kad pareiškėjo skundu ginčijamas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas Nr. 10000363410 priimtas 2016 m. gruodžio 29 d. Ginčo dėl fakto, jog pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, nėra.
Teismas taip pat vadovavosi ABTĮ 30 straipsnio 1, 2 dalimis. Nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog, būdamas klaidingai įsitikinęs, kad, nesutikdamas su Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu, jį turi skųsti Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), jis skundą Muitinės departamentui padavė laiku.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-152/2012 ir kt.). Pažymėjo, jog, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar paminėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Šis principas reikalauja, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje yra būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias), elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, iš esmės nurodė vienintelę aplinkybę – klaidingą supratimą apie ginčo pobūdį. Vertinant šį pareiškėjo argumentą, teismo teigimu, ypač svarbu pažymėti, kad teisinga Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 10000363410 apskundimo tvarka aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškėjui buvo išaiškinta pačiame ginčijamame sprendime. Todėl pareiškėjo nurodytą argumentą apie jo neteisingą apskundimo tvarkos supratimą teismas vertino kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybę.
Teismas nurodė, kad teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kaip jau paminėta, pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį, įrodyti svarbias termino praleidimo priežastis yra pareiškėjo pareiga. Kadangi pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys vertintinos išskirtinai kaip subjektyvaus pobūdžio, nes jos yra susijusios su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu ir elgesio modelio pasirinkimu, ir nelaikytinos objektyviomis priežastimis, pateisinančiomis praleistą skundo padavimo terminą, todėl patenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą teismas neturėjo pagrindo.
Teismas pažymėjo, jog ABTĮ 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį paminėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Atsisakymas priimti skundą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisės į gynybą pažeidimas.
Teismas nurodė, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog teismas atsisako priimti skundą, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjas nurodo, kad termino atnaujinimas ir skundo priėmimas nagrinėti niekaip negalėtų pakenkti teisinių santykių stabilumui. Teisę apskųsti Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 10000363410 dalį realizavo laiku, tik tą padarė netinkamai – dėl teisinio neišprusimo ir klaidingai suvokto ginčo pobūdžio (buvo įsitikinęs, kad ginčas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra mokestinis ginčas) šį sprendimą apskundė ne teismui, bet – Muitinės departamentui. Terminą skundui į teismą paduoti praleido nežymiai (tik keliomis savaitėmis), kuris gali būti pripažįstamas protingu laiko tarpu skundui paduoti. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-70-822/2016. Netinkamą teisės apskųsti paminėto sprendimo dalį realizavimą taip pat lėmė jo neteisingas įsitikinimas dėl ginčo pobūdžio, tai ir sąlygojo netinkamos institucijos pasirinkimą. Todėl šis formalus pažeidimas, esant iš esmės laiku išreikštam jo valiniam sprendimui apskųsti sprendimo dalį, negali lemti teisės ginti teisme savo pažeistas teises apribojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš esmės siekia apskųsti Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 10000363410 ,,Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nepradėjimo“. Jis neginčija, kad 2017 m. vasario 28 d. skundą teismui dėl šio sprendimo padavė praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, tačiau teigia, jog tai padarė dėl svarbios priežasties – būdamas klaidingai įsitikinęs dėl kilusio ginčo pobūdžio ir apskundimo tvarkos, šį sprendimą apskundė ne teismui, bet Muitinės departamentui.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą. Vertinant pareiškėjo šioje byloje nurodytas termino praleidimo priežastis, svarbu pastebėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas kreipiasi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gina savo teises, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-339/2007, 2008 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, norint konstatuoti tokias aplinkybes, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama, ar iš tikrųjų asmuo kreipėsi į netinkamas institucijas atsižvelgus į jam pateiktą informaciją, įvertinus byloje taikytiną teisinį reguliavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-449/2013).
Iš tiesų, mokesčių administratoriaus sprendimams apskųsti nustatyta dvejopa tvarka: dėl vienų yra privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra (mokestiniai ginčai) (Mokesčių administravimo įstatymo 145 str., 2 str. 22 d.), o dėl kitų nustatytas tiesioginis kreipimasis į teismą (kiti ginčai) (Mokesčių administravimo įstatymo 146 str.). Ginčijamame Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 29 d. sprendime Nr. 10000363410 aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškėjui buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka: ,,Šis sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalimi, gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, Vilniaus apygardos administraciniam teismui“ (b. l. 12–13). Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas šiuo atveju pats netinkamai realizavo savo teisę paduoti skundą teismui, o tai sudaro pagrindą pripažinti, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, dėl kurių jis negali būti atnaujintas.
Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl nesvarbios priežasties, todėl prašymas atnaujinti terminą nepatenkintas pagrįstai (ABTĮ 30 str. 1 d.), o skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Be to, būtina pastebėti, kad, vadovaujantis ABTĮ 35 straipsnio 1 dalimi, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis. Tokio dydžio žyminį mokestį ir sumokėjo pareiškėjas, paduodamas skundą; 0,55 Eur yra mokestis už šios įmokos priėmimą (b. l. 5). Pagal ABTĮ 33 straipsnio 3 dalį, nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) turi būti nurodymas grąžinti būtent žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui grąžintinas 30 Eur žyminis mokestis.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (ABTĮ 154 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį pakeisti.
Grąžinti pareiškėjui V. U. 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.