- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- e2-3406-934/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39243-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“, UAB ,,Avansas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gintarei Jusčiūtei, dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE atstovui Modestui Kuodžiui, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovams Rugilei Kraulaidytei ir Edgarui Tomui Paberaliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams UAB ,,Avansas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
Teisme priimtas ieškovo ERGO Insurance SE ieškinys atsakovams UAB ,,Avansas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl 6 265 Lt nuostolių subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 1-2). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ADB ,,ERGO Lietuva (ADB ,,ERGO Lietuva“ visas turtas, teisės ir pareigos parėjo ERGO Insurance SE) su draudėju UAB ,,Troja“ 2011-04-14 sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (Draudimo liudijimo Nr. 310-012903) (b. l. 9-10). Draudimo sutartimi buvo apdraustas adresu Jasinskio g. 16F, Vilnius, esantis pastatas. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjui 6265,00 Lt dydžio nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė dėl 2011-11-15 įvykio, kurio metu krovininis automobilis ,,Iveco“, kurio valstybinis numeris CEL324, su puspriekabe atsitrenkė į pastato, esančio Jasinskio g. 16F, Vilnius, sieną ir apgadino apdraustą turtą (b. l. 11, 12). Ieškovas pažymėjo, kad transporto priemonė, kuria buvo apgadintas apdraustas turtas, buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“, todėl atsakovu traukiamas AB ,,Lietuvos draudimas“. Ieškovas ieškinį įrodinės rašytiniais įrodymais: pranešimu apie žalą, įvykio nuotraukomis, defektiniu aktu, įmonių turto draudimo liudijimu Nr. 310-012903, sprendimu dėl draudimo išmokos mokėjimo, draudimo išmokos sumokėjimą patvirtinančiu pavedimu, PVM sąskaita faktūra NBR-287, atliktų darbų aktu, lokaline sąmata, Eismo įvykio deklaracija, Transporto priemonių draudikų biuro išrašu (b. l. 4-33).
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl to, kad yra pateikti praleidus ieškinio senaties terminą ir pateiktas reikalavimas yra didesnis, nei turėtų atlyginti atsakingas draudikas. Atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ neginčija tos aplinkybės, jog išmokėjęs draudimo išmoką draudikas, įgijo reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį ar, kaip šiuo atveju jo draudiką – AB ,,Lietuvos draudimas“, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų, laikantis tokiai teisei įgyvendinti ir tokiems reikalavimas pareikšti nustatytų terminų ir tvarkos. Ieškovo reikalavimai, pareikšti atsakingam draudikui AB ,,Lietuvos draudimas“ niekada nebuvo pateikti, kaip to reikalauja Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 13 ir 16 straipsnio nuostatos. Pretenzija turi būti pareikšta laiku ir tinkamai. Termino praleidimas rodo, kad šios savo teisės subjektas atsisako ir vėliau, praėjus neapibrėžtam laikui, nesieks ja pasinaudoti, tokių terminų pasibaigimas sąlygoja draudimo apsaugos subjektinės teisės pabaigą. Praleistas ieškinio senaties terminas panaikina ieškovui galimybę apginti savo pažeistas teises ir nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Ieškovui tinkamai nepasinaudojus pretenzijos pareiškimo tvarka, numatytą Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatyme – turi būti taikomi atitinkami teisiniai padariniai – ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo atgręžtinio reikalavimo teisės įgijimo momento (išmokos išmokėjimo-2012-01-02). Pagal Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymą ir Eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo taisykles patirta žala yra mažesnė. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo ypatumas yra tas, kad jis kilęs tarp draudimo kompanijų, kurių viena išmokėjusi draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, įstojo nukentėjusiojo vietą, subrogacijos būdu. CK 6.1015 str., reglamentuojančio subrogaciją 1 d. įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pareina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 punktą ,,turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ,,...“ vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį“. Atsakovas pažymėjo, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punkto nuostatas turi būti apskaičiuojamas turto nusidėvėjimo procentas. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir remonto sąmatas, AB ,,Lietuvos draudimas“ perskaičiavo nuostolį įvertindamas nusidėvėjimo procentą (sąmatos perskaičiavimas su priedais). Atlikus nuostolio įvertinimą nustatyta, kad pagal Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymą nuostolių dydis sudaro 6195,00 Lt be PVM (b. l. 52-53, 54). Kaltininko procesinė padėtis byloje yra netinkama, kadangi reikalavimai neviršija draudimo sumos. Pagal Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, jei atsakingam draudikui ar Draudikų biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Šiuo atvejų duomenų, kad UAB ,,Avansas“ sudarytos draudimo sutarties su AB ,,Lietuvos draudimas“ draudimo sumos būtų viršytos nėra, visą turtinę žalą už kaltininką turi kompensuoti AB ,,Lietuvos draudimas“, todėl ieškovas nepagrįstai kaltininką įtraukė bendraatsakoviu (b. l. 47-51).
Atsakovas AB „Avansas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. 2011-11-15 UAB ,,Avansas“ vilkikas IVECO valstybinis numeris CEL325 apgadino pastato, esančio Jasinskio g. 16F, Vilnius, sieną. Vilkikas buvo draustas AB ,,Lietuvos draudimas“ draudimo bendrovėje. Tą pačią dieną, t.y. 2011-11-15 UAB ,,Avansas“ darbuotojai užregistravo įvykį AB ,,Lietuvos draudimas“ žalų skyriuje ir ten buvo suteiktas šios žalos numeris, kuris yra 1226496 ir užregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vilkiko draudimas buvo galiojantis, todėl žalą padengti yra privalu draudimo bendrovei, kurioje tuo metu buvo apdraustas vilkikas valst. Nr. CEL 323. Todėl žalą turėjo atlyginti AB ,,Lietuvos draudimas“ (b. l. 58-59).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Išklausius atsakovo paaiškinimų dėl ieškinio nepagrįstumo, prašymo dėl įrodymų pateikimo ar jų išreikalavimo iki baigiamųjų kalbų pradžios neteikė (b. l. 94-95).
Atsiliepimas
Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovai palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovo nurodytų pretenzijų negavo, o jeigu ir būtų gavęs, tai ieškovas negavęs atsakymo per 30 d., turėjo kreiptis raštu ar telefonu į atsakovą, tačiau to nedarė. Papildomai paaiškino, kad atsižvelgiant į UAB ,,Avansas“ (kaltininko) gautą pranešimą, įvykis buvo registruotas, jam buvo suteiktas numeris, tačiau nukentėjusysis nesikreipė į atsakovą (b. l. 94-95).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ginčo esmė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui, reikalavimo, pareikšto subrogacijos tvarka, pagrįstumo klausimas. Ieškovas įrodinėja, jog draudimo sutarties pagrindu kompensavo draudėjui UAB „Troja“ 6265 Lt dydžio nuostolius; draudėjas nuostolių patyrė dėl to, kad 2011-11-15 įvyko įvykis, kurio metu krovininis automobilis, valst. Nr. CEL 323, nuosavybės teise priklausantis atsakovui UAB „Avansas“, kuris su puspriekabe atsitrenkė į pastato, esančio Jasinkio g, 16F, sieną, ir apgadino apdraustą turtą. Transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Ginčo tarp šalių dėl eismo įvykio fakto nekilo. Ginčas iš esmės kilo dėl ieškinio senaties termino reikalavimas pareikšti.
Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos aplinkybės.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Troja“ 2011-04-14 sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 310-012903), pagal kurią buvo apdraustas pastas, esantis adresu Jasinkio g. 16 F, Vilniuje (b. l. 9). 2011-11-15 įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis IVECO, valst. Nr. CEL 324, su puspriekabe atsitrenkė į pastato, esančio Jasinkio g. 16 F, Vilniuje, sieną ir apgadino apdraustą turtą (b. l. 4-7; 32). Minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklausė atsakovui UAB ,,Avansas“ (b. l. 17-31). Automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 33). Ieškovas draudėjui UAB „Troja“ atlygino 6 265 Lt dydžio nuostolius (b. l. 11-12).
Byloje nustatytų aplinkybių teisinis vertinimas.
Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, apie tam tikrų faktų buvimą, ar jų nebuvimą, teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus. Ginčas vyksta tarp verslininkų, draudimo srities profesionalų, atstovaujamų teisininkų, kuriems tenka pareiga būti aktyviems įrodinėjant reikalavimus ar atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Tiek atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“, tiek atsakovas UAB ,,Avansas“ atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad UAB ,,Avansas“ yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Remiantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 2 dalimi, jei atsakingam draudikui ar biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad UAB „Avansas“ sudarytos draudimo sutarties su AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sumos būtų viršytos, nėra. Pabrėžtina, kad pats atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog tokiu atveju visą turtinę žalą už kaltininką turėtų kompensuoti AB ,,Lietuvos draudimas“, o ne UAB „Avansas“. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalimi, asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Taigi ieškovas įgytą atgręžtinio reikalavimo teisę pirmiausia turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimą atsakingam draudikui, ir tik jo nesant – žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009). Kaip jau minėta, transporto priemonė, valst. Nr. CEL 323, buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, todėl UAB „Avansas“ civilinė atsakomybė nekyla, o ieškovo nurodyta aplinkybė, jog ieškinio senaties terminas UAB „Avansas“ atžvilgiu dar nėra pasibaigęs, teisiškai nereikšminga (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-457/2014). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ieškovas pareiškė reikalavimą asmeniui, kuris neturi pareigos atsakyti į pareikštą ieškinį. Todėl atmestinas ieškovo reikalavimas atsakovui UAB „Avansas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į kaltininko draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties bei draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Taigi tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Vadinasi, nukentėjusio asmens arba jam žalą atlyginusio ir atgręžtinio reikalavimo teisę įgijusio trečiojo asmens teisė reikalauti, kad draudikas išmokėtų draudimo išmoką, turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nuostatų.
Nagrinėjamu atveju atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ neneigė aplinkybės, jog 2011-11-15 įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis IVECO, valst. Nr. CEL 324, su puspriekabe atsitrenkė į pastato, esančio Jasinkio g. 16 F, Vilniuje, sieną ir apgadino apdraustą turtą. Taip pat atsakovas iš esmės sutiko ir su tuo, jog turtinę žalą už kaltininką turėtų kompensuoti būtent AB „Lietuvos draudimas“. Pažymėtina, jog atsakovas nesutinka atlyginti ieškovo prašomus nuostolius, motyvuodamas tuo, jog teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPDĮ įstatyme nustatytus terminus, t.y., per vienerius metus, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos, pateikiant pretenziją draudikui. Atsakovas tvirtina, jog ieškovas atsakovui pretenzijos per vienerių metų terminą nuo įvykio momento nepateikė.
Ieškovas į bylą pateikė du raštus, jo įsitikinimu įrodančius, jog atsakovui pretenzijos dėl žalos atlyginimo regreso tvarka buvo siųstos (b. l. 78-79). Raštuose nurodytos dvi datos – viename rašte nurodyta 2012-02-09 data, antrame rašte – 2013-10-22 data. Remiantis TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalimi, šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmasis ieškovo raštas (pretenzija) atsakovui buvo išsiųstas nepraėjus vienerių metų terminui nuo įvykio momento, t.y., kai nukentėjęs asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą. Būtina draudamo išmokos mokėjimo sąlyga – pretenzijos pareiškimas draudikui per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).
Ieškovas tik paskutinio teismo posėdžio metu teismui pateikė korespondencijos sąrašą iš AB „Lietuvos paštas“, iš kurio matyti, kad 2012-02-13 AB „Lietuvos draudimas“ adresu buvo siųstas laiškas (b. l. 91-93). Tačiau iš pateikto sąrašo neįmanoma nustatyti, ar atsakovui buvo siųsta būtent 2012-02-09 pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, ar kita pretenzija, o ir ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti šių aplinkybių. Be to, teismas pažymi, kad pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar biuras (išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 18 ir 20 straipsniuose nurodytus atvejus) privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Taigi, tokiu atveju ieškovas, būdamas draudimo srities profesionalas, siekdamas nuostolių atlyginimo, turėjo būti aktyvus, rūpestingas ir nesulaukęs atsakovo atsiliepimo į 2012-02-09 raštą, ar negavęs nuostolių atlyginimo, nedelsiant, t.y., praėjus 30 dienų terminui, kreiptis į atsakovą dar kartą. Tačiau ieškovas teismui pateikė raštą, skirtą atsakovui, kuriame nurodyta jo surašymo data – 2013-10-22, t.y. praėjus 1,5 metų nuo pirminio rašto surašymo dienos. Be to, raštus ieškovas pateikė ne parengiamojo teismo posėdžio metu, o tik teisminio nagrinėjimo stadijoje (b. l. 85-86), nors atsakovo pozicija dėl praleistų terminų jau buvo nurodyta atsiliepime į ieškinį (b. l. 47-51). Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, teismas negali daryti labiau tikėtinos išvados, jog atsakovui buvo išsiųstos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, o ir ieškovas neįrodinėjo pretenzijos termino praleidimo priežasčių. Nustačius, kad ieškovas savalaikiai nepareiškė pretenzijos atsakovui, elgėsi neapdariai ir nerūpestingai, reikalavimas priteisti iš atsakovo draudimo išmoką atmestinas. Aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė, o ir iki baigiamųjų kalbų pradžios, išklausius atsakovo paaiškinimų, nereiškė prašymų dėl įrodymų išreikalavimo ar jų pateikimo.
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atsakovai teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl atsakovui iš ieškovo jos nėra priteistinos.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 4,46 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 4,46 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.