Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-310-616/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-12-07
Bylos Nr.: 1A-310-616/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27582-2016-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ernesta Montvidienė, Justas Namavičius, Algimantas Valantinas
Nuteistasis: A. Č.
Advokatai: Osvaldas Martinkus

Kategorijos

1.2.14.6.2Kvalifikuotas turto pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-616/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27582-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.; 1.2.18.10.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.4.6.5.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorams Regimantui Žukauskui, Linai Beinarytei,nuteistajam A. Č.,gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir A. Č. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir A. Č. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausmė.

BUAB „S.“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš A. Č. priteista 163 333,82 eurų BUAB „S.“ turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1.1. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB ,,S.“), vieninteliu akcininku bei nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. kovo 26 d. direktoriumi ir kasininku, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, grynųjų pinigų apskaitą, disponuodamas bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais, t. y. 2009 m. lapkričio 10 d. iš buvusio UAB „S.“ direktoriaus E. L. į įmonės kasą priėmęs 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) ir tai patvirtinęs savo parašu 2009 m. lapkričio 10 d. kasos pajamų orderio kvite, serija STA Nr. 000005, tyčia šias bendrovės kasoje buvusias pinigines lėšas – 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) – pasisavino, nes, Klaipėdos apygardos teismui iškėlus 2015 m. vasario 23 d. bankroto bylą, paskirtam bankroto administratoriui M. Š. kasoje buvusių 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) neperdavė. Tokiu būdu A. Č. pasisavino svetimą UAB „S.“ priklausantį didelės – 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) – vertės turtą.

1.2. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. kovo 26 d. UAB „S.“ direktoriumi, atsakingu už įmonės dokumentų išsaugojimą, nes 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalis numato, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, siekdamas nuslėpti piniginių lėšų pasisavinimą, atleistas iš direktoriaus pareigų, nepateikė UAB „S.“ bankroto administratoriui UAB „S.“ apskaitos dokumentų, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje tyčia paslėpė šiuos apskaitos dokumentus: 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ kasos pajamų orderį Nr. 0000005 dėl 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) įnešimo į kasą, 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ piniginių lėšų inventorizacijos aktą, 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ kasos perdavimo aktą, ir tuo pažeidė: 1) 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2 dalis, nurodančias, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (redakcija galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo nuostatomis (redakcija galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.); 2) Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „<...> juridiniai asmenys privalo išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“; 3) Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punktą, nustatantį, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) minimalus saugojimo terminas yra 10 metų“. Dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. vasario 23 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo A. Č. gynėjas advokatas Osvaldas Martinkus (toliau – ir gynėjas) apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį panaikinti ir A. Č. priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes pažeidė rungimosi ir nekaltumo prezumpcijos principus, įrodinėjimo naštą perkeldamas kaltinamajam A. Č. Teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis, todėl teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

2.2. Apeliaciniame skunde dėstoma nuteistojo A. Č. pozicija dėl jam pateiktų kaltinimų. Nurodoma, kad A. Č. 2009 m. lapkričio 10 d. iš buvusio UAB ,,S.“ direktoriaus E. L. įsigijo visas UAB ,,S.“ akcijas, perėmė visus buhalterinės apskaitos dokumentus bei kasoje apskaitytus 563 959,03 Lt grynais pinigais. 2012 m. kovo 5 d. A. Č. pardavė visas UAB ,,S.“ akcijas Didžiosios Britanijos bendrovei ,,Mr. B. L..“ ir jos savininkui M. M. (apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma pavardė – M.) pagal 2012 m. kovo 5 d. Turto perdavimo aktą perdavė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus bei 563 959,03 Lt grynais pinigais.

2.3. Gynėjo teigimu, liudytojo M. M. parodymai, kad jis pinigų negavo, yra neteisingi. Liudytojo M. M. teiginius, jog jis iš A. Č. negavo UAB ,,S.“ priklausančių grynųjų pinigų, paneigia liudytojo pasirašytas 2012 m. kovo 5 d. Turto perdavimo aktas. Šis aktas patvirtina, kad UAB ,,S.“ priklausę grynieji pinigai – 563 959,03 Lt buvo perduoti M. M. Apelianto nuomone, liudytojo M. M. parodymai, kad jis nesuprato pasirašomo Turto perdavimo akto turinio yra neteisingi, nes M. M. buvo dviejų įmonių Didžiojoje Britanijoje steigėju ir vadovu, todėl buvo kompetentingas suprasti pasirašomo dokumento turinį. Apelianto nuomone, liudytojas M. M., neigdamas pinigų gavimo faktą, galimai siekia išvengti asmeninės atsakomybės. Šiame kontekste apeliantas nurodo, kad tai, jog A. Č., sudarydamas civilinio pobūdžio sandorius (akcijų pardavimą, įmonės vadovo atšaukimą ir naujo vadovo paskyrimą, piniginių lėšų perdavimą), pažeidė nurodytų procedūrų atlikimo tvarką ir / ar neišsaugojo dokumentų, neįrodo, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliantas pažymi, kad nei prokuroras, nei teismas nesiėmė priemonių patikrinti ir ištirti liudytojo M. M. nurodytas aplinkybes apie jo atstovaujamos Didžiosios Britanijos įmonės ,,Mr. B. L..“ UAB ,,S.“ akcijų įgijimą ir apie jos kasoje apskaitomų 563 959,03 Lt užpajamavimą Didžiosios Britanijos įmonėje. Apelianto nuomone, teismo nurodyta aplinkybė, kad įmonė ,,Mr. B. L..“ yra bankrutavusi, nepaneigia A. Č. nurodytų aplinkybių dėl pinigų perdavimo ir įrodo A. Č. nekaltumą.

2.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. Č. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Apeliantas teigia, kad A. Č. veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties būtino elemento – pasekmių, dėl kurių neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokį teiginį apeliantas argumentuoja tuo, kad A. Č. įsigijus UAB ,,S.“ akcijas, ši įmonė nevykdė jokios veiklos, todėl UAB ,,S.“ turtas, nuosavas kapitalas ar įsipareigojimų dydis ir struktūra, A. Č. tapus jos akcininku ir direktoriumi, nesikeitė. Be to, apeliantas pažymi, kad UAB ,,S.“ veiklos nevykdė dar iki A. Č. tampant jos savininku ir direktoriumi, t. y. nuo 2006 m., ir šią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys. Apelianto teigimu, nėra teisinio pagrindo A. Č. kaltinti ir dėl tyčinio įmonės dokumentų slėpimo. A. Č. dalies dokumentų neišsaugojo, nes buvo suimtas kitoje byloje, todėl dalis bendrovės dokumentų dingo iš jo nuomojamo buto. Be to, teismas nesiaiškino, kokie bendrovės dokumentai buvo paimti FNTT pareigūnų, tiriant kitas su UAB ,,S.“ susijusias baudžiamąsias bylas.

2.5. Apeliantas nesutinka su nuteistajam A. Č. paskirta bausme. Skunde teigiama, kad teismo išvada apie A. Č. polinkį daryti nusikalstamas veikas yra neteisinga ir įrodo teismo šališkumą. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje A. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra padarytos ankščiau, nei nuosprendyje nurodomos A. Č. nusikalstamos veikos, susijusios su vengimu mokėti mokesčius. Taip pat apeliantas teigia, kad teismas, bendrindamas skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje 2K-282/2005, kad esant nusikalstamų veikų daugetui bendrinamos bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, o ne subendrintos bausmės.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. Č. gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį perkvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį ir paskiriant A. Č. naują bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. Č. gynėjo skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. Č. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tvirtina, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Remdamasis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais gynėjas prašo išteisinti kaltinamąjį A. Č. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus sutinka, kad apygardos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog kaltinamasis A. Č. padarė nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 183 straipsnio 2 dalyje bei BK 222 straipsnio 1 dalyje, todėl nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad kaltinamasis A. Č. dalyvavo padarant jam inkriminuotą BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o taip pat A. Č. išteisinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

6. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas netinkamai ir selektyviai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas ir todėl nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad A. Č. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas sureikšmino nuteistojo A. Č. parodymus, kuriais jis pripažino priėmęs 563 959,03 Lt ir visus bendrovės dokumentus, taip pat liudytojo E. L. parodymus, kad jis šiuos pinigus ir dokumentus perdavė, tačiau neįvertino teisingam bylos išsprendimui reikšmingų UAB „S.“ veiklą apibūdinančių, taip pat bendrovės akcijų pardavimo A. Č. metu susiklosčiusių aplinkybių, dingusių buhalterinės apskaitos dokumentų pobūdžio, reikšmės, grynųjų pinigų bei dokumentų perdavimo aplinkybių.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudedamųjų dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Remiantis objektyviuoju nešališkumo aspektu bendriausia prasme reikalaujama, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat pažymėtina, kad konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonių. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009, Nr. 2K-198/2009, Nr. 2K-195/2010). Nuteistojo A. Č. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Nors šioje byloje apeliacinės instancijos teismas ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingą išvadą dėl to, kad A. Č. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau pažymėtina, kad vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Įvertinusi baudžiamojo proceso eigą pirmosios instancijos teisme bei skundžiamo nuosprendžio motyvus teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą abejoti teismo nešališkumu.

8. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, jog nuteistasis A. Č. pripažino priėmęs iš UAB „S.“ buvusio direktoriaus E. L. 563 959,03 Lt grynaisiais pinigais bei jam inkriminuotus buhalterinės apskaitos dokumentus, o nuteistojo versija dėl UAB „S.“ akcijų pardavimo Anglijos kompanijai Mr. B. L. buvo paneigta.

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis išvadomis teismo nuosprendyje, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistojo A. Č. versija, jog turto pasisavinimo nusikalstamos veikos dalyką sudaranti pinigų suma – 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) buvo perduota UAB „S.“ nupirkusios bendrovės Mr. B. L. įgaliotam atstovui M. M. buvo paneigta. Nuteistasis A. Č. pirmosios instancijos teisme teigė, kad dalį UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei grynuosius pinigus – pusę milijono litų, jis perdavė bendrovės pardavimo Anglijos bendrovei metu. Dalis dokumentų iš jo nuomojamo buto dingo kai jis buvo sulaikytas kitoje byloje – tai dokumentai, patvirtinantys, kad jis pardavė UAB „S.“. Nuteistasis A. Č. parodė, kad viską, ką buvo priėmęs, jis perdavė parduodamas bendrovę. Pinigus, pusę milijono, jis paėmė grynaisiais, grynaisiais juos ir perdavė. Pirmosios instancijos teismui nuteistasis tvirtino, kad naujojo akcininko vardas buvo M., jo gyvenamoji vieta buvo Škotijoje, nuteistasis patikino teismą bandysiantis per draugus surasti šio žmogaus kontaktus (t. 5, b. l. 158-159).

10. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 22 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. Č. teismui pateikė 2012 m. kovo 5 d. Turto perdavimo aktą. Šiame akte nurodyta, jog šiuo aktu patvirtinama, kad UAB „S.“ buvęs vadovas ir akcininkas A. Č. perdavė, o naujojo akcininko kompanijos Mr. B. L. įgaliotas atstovas M. M. perėmė iš buvusio akcininko ir vadovo 563 959,03 Lt kasą ir visus UAB „S.“ buhalterinius dokumentus nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. kovo 5 d., kai įvyko akcininko pasikeitimas. UAB „S.“ vieninteliu akcininku tapo kompanija Mr. B. L. (t. 5, b. l. 166).

11. Tačiau, pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. M. parodė, jog pagal 2012 m. kovo 5 d. turto perdavimo aktą iš A. Č. gavo tik segtuvą su kažkokiais dokumentais, o 563 959,03 Lt iš A. Č. negavo. Anot liudytojo, tokie pinigai buvo nurodyti kaip esantys kasoje, tačiau jis šių pinigų nematė ir neėmė, jam buvo pasakyta, kad ta pinigų suma turėtų grįžti po kažkokių teisminių ginčų. Liudytojas M. M. teismui teigė net nežiūrėjęs, kokie buhalteriniai dokumentai jam buvo perduoti. Anot liudytojo, UAB „S.“ įsigijo juridinis asmuo, jis pats pasirašė kažkokią perdavimo sutartį, turėjo ją užregistruoti Registrų centre. Liudytojas parodė, jog žinojo, kad yra problemų su įsigyjama įmone UAB „S.“, kad yra kažkoks teisminis procesas dėl PVM. Manė, kad viskas greitai susitvarkys, todėl ir įsigijo tą įmonę. Liudytojas teismui nurodė, kad norint užregistruoti įmonę Registrų centre buvo reikalinga gauti apostilę, tačiau jos gauti jis nespėjo. Turto perdavimo aktas, anot liudytojo, buvo pasirašytas tada, kai jis buvo grįžęs į Lietuvą, bet tikslaus laiko nežino. Liudytojo teigimu, buhalteriniai dokumentai dabar yra Anglijoje. Bankroto administratorius visus dokumentus pasiėmė. Liudytojas teigė į angliškos firmos balansą įtraukęs įsigytą turtą, buvo įtraukti ir tie kasos pinigai, bendra suma – apie 250 000 svarų sterlingų. Liudytojas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jo vadovaujama Anglijos firma jau yra uždaryta, nevykdo jokios veiklos. Liudytojas nurodė, kad Lietuvoje gyvena nuo 2013 m., anksčiau gyveno Škotijoje, Edinburge. Būtent ten buvo užsiregistravęs įmonę (t. 6, b. l .15).

12. Kaip matyti iš išdėstytų byloje surinktų įrodymų Mr. B. L. įgaliotasis atstovas M. M. paneigė gavęs iš A. Č. 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur), jis teismui tvirtino, kad šie pinigai tebuvo nurodyti buhalterinėje apskaitoje, A. Č. pasakė, kad bendrovei jie turėjo sugrįžti išsprendus teisinį ginčą. Be to, nuteistojo A. Č. versiją dėl UAB „S.“ dokumentų ir pinigų perdavimo netiesiogiai paneigia taip pat ir tai, kad nuteistasis teigė 2012 m. kovo 5 d. turto perdavimo aktą gavęs iš Anglijos, kur jo draugai neva ten suradę M. M. paprašė jo perduoti minėtą dokumentą, tačiau liudytojas M. M. pirmosios instancijos teisme teigė gyvenantis Lietuvoje nuo 2013 metų, taigi A. Č. jo nurodomomis aplinkybėmis šio dokumento gauti negalėjo. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį taip pat ir į tai, kad nuteistojo A. Č. teismui pateiktas 2012 m. kovo 5 d. turto perdavimo aktas yra neoriginalus, ant jo nėra Mr. B. L. antspaudo, akte nenurodytas konkretus M. M. perduotų dokumentų sąrašas. Nuteistasis ar liudytojas M. M. nepateikė ir akcijų pirkimo pardavimo sutarties, nuteistasis A. Č. negalėjo nurodyti sumos, už kurią pardavė bendrovės akcijas. Nuteistojo A. Č. versiją dėl UAB „S.“ akcijų pardavimo paneigia ir tai, kad bendrovės akcininkų pasikeitimas taip ir nebuvo įregistruotas viešame registre. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo tikrinti, ar 563 959,03 Lt suma buvo įtraukta į Mr. B. L. buhalterinę apskaitą, kadangi šis veiksmas būtų buvęs perteklinis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyta A. Č. versija dėl pinigų perdavimo M. M. yra visiškai neįtikinama ir pagrįstai atmesta.

13. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis iš esmės tik nuteistojo A. Č. prisipažinimu, liudytojo E. L., taip pat iš dalies liudytojos R. M. parodymais, teismas padarė išvadą, kad A. Č. pasisavino jam, kaip bendrovės direktoriui patikėtus ir jo žinioje buvusius 563 959,03 Lt bei tyčia paslėpė kaltinime nurodytus 3 vnt. UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus.

14. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad UAB „S.“ pradėjo savo veiklą laivų remonto ir statybos srityje 2001 metais, bendrovėje nuo pat jos įkūrimo buvo trys akcininkai – S. S., A. S. (A. S.) ir E. L., kuris taip pat buvo paskirtas ir UAB „S.“ direktoriumi ir buvo juo iki 2009 m. spalio 30 d. ( Registrų centro duomenimis), kuomet buvo parduotos bendrovės akcijos A. Č.. Pagal Sodros duomenis E. L. bendrovėje dirbo iki 2006 m. liepos 24 d. (t. 1, b. l. 98-103). 2009 m. spalio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartyse, kurias pateikė E. L., nurodyta, kad 2009 m. spalio 30 d. E. L. pardavė, o A. Č. įsigijo 3 vnt. paprastųjų vardinių UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcijų už 3 000 Lt, 2009 m. spalio 30 d. A. S. pardavė, o A. Č. įsigijo 4 vnt. paprastųjų vardinių UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcijų už 4 000 Lt, 2009 m. spalio 30 d. S. S. pardavė, o A. Č. įsigijo 3 vnt. paprastųjų vardinių UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcijų už 3 000 Lt. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartys patvirtintos šalių parašais (t. 1, b. l. 68–70).

15. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. Č. nurodė pirkęs UAB „S.“, nes tuo metu norėjo dirbti, buvo kontraktai, sutartys dėl laivų remonto. Nuteistasis teismui parodė, kad jis toje srityje patirties neturėjo, bet turėjo labai gerų pažįstamų laivų statykloje, komercijos skyriaus direktoriumi dirbo jo labai geras pažįstamas, todėl taip ir nusprendė. Nuteistojo teigimu, gavęs bendrovės pinigus jis juos saugojo, nes bendrovė tuo metu nevykdė veiklos, bylinėjosi su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) dėl PVM mokesčio. Nuteistasis pirmosios instancijos teismui tvirtino, kad pasibaigus teisminiams procesams su Valstybine mokesčių inspekcija ir pralaimėjus bylą, bendrovė jau nebegalėjo dirbti, jis ketino skelbti UAB „S.“ bankrotą, tačiau po kurio laiko jį sulaikė kitoje byloje, taigi jis nutarė ją parduoti, pirkėjai jį susirado patys. Nuteistasis A. Č. parodė, kad viską, ką buvo priėmęs, jis perdavė parduodamas bendrovę. A. Č. teisiamojo posėdžio metu negalėjo atsakyti už kokią sumą pirko UAB „S.“ akcijas, taip pat negalėjo atsakyti už kokią sumą jas pardavė (t. 5, b. l. 158-159). A. Č., duodamas parodymus apie tai, kaip vyko UAB „S.“ pirkimas ir grynųjų pinigų bei dokumentų perdavimas, pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „S.“ įsigijimo dokumentus tvarkė juristas Bokštų g., pinigus, dokumentus jis perėmė Bokštų g. pas juristą, kuris ir pasiūlė tą bendrovę. Pinigus, pusę milijono litų, jis paėmė grynaisiais, grynaisiais juos ir perdavė M. M. Nuteistasis tvirtino, kad pinigai buvo laikomi voke – pakete, buvo stambiomis kupiūromis (t. 5, b. l. 158-159) ir E. L. jam pagal dokumentų apyrašą perdavė 135 bylas. Jeigu dokumentų apyraše kasos pajamų orderis Nr. 0000005 dėl 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) įnešimo į kasą, 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ piniginių lėšų inventorizacijos aktas ir 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ kasos perdavimo aktas neįrašyti, vadinasi, jis šių dokumentų ir negavo. Gali būti, kad ant šių dokumentų buvo jo parašas, bet nuteistasis teigė pasirašinėjęs daug dokumentų, todėl neatsimena, kokie tai buvo dokumentai. Nuteistasis teismui tvirtino neatsimenąs kada pasirašė 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ piniginių lėšų inventorizacijos aktą. Taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl kvietė buvusį bendrovės akcininką inventorizuoti pinigines lėšas ar, kada inventorizavo pinigines lėšas, skaičiavo kupiūras, monetas. Nuteistasis patvirtino, kad pinigus - 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) gavo, tačiau, kad kasos pajamų orderį Nr. 0000005 dėl 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) įnešimo į kasą, 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ piniginių lėšų inventorizacijos aktą ir 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ kasos perdavimo aktą gavo iš E. L., patvirtinti negalėjo. Nuteistasis teigė, kad visų dokumentų, kuriuos gavo iš E. L., kadangi jų buvo labai daug, neperžiūrėjo, pasitikėjo (t. 6, b. l. 48).

Žemesnės instancijos teismas

16. Ankstesnis UAB „S.“ direktorius ir vienas iš buvusių akcininkų, E. L., apklaustas pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas parodė, kad UAB „S.“ yra laivų remonto, statybų bendrovė, o jis buvo jos direktoriumi. Liudytojas teismui parodė, kad prasidėjus bendrovės ginčui su Valstybine mokesčių inspekcija, jis ir kiti du bendrovės akcininkai nusprendė bendrovę parduoti. Bendrovės pardavimo metu ginčas su Valstybine mokesčių inspekcija nebuvo išspręstas, bendrovės pirkėjas – A. Č. buvo apie tai informuotas. Liudytojas E. L. teigė, kad UAB „S.“ pardavimo A. Č. metu veikla buvo pristabdyta, užsakymų nebuvo, buvo krizė, neaiški situacija (t. 5, b. l. 175). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas E. L. papildomai parodė, kad UAB „S.“ buvo atliktas mokestinis patikrinimas, Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą, su kuriuo jie nesutiko ir ginčijo jį teisme. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas, kurį ginčijo buvo susijęs su įmonėmis, su kuriomis UAB „S.“ vykdė sandorius, tos įmonės buvo pripažintos nepatikimomis ir Valstybinė mokesčių inspekcija viso to naštą perkėlė UAB „S.“. Ginčas buvo dėl to, kad jie, UAB „S.“, kreipėsi dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo, bet Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė jį grąžinti, nes nebuvo ar buvo netvarkingi įmonių, su kuriomis bendradarbiavo, dokumentai. Tuo metu, kai nusprendė parduoti įmonę, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dar nebuvo gavę, bet A. Č. pasakė, kad tebevyksta teisminiai procesai. Liudytojas parodė, kad pinigų bendrovėje buvo ir jis A. Č. bendrovę pardavė su pinigais. Dokumentai ir pinigai A. Č., liudytojo E. L. teigimu, buvo perduoti UAB „S.“ ofise, (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 71-74). Liudytojas apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad pirma perdavė dokumentus A. Č., paskui pinigus, gal tą pačią dieną, gal po dienos. Pinigų įnešimas buvo įformintas kasos pajamų orderiu. Pinigų įnešimas turėjo būti įformintas pirkimo - pardavimo metu. Jeigu pagal datas išeina, kad bendrovė buvo parduota 2009 m. lapkričio 2 d., o pinigai įnešti 2009 m. lapkričio 10 d., tai gal techniškai buvo padarytos kokios klaidos datose. Liudytojas parodė, kad gali būti, jog ne visi pinigai buvo nuimti iš banko sąskaitos, dalį pinigų dar gaudavo iš kontrahentų grynais pagal orderius. E. L. parodė, kad 2006 m. yra įnešęs į bendrovės kasą pinigų, nes jų niekas, kaip naujos bendrovės, nekreditavo. Įnešdamas savo pinigus į UAB „S.“ kasą, tokiu būdu suteikdavo jai paskolą, o jeigu tos paskolos neįformino, tai, vadinasi, padarė klaidą. Liudytojas teismui nurodė, kad jeigu pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad įnešė į bendrovės kasą 295 880 Lt, o paskui išsiėmė iš kasos 261 364, 90 Lt ūkio išlaidoms, vadinasi, taip reikėjo, taip buvo nuspręsta. Per kiek laiko susikaupė 563 959,03 Lt suma, jam sunku pasakyti. Tačiau, matyt, kad į šią sumą įeina ir ta suma, kurią išsiėmė iš kasos (261 364, 90 Lt). Liudytojas tvirtino, kad 563 959,03 Lt A. Č. perdavė dokumentų perdavimo - priėmimo metu. Dokumentai ir pinigai A. Č. buvo perduoti UAB „S.“ ofise, (duomenys neskelbtini). A. Č. persiskaičiavo, persižiūrėjo pinigus. Pinigai buvo paimti iš įmonės kasos. A. Č. skaičiavo pinigus. Jie buvo supakuoti su gumelėmis, surašytos sumos ir sudėti į A4 formato voką. Pinigai buvo ir bankinio pakavimo, bet ne visi. Tie pinigai, kurie buvo bankiniame pakavime, buvo, vadinasi, paimti iš AB „Swedbank“ banko arba buvo atsiskaityta grynais pinigais bankinėmis pakuotėmis. Kasos pajamų orderio kvitą (serija STA Nr. 0000005), 2009 m. lapkričio 10 d. piniginių lėšų inventorizacijos aktą bei 2009 m. lapkričio 10 d UAB „S.“ dokumentų perdavimo - priėmimo aktą tikriausiai formino buhalterė prieš įmonės perdavimą. Kai pardavė įmonę, jie buvo sutarę su buhaltere, kol A. Č. susiras, kas viską tvarkys, kad ji prižiūrės bendrovę, pateiks balansus. Tai buvo žodinis susitarimas. Kasos pajamų ir išlaidų orderius rašydavo buhalterė jo nurodymu, realiai pinigų ji netikrindavo. Kolegijos pirmininkei perskaičius liudytojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme liudytojas parodė, kad jeigu apygardos teisme sakė, kad 2006 metais buvo išlaiduoti 563 000 Lt kaip atskaitingam asmeniui, tai, matyt, taip ir buvo. Liudytojas E. L. negalėjo pasakyti, kodėl iki bendrovės akcijų pardavimo A. Č., neįnešė pinigų į kasą (t. 6, b. l. 71-74).

17. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. M. parodė, kad buvo UAB „S.“ buhaltere, ji paruošė bendrovės pardavimui A. Č. reikalingus dokumentus, tačiau paties dokumentų ir grynųjų pinigų perdavimo nematė, perdavime nedalyvavo. Kai A. Č. nusipirko bendrovę, ji kurį laiką dar pildė deklaracijas, pateikinėjo finansines ataskaitas „Registrų centrui“, neatsimena kieno prašymu tai darė, už tai atlygio negavo. Liudytoja teigė nesidomėjusi ar A. Č. pagal dokumentus turėjo pusę milijono grynųjų pinigų. Liudytoja teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė neatsimenanti visų reikšmingų aplinkybių, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 159-160). Apeliacinės instancijos teisme liudytoja R. M. parodė, kad naujajam direktoriui A. Č. ji padėdavo pildyti deklaracijas, sudarydavo ir pateikdavo balansus Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai, taip pat ir Registrų centrui, jeigu yra matyti, kad buvo prisijungusi. A. Č. tapus UAB „S.“ direktoriumi, bendrovės ofise (duomenys neskelbtini), buvo kalbėta, kad ji padės jam pateikti ataskaitas, kol jis susiras buhalterę. UAB „S.“ buhalteriją liudytoja parodė tvarkiusi iki 2006 m., teikė aiškinamuosius raštus Registrų centrui. Liudytojos teigimu, UAB „S.“ balanso nuo 2009 m. sausio 1 d. eilutėje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ fiksuoti 564 328 Lt - tai įmonių, kurių laivai buvo remontuojami, už darbus pervesti pinigai. Šie pinigai buvo nuimti iš banko sąskaitos, tačiau kuriais metais tai buvo padaryta, liudytoja neatsiminė, nurodė, kad reikia žiūrėti dokumentus. Kasos pajamų orderius spausdindavo ji ir direktorius. Direktorius atskiros apskaitos programos neturėjo. Ofise buvo vienas kompiuteris, kuriuo, kai reikėdavo atsispausdinti orderius, naudodavosi tiek ji, tiek direktorius. Liudytoja parodė, kad Kasos pajamų orderiai eina iš eilės: pirmas, antras, trečias ir t.t. ir UAB „S.“, kiek atsimena, visi kasos pajamų orderiai ėjo iš eilės. Kasos išlaidų orderių numeracija kiekvienas metais prasideda iš naujo, bet irgi eina iš eilės, pagal išlaidų momentą. Liudytoja parodė, kad 2006 m. kovo 1 d. apyvartos žiniaraštyje (t. 2, b. l. 122) matyti, kad E. L. įnešė į įmonę 295 880 Lt. Pas jį, kaip pas atskaitingą asmenį buvo pinigai ir jis juos įnešė į kasą. O pagal kasos išlaidų orderį 2006 m. liepos 17 d. Nr. 50 (t. 2, b. l. 119), kaip matyti, E. L. išsiėmė iš kasos 261 364, 90 Lt. Liudytojos teigimu, pinigų įnešimas į kasą buvo padarytas iš pinigų, kurie buvo nuimti iš UAB „S.“ banko sąskaitos, nes užsakovai visus pinigus pervesdavo į banką. Teismo posėdžio metu liudytojai parodžius UAB „S.“ banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ išrašą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., liudytoja parodė, kad iš sąskaitos išrašo matyti, jog pinigai buvo nuimami nuo banko sąskaitos ir, jeigu pagal šį sąskaitos išrašą iš nuimtų pinigų nesusidaro suma, kuri buvo įnešta į kasą, vadinasi, pinigai gal buvo nuimti anksčiau. Liudytojos teigimu, išėmimai bei įnešimai, t. y., kad gauti piniginiai ekvivalentai, bei gautini ekvivalentai Registrų centro ataskaitose nesimatys, nes ten rašomi tik likučiai. Liudytojos teigimu, UAB „S.“ iš PVM mokėtojų registro buvo išregistruota, nes neišsirašydavo sąskaitų už darbus, niekas neužsakydavo darbų, kitaip sakant, greičiausiai nevykdė veiklos. Liudytoja teigė tiksliai neatsimenanti, bet tikriausiai kasos pajamų orderio kvitą (serija STA Nr. 0000005), 2009 m. lapkričio 10 d. piniginių lėšų inventorizacijos aktą bei 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ dokumentų perdavimo - priėmimo aktą, ruošė ji. Šiuos dokumentus paruošė UAB „S.“ ofise, (duomenys neskelbtini). Liudytoja parodė, kad pinigų ji neskaičiavo, prie jos jie nebuvo skaičiuojami, bendrovės perdavime ji nedalyvavo. Galėjo surašyti tik piniginių lėšų inventorizacijos aktą. Jeigu jame yra nurodyta, kokiomis kupiūromis buvo pinigai, jai tai turėjo nurodyti direktorius E. L. (t. 6, b. l. 67-71).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visumos nepakanka patvirtinti, kad minėti pinigai A. Č. buvo perduoti:

18.1. Nustatyta, kad nuo 2006 metų UAB „S.“ buvo atlikti mokestiniai patikrinimai, jų metu nustatytos į valstybės biudžetą UAB „S.“ mokėtinos sumos. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė 2006-2009 UAB „S.“ atliktus patikrinimo aktus bei priimtus sprendimus dėl priskaičiuoto PVM, pelno mokesčių, delspinigių ir baudų (t. 3, b. l. 3–135). Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. spalio 28 d. patikrinimo aktu Nr. G10-9 UAB „S.“ buvo papildomai priskaičiuota sumokėti į biudžetą 448 458 Lt PVM, 161 254 Lt PVM delspinigių, 371 288 Lt pelno mokesčio ir 263 607 Lt pelno mokesčio delspinigių (t. 3, b. l. 71-102). Taigi, byloje nustatyta, kad UAB „S.“ akcijų pardavimo A. Č. metu bendrovė buvo įpareigota į valstybės biudžetą sumokėti beveik vieną milijoną litų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių bei susidariusius delspinigius.

18.2. UAB „S.“ iš PVM mokesčių mokėtojų registro buvo išregistruota Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva 2005 m. liepos 28 d., kadangi teikiamose deklaracijose nedeklaravo prekių tiekimo, paslaugų teikimo ir jų įsigijimo (t. 3, b. l. 72). Bendrovė nevykdė jokios faktinės ūkinės veiklos nuo 2005 m. liepos 28 dienos.

18.3. Iš byloje esančio Swedbank, AB pateikto UAB „S.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. matyti, kad po 2005 m. balandžio 25 d. UAB „V.“ atlikto 33 024,07 Lt mokėjimo į UAB „S.“ sąskaitą nebebuvo pervedamos su bendrovės vykdyta veikla susijusios piniginės lėšos (t. 2, b. l. 62-64). Remiantis byloje esančiais Sodros duomenimis, 2006 metais UAB „S.“ dirbo tik du darbuotojai – E. L. ir buhaltere dirbusi R. M., kurie buvo atleisti 2006 m. liepos 24 d. (t. 1, b. l. 98-103).

18.4. Iš UAB „S.“ atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščio matyti, kad 2006 m. kovo 1 d. E. L. įnešė į UAB „S.“ kasą 295 880 Lt sumą (t. 2, b. l. 122), kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė E. L., jog tai buvo paskola bendrovei. UAB „S.“ kasos apyvartos žiniaraštyje nurodoma, jog 2006 m. liepos 17 d. pagal Kasos išlaidų orderį Nr. 50, E. L. išėmė iš bendrovės kasos 261 364, 90 Lt sumą (t. 2, b. l. 121). Liudytojas E. L. parodė, kad tuo atveju jei matyti, kad jis iš bendrovės kasos paėmė 261 364, 90 Lt sumą, tai matyt to reikėjo ūkio reikmėms, taip buvo nuspręsta ir apeliacinėje instancijoje parodė, kad galutinė A. Č. perduota suma taip pat apėmė ir jo iš bendrovės grynaisiais pinigais išimtus 261 364, 90 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

18.5. Pirmosios instancijos teisme liudytoja R. M. teigė, jog 2006-03-30 ir 2006-07-17 iš kasos jam buvo išmokėta viso 557 244,90 litų kaip atskaitingam asmeniui, kuriuos 563 959,03 Lt jis pagal 2009-11-10 kasos pajamų orderį grąžino skolą į įmonės kasą. Analogiškus parodymus R. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 86–87), teigdamas, jog pagal tyrėjo pateiktus dokumentus, avansines apyskaitas yra tik iki 2006-03-30 ir šiose apyskaitose nurodoma, jog iš kasos E. L. kaip atskaitingam asmeniui išmokama 295880,00 Lt., bei pagal kasos dokumentus, segtuvą Nr. 101 E. L. kaip atskaitingam asmeniui yra išmokėta dar 261364,90 Lt. Sudėjus šias sumas gaunasi, jog 2006 m. E. L. kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokėta 557244,90 Lt. Apibendrinant sumą, kuri nurodyta balansuose iki 2009 m., susiveda suma 788703 Lt : 563959,03 atskaitingo asmens grąžintinos sumos ir „pirkėjų įsiskolinimas“ , t. y. „per vienerius metus gautinos sumos“ 224731 Lt. Skirtumas tik 369 litai, galimai banke buvusi suma, ją pridėjus, gaunasi 788690,03 suma, t.y. tik 13 litų skirtumas nuo įmonės balanse nurodomos sumos.

18.6. 2017 m. liepos 10 d., 2017 m. rugpjūčio 24 d. – 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo apžiūrėti UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (t. 2, b. l. 106–112, 113–115). 2017 m. spalio 9 d. Daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai: 2004, 2005, 2006 metų avansinė apyskaita, segtuvas Nr. 109, pirmasis lapas „Apyvartos žiniaraštis“ nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 kovo 31 d., ties data 2006 m. kovo 1 d. pagal dokumento numerį 38 „Kontrahentas“– E. L., kor. sąsk. 272, „Debetas“ – 295 880; - Kasa, 590 lapų, 2003, 2004, 2005, 2006, segtuvas Nr. 101, 590 lapų, apyvartos žiniaraštyje nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2006 m. liepos 31 d., data – 2006 m. liepos 17 d., „Kontrahentas“ – E. L., kor. sąsk. 2435, kreditas 261 364,90 Lt; kasos išlaidų orderis Nr. 50, 2006 m. liepos 17 d. išduota E. L. 261 364,90 Lt, pagrindas – ūkio išlaidoms, išdavė kasininkas E. L. vadovui E. L.. Tarp apžiūrėtų buhalterinės apskaitos dokumentų nerasta jokių apskaitos įmonės dokumentų nuo 2007 metų iki 2009 m. lapkričio 10 d. Taip pat nerastas kasos pajamų orderis, serija STA Nr. 000005, 2009 m. lapkričio 10 d. išrašytas E. L. 563 959,03 Lt, išduotas A. Č., kasos inventorizacijos aktas (t. 2, b. l. 116–118, 119–122).

18.7. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į aplinkybę, jog bendrovė nebevykdė veiklos, liudytojo E. L. parodymai, kad jis išėmė šiuos pinigus siekdamas juos panaudoti bendrovės veikloje yra neįtikinami. Patikrinus kasos apyvartos žiniaraštį už 2006 metus, matyti, kad 2006-07-17 dienos pinigų išėmimas buvo įformintas Kasos išlaidų orderiu Nr. 50, nors prieš tai išrašytas Kasos išlaidų orderis buvo pažymėtas Nr. 47, o vėlesni (panaudoti paskutiniai) – Nr. 48 ir Nr. 49 (t. 2, b. l. 121). Kasos išlaidų orderis Nr. 49 taip pat nurodomas ir buhalterinių dokumentų perdavimo akte A. Č., kaip paskutinis panaudotas kasos išlaidų orderis. UAB „S.“ buhaltere dirbusi R. M. parodė, kad Kasos išlaidų orderių ir Kasos pajamų orderių numeriai eina iš eilės, taigi teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar Kasos išlaidų orderis Nr. 50 į buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktas vėliau nei jame nurodytą grynųjų pinigų operacijos atlikimo datą. Be to, pagal 2006 m. kasos apyvartos žiniaraštį matyti, jog nėra 2006-03-30 išlaiduoti jokie pinigai iš bendrovės kasos E. L., kas visiškai paneigia liudytojų E. L. ir R. M. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Taip pat atmestina versija E. L., jog jis 2006-03-01 įnešdamas į kasą 295 880 Lt sumą (t. 2, b. l. 122), šią sumą paskolino bendrovei, kadangi jokiuose bendrovės dokumentuose nėra fiksuojamas paskolos suteikimas, pranešimuose registrui, bei aiškinamuosiuose raštuose nenurodomas bendrovės kreditorius E. L. ( t. 1, b. l. 157), bendrovė tokių kreditorinių skolų neturėjo, E. L. kaip kreditorius nėra nustatytas ir parduodant bendrovę A. Č., bei tvirtinant UAB „S.“ bankroto administratoriaus kreditinius reikalavimus ( t. 1, b. l. 9).

18.8. Apibendrinant tai, kas išdėstyta 18.1 – 18.7 punktuose, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, jog 2006 metai UAB „S.“ kasoje buvo 563 959,03 Lt grynųjų pinigų, kuriuos, kaip atskaitingas asmuo, iš kasos pasiėmė E. L. ir laikė iki 2009-11-10, kuomet šie pinigai buvo perduoti A. Č. Akivaizdu, jog liudytoja apklausta buvusi įmonės buhalterė R. M., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog 563 959,03 Lt suma susidarė iš dviejų piniginių sumų dalių, kurias gavo 2006-03-30 ir 2006-07-17 E. L. kaip atskaitingas asmuo ir 2009-11-10 visą minėtą sumą įnešė į kasą, jau pardavus įmonę. Iš tiesų liudytoja patvirtino tik surašiusi dokumentus, susijusius su pinigų 2009-11-10 įnešimu į UAB „S.“ kasą, tačiau nematė pinigų perdavimo momento, taip pat nematė realiai pinigų, kuomet 2006 metais buvo paimamai iš kasos E. L., t. y. tik surašė dokumentus pagal E. L. nurodymus. Šiems liudytojos R. M. parodymams akivaizdžiai prieštarauja byloje esantys dokumentai, kurie išvardyti 14.6. punkte, t. y. E. L. nepaėmė iš kasos kaip atskaitingas asmuo grynųjų viso 563 959,03 Lt: 2006 m. kovo 1 d. nurodoma, jog jis įneša į bendrovės kasą 295 880 Lt., o 2006 m. liepos 17 d. jam kaip atskaitingam asmeniui ūkiniams reikalams išduodama 261 364,90 Lt. Vadinasi realiai kasoje galėjo likti skirtumas tarp įneštų ir paimtų pinigų– 34515,10 Lt., kas visiškai nebesutampa su įmonės balansuose iki 2009 nurodoma gautina bendrovės suma. Pastebėtina ir tai, 2006 m. liepos 17 d. pinigų išėmimas buvo įformintas Kasos išlaidų orderiu Nr. 50. Patikrinus kasos apyvartos žiniaraštį matyti, kad prieš tai išrašytas Kasos išlaidų orderis buvo pažymėtas Nr. 47, o vėlesni (panaudoti paskutiniai) – Nr. 48 ir Nr. 49 (t. 2, b. l. 121). UAB „S.“ buhaltere dirbusi R. M. parodė, kad Kasos išlaidų orderių ir Kasos pajamų orderių numeriai eina iš eilės, taigi teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar Kasos išlaidų orderis Nr. 50 į buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktas vėliau nei jame nurodytą grynųjų pinigų operacijos atlikimo datą.

18.9. Akivaizdu, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nekokybiškai, akivaizdžiai susiaurinant tyrimą ir jį atliekant tik toje dalyje, kurioje formaliai prisipažino kaltu A. Č. ir tyrimas iš esmės buvo tęsiamas vienintele kryptimi – renkant duomenis, susijusius su A. Č. vadovavimu UAB „S.“ laikotarpiu, nebuvo renkami duomenys apie UAB „S.“ veiklą iki direktoriumi tampant A. Č., be to, nebuvo tinkamai apžiūrėti ir gauti visi teisingam bylos išsprendimui reikšmingi duomenys, kurių dalies dėl nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus ilgam laikui nebeįmanoma gauti, visiškai nesiaiškinta bendrovės pardavimo tikslingumas, nenustatinėjamas tikslios pinigų ir dokumentų perdavimo detalės, šių faktinių duomenų realumas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą tik pareikšto kaltinimo ribose, o apeliacinės instancijos teismas – apeliacinių skundų ribose. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaltu A. Č. pagal BK 183 str. 2 d., konstatuodamas, jog pakanka duomenų patvirtinti, jog A. Č. gavo iš E. L. 563 959,03 Lt grynųjų pinigų, neįsigilino į nuteistojo A. Č. ir liudytojo E. L., liudytojų R. M., M. M. parodymų neatitikimus, kitus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis, jų neanalizavo, iš esmės preziumavo A. Č. kaltę, vadovaujantis jo formaliu kaltės pripažinimu.

19. Iš 2016 m. gruodžio 2 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir jo priedų matyti, kad E. L. pateikė 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ piniginių lėšų inventorizacijos aktą (t. 2 b. l. 82–83), 2009 m. lapkričio 10 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 0000005 (t. 2, b. l. 81), 2009 m. lapkričio 10 d. kasos perdavimo aktą (t. 2, b. l. 86). Pateikti dokumentų originalai.

20. Byloje pagal rastus UAB „S.“ dokumentus buvo nustatyta, kad UAB „S.“ dokumentai ir grynieji pinigai buvo perduoti 2009 m. lapkričio 10 d. Remiantis 2009 m. lapkričio 10 d. kasos perdavimo aktu, E. L. perdavė kasos pinigus naujajam akcininkui – direktoriui A. Č.. Kasos perdavimo akte nurodoma, kad likutis kasoje 2009 m. lapkričio 10 d. 9 val. 15 min., buvo 0.00 Lt, paskutiniojo 2006 m. birželio 23 d. Kasos pajamų orderio serija STA Nr. 0000004, paskutiniojo 2006 m. liepos 25 d. Kasos išlaidų orderio Nr. 49. Kasos perdavimo akte nurodyta „pinigus perdavė“ ir „pinigus priėmė“ eilutės šalia kurių yra nuteistojo A. Č. ir E. L. parašai. Pažymėtina, jog tą pačią dieną E. L. pagal Kasos pajamų orderį serija STA Nr. 0000005 grąžino UAB „S.“ 563 959,03 Lt avansą, kurį, remiantis minėtu orderiu priėmė tuo metu jau UAB „S.“ direktoriumi ir kasininku buvęs A. Č.. Taigi, remiantis UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentais, buvęs bendrovės direktorius E. L. grynuosius pinigus bendrovei grąžino ne tuo metu kai UAB „S.“ sustabdė savo veiklą ir ne iki jos akcijų pardavimo 2009 m. spalio 30 d., bet kaip tik tuomet, kai bendrovės kasa buvo perduota A. Č.. Liudytojas E. L. parodė, kad UAB „S.“ pardavimas ir dokumentų bei pinigų perdavimas vyko tą pačią dieną, ar su vienos ar kelių dienų skirtumu, tačiau iš byloje esančių UAB „S.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad akcijos A. Č. buvo įgytos 2009 m. spalio 30 d., UAB „S.“ direktoriumi A. Č. buvo paskirtas 2009 m. lapkričio 2 d. (t. 2, b. l. 11), tuo tarpu E. L. 563 959,03 Lt avansą grąžino tik 2009 m. lapkričio 10 d., pagal iš anksto jo nurodymu R. M. paruoštus dokumentus (inventorizacijos aktą, kasos perdavimo aktą, kasos pajamų orderį), nors faktiškai buvo nurodoma, jog tuo metu jau direktoriumi buvo A. Č.. Įvertinus tai, kad bendrovė nuo 2006 metų nebevykdė veiklos, buvo atleisti visi darbuotojai, laikyti šiuos pinigus savo žinioje E. L. nebuvo jokio pagrindo, todėl teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar toks E. L. veiksmų eiliškumas negalėjo būti nulemtas siekio, kad atsakomybė už bendrovei grąžintus grynuosius pinigus kiltų būtent A. Č..

21. Atkreiptinas dėmesys, kad po šių veiksmų, tą pačią 2009 m. lapkričio 10 d. buvo atliekama UAB „S.“ piniginių lėšų inventorizacija. Piniginių lėšų inventorizacijos akte Nr. 1 nurodyta, kad bendrovėje yra 563 959, 03 Lt grynųjų pinigų, paskutinio Kasos pajamų orderio serija STA Nr. 0000005 (kasos pajamų orderis, kuriuo E. L. grąžino UAB „S.“ 563 959, 03 Lt), paskutinio Kasos išlaidų orderio Nr. 49. Piniginių lėšų inventorizacijos aktą pasirašė komisijos pirmininkas A. Č., bei komisijos narys E. L., nors inventorizacijos atlikimo metu E. L. nebebuvo nei UAB „S.“ darbuotojas nei bendrovės akcininkas. Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 6 d.) 5 punktu, turto inventorizaciją, keičiantis įmonės vadovui, turėjo organizuoti tuo metu įmonės vadovo pareigas einantis asmuo. Pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą UAB „S.“ išrašą, nuo 2001 m. rugpjūčio 29 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d. UAB „S.“ direktoriumi buvo E. L. (t. 1, b. l. 10-13). Taisyklių 10 punkte taip pat nurodoma, kad inventorizacijos atlikime gali dalyvauti reikiamos kompetencijos įmonės darbuotojai ar ekspertai. Šiuo atveju, iš aptariamo inventorizacijos akto matyti, kad jį pasirašė UAB „S.“ direktorius A. Č. ir E. L., kurio pareigos akte įvardintos „buvęs akcininkas“, jokie kiti asmenys inventorizacijoje nedalyvavo, o tai suteikia pagrindą abejoti piniginių lėšų inventorizacijos akte nurodytų duomenų teisingumu įskaitant tai, ar pinigai A. Č. apskritai buvo perduoti.

22. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad remiantis tuo pačiu Taisyklių 10 punktu, inventorizacija turi būti atliekama direktoriaus įsakymo pagrindu. Ir nors aptariamame piniginių lėšų inventorizacijos akte nurodyta, kad toks įsakymas buvo priimtas 2009 m. lapkričio 10 d., tačiau nenurodytas šio įsakymo numeris, o tai suteikia pagrindo manyti, kad direktoriaus įsakymas apskritai nebuvo parengtas. Pastebėtina ir tai, kad E. L. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas 2009 m. lapkričio 10 d. piniginių lėšų inventorizacijos aktas taip pat turi antrą puslapį, kuriame nurodyta kokiomis kupiūromis ir kiek vienetų kasoje buvo suskaičiuota grynųjų pinigų, tačiau ant šio puslapio yra uždėtas tik UAB „S.“ antspaudas, nėra inventorizacijoje dalyvavusių asmenų parašų. A. Č. teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti kada ir ar išvis skaičiavo jam perduotus pinigus.

23. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir į liudytojo E. L. bei nuteistojo A. Č. parodymuose esančius esminius prieštaravimus dėl pinigų ir dokumentų perdavimo aplinkybių. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo E. L. ir A. Č. parodymai nesutapo dėl UAB „S.“ dokumentų ir grynųjų pinigų perdavimo vietos – A. Č. nurodė, kad perdavimas įvyko pas jo pažįstamą teisininką Bokšto gatvėje, Klaipėdoje, tuo tarpu E. L. teigimu jis įvyko UAB „S.“ biure (duomenys neskelbtini). Be to, pirmosios instancijos teisme liudytojas E. L. teigė, kad perduoti grynieji pinigai buvo supakuoti bankiniu pakavimu, vėliau nurodė, kad taip buvo supakuota tik dalis pinigų, kad A. Č. pinigus perskaičiavo, peržiūrėjo dokumentus, tuo tarpu net ir pripažindamas pinigų priėmimo faktą A. Č. apie bankinį pinigų pakavimą neužsiminė, negalėjo nurodyti ir to, kada, ir ar apskritai skaičiavo jam perduotus pinigus, taip pat apeliacinės instancijos teismui nurodė netikrinęs E. L. jam pateikiamų pasirašyti dokumentų, teismui nurodė negavęs kaltinime jam nurodytų trijų dokumentų - kasos pajamų orderio Nr. 0000005 dėl 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) įnešimo į kasą, 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ piniginių lėšų inventorizacijos akto ir 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ kasos perdavimo akto. Svarbu paminėti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistojo A. Č. versija, jog turto pasisavinimo nusikalstamos veikos dalyką sudaranti pinigų suma – 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) buvo perduota UAB „S.“ nupirkusios bendrovės Mr. B. L. įgaliotam atstovui M. M. buvo paneigta ir liudytojas M. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog A. Č. M. M. nurodė, kad dokumentuose nurodyta 563 959, 03 Lt suma turėjo grįžti į bendrovę pasibaigus teisminiams ginčams ir ši suma buvo užfiksuota tik buhalterinės apskaitos dokumentuose, t. y. pinigai faktiškai nei M. M., nei A. Č. niekuomet nebuvo perduoti. Tai, kad vyko teisminiai ginčai, susiję su paskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio atskaita, kad dar būnant bendrovės direktoriumi E. L. kreipėsi į VMI dėl PVM atskaitos, patvirtino ir liudytojas E. L.. Ši aplinkybė neginčijamai nustatyta ir byloje esančiais duomenimis – 2010 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kuriame konstatuota, jog 2009 m. spalio 28 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. G10-9 (t. 3, b. l. 71–103) ir tolesniuose Inspekcijos sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog UAB „S.“ neturi teisės į 448458 PVM atskaitą, dėl kurios buvo kreiptąsi (t. 3, b. l. 130–134).

24. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, pagal byloje esančius dokumentus (t. 3, b. l. 130–134), nustatė, kad dar vadovaujant E. L., UAB „S.“ į buhalterinę apskaitą įtraukė teisinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras, padarė kitus pažeidimus, dėl ko neteko teisės į 448 458 Lt PVM atskaitą, t. y. į lėšas, kurias bendrovė tikėjosi gauti; Klaipėdos VMI patikrinimo aktas surašytas 2009 m. spalio 28 d.; UAB „S.“ A. Č. parduodama 2009 m. spalio 30 d., o E. L., kaip atskaitingas asmuo, po UAB „S.“ dokumentų perdavimo 2009 m. lapkričio 10 d., bei bendrovės kasos perdavimo, nurodant, jog kasoje yra 0,00 Lt grynųjų pinigų, grąžina UAB „S.“ avansą 563 959,03 Lt. Pagal įmonės pardavimo datą ir priimtą VMI sprendimą, kolegijos nuomone galima daryti išvadą, jog bendrovė UAB „S.“, tikėdamasi gauti PVM atskaitą, įtraukdavo į bendrovės balansą būtent šias gautinas lėšas. Tai patvirtina ir A. Č. nurodymas liudytojui M. M. dėl realiai bendrovėje grynųjų pinigų nebuvimą, o tik gautinas sumas po teisminių ginčų. Tai, kad A. Č. pripažino, jog gavo pinigus 563 959,03 Lt, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko formaliu pripažinimu, kurio nepatvirtina patikimi ir neginčijami įrodymai. Kaip jau nustatyta aukščiau išdėstytuose argumentuose, bei atsižvelgiant į A. Č. asmenybę: pinigų perdavimo metu gyveno nuomojamame bute, neturėjo jokios kvalifikacijos ar darbo patirties, susijusios su laivų remontu, „gavęs“ pusę milijono litų dirbo realiai trumpalaikius darbus už nedideles pajamas, gautus UAB „S.“ dokumentus padėjo į rūsį ir nedarė jokių veiksmų, susijusių su bendrovės tiesiogine veikla, o, kaip jis teigia, laikė pinigus seife, nenurodydamas nei laikymo tikslo nei gebėdamas tvarkyti bent kokius buhalterinius dokumentus, itin kritiškai vertinant nenuoseklius, nuolat kintančius ir neargumentuotus liudytojo E. L. parodymus dėl pinigų perdavimo A. Č., nesuteikiant prioriteto netiesioginių įrodymų visumai prieš tiesioginius įrodymus, vadovaujantis apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, darytina išvada, jog neįrodyta, kad A. Č. inkriminuota pinigų suma realiai buvo perduota, todėl neįrodyta , jog jis disponavo ir pasisavino UAB „S.“ pinigus.

25. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nebuvo įrodyta, jog A. Č. buvo perduoti 563 959,03 Lt, ir A. Č. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nebuvo įrodyta, kad jis dalyvavo padarant BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

26. Nuteistasis A. Č. taip pat išteisinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

27. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepakanka, kad būtų nustatyti teisės aktų, numatančių reikalavimus buhalterinei apskaitai, pažeidimai. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad A. Č., laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. kovo 26 d. būdamas UAB „S.“ direktoriumi, atsakingu už įmonės dokumentų išsaugojimą, siekdamas nuslėpti piniginių lėšų pasisavinimą, atleistas iš direktoriaus pareigų, nepateikė UAB „S.“ bankroto administratoriui UAB „S.“ apskaitos dokumentų, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje tyčia paslėpė šiuos apskaitos dokumentus: 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ kasos pajamų orderį Nr. 0000005 dėl 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) įnešimo į kasą, 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ piniginių lėšų inventorizacijos aktą, 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ kasos perdavimo aktą, dėl ko laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. vasario 23 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

29. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nuteistojo A. Č. kaltę padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką grindė padarytomis išvadomis dėl A. Č. kaltės pasisavinus UAB „S.“ turtą bei tai patvirtinusiais įrodymais, o taip pat 2017 m. spalio 9 d. Juridinio asmens duomenų išrašu, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimis, iš kurių matyti, kad jis buvo UAB „S.“ direktoriumi nuo 2009 m. lapkričio 2 d., tačiau iškėlus bankroto bylą nepateikė bankroto administratoriui UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, neišsaugojo kaltinime nurodytų dokumentų ir 2017 m. kovo 30 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-3/36 dėl UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje buvo konstatuota, kad dėl UAB „S.“, už kurios veiklą buvo atsakingas bendrovės direktorius A. Č., padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. vasario 23 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 1, b. l. 4–5, 22-23, 95-97, t. 4, b. l. 38-44, t. 5, b. l. 13-16).

30. Tačiau, pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ar A. Č. iš tikrųjų buvo perduoti kaltinime nurodyti dokumentai, todėl nepagrįstai konstatavo, kad A. Č. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką.

31. Pažymėtina, jog 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ kasos pajamų orderio Nr. 0000005 dėl 563 959,03 Lt (163 333,82 Eur) įnešimo į kasą kvitą, 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ piniginių lėšų inventorizacijos akto ir 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „S.“ kasos perdavimo akto originalus byloje pateikė buvęs UAB „S.“ vadovas E. L., o 2009 m. lapkričio 10 d. sudarytame UAB „S.“ dokumentų priėmimo – perdavimo akte aptariami dokumentai nėra nurodyti. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. Č. paneigė gavęs kaltinime jam nurodytus UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, jis nurodė, kad tuo atveju jei šie dokumentai nėra nurodyti 2009 m. lapkričio 10 d. dokumentų priėmimo – perdavimo akte, jam jie nebuvo perduoti. Kitų patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad aptariami dokumentai A. Č. buvo perduoti, byloje nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytos aplinkybės, tai yra, tai, kad aptariamų dokumentų originalus (išskyrus kasos pajamų orderio viršutinę dalį) byloje pateikė buvęs UAB „S.“ direktorius E. L., o A. Č. paneigė juos priėmęs, šiuos dokumentus pagal E. L. nurodymą suruošė buvusi UAB „S.“ buhalterė R. M., ji duomenis, buvusius šiuose dokumentuose įtraukė į įmonės balansą, tačiau apklausiama teisminio nagrinėjimo metu liudytoja negalėjo patvirtinti, jog minėtus dokumentus tikslu įtraukti duomenis į apskaitą pateikė būtent A. Č., taip pat atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija konstatavo, jog A. Č. realiai nebuvo perduotos piniginės lėšos 563 959,03 Lt, todėl ir nebuvo reikalingumo surašyti kokius nors pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, bei juos įtraukti į įmonės apskaitą, juolab nebuvo pagrindo juos slėpti, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad A. Č. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jis yra išteisinamas.

32. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija apelianto skundo argumentų dėl paskirtos bausmės nenagrinėja, atsižvelgiant į tai, jog A. Č. išteisintas.

33. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš A. Č. 163 333,82 Eur BUAB „S.“ naudai. Atsižvelgiant į tai, kad priteista nurodoma suma buvo sietina su UAB „S.“ piniginių lėšų pasisavinimu, o A. Č. apeliacinės instancijos teismo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, todėl BUAB „S.“ civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BUAB „S.“ ieškinį dėl 163 333,82 Eur priteisimo atmesti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimą su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-01-1-27582-2016-6 perduoti prokurorui imtis priemonių BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 straipsnio 6 dalis).

Teisėjai Ernesta MontvidienėJustas NamavičiusAlgimantas Valantinas