Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant pareiškėjo D. N. atstovei advokato padėjėjai Ž. V., nedalyvaujant pareiškėjui D. N., suinteresuotiems asmenims G. N., R. N., antstoliui R. B. (apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. N. pareiškimą dėl turto dalies nustatymo bendrame sutuoktinių turte. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. N. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti G. N. turto dalį bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine R. N. (b.l. 3-7). Prašo nustatyti, kad skolininko G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje nuosavybėje yra:

Tokiu atveju skolininko sutuoktinei R. N. nustatytina turto dalis bendrojoje nuosavybėje yra:

Statinys, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 2809,31 Eur;Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 3794,02 Eur;

Tenkančio turto vertė - 125 240,59 Eur.

Nustatant sutuoktinių turto dalis šiuo atveju itin svarbu tai, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena skolininko šeima. Skolininkui prašoma nustatyti nuosavybę tik į palyginus nedidelę žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo dalį. Kadangi iš skolininko sutuoktinės turto dalies nebus išieškoma, kreditoriaus šeima realiai galės likti gyventi šioje būsto dalyje. Tai atitinka šeimos interesus. Taip pat svarbu pažymėti, kad prašoma nustatyti skolininko turto dalies vertė yra tokia, kad net neįskaičiavus į jos vertę gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalių, jos pakanka patenkinti kreditoriaus interesus. T.y. aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad reikalavimo į žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį, tenkančią kreditoriui, reikalavimas neturės būti nukreiptas. Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centras duomenų banko išrašo, naudojimosi tvarka žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta. Todėl nustačius skolininko G. N. turto dalį į šią žemės sklypo dalį, iš jo bus galima realiai išieškoti. Laikytina, kad kreditoriaus D. N. siūlomas skolininko G. N. turto dalies nustatymo būdas atitinka teisingumo, protingumo bei ekonomiškumo principus, taip pat geriausiai atitinka kreditoriaus bei skolininko (ir net jo šeimos) interesus, todėl prašymas tenkintinas.

Suinteresuoto asmens nuomone G. N. turėtų būti nustatyta tokia dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje:

Atitinkamai R. N. būtų nustatyta tokia dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje:

Pažymėtina, kad nustačius minėtos sudėties skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, būtų užtikrinta tiek galimybė pareiškėjui realiai išieškoti susidariusią 74250 EUR skolą, kadangi tam užtektų realizuoti vien tik vienintelį nekilnojamojo turto objektą - 6090/88737 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 78 273,86 EUR, tiek būtų užtikrinti suinteresuotų asmenų šeimos ir jų nepilnamečių vaikų interesai, kadangi R. N. būtų nustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje į šeimos naudojamą gyvenamąjį namą, žemės sklypą, kuriame šis namas yra, statinius-priklausinius, transporto priemones bei bendrovės akcijas. Atsižvelgiant į tai, G. N. nuomone, minėtas skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo būdas ir proporcija yra logiški, teisingi ir sąžiningi.

Atitinkamai R. N. būtų nustatyta tokia dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje:

2. pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė -109 186,75 EUR);

Pažymėtina, kad nustačius tokią skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat būtų užtikrinta tiek galimybė pareiškėjui realiai išieškoti susidariusią 74250 EUR skolą, kadangi tam užtektų realizuoti vien tik vienintelį nekilnojamojo turto objektą - 6090/88737 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 78273,86 EUR, tiek būtų, nors ir mažesne apimtimi, užtikrinti suinteresuotų asmenų šeimos ir jų nepilnamečių vaikų interesai, kadangi R. N. būtų nustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje į šeimos naudojamą gyvenamąjį namą bei dalį žemės sklypo, kuriame šis namas yra. Atsižvelgiant į tai, G. N. nuomone, minėtas skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo būdas yra logiškesnis ir teisingesnis nei pasiūlytas pareiškėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškimu, pareiškėjo atstovės paaiškinimais, byloje ir vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje yra vykdomas Kauno rajono notarės R. S. 2014-07-21 išduotas vykdomasis įrašas, not. reg. Nr. 8776 (vykdomoji byla Nr. 0085/14/01257) dėl 257114,40 Lt skolos išieškojimo iš skolininko G. N. išieškotojo D. N. naudai (prijungta civilinė byla Nr. 2-574-214/2015, b.l. 57-59). Antstolis R. B. vykdydamas išieškojimą areštavo nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį G. N. ir R. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo bendrame sutuoktinių turte (b.l. 8-9, 10, prijungta civilinė byla Nr. 2-574-214/2015, b.l. 9-15, 17-29).

Išieškotojas pagal CPK 667 str. 1 d. kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo antstolio pasiūlymu reikiamais atvejais. Reikiamas atvejis yra tada, kai sutuoktinio skolininko dalis turi būti nustatoma dėl to, kad turi būti išieškoma tik iš sutuoktinio – skolininko – dalies.

G. N. ir R. N. santuoka sudaryta 1989-09-22. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašų matyti, kad aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas įsigytas santuokoje (prijungta civilinė byla Nr. 2-574-214/2015, b.l. 32-55, 56-57). Kadangi turtas įgytas sutuoktinių santuokos metu, vienareikšmiškai laikytina, kad jis sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vykdant išieškojimą iš G. N., išieškotojui antstolis pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su sutuoktinio nuosavybe, nustatymo (b.l. 8-9).

Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Tiek išieškojimas skolininko G. N. atžvilgiu pradėtas, tiek D. N. pareiškimas teismui paduotas suinteresuotiems asmenims esant santuokoje. Todėl yra pagrindas išvadai, kad skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.).

Suinteresuotas asmuo G. N. nesutinka su pareiškėjo nurodomu teismo nustatytinu G. N. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dydžiu, t.y. kad suinteresuoto asmens dalis šioje nuosavybėje turėtų būti prilyginta 1/2 dydžio proporcijai.

Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas vadovaujasi CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatomis. CK3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja nepriklausomai nuo to, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tokių atvejų pavyzdinis sąrašas nurodytas CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis, kitos svarbios aplinkybės). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus, t. y. nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Iš prijungtoje civilinėje byloje pateiktų gimimo liudijimų kopijų (b.l. 73, 74) matyti, jog suinteresuoti asmenys augina du nepilnamečius vaikus, tačiau vien šios priežasties nepakanka, jog būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nukrypimas nuo lygių dalių principo šiuo atveju yra būtinas. Pažymėtina, jog vaikų išlaikymas, vaiko teisės į būstą bei jo vystymuisi būtinų gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra, visų pirma, abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl vien ta aplinkybė, kad sutuoktiniai turi vaikų, kuriuos išlaiko, ir kuriuos būtina aprūpinti gyvenamuoju būstu, dar nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Juo labiau, kad abu sutuoktiniai yra sveiki, darbingi, todėl pajėgūs išlaikyti savo vaikus bei aprūpinti juos gyvenamuoju būstu (priešingas aplinkybes patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti - byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo).

Suinteresuotas asmuo G. N. nesutinka su pareiškėjo nurodomu suinteresuoto asmens dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje būdu, t.y. koks G. N. ir R. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas turėtų būti priskirtas G. N. turto daliai, turimai bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje ir koks turtas turėtų būti priskirtas R. N. turto daliai, turimai bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje.

Iš esmės šalys nesutaria tik dėl dalies nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, t.y. pareiškėjas prašo nustatyti, jog skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje sudaro: 2210/10000 dalys pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2372/10000 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); o suinteresuotas asmuo prašo nustatyti, jog jo turto dalį bendrojoje nuosavybėje sudaro: 6356/10000 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinys – inžineriniai kiemo statiniai (vandens gręžinys, kanalizacijos šulinys), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei statinys - pirtis, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendžia, jog nustačius skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje pagal pareiškėjo siūlomą būdą, suinteresuotam asmeniui R. N. skiriama didesnė gyvenamojo namo dalis – 7790/10000, į likusią G. N. skiriamą gyvenamojo namo dalį – 2210/10000, kreditoriaus reikalavimas nebus nukreiptas, kadangi tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo patvirtino, jog pareiškėjui realiai išieškoti susidariusią 74250 Eur skolą yra galimybė pardavus nekilnojamąjį turtą - 6090/88737 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 78273,86 Eur, ir kuriam šiuo metu yra rastas pirkėjas. Bendraturčių dalys turi būti nustatytos taip, kad iš jų realiai būtų įmanoma išieškoti, o suinteresuoto asmens siūlomu būdu nustačius, jog jo turto dalį bendrojoje nuosavybėje sudaro statinys – inžineriniai kiemo statiniai (vandens gręžinys, kanalizacijos šulinys), iš tokio statinio, kaip atskiro vieneto, išieškoti nebūtų galima. Pareiškėjo siūlomas turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo būdas nepažeis nei kreditoriaus, nei skolininko bei jo šeimos interesų.

Kadangi pareiškėjo reikalavimas pagrįstas įstatymu, skolininkas nenurodė antstoliui kito turto į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (CPK 667 str.), bei atsižvelgiant į principą, kad sutuoktinių dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), ir įvertinus suinteresuotų asmenų nekilnojamąjį turtą, teismas nustato skolininko G. N. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kuri yra : 6090/88737 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Palermos“, į.k. (duomenys neskelbtini), 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų; Pistoletas CZ 83, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); Pistoletas Bereta 84 Cheetah, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); 270/1160 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Transporto priemonė VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); Transporto priemonė SMART, v/n (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2210/10000 dalys pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2372/10000 dalys 0,2333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti iš skolininko G. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 626,00 Eur už advokato padėjėjos pagalbą (b.l. 35-36).

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – bendroji taisyklė yra ta, kad bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose nėra priteisiamos, o išimtis daroma tik tuomet, jeigu teismas konstatuoja skirtingą byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba jų priešingus interesus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, G. N. geranoriškai savo prievolių neįvykdė, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Vykdymo proceso metu buvo areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas, antstolis, remdamasis CPK 667 straipsnio nuostatomis, ir siekdamas nukreipti išieškojimą į šį turtą, 2015-02-25 patvarkymu (b.l. 8-9) pasiūlė išieškotojui ir turto savininkams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko G. N. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad nei skolininkas G. N., nei jo sutuoktinė R. N. dėl skolininko turto dalies nustatymo į Kauno apylinkės teismą nesikreipė, prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo pateikė pareiškėjas. Teismo manymu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog civilinė byla pagal pareiškėjo D. N. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo pradėta dėl paties skolininko G. N. kaltės. Būtent skolininkui gera valia neįvykdžius savo prievolių, net ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą nesiimant priemonių, kad vykdymo procese būtų galima išieškoti iš skolininko turto, pareiškėjas buvo priverstas imtis aktyvių veiksmų ir kreipdamasis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo užsitikrinti galimybę nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą. Pažymėtina, kad, priešingu atveju, pareiškėjui per antstolio nustatytą terminą nesikreipus dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, išieškojimas iš tokio turto būtų nutrauktas ir pakartotinai iš šio turto būtų galima išieškoti ne anksčiau, kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš turto nutraukimo (CPK 667 str. 1 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nesąžiningą elgesį byloje ar proceso vilkinimą. Nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad procesas byloje buvo pradėtas dėl paties skolininko G. N. kaltės, todėl pareiškėjas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje patyrė dėl minėto asmens kaltės.

Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Teismas, vertindamas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį (626,00 Eur), atsižvelgęs į civilinėje byloje pareiškėjo atstovės paruošto procesinio dokumento pobūdį, atstovavimo teisme laiką (teismo posėdžio byloje trukmė iš viso 10 min.), įvertinęs bylos pobūdį (byla nėra sudėtinga įrodymų vertinimo prasme, nedidelės apimties, nereikalaujanti ypatingų specialių žinių), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, sprendžia, kad pareiškėjui iš suinteresuoto asmens yra pagrindas priteisti 313,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos teisinę pagalbą byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK str., 291 str., 292 str., 593 str. 667 str., teismas,

nutaria:

Pareiškėjo D. N. prašymą patenkinti.

Nustatyti skolininko G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje nuosavybėje, kurią sudaro:

6090/88737 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);UAB „Palermos“, į.k. (duomenys neskelbtini)1, 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų;Pistoletas CZ 83, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini);Pistoletas Bereta 84 Cheetah, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini);270/1160 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);Transporto priemonė VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini);Transporto priemonė SMART, v/n (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini);2210/10000 dalys pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);2372/10000 dalys 0,2333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjui D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš suinteresuoto asmens G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 313,00 Eur (tris šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą atskiruoju skundu.