Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Dainava“ dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Ergo Insurance SE“, atstovaujamas „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo, R. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 11 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ieškovas nurodė neketinantis dalyvauti ir prašė rengtis bylos nagrinėjimui pastarajam teismo posėdžiuose nedalyvaujant.

5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 11 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose dalyvavo atsakovo įgaliota atstovė A. D. ir advokato padėjėja Donata Berezinaitė.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. protokoline nutartimi nutarta pareiti į bylos nagrinėjimą iš esmės bei bylos nagrinėjimą skirti 2022 m. gruodžio 29 d. 15.00 val. rašytinio proceso tvarka. Teismas žodžiu paaiškino, kad tokios išvados priėjo atsižvelgęs į tai, kad įstatymo leidėjas suteikia prerogatyvą teismui bylą dėl pinigų sumų, neviršijančių 2 000,00 Eur, priteisimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jei nėra bent vienos iš šalių prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1-2 dalys). Nagrinėjamu atveju atsakovas sutiko su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, o ieškovas nedalyvavo žodiniuose posėdžiuose bei savo valios žodžiu ar raštu dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka neišreiškė.

Motyvuojamoji dalis

7. Ieškinys atmetamas.

8. Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 3 dalimi teismas šioje byloje vykstant ginčui dėl mažos sumos (nesiekiančios 2 000,00 Eur), trumpai išdėsto ieškinio atmetimo motyvus.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1-2 dalimis, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę, kuri yra preziumuojama (CK 6.246 – 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kuris yra draudikas, ieškinyje iškėlė prielaidą, kad atsakovas kaip daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorius netinkamai vykdė namo bendro naudojimo nuotekų vamzdyno priežiūrą/prevenciją (el. dok. Nr. CBP-11738). Iš ieškovo ir atsakovo rašytinių pozicijų matyti, kad tarp bylos šalių nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad buto užliejimo metu atsakovas buvo daugiabučio namo administratorius. Ieškovo pateiktame priede „Pranešimas apie žalą turtui“ nurodyta, kad 2022 m. sausio 15 d. įvyko draudiminis įvykis adresu (duomenys neskelbtini); užliejimas iš aukščiau esančių patalpų; pranešimo pateikimo data neįvardinta (el. dok. Nr. CBP-11738 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 3 pranešimas I (1).jpg“). Ieškovo pateiktame priede „Apžiūros aktas. Turto draudimas“ nurodyta, kad 2022 m. vasario 4 d. buvo apžiūrėta 2022 m. sausio 15 d. draudiminio įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini); kaip turto sugadinimo priežastis įvardinta aplinkybė, kad 2022 m. sausio 15 d. aukščiau esančiame bute buvo keičiami seno naudojimo vamzdžiai; ar keitimas buvo planinis – nežinoma (el. dok. Nr. CBP-11738 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 4 aktas.jpg“).

12. Teismas, įvertinęs ieškinio dalyko turinį ir faktinį pagrindą, daro išvadą, kad byloje kilo ginčas, ar atsakovui kaip daugiabučio namo administratoriui kyla civilinė atsakomybė už padarytą turtinę žalą aplieto buto savininkui, ieškovui iškėlus prielaidą, kad atsakovas netinkamai vykdė namo bendro naudojimo nuotekų vamzdyno priežiūrą/prevenciją.

13. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

14. Vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovas, keldamas prielaidą dėl atsakovo kaip daugiabučio namo administratoriaus civilinės atsakomybės taikymo, visų pirma turi įrodyti, kad žalą sukėlė būtent bendro naudojimo nuotekų vamzdyno trūkimas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). O atsakovas (kaip teisingai nurodo ieškovas savo rašytiniuose paaiškinimuose (el.dok. Nr. DOK-165124), gindamasis nuo tokios prielaidos, turėtų įrodyti, kad jis tinkamai atliko savo pareigą, susijusią su bendro naudojimo nuotekų vamzdynų priežiūra (CK 4.84 straipsnio 8 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, aktuali galiojanti redakcija nuo 2018 m. birželio 21 d. (toliau – Reglamentas) 6.9 punkte yra įtvirtintas vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžimas. Vadovaujantis pastaruoju apibrėžimu vartotojo inžinerinei sistemai priskiriama statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.

16. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 15 punkte įvardintas teisės normas, apibrėžiančias ribą tarp vartotojo asmeninės ir daugiabučio namo bendrosios inžinerinės sistemos dalių, daro išvadą, kad vartotojui priskiriama ta daugiabučio namo inžinerinės sistemos dalis, kuri yra atskirta nuo jos tam tikromis priemonėmis, įskaitant įtaisus (sklendes, ventilius, jungiklius); pastarosios priemonės turi leisti aiškiai atskirti vartotojo asmeninės atsakomybės ir namo bendro naudojimo objektų valdytojo atsakomybės ribas.

17. Pagal šiuo klausimu besiformuojančią teismų praktiką, viena iš priemonių, leidžiančių nustatyti, kad būtent vartotojui turi būti priskiriama konkreti statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis, yra ta, kad pastaroji dalis yra skirta būtent vartotojo (buto, patalpų) poreikiui tenkinti ir jos atjungimas/pašalinimas nedarytų esminės įtakos statinio bendrosios inžinerinės sistemos tinkamam funkcionavimui (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-433-854/2021, 2016 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-437-340/2016, 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1237-450/2014).

18. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo pateikto priedo „Numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA446569“ matyti, kad pastarasis aktas atsakovo atstovo buvo parengtas 2022 m. sausio 7 d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojo prašymu; konstatuotas defektas – susidėvėjęs nuotekų vamzdis; gyventojas pageidauja pakeisti vamzdžius nuo virtuvės iki tualeto trišakio; atsakovo atstovas konstatavo, kad reikia pakeisti nuotekų vamzdį nuo virtuvės iki stovo; akte matyti nuotraukos, kuriose užfiksuoti stipriai nusidėvėję nuotekų vamzdžiai, esantys bute (el. dok. Nr. DOK-173215 priedas pavadinimu „NADDA-DA446569.pdf“). Atsakovas iškėlė prielaidą, kad pastarasis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra virš aplieto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pastarosios prielaidos neneigė nei ieškovas, nei į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė R. S.. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus (atliktų darbų priėmimo aktą bei nuotraukas), kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuotekų vamzdžius 2022 m. kovo mėnesį atsakovo atstovas pakeitė bei 171,88 Eur sąskaitą apmokėjimui pateikė būtent buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkui (el. dok. Nr. DOK-173215 priedas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) 03 mėn. sąskaita_.pdf“, priedas pavadinimu „Atliktu darbu priemimo aktas (duomenys neskelbtini).pdf“, el. dok. Nr. DOK-201785 priedas pavadinimu „Po darbų atlikimo.pdf“).

19. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių ir vaizdinių įrodymų (aptartų teismo sprendimo 11, 18 punktuose) visetą, daro tris ginčo nagrinėjimui aktualias išvadas.

19.1. Pirma, atsižvelgiant į visiems žinomą faktą, kad daugiabučiuose namuose butams numeriai suteikiami didėjančia tvarka kylant nuo pirmo iki paskutinio aukšto bei byloje dalyvaujantiems asmenims neneigiant atsakovo iškeltos prielaidos, teismas daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra virš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. sausio 15 d. buvo aplietas (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 punktas).

19.2. Antra, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 7 d užfiksuotas defektas – nuotekų vamzdžio stiprus nusidėvėjimas, dėl ko nuspręsta nuotekų vamzdžio, esančio bute dalį nuo virtuvės iki tualeto, pakeisti. Pastarasis nuotekų vamzdis randasi bute (tarp virtuvės ir tualeto) ir yra skirtas būtent buto gyventojų poreikiams tenkinti (nuotekoms, susidarančioms bute pašalinti); jo atjungimas/pašalinimas nepadarytų esminės įtakos statinio bendrosios nuotekų vamzdynų sistemos tinkamam funkcionavimui. Vadinasi, pastarasis nusidėvėjęs vamzdis, kurį buvo būtina keisti, yra laikomas asmenine buto gyventojo nuosavybe (Reglamento 6.9 punktas).

19.3. Trečia, ieškovas pateikė tik aplieto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidaus nuotraukas, iš kurių matyti, kad aplietos buto lubos ir sienos, vandeniui tekant nuo viršaus (el. dok. Nr. CBP-11738 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 5 nuostraukos.pdf“). Ieškovas taip pat pateikė paties ieškovo atstovo parengtą buto apžiūros aktą, kuriame kaip buto užliejimo priežastis nurodoma aukščiau esančiame bute seno naudojimo vamzdžiai bei jų keitimas. Taigi, pats ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buto apliejimo priežastis galėtų būti bendro naudojimo nuotekų vamzdyno sistemos dalis, kuri yra už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidinių sienų ribų ar/ir įrodymų, kad buto viduje pratrūko nuotekų vamzdis, kuris priskirtinas bendro naudojimo nuotekų vamzdyno sistemos daliai.

20. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 19.1-19.3 punktus), teismas daro labiausiai tikėtiną prielaidą, kad 2022 m. sausio 15 d. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas pratrūkus nusidėvėjusiam nuotekų vamzdžiui, jungiančiam buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvę su tualetu, kuris laikomas asmenine buto gyventojo nuosavybe (Reglamento 6.9 punktas, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Tokiu atveju civilinė atsakomybė dėl buto savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nuotekų vamzdžio, kuris nepriskiriamas namo bendro naudojimo nuotekų sistemos daliai, nepriežiūros negali kilti namo administratoriui (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

21. Teismas pažymi, kad atsakovas pateikė į bylą rašytinį įrodymą – daugiabučio namo pranešimų apie avarijas registracijos žurnalo išrašą, iš kurio matyti, kad laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 15 d. (kuomet įvyko draudiminis įvykis) nebuvo užfiksuota namo bendro naudojimo nuotekų sistemos avarijų, galinčių nulemti buto užliejimą (el. dok. Nr. DOK-173215 priedas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) avariniai pranešimai 01-01 – 01-31.PNG“).

22. Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė savo iškeltos prielaidos, jog draudiminis įvykis (buto užliejimas) įvyko dėl nuotekų vamzdžio, kuris priskirtinas namo bendro naudojimo nuotekų sistemos daliai, netinkamos priežiūros (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Nenustačius priežastinio ryšio tarp žalos (draudiminio įvykio) ir atsakovo veiksmų, nėra pagrindo kilti atsakovo kaip daugiabučio namo administratoriaus civilinei atsakomybei dėl draudiminio įvykio (CK 4.84 straipsnio 8 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai).

23. Teismui nustačius, kad atsakovui nekyla civilinė atsakomybė dėl buto užliejimo, atmetamas kaip nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl 767,87 Eur turtinės žalos iš atsakovo subrogacijos tvarka priteisimo (CK 6.1015 straipsnio 1-2 dalys).

24. Teismo sprendimu nustačius, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo 767,87 Eur turtinės žalos subrogacijos tvarka priteisimo, atmetamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

25. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteisiamos 450,00 Eur protingo dydžio išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

26. Ieškinį atmetus, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamos 57,97 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Dainava“ (į.k. 302709722) iš ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (į.k. 304080146) 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

Priteisti į valstybės biudžetą ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (į.k. 304080146) 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir 92 ct) teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.