- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- e2YT-25074-1070/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- Reginos B
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Reginos B. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja B. N. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio J. N. mirties 2006 m. liepos 17 d., faktiškai pradedama valdyti mirusiojo turtą (1-4 b. l.). Nurodo, kad mirusysis J. N. paliko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kiemo statinius ir kitus inžinerinius statinius tuo pačiu adresu, butą (duomenys neskelbtini), bei 1/27 dalį žemės sklypo, kiemo aikštelę (duomenys neskelbtini). Šis turtas priklausė mirusiajam bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su pareiškėja. J. N. nesudarė testamento prieš mirtį, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Pareiškėja priėmė mirusiojo sutuoktinio turtą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti: pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi jų name (duomenys neskelbtini), rūpinosi tuo namu, mokėjo mokesčius, remontavo namą, leido jame gyventi savo sūnui M. G. ir jo šeimai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo nagrinėti pareiškėjos prašymą teismo nuožiūra (36-38 b. l.). Nurodo, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą J. N. palikimo perėjimą valstybei bei neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. N. palikimo perėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad ji negavo pranešimo apie galimą J. N. palikimo perėjimą valstybei ir neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. N. turto perėjimą valstybei (52-55 b. l.).
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Ž. V. palaikė pareiškimo reikalavimus, patvirtino aplinkybes, nurodytas pareiškime. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja su sutuoktiniu J. N. gyveno ir Lietuvoje, ir Jungtinėse A. V. (toliau – JAV). Abu leisdavo vasaras Lietuvoje, jiems priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos sutuoktinis neturėjo bendrų vaikų. Pareiškėja turi sūnų iš pirmos santuokos – M. G., o jos sutuoktinis J. N. apskritai neturėjo vaikų. Pareiškėja po pirmos santuokos išvyko į JAV, ten susituokė su J. N., jie abu planavo grįžti gyventi nuolat į Lietuvą, todėl pirko Lietuvoje nurodytą pareiškime nekilnojamąjį turtą.
Liudytojas M. G. paaiškino teismui, kad jis yra pareiškėjos sūnus. Pareiškėja turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, šis turtas buvo įsigytas tarpininkaujant liudytojui. Šiuo metu pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pati išlaiko jai priklausantį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Po J. N. mirties pareiškėjos nekilnojamasis turtas buvo valdomas jos ir liudytojo.
L. V. Š parodė, kad jis yra pareiškėjos kaimynas Palangoje. Jam priklauso butas (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad nuo 2011 m. jis žino, kad pareiškėja yra savininkė buto (duomenys neskelbtini), kadangi nuo tada jis matė, kad pareiškėja (ar jo atstovai/giminaičiai) dalyvavo bendrijos susirinkimuose.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų VMI ir VĮ Turto bankas atstovai neatvyko į teismo posėdį, atsiliepimuose į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad J. N., miręs 2006 m. liepos 17 d., buvo pareiškėjos R. B. N. sutuoktinis (25, 26 b. l.). Po J. N. mirties dėl jo palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą nebuvo kreiptasi (27 b. l.). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis pareiškėjos vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini), 1/27 kitų statinių, 1/27 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, gyvenamasis namas ir dalis kiemo statinių (duomenys neskelbtini) (7-24 b. l.), įgytas pareiškėjai būnant santuokoje su J. N.. Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų bei liudytojo M. G. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja po J. N. mirties gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu, tvarkė ir tvarko bei valdo jį kaip savo. Iš liudytojo V. Š. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja rūpinosi ir butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), patvirtina ir jos į bylą pateikta 2019 m. spalio 30 d. DNSB „Pajūrio kiemas“ pažyma, kurioje nurodyta, jog už butą, priklausantį R. B. N., visada buvo laiku mokami mokesčiai, mokesčius mokėjo arba pati R. B. N., ar jos pavedimu jos sūnus M. G. (98 b. l.).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjos ir jos atstovės, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą: namą (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), bei elgėsi kaip šio turto savininkė. Pareiškėja gyveno jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name, tvarkė jį, sprendė to namo tolimesnį naudojimą (leido gyventi jame savo sūnui M. G.). Pareiškėja rūpinosi tuo, kad už buto (duomenys neskelbtini), eksploatavimą būtų tinkamai atsiskaityta, dalyvavo DNSB „Pajūrio kiemas“ susirinkimuose. Pareiškėja, likdama gyventi Kaune, Stumbražolių tak. 103, perėmė ir mirusiojo asmeninius daiktus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad R. J. N. po savo sutuoktinio J. N. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 1.62 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po J. N. mirties 2006 m. liepos 17 d. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis, 789 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti Reginos B. N. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Regina B. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. N., gim. (duomenys neskelbtini) mirties 2006 m. liepos 17 d. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.